2026-02-25 Nr. AB-4167-3-62-3-00478-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-288-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00478-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. T. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai, atsakovas) organo – Lietuvos architektų rūmų tarybos (toliau – Taryba) – 2024 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. T24-03-1 (toliau – Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Rūmų Profesinės etikos taryba (toliau – PET) 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 2024/P-1 (toliau – PET sprendimas) konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso, patvirtinto Europos architektų tarybos generalinės asamblėjos 2016 m. balandžio 22 d. (toliau – Etikos kodeksas), 4 principo 4.5 punktą ir nerekomendavo skirti konkrečios nuobaudos. Nepaisant to, Taryba skundžiamu Sprendimu nutarė atstatydinti pareiškėją iš PET nario pareigų ir panaikinti jo, kaip PET nario, įgaliojimus.

2.2. Pareiškėjo teigimu, PET sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Fizinio asmens skundas, kuriuo buvo inicijuotas ginčo vertinimas, grindžiamas tik trumpa viešai prieinama statistine informacija. Jame nebuvo nurodyti konkretūs motyvai ar reikšmingos faktinės aplinkybės – tik teigta, kad pareiškėjas nepakankamai gerbia jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) darbuotojų įnašą į darbą ir paslaugas bei neužtikrina deramo darbuotojų atlyginimo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, nebuvo teisinių pagrindų pradėti patikrinimą. Be to, PET neturėjo teisės nagrinėti skundo, neįvertinusi jį pateikusio asmens suinteresuotumo.

2.3. PET nustatė, kad visi Bendrovės darbuotojai dirba 0,1 etato krūviu, todėl skelbiamas 252 Eur darbo užmokestis, dirbant visu etatu, proporcingai sudarytų 2 520 Eur. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė paneigia prielaidą, jog darbuotojų darbo užmokestis yra nesąžiningas ar nederamas. Be to, patys darbuotojai raštu patvirtino, kad dėl darbo užmokesčio pretenzijų neturi.

2.4. Pareiškėjo teigimu, galimų nelegalaus darbo ar neteisėtų finansinių operacijų Bendrovėje vertinimas priklauso kompetentingų valstybės institucijų kompetencijai. Tik šioms institucijoms nustačius atitinkamus pažeidimus, tokie faktai galėtų būti vertinami ir profesinės etikos aspektu.

2.5. Pareiškėjas nesutiko su teiginiu, kad PET pateikė tik dalį prašytos informacijos. Nustatytu terminu jis pateikė papildomus duomenis, nurodė aktualų teisinį reguliavimą ir pateikė paaiškinimus. Pareiškėjas pažymėjo galintis pateikti tik tokią informaciją, kurios rinkimą ar apskaitą numato teisės aktai, laikydamasis konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Be to, jis teigė, kad dėl jo pateiktas skundas gali turėti Etikos kodekso 4.11 punkto pažeidimo požymių, draudžiančių architektūros paslaugų teikėjams piktavališkai ar nesąžiningai kritikuoti kitų architektų darbą ar siekti juos diskredituoti.

2.6. Pareiškėjo teigimu, PET sprendimas negalėjo būti grindžiamas prielaidomis ar vien regimybės vertinimu, kad jis nepakankamai gerbia Bendrovės darbuotojų įnašą į darbą ir paslaugas ar neužtikrina deramo jų atlyginimo. Profesinės etikos pažeidimas gali būti konstatuotas tik objektyviai nustačius konkrečius faktus, patvirtinančius atitinkamos normos pažeidimą. Sprendimo grindimas prielaidomis, pareiškėjo vertinimu, neatitinka įrodymų pakankamumo reikalavimų ir prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Todėl, jo nuomone, PET sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o kartu nepagrįstas ir Sprendimas, kuriuo jis atstatydintas iš PET nario pareigų ir panaikinti jo įgaliojimai.

2.7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pripažinus jį pažeidus profesinę etiką, jis netenka galimybės dalyvauti Rūmų organų, į kuriuos yra išrinktas, veikloje bei įgyvendinti savo profesinę kompetenciją ir autoritetą.

3. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovo teigimu, PET jai pavestą klausimą nagrinėjo visapusiškai ir vadovavosi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo bei išsamaus aplinkybių ištyrimo principais.

4.2. Atsakovas nurodė, kad PET turi teisę teikti rekomendacijas, tačiau nepriima galutinių sprendimų dėl pašalinimo iš Rūmų narių, kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, taip pat dėl įspėjimo skyrimo. PET sprendimas buvo tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjui nebuvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas ir nebuvo skirta įspėjimo, todėl jo, kaip architekto ir projektuotojo, profesinė veikla nebuvo apribota. Atsakovo teigimu, pareiškėjo subjektyvus profesinės reputacijos ar autoriteto vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.

4.3. Atsakovas pažymėjo, kad PET sprendime nėra nurodytos pareiškėjo minimos sąvokos ar galimai neteisėtos veikos. PET nepasisakė dėl nelegalaus darbo ar neteisėtų finansinių operacijų ir nesikreipė į institucijas dėl tokių veiksmų tyrimo. PET vertino pareiškėjo pateiktą finansinės atskaitomybės informaciją, projektų sąrašą bei jo paaiškinimus.

4.4. Atsakovas nurodė, kad PET, veikdama savo kompetencijos ribose, vertino pareiškėjo elgesio atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, nustatančioms profesinės etikos standartus. Šios nuostatos įpareigoja architektą vykdant profesinę veiklą ne tik laikytis teisės aktų reikalavimų, bet ir elgtis sąžiningai, įvertinant savo profesinės veiklos poveikį.

4.5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo įvardyti įgyvendinti ar vykdomi projektai reikalauja nuolatinio sistemingo darbo ir įsigilinimo į projektavimo veiklos turinį. Atsižvelgdama į tai bei kitas PET sprendime nurodytas aplinkybes, PET kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus dėl Bendrovėje dirbančių darbuotojų itin mažo darbo krūvio. PET sprendime pažymėta, kad vertinant buvo atsižvelgta į visų nustatytų aplinkybių visetą.

4.6. Argumentus, kad PET sprendimas sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes apriboja pareiškėjo teisę kandidatuoti į Rūmų savivaldos organų narius, paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nėra duomenų, kad pareiškėjas siektų įgyvendinti šią teisę

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. PET 2023 m. spalio 10 d. gavo fizinio asmens prašymą pagal kompetenciją pateikti sprendimą dėl galimo pareiškėjo etikos pažeidimo, susijusio su Etikos kodekso 4 principo „Įsipareigojimai profesijai“ 4.5 punkto taikymu. Ši nuostata nustato, kad architektūros paslaugų teikėjai privalo užtikrinti sąžiningą ir deramą jų darbuotojų, įskaitant absolventus ir studentus, atliekančius profesinę praktiką, atlyginimą. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas vadovauja įmonei, kurioje, remiantis viešai prieinamais duomenimis, penkiems darbuotojams mokamas vidutinis 252 Eur bruto darbo užmokestis, kuris, prašymo teikėjo vertinimu, yra mažesnis nei rinkos vidurkis.

6.2. PET, išnagrinėjusi prašymą, įvertinusi jį pateikusio asmens ir jo atstovo, taip pat pareiškėjo paaiškinimus bei surinktus duomenis, nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 principo 4.5 punktą ir nerekomendavo skirti nuobaudos.

6.3. Taryba Sprendimu nusprendė atstatydinti pareiškėją iš PET nario pareigų ir panaikinti jo, kaip PET nario, įgaliojimus.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo (toliau – ARĮ; 8, 10, 11 straipsniai), PET veiklos nuostatų, patvirtintų Rūmų tarybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T19/09-03 (4, 50–51 punktai), bei Lietuvos architektų rūmų statuto (toliau – Statutas; 98 punktas) nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas atestuotu architektu ir Rūmų nariu, privalo laikytis Etikos kodekso. Teismas taip pat nurodė, kad PET, baigusi skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą, gali teikti tik rekomendacijas dėl pašalinimo iš Rūmų narių, kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo bei įspėjimo skyrimo, o sprendimą dėl atstatydinimo iš pareigų priima Rūmų taryba.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad skundas, kurio pagrindu buvo inicijuotas vertinimas, buvo grindžiamas tik trumpa informacija ir todėl negalėjo būti nagrinėjamas. Teismas nurodė, kad skunde buvo pakankamai motyvų ir aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl galimo Etikos kodekso 4 principo 4.5 punkto pažeidimo. Iš skundo turinio buvo aišku, kad prašoma įvertinti, ar pareiškėjo vadovaujamoje įmonėje mokamas darbo užmokestis atitinka Etikos kodekso reikalavimus; šiam vertinimui pagrįsti buvo pateikti vieši duomenys. PET nagrinėjo skundą, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, taip pat PET posėdyje pateiktus šalių ir Bendrovės darbuotojo paaiškinimus. Teismo vertinimu, PET turėjo pagrindą pradėti nagrinėjimą ir vertino situaciją visapusiškai.

9. Teismo vertinimu, PET surinkti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad jo vadovaujamos Bendrovės vykdomų projektų apimtis ir pobūdis leidžia užtikrinti kvalifikuotą ir kokybišką projektavimo veiklą darbuotojams dirbant 0,1 etato darbo laiko norma. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar, atsižvelgiant į Bendrovės turimą profesinės civilinės atsakomybės draudimą, darbuotojų kvalifikaciją bei galimą dalyvavimą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose, yra užtikrinamas adekvatus ir proporcingas darbo užmokestis. Viešai prieinami duomenys rodė mažą vidutinį darbo užmokesčio dydį, neatitinkantį rinkos vidurkio.

10. Teismas pažymėjo, kad Etikos kodekso 4 principas ir jo 4.5 punktas įpareigoja architektą, vykdantį profesinę veiklą, ne tik formaliai laikytis teisės aktų reikalavimų, bet ir elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į profesinės veiklos poveikį. Šios nuostatos reikalauja laikytis tiek teisės aktų raidės, tiek jų dvasios, gerbti kitų asmenų teisėtus interesus bei pripažinti jų įnašą į atliekamą darbą ir teikiamas paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra Etikos kodekso 4.5 punkto pažeidimo požymių.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad PET sprendime itin reikšminga aplinkybe buvo laikoma tik tai, jog pareiškėjas pateikė dalį prašomos informacijos. Teismas nurodė, kad PET vertino ir kitus byloje pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. PET sprendime pažymėta, kad vertinant buvo atsižvelgta į aplinkybių visetą, įskaitant: pareiškėjo teiginių dėl Bendrovės vykdomų tik nesudėtingų, meninio pobūdžio projektų kritinį vertinimą; galimą sąžiningos konkurencijos iškraipymą dėl mažesnių darbo kaštų; projektų pobūdį, reikalaujantį aukštos darbuotojų kvalifikacijos ir nuolatinės jų įtraukties; tai, kad pareiškėjas buvo PET narys ir jam taikomi aukštesni profesinės etikos standartai; bei aplinkybę, kad esant nurodytai darbo laiko normai objektyviai sudėtinga užtikrinti tinkamą projektų įgyvendinimą.

12. Teismas pareiškėjo argumentus, kad PET sprendimas sukuria materialines teisines pasekmes, nes daro įtaką jo profesinei reputacijai ir autoritetui, vertino kaip subjektyvius samprotavimus, nepagrįstus objektyviais įrodymais.

13. Teismas pažymėjo, kad PET sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio tarpinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių. Galutinį sprendimą dėl pasekmių taikymo ar netaikymo pareiškėjui priėmė Taryba.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kaip Rūmų deleguotas atstovas, dalyvauja Europos architektų tarybos (ACE) Generalinėje asamblėjoje, kurios narė yra Rūmai. Pareiškėjas dalyvavo komandiruotėse ir renginiuose ACE organizacijoje, kurios tikslas – stiprinti visuomenės požiūrį į architektūrą kaip esminį aplinkos kokybės kūrimo elementą. Net ir po PET sprendimo pareiškėjas dalyvavo ACE susitikimuose. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad jis ir toliau realizuoja savo profesines kompetencijas bei atstovauja Rūmams.

15. Teismas konstatavo, kad Rūmai tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, išdėstytas PET sprendime, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą atstatydinti pareiškėją iš PET nario pareigų bei panaikinti jo įgaliojimus.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pareiškėjo teigimu, PET sprendimu konstatavus profesinės etikos pažeidimą, skundžiamas Tarybos Sprendimas tapo šio vertinimo teisine pasekme. Dėl to pareiškėjas trejus metus negali dalyvauti Rūmų organų, į kuriuos yra išrinktas (ne tik PET), veikloje ir įgyvendinti savo profesinės kompetencijos bei per daugelį metų sukaupto profesinio autoriteto.

17.2. Pareiškėjas teigia, kad profesinės etikos pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į argumentus, jog nagrinėjama situacija nėra susijusi su profesiškai pažeidžiamų asmenų išnaudojimu. Teismas rėmėsi PET nustatytomis aplinkybėmis, kad Bendrovėje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir vykdomi projektai reikalauja aukštos kvalifikacijos, tačiau neįvertino, jog skundo autoriaus keliama problema iš esmės susijusi su galimai abejonių keliančia Bendrovės mokestine ar apskaitos politika. Pareiškėjo teigimu, tokio pobūdžio klausimai negali būti kvalifikuojami kaip profesinės etikos pažeidimas. Netinkamai kvalifikavus etikos normos pažeidimą, buvo nepagrįstai pritaikyta teisinė pasekmė, todėl turi būti panaikinti tiek PET ir Rūmų sprendimai, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas.

18. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas atsiliepime pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Teismas išnagrinėjo esminius pareiškėjo argumentus ir padarė pagrįstas išvadas, kad PET situaciją vertino visapusiškai ir pagrįstai nagrinėjo jai pavestą klausimą dėl galimo Etikos kodekso pažeidimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šių išvadų nepaneigia.

19.2. Atsakovas pažymi, kad Etikos kodekso 4 principo 4.5 punkto pažeidimo kvalifikavimas nėra siejamas vien su konkretaus skundą pateikusio asmens subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu. Etikos kodekso nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai ir plačiai, atsižvelgiant į jų tikslą. Be to, asmenų, kurių neva nepakankamu atlyginimu buvo grindžiamas skundas, liudijimai byloje nepateikti.

19.3. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui nebuvo taikytos teisės aktuose numatytos poveikio priemonės ar imperatyvios elgesio taisyklės. PET sprendimas nėra savarankiškas administracinis aktas, sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes. Galutinį sprendimą dėl pasekmių taikymo ar netaikymo priėmė Rūmų Taryba, kurios Sprendimas, atsakovo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos architektų rūmų tarybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas atstatydintas iš PET nario pareigų ir panaikinti jo įgaliojimai, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos architektų rūmų taryba 2024 m. kovo 6 d. sprendimą priėmė remdamasi jai Rūmų statute ir įstatymuose suteikta kompetencija. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl skundo inicijavimo neteisėtumo, pažymėdamas, kad (duomenys neskelbtini) prašyme buvo pateikti duomenys apie galimą Etikos kodekso 4 principo 4.5 punkto pažeidimą. Taip pat konstatuota, kad PET sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, vykdomų projektų pobūdį, darbuotojų kvalifikaciją ir kitus bylos duomenis, o ne vien viešai prieinamą statistinę informaciją. Teismas išaiškino, kad Etikos kodekso 4.5 punktas įtvirtina pareigą užtikrinti sąžiningą ir deramą darbuotojų atlyginimą, neapsiribojant vien formaliu teisės aktų laikymusi. Pareiškėjui nebuvo taikytas kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas ar kitos poveikio priemonės.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad jis neteisėtas bei naikintinas. Nurodoma, jog pripažinus pareiškėją pažeidus profesinę etiką, Lietuvos architektų rūmų tarybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimas dėl jo įgaliojimų panaikinimo tapo PET sprendimo padariniu, dėl kurio jis trejus metus negali dalyvauti Rūmų organų veikloje ir visiškai realizuoti savo profesinės kompetencijos. Taip pat teigiama, kad skundą inicijavusio asmens prašymas neatitiko PET nuostatų 4 punkte nustatytų reikalavimų, nes buvo grindžiamas tik viešai prieinama statistine SODROS informacija apie Bendrovės darbuotojų darbo užmokestį, o pats skundą pateikęs asmuo nebuvo tiesiogiai susijęs su tariamu pažeidimu ir negynė savo subjektinės teisės. Pareiškėjas pažymi, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai nelaikė gaunamo atlyginimo nesąžiningu ar nederamu, todėl, jo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti Etikos kodekso 4 principo 4.5 punkto pažeidimo. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad šios etikos normos paskirtis yra užkardyti darbuotojų išnaudojimą, o ne vertinti galimus mokestinio ar buhalterinio reglamentavimo aspektus.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ar konstatuoti sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

24. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pareiškęs reikalavimą panaikinti PET 2024 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2024/P-1. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti šį reikalavimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-321-525/2024 šią nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad PET sprendimas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje vertinamas tik Lietuvos architektų rūmų tarybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Apeliantas teigia, kad PET neturėjo teisės nagrinėti 2023 m. lapkričio 10 d. prašymo, nes šis neatitiko PET nuostatų 4 punkte nustatytų reikalavimų ir nebuvo susijęs su prašymą pateikusio asmens pažeistomis teisėmis ar teisėtais interesais.

26. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos architektų rūmų įstatymo 10 straipsnį PET yra Rūmų organas, nagrinėjantis Rūmų narių drausmės bylas dėl Etikos kodekso pažeidimų. Nei ARĮ, nei Etikos kodeksas, nei PET veiklos nuostatai nenustato, kad dėl galimo profesinės etikos pažeidimo gali kreiptis tik asmuo, kurio subjektinė teisė yra pažeista. Profesinės etikos kontrolė yra savivaldos funkcija, kurios paskirtis – užtikrinti vienodus profesinius standartus ir jų laikymąsi bei saugoti profesijos reputaciją, o ne vien individualių subjektinių teisių gynimą.

27. PET veiklos nuostatų 4 punktas nustato, kad nagrinėjami tik tie skundai ar prašymai, kuriuose nurodomi motyvai, priežastys ir aplinkybės, kuriomis grindžiama informacija apie galimą pažeidimą. Iš PET sprendimo Nr. 2024/P-1 turinio matyti, kad prašyme buvo aiškiai įvardyta konkreti faktinė aplinkybė – viešai deklaruojamas 252 Eur darbo užmokestis penkiems darbuotojams – ir nurodyta galima šios situacijos neatitiktis Etikos kodekso 4 principo 4.5 punktui. Taigi dokumente buvo suformuluotas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, leidžiantis inicijuoti galimo profesinės etikos pažeidimo vertinimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad prašymas neatitiko Nuostatų 4 punkto reikalavimų ar negalėjo būti laikomas informacija apie galimą pažeidimą. Šis apelianto argumentas atmetamas.

28. Apeliantas teigia, kad nė vienas jo vadovaujamos įmonės darbuotojas nesiskundė dėl atlyginimo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Etikos kodekso 4.5 punkto pažeidimo.

29. Etikos kodekso 4 principo 4.5 punktas nustato architektūros paslaugų teikėjo pareigą užtikrinti sąžiningą ir deramą jų darbuotojų atlyginimą. Ši pareiga yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo to, ar konkretus darbuotojas reiškė pretenzijas dėl darbo užmokesčio dydžio. Profesinės etikos normos saugo ne tik individualius darbuotojų interesus, bet ir profesijos reputaciją, sąžiningos konkurencijos principą bei visuomenės pasitikėjimą architekto veikla. Todėl darbuotojų nesiskundimas savaime nepaneigia galimybės vertinti atlygio modelio atitiktį profesinės etikos standartams.

30. Etikos kodekso 4.5 punktas sistemiškai aiškintinas kartu su 4 principu, įtvirtinančiu architekto įsipareigojimus profesijai. Šios nuostatos reikalauja ne tik formalaus teisės aktų laikymosi, bet ir sąžiningo, profesijos reputaciją saugančio elgesio vykdant profesinę veiklą. Pareiga užtikrinti deramą atlyginimą apima ir situacijas, kai deklaruojamas darbo laiko ir atlygio santykis objektyviai kelia pagrįstų abejonių dėl realaus darbo organizavimo, atsakomybės paskirstymo bei profesinės veiklos skaidrumo.

31. Šiame kontekste pažymėtina, kad PET nevertino galimų mokesčių teisės ar apskaitos reikalavimų pažeidimų ir nepasisakė dėl nelegalaus darbo ar finansinių operacijų teisėtumo. Vertinta tik pareiškėjo, kaip Rūmų nario ir atestuoto architekto, elgesio atitiktis profesinės etikos standartams. Profesinės savivaldos institucijų vykdoma etikos kontrolė yra autonomiška mokesčių administravimo ar kitų valstybės institucijų kompetencijos atžvilgiu ir gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar yra konstatuoti kitų teisės sričių pažeidimai. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjama situacija galėtų turėti ir mokestinių aspektų, savaime nepaneigia Etikos kodekso 4.5 punkto taikymo galimybės.

32. Iš PET sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad buvo vertintas ne tik nominalus deklaruotas darbo užmokesčio dydis, bet ir Bendrovės vykdomų projektų pobūdis, jų apimtis, darbuotojų kvalifikacija, profesinės civilinės atsakomybės draudimo faktas bei deklaruota darbo laiko norma. PET konstatavo, kad esant 0,1 etato darbo laikui objektyviai sudėtinga užtikrinti tinkamą projektų įgyvendinimą, atsižvelgiant į jų sudėtingumą ir reikalaujamą kvalifikaciją. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad egzistuoja pakankamas faktinis pagrindas konstatuoti Etikos kodekso 4.5 punkto pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad įrodymų vertinimas būtų akivaizdžiai nelogiškas ar prieštarautų bylos medžiagai, todėl pagrindo jį keisti nėra.

33. Apeliantas teigia, kad PET sprendimas nepagrįstai grindžiamas tik viešai prieinama statistine informacija.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos ir PET sprendimo turinio matyti, jog buvo vertinti pareiškėjo paaiškinimai, pateikti finansiniai duomenys, įmonės vykdomų projektų pobūdis, darbuotojų kvalifikacija bei darbo organizavimo modelis. Todėl sprendimas nebuvo grindžiamas vien statistine informacija. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta.

35. Apeliantas teigia, kad Rūmų tarybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimas buvo neišvengiamas PET sprendimo padarinys, todėl jo teisėtumas priklauso nuo PET sprendimo teisėtumo.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statuto 77.2 ir 96 punktus Rūmų taryba turi teisę atstatydinti PET narį, jeigu nustatomas Etikos kodekso pažeidimas. Kaip konstatuota šio sprendimo 29–32 punktuose, egzistuoja pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti Etikos kodekso 4.5 punkto pažeidimą. Todėl Taryba, remdamasi šiuo pažeidimu ir Statuto nuostatomis, veikė jai suteiktos kompetencijos ribose. Ginčijamame sprendime aiškiai nurodytas tiek teisinis pagrindas, tiek faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto teisėtumo ar 10 straipsnio 5 dalyje nustatytos motyvavimo pareigos pažeidimo.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan