Legislator Case Law & Legislation
d36207d6-eaf4-4ff7-9768-ea765aeafa9a AI generated

d36207d6-eaf4-4ff7-9768-ea765aeafa9a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d36207d6-eaf4-4ff7-9768-ea765aeafa9a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., jo gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, JÅ«ratei Damanskienei,nukentėjusiajam A. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui N. J.,vertėjai Audronei Adomavičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis ,, (duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Legislator headnote

AI generated

d36207d6-eaf4-4ff7-9768-ea765aeafa9a · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Čia jo aplaidumas. Tuo metu galvojo, kad nesukels pavojaus. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad pinigus grÄ Å¾ino nukentėjusiajam, jam taip atrodė. Pripažįsta, kad paėmė pinigus iÅ¡ bankomato. Nukentėjusysis prašė, kažkokių vaistų užmigti, bet jis nedavė. Davė jam vitaminų. Papildomai paaiÅ¡kino, kad mokėjimo kortelė atsidÅ«rė jo rankose ponui A. pageidaujant, kad jis nuimtų pinigus – 5000 eurų, bet nukentėjusiojo bÅ«klės jis neįvertino, kaip ir to, kad nepriimtina klausyti žmogaus tokioje situacijoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baud?iamoji byla Nr                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1-375-806/2018                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04527-2017-1                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; (S)                                                                         1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.1.7.2.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Gretai Sankūnei, Dovilei Čekuolienei, Markui Dobrovolskiui, Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,kaltinamajam A.

M., jo gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, JÅ«ratei Damanskienei,nukentėjusiajam A. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui N. J.,vertėjai Audronei Adomavičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis ,, (duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : A. M. neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę bei Å¡ios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: jis, 2017-01-28, laikotarpiu tarp 15.00 val. iki 17.30 val., vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, Å¡io vieÅ¡bučio svečiui A. S. teikdamas iÅ¡blaivinimo paslaugÄ , duodamas jam suvartoti vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų alprozolam bei clonazepam, suvokdamas, jog A.

S. dėl apsvaigimo nuo alkoholio nulemtos bÅ«senos (fiziologinio girtumo) bei suvartotų vaistų, turinčių minėtų psichotropinių veikliųjų medžiagų, negali visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmės, iÅ¡ pastarojo paėmė jo vardu iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužinojo PIN kodÄ , identifikuojantį minėtos mokėjimo priemonės naudotojÄ .A.

M., neteisėtai įgijęs svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę - A. S. vardu iÅ¡duotÄ banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su A. S. banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodÄ ), siekdamas iÅ¡gryninti pinigus iÅ¡ A. S. banko sÄ skaitos, neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo Å¡ios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis (PIN kodÄ ) bei apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 3200 eurų, buvusius A.

S. banko sÄ skaitoje: jis, 2017-01-28, apie 17.30 val., į AB „SEB bankas“ bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, iÅ¡duotÄ A. S. vardu, kuri susieta su jo sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodÄ , tokiu bÅ«du save apgaulingai pateikdamas kaip A. S. bei tris kartus iÅ¡grynino po 600 eurų (viso 1800 eurų); 2017-01-28, apie 18.40 val., į AB „Citadelė“ bankomatÄ , esantį Ozo g. 25, įdėjo banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, iÅ¡duotÄ A.

S. vardu, kuri susieta su jo sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodÄ , tokiu bÅ«du save apgaulingai pateikdamas kaip A. S. bei du kartus iÅ¡grynino po 700 eurų (viso 1400 eurų).Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad buvo vieÅ¡butyje, bandė nukentėjusįjį įtikinti važiuoti į ligoninę, įkalbėti nepavyko, po kiek laiko, gavo kortelę banko, PIN kodÄ , bankomate nusiėmė pinigus per tris kartus, po kažkiek laiko vėl grįžo į vieÅ¡butį.

Kaip atsitiko su pinigais, nepamena, nėra nei pas jį jų, nei pas nukentėjusįjį. Kai atvažiavo, nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs, po paros iÅ¡siblaivė, jie bendravo, pusryčiavo, normalÅ«s susiklostė santykiai, praleido daug laiko kambaryje. Dažnai užsienietis susimoka už paslaugas kortele banko. Atsimena, kad nuvažiavo bankomate ir nusiėmė pinigus. Tolimesnių veiksmų nepamena. Susitarė su nukentėjusiuoju, kad grÄ Å¾ins pinigus. Negali pasakyti kaip pas jį atsirado nukentėjusiojo banko kortelė ir PIN kodas, pagal parodymus, jis pats pasiėmė.

Buvo kažkokios aplinkybės, kurios buvo naudingos ir jam ir nukentėjusiajam. Laikysis pirminių parodymų, pripažįsta kaltę, viskas tiesa, kas iÅ¡dėstyta kaltinime. Praėjo nemažai laiko, iÅ¡gyveno stresÄ , po kelių apklausų gali vadovautis tik tuo, kas paraÅ¡yta. Paties pinigų perdavimo fakto niekur nėra. Nei jis atsimena, nei nukentėjusysis, vadinasi jis neatidavė jam pinigų. Pripažįsta, kad nuėmė pinigus. Neturėjo tikslo pasisavinti pinigus. Nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs. Susitarė su nukentėjusiuoju.

Atsimena, kad grynino pinigus iÅ¡ bankomato, po dviejų trijų valandų grįžo pas nukentėjusįjį ir abu miegojo. Neatsimena, kas nutiko su pinigais. Negali tiksliai pasakyti, ar perdavė pinigus nukentėjusiajam, neatsimena. Nedavė nukentėjusiajam psichikÄ veikiančių vaistų. Kai vyko į bankomatÄ , paliko savo lagaminÄ su vaistais be priežiÅ«ros. SekančiÄ dienÄ nukentėjusysis pareiÅ¡kė, kad jis negrÄ Å¾ino jam pinigų, pasinaudojo banko kortele. Jis susinervino ir iÅ¡važiavo.

Neteikė iÅ¡blaivinimo paslaugos. Su nukentėjusiuoju bendravo, žiÅ«rėjo, kad negertų alkoholio. Neatsimena, kiek buvo sutarę už jo paslaugÄ . Atsiskaitymo jokio nebuvo, todėl ir dokumento jokio nėra. Nebuvo atsiskaitymo, nes nebuvo jokios paslaugos. Nukentėjusiojo žmona paprašė, kad prižiÅ«rėtų jį. Tuo metu buvo pamainos vyresnysis. Administracija paskambino, kad yra neblaivus asmuo, reikia jam padėti. Atvykus, Å¡is medicininės paslaugos atsisakė. Å iuo atveju vykdė nemokamÄ pagalbÄ , neleisti iÅ¡gerti.

Kai pirmÄ kartÄ atvyko, buvo jo budėjimo valandos. Vėliau buvo susitarimas, nukentėjusiajam neleisti gerti, jis iÅ¡siblaivys. Teikė nemokamÄ pagalbÄ iÅ¡ draugiÅ¡kumo. VieÅ¡butyje nukentėjusiojo sÄ skaita gal kitÄ dienÄ buvo užsisakę gėrimų. Neprisimena, ar tai darė su nukentėjusiojo sutikimu. Nukentėjusysis sumokėjo už pusryčius. Nukentėjusysis rodė jam savo svetingumÄ . Galimai žmogus buvo iÅ¡gėręs, apsvaigęs, buvo palikęs lagaminÄ , galėjo paimti iÅ¡ lagamino vaistų atitinkamų, turinčių psichikÄ veikiančių medžiagų.

Čia jo aplaidumas. Tuo metu galvojo, kad nesukels pavojaus. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad pinigus grÄ Å¾ino nukentėjusiajam, jam taip atrodė. Pripažįsta, kad paėmė pinigus iÅ¡ bankomato. Nukentėjusysis prašė, kažkokių vaistų užmigti, bet jis nedavė. Davė jam vitaminų. Papildomai paaiÅ¡kino, kad mokėjimo kortelė atsidÅ«rė jo rankose ponui A. pageidaujant, kad jis nuimtų pinigus – 5000 eurų, bet nukentėjusiojo bÅ«klės jis neįvertino, kaip ir to, kad nepriimtina klausyti žmogaus tokioje situacijoje.

Klydo paklausydamas nukentėjusiojo praÅ¡ymo, pasinaudoti jo elektronine mokėjimo priemone ir nuimti pinigus jo vardu. Nukentėjusysis pats davė kortelę, užrašė PIN ant lapuko. Nukentėjusysis su juo, A. M., negalėjo nuvažiuoti, nes dar sunkiai vaikščiojo ir sakė, kad dar su juo atsiskaitys iÅ¡ tų pinigų ir savo poreikiams. A. bÅ«klė, kai davė kortelę ir pasakė PIN kodÄ â€“ fiziÅ¡kai sunkiai vaikščiojo, nes pagal vieÅ¡bučio administracijos parodymus, jis kelias dienas vartojo alkoholį, tačiau jis buvo sÄ moningas, dirbo prie kompiuterio, ruošė kažkokias sutartis.

Jeigu žmogus gali sėdėti ir dirbti prie kompiuterio, jis yra sÄ moningas, daug kalbėjo su žmona telefonu ar per „Viber“. Nukentėjusysis kortelę davė 2 dienÄ , tada jau tikrai buvo ne alkoholio poveikyje, bet dar buvo abstinencijos požymiai. Suvokia, kad net nukentėjusiajam davus kortelę, negalėjo nuiminėti pinigų, bet tuo momentu jam taip neatrodė. IÅ¡grynino 3200 eurų, buvusius A. sÄ skaitoje. IÅ¡ nuimtų pinigų tikėjosi gauti savo atlygį, apie 700 eurų. VieÅ¡bučio vestibiulyje esančiame bankomate davė tik 2 mokėjimus po 600, tada nuvažiavo į didesnį prekybos centrÄ , kur buvo keli bankomatai ir galima buvo nuimti visÄ sumÄ .

Dauguma banknotų buvo po 50. Pinigai buvo sudėti per pusę, po 50 ir po 20, vienas pluoÅ¡tas pinigų. Žino, kad bankomatai filmuojami, jeigu bÅ«tų turėjęs blogų ketinimų, nebÅ«tų nuiminėjęs pinigų. Kiekviename bankomate grynindamas pinigus ėmė čekius, juos vėliau paliko vieÅ¡bučio kambary A.. Grįžęs į vieÅ¡butį neatidavė pinigų iÅ¡ karto, nes buvo sutarę, kad atiduos pirmadienį, kai A. bus visiÅ¡kai blaivus ir veiksnus. Ketino pinigus grÄ Å¾inti. IÅ¡ banko pradėjo skambinti, kad iÅ¡ kortelės nuimtos didelės sumos.

Kuomet A. iÅ¡siblaivė, prabilo visiÅ¡kai kitaip nei prieÅ¡ parÄ , pradėjo kaltinti jį, jog kortelės ir PIN kodo nedavė ir neprašė nuimti 5000 eurų (nors nuėmė tik 3200 eurų), pasakė, kad kviečia advokatÄ , policijÄ ir aiÅ¡kinsis, kaip čia viskas įvyko. Jis patyrė didelį stresÄ ir iÅ¡važiavo iÅ¡ vieÅ¡bučio. Kai bendravo su A. vieÅ¡butyje, pinigus dar turėjo, turėjo galimybę juos grÄ Å¾inti, bet neatidavė, kai Å¡is pasakė, jog neprašė pinigų nuimti.

Supanikavo, kad atvažiuoja advokatas, kad iÅ¡kvies policijÄ , o jis su svetimais pinigais, todėl iÅ¡sigando ir iÅ¡važiavo. Galvojo, kad nukentėjusysis vėliau viskÄ prisimins, bet taip neįvyko. Po kelių valandų pinigų neberado. Buvo iÅ¡siblaÅ¡kęs, striukėje buvo sugedęs užtrauktukas, pinigai galėjo iÅ¡kristi. Buvo atsivežęs 3 lagaminus, viename iÅ¡ jų buvo vaistai Ksaneksas, kurie naudojami toksikologų, kurie pas jį dirba. Nukentėjusysis galėjo pasinaudoti jo aplaidumu (kadangi buvo palikęs juos be priežiÅ«ros) ir pats pasiimti vaistus, tokia galimybė buvo.

Jis nukentėjusiajam davė visai kitus vaistus. PirmÄ atvykimo vakarÄ nukentėjusiajam davė „alhozerceris“ – tai aspirinas su tam tikru sodos preparatu, „ortamolis kardio“, kuris su didelėmis dozėmis kalio, natrio ir veikia atpalaiduojančiai, turi migdomÄ jį poveikį nervų sistemai ir psichikai. Pagal savo kompetencijÄ pacientams duoti vaistus, kurie savo sudėtyje turi klonozepamo, neturi teisės, nes sÄ veikoje su alkoholiu tai yra pavojinga gyvybei. Jis neturi licencijos dirbti medicininį darbÄ , tik administracinį darbÄ dirba.

Lagaminai buvo atneÅ¡ti tam atvejui, jei ponui A. pasidarytų blogai ir atvažiavus gydytojams, pastariesiems nereiktų nieko neÅ¡tis, galėtų teikti specializuotÄ pagalbÄ . Vienas iÅ¡ lagaminų yra sukomplektuotas taip, kad jame yra tos veikliosios medžiagos alprozepamas ir klonozepamas. Pacientams duoti vaistus turi teisę visi kiti specialistai, kurie iÅ¡važiuoja į iÅ¡kvietimus ir teikia medicinos pagalbÄ , tai yra licencijuotai dirbantys pas jį įstaigoje. Kai atvažiavo pas nukentėjusįjį, turėjo įkalbėti važiuoti į ligoninę ar iÅ¡kviesti papildomas pajėgas, kad teiktų toksikologines paslaugas, bet Å¡is atsisakė važiuoti į ligoninę, tai jis jam suteikė bendravimÄ , nukentėjusysis prašė pabÅ«ti ir neleisti iÅ¡gerti, vienas eina iÅ¡ proto.

Su nukentėjusiuoju sutarė dėl žalos atlyginimo, šiai dienai yra padaręs du mokėjimus po 350 eurų. Sutarta suma didesnė, nes sutarė, kad mokės dalimis, įskaitant ir advokato išlaidas. Patikslino, jog kai jam atvykus, kartu su A. ėjo nuimti iš bankomato 150 eurų, A. pinigus nusiėmė nuo Lietuvos banko - SEB kortelės.Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisme parodė, kad 2017 m. sausio 28 d., 16-17 val. atvažiavo į viešbutį. Po sunkios dienos darbe buvo susinervinęs, nepietavęs. Nusprendė papietauti viešbutyje, suderinant pietus ir vakarienę, nes jau buvo vėlus vakaras.

Užsisakė pirmÄ patiekalÄ ir iÅ¡gėrė 200 g degtinės, tuomet - antrÄ patiekalÄ ir dar 200 g degtinės, vėliau užsisakė dar du kartus po 200 g degtinės - viso gavosi 800 g. Buvo labai susinervinęs ir nesuvokė kaip apgirto. Supratęs, kokia sudėtinga jo padėtis, pasiteiravo barmeno, ar jis neturi telefono numerio tarnybos, kuri suteikia medicinos pagalbÄ iÅ¡blaivinant - iÅ¡valant alkoholį iÅ¡ organizmo. Barmenas buvo E., jei gerai atsimena, nes praėjo nemažai laiko ir jo tuometinė bÅ«klė buvo nevisai adekvati.

E. pasakė, kad turi tokį numerį ir jis iÅ¡kvies tarnybÄ . Po pusvalandžio jis pranešė, kad iÅ¡kvietė tarnybÄ , susitarė su gydytoju - už 150 Eur po 1-3 val. „bus kaip agurkėlis“ ir galės važiuoti namo. IÅ¡ savo telefono paskambino žmonai, pasakė, kad yra vieÅ¡butyje, iÅ¡gėrė, prastai jautėsi ir iÅ¡kvietė gydytojÄ , kad iÅ¡valytų alkoholį iÅ¡ organizmo. Paruošė pinigus - 150 Eur ir nuėjo į savo numerį. Davė grynais. RegistratÅ«roje merginai kilo įtarimas ir A. ji nenorėjo įleisti, galimai apie jį kažkÄ Å¾inojo.

Atėjęs į jo numerį, A. davė saujÄ tablečių. Jis buvo nustebęs, nes paprastai tokiais atvejais stato laÅ¡elines. IÅ¡gėręs tabletes, iÅ¡kart užmigo. Tuo metu žmona nuolat skambino į jo telefonÄ . Žmona pasakojo, kad jo telefonu atsiliepė A.. Ji buvo labai nustebusi, kad atsiliepė ne jis, atsiliepęs vyras jai prisistatė daktaru. Pastarasis sakė, kad jo (A. S.) padėtis bloga ir paslaugos kaina užaugo iki 700 Eur. Žmona buvo sutrikusi, teiravosi, kas sudaro tÄ kainÄ , ar tai galutinė kaina, jis pasakė - kad galutinė, kad praleis parÄ su juo (A.

S.), kad galėtų ramiai iÅ¡važiuoti namo. Žmona paskambino jo advokatui N. ir informavo apie situacijÄ . Jis atsibudo 12 val. nakties savo kambaryje. Neberado daktaro, atsiminė, kad Å¡is buvo ir davė jam tabletes. Labai troÅ¡kino, pasidarė arbatos. Nerado savo telefono „iPhone“. Kadangi važinėja į komandiruotes, bÅ«na įvairių situacijų, su savimi visÄ laik vežiojasi papildomÄ mygtukinį telefonÄ , jame nedaug adresatų. Paskambino žmonai, pasakė, kad gydytojo kambaryje nėra, ji sakė, kad su gydytoju Å¡nekėjo „iPhone“ telefonu ir tas „gydytojas“ pareiÅ¡kė žmonai, kad gydymas kainuos 700 Eur.

Buvo nustebęs, kaip ir dėl to, kad „gydytojas“, neiÅ¡valęs alkoholio iÅ¡ organizmo, tabletėmis dirbtinai bandė sukelti neadekvatumo bÅ«senÄ , kad bÅ«tų galima atlikti vagystę - pagrindinis tikslas buvo užmigdyti, o ne iÅ¡valyti alkoholį. TÄ jis suprato po tam tikro laiko. Atsibudo 3 val. nakties ir pamatė, kad Å¡alia jo guli vadinamas daktaras. Paklausė, kodėl guli jo lovoje, daktaras teigė susitaręs su žmona, kad bus parÄ su juo, daktaro paslaugos kainuoja - 20 Eur už valandÄ , viso - 700 Eur.

Jis (A. S.) dar nelabai gerai jautėsi, ne visai iÅ¡siblaivęs, daktaras jam davė tablečių, vėlgi ilgam užmigo. Atsibudo 29 d. apie pietus. IÅ¡ mygtukinio telefono paskambino žmonai, pasakė, kad vėl nėra A.. Ji liepė patikrinti, ar yra dokumentai: pasas, automobilio dokumentai, rakteliai, kreditinės kortelės. Pasakė, kad „iPhone“ nerado, apžiÅ«rėjo visÄ kambarį, taip pat po lova (atkreipia dėmesį į šį momentÄ - kad bÅ«tent po lova pažiÅ«rėjo). Darkart viskÄ apžiÅ«rėjo ir pastebėjo, kad nėra kreditinės kortelės. Kol kalbėjo telefonu, savo raktu atrakinęs duris įėjo A..

Matomai registratÅ«roje gavo antrÄ raktÄ . Paklausė, kur jo kreditinė kortelė, Å¡is atsakė, kad pas jį, jog jis (A. S.) davė jÄ pats pasaugoti. IÅ¡jungė telefonÄ , žmona girdėjo šį pokalbį, kalbėjo pakeltu tonu. Ji paskambino į registratÅ«rÄ ir paprašė atsiųsti apsaugÄ Ä¯ kambarį, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl iÅ¡ jo reikalaujama pinigų ir, kodėl kalbasi pakeltu tonu. Atėjęs apsauginis kažko paklausė lietuviÅ¡kai A., A. jam atsakė lietuviÅ¡kai ir apsauginis išėjo.

A. nuolat kalbėjo telefonu su kažkokiais žmonėmus ir kažkokia moterimi, vardu O. Jis pasinaudodamas proga, kad jis tai ateidavo, tai iÅ¡eidavo, darkart apžiÅ«rėjo kambarį ir po lova rado savo „iPhone“. A. jį numetė po lova, mano, tam, kad nesusektų, jog pinigai buvo nuimami. Visi praneÅ¡imai jame buvo iÅ¡trinti, kyla klausimas, kaip A. sužinojo jo PIN kodÄ . Piniginėje laiko paso kopijÄ , jei komandiruotėje pamestų pasÄ , kad galėtų jį atsistatyti. Kitoje Å¡io kopijos pusėje yra užsirašęs kortelės PIN kodÄ , kuris atitinka jo telefono PIN.

Mano, kad A. suprato, kad tai kortelės kodas. Ne be reikalo paėmė telefonÄ - suprato, kad telefono kodas toks pats. Paklausė, kodėl gydymo kaina taip iÅ¡augo, A. atsakė, kad kaina iÅ¡augo iki 5000 Eur. Jį tai Å¡okiravo, kad net atsisėdo. A. pasakė, kad vakar jis (A. S.) paminėjo, jog yra banko, esančio JAE savininkas - tiek ima dėl jo statuso. A. atsinešė aparatÄ , kurį demontavo, iÅ¡ardė iÅ¡ grietosios pagalbos automobilio. ApibÅ«dino tai, kaip unikalų aparatÄ , matuojantį pulsÄ ir svarbiausia – tai defibriliatorius.

Suabejojo Å¡io aparato vertingumu, yra dirbęs gydymo įstaigose, žino kas tai yra. Kartu su defibriliatoriumi neÅ¡iojami dideli maiÅ¡ai, sveriantys apie 40 kg. O ta rankinė buvo panaÅ¡i į pirmos pagalbos. A. vis reikalaujant 5000 Eur, pasakė jam, kad jis „neatidirbo“ 150 Eur, pirmiausia nepastatydamas laÅ¡elinės. Tik 29 d. vakare jam pastatė laÅ¡elinę. Turėdamas savo telefonÄ , paskambino advokatui N., papasakojo visÄ situacijÄ , Å¡is liepė sulaikyti A. ir, pasakė, kad skubiai atvažiuoja.

A.tai girdėjo, nebaigė laÅ¡inti laÅ¡elinės, iÅ¡traukė iÅ¡ venos, greitai susirinko daiktus ir išėjo. Bandė sulaikyti, Å¡is pasakė, kad nusileis iki maÅ¡inos ir grįš. TÄ akimirkÄ dar nežinojo, kad pavogti jo pinigai, negalėjo A. prievarta sulaikyti. Å is laisvai išėjo, praktiÅ¡kai iÅ¡bėgo. N. atvažiavo po 5 minučių, įvertino situacijÄ ir paprašė patikrinti kreditinę kortelę. Neturėdamas galimybės prisijungti prie internetinės bankininkystės, paskambino žmonai ir tik tada sužinojo, kad buvo padarytos 5 „transakcijos“, nuimti 3200 Eur.

Sužinojo tai tik advokato reikalavimu. Nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Keisčiausia tai, kad pats A. buvo ne visai adekvatus, blaivas nuolat vaikščiojo į restoranÄ , susitikdavo ten su kažkokiais žmonėm, užsisakydavo maistÄ jo sÄ skaita. Nedavė leidimo pastarajam atsiskaitinėti jo kambario sÄ skaita. IÅ¡siraÅ¡inėdamas iÅ¡ vieÅ¡bučio tai sužinojo. VisÄ Å¡itÄ pasakojimÄ patvirtina pokalbių „Skype“ su žmona ir advokatu momentinės ekrano kopijos, ekranvaizdžiai („screenshot“), kad viskÄ sužinojo, kai A. jau buvo pabėgęs. Gali pastaruosius pateikti teismui.

Negali pasakyti, kokias tabletes jam duodavo. Atsimena tik tai, kad buvo 5-6 tabletės, neatsimena nei dydžio, nei spalvos. IÅ¡ rankos tiesiog susižerdavo jas į burnÄ . KeletÄ kartų buvo duotos tabletės. IÅ¡gėręs tabletes iÅ¡kart užmigdavo. Nori papildyti, kad kai advokatui N. pasakė, jog jam iÅ¡tisai duodavo neaiÅ¡kias tabletes, Å¡is patarė pasidaryti ekspertizę. KitÄ dienÄ taip ir padarė. Turi analizų rezultatus. Jiems sumokėta 60 Eur. Rezultatai parodė, kad tai buvo raminančio poveikio tabletės. Mėginį ėmusi moteris klausė, kaip jis galėjo taip pasitikėti, sakė, kad „mÅ«sų mieste yra ne vienÄ kartÄ taip atsitikę.

Gali būti, kad tai tas pats žmogus ir jūs pakliuvote“. Tuo metu jis jokių kitų psichotropinių vaistų nevartojo - nei su savimi turėjo, nei receptai buvo išrašyti. Jis nuolat keliauja, kerta sienas, jei rastų pas jį tokius vaistus, turėtų didelių nemalonumų. Mano, kad atsakymas yra vienas – jo organizme psichotropinių medžiagų atsirado tik dėl A. duotų vaistų. Neklausė, kodėl jam nestato lašelinės. Kai A. atėjo, galvojo, kad tai profesionalus gydytojas. Be viso to dar buvo įsilaužta į jo „Microsoft“.

Grižęs į MaskvÄ , nuėjo į vietos policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ dėl įsilaužimo ir dėl to, kas atsitiko Vilniuje. SÄ Å¾iningai sakant, negali tiksliai pasakyt, kodėl A. klausė, ar Å¡is nuėmė pinigus. GalbÅ«t sužinojo, kai gavo sms, kad užblokuota kortelė, nes nuimti pinigai, telefone, kaip jau minėjo, sms žinučių apie pinigų nuėmimÄ nebuvo, jos visos buvo paÅ¡alintos. Su A. sudarė žalos atlyginimo sutartį. Jo advokatas N. ir kaltinamojo advokatas susitarė, kad A.pripažįsta savo kaltę ir įsipareigoja atlyginti 3200 Eur, plius advokato paslaugų iÅ¡laidas.

Kai su A. bendravo per N., prašė pervesti pinigus į Rusijos sÄ skaitÄ , Rusijos pinigais, bet bÅ«tų didelis mokestis už pervedimÄ ir jis dėl to nepervedinės į RusijÄ . Tada pasakė, kad atidarys Paysera sÄ skaitÄ . Jis sakė, kad atidavinės grynais advokatui N.. Å iam momentui atlyginta 1050 Eur. Gali bÅ«ti, kad pirminiai jo parodymai buvo skirtingi nuo duotų teisme. Duodant parodymus policijoje, jam jau buvo pastatyta laÅ¡elinė, buvo praėjusios dvi paros, iÅ¡gėrė vandens, kad iÅ¡valytų organizmÄ ir buvo geros bÅ«klės. Nepasakytų, kad jautėsi puikiai, kadangi didelė alkoholio dozė ir psichotropinės medžiagos be pėdsakų negalėjo dingti.

Jeigu policijoje dėstė, vadinasi atsiminė įvykio aplinkybes. Tuo momentu jam buvo Å¡okas, kai sužinojo, kad apvogė, nesuteikė tinkamų medicininių paslaugų, pats nuėjo į policijÄ , ne kasdien vaikÅ¡to į policijÄ . Tyrėja A.yra liudininkė to, kad A. apklausos metu skambino, sakė, kad jis jam skolingas pinigų, jį tai vedė iÅ¡ pusiausvyros. A. tai galėtų paliudyti, ji liepė iÅ¡jungt telefonÄ ir neatsakinėt į skambučius. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad yra Rusijos Federacijos pilietis, turi laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvoje.

Atvykęs į LietuvÄ apsistojo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-01-27 dienos metu vieÅ¡bučio bare iÅ¡gėrė alkoholinių gėrimų ir blogai pasijuto. VieÅ¡bučio baro darbuotojas jam pasiÅ«lė iÅ¡kviesti gydytojÄ , kuris už 160-200 eur. suteiktų iÅ¡blaivinimo paslaugas. Apie 18.00 val. į vieÅ¡bučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apsistojęs, atvyko vyras, kuris prisistatė medicinos darbuotoju A.. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, (duomenys neskelbtini) akių, trumpai kirptais, (duomenys neskelbtini) plaukais, vietomis pražilęs, nesiskutęs, (duomenys neskelbtini) nosimi, su (duomenys neskelbtini), buvo apsirengęs mėlynais džinsais, geltona medicinos darbuotojo striuke, su kryžiumi priekyje ir kažkokiu trijų žodžių užraÅ¡u nugaroje, kurio nesuprato.

Vyras trumpai parodė savo dokumentÄ , tačiau jo nespėjo įžiÅ«rėti, kas jame paraÅ¡yta. Vyras nurodė, kad iÅ¡blaivinimas kainuos 700 eurų. Jis jam padavė saujÄ tablečių, jas iÅ¡gėrė. Jis iÅ¡kart užmigo. Naktį pabudęs pamatė, kad daktaras guli Å¡alia jo. 2017-01-28 apie 7.00 val. norėjo eiti papusryčiauti, tačiau buvo dar nepatiekti pusryčiai. Daktaras jam davė tablečių, nuo kurių užmigo. Prabudo tÄ pačiÄ dienÄ apie 11.00 val., daktaras buvo kambaryje, jie nuėjo papusryčiauti.

Po pusryčių daktaras vėl davė vaistų, nuo kurių vėl užmigo. Daktaras nuolat kažkur iÅ¡eidavo ir vėl sugrįždavo. 2017-01-29 apie 17-18 val. jis prabudo, nes jam į MRT Iphone tel. nr. +(duomenys neskelbtini) atėjo sms žinutė iÅ¡ banko, kad jo banko mokėjimo kortelė Visa Platinum nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota ,,Credit bank of Mascow“ yra užblokuota. Jis paskambino į bankÄ ir jam pasakė, kad iÅ¡ jo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) penkis kartus 2017-01-28 buvo iÅ¡gryninti pinigai, tai yra tris kartus buvo nuimta po 600 eurų ir du kartus po 700 eurų.

Netrukus į vieÅ¡bučio kambarį sugrįžo daktaras. Jis paklausė jo, ar nematė jo banko kortelės ir jis paaiÅ¡kino, kad jis jam kortelę davė saugojimui, tačiau jis tikras, kad mokėjimo kortelės jam nedavė. Jis pokalbio metu pasakė, kad jie neva sutarė, jog jis jam už paslaugas sumokės 5000 eurų ir tada sugrÄ Å¾ino banko kortelę. Jis paklausė daktaro, kodėl buvo nuimti pinigai, jis pasakė, kad tai jis nuėmė Å¡iuos pinigus, kaip avansÄ nes jie taip tarėsi, kad jis nedirba be apmokėjimo.

Yra įsitikinęs, kad minėtam vyrui nedavė mokėjimo kortelės, jis jÄ iÅ¡ jo galimai paėmė apsvaiginęs tabletėmis, galimai taip pat apsvaiginęs iÅ¡viliojo kortelės pin kodÄ . Pareikalavo, kad daktaras sugrÄ Å¾intų pinigus, tačiau jis nurodė, kad jam dar skolingas. Apie įvykį pranešė žmonai S. G., kuri susiskambino su vieÅ¡bučio apsauga ir jo advokatu N.. Ä® jo vieÅ¡bučio kambarį atėjo apsaugos darbuotojas, kuris gavo informacijÄ , kad kambaryje vyksta konfliktas.

Jis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ jo neteisėtai reikalaujami pinigai, kol kas konfliktÄ sprendžia žodžiu, kol kas pagalbos nereikia, bet jei neiÅ¡spręs taikiai, tai kreipsis į jį. Kai daktarÄ informavo, kad netrukus atvyks advokatas, daktaras pradėjo skubiai krautis savo daiktus ir pasiÅ¡alino iÅ¡ kambario. Jis paaiÅ¡kino, kad sugrįš. Atvažiavus advokatui, daktaras jau buvo išėjęs. Jo advokatas turėjo daktaro telefono numerį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur jis gavo minėtÄ numerį, nežino.

Advokato vardas N., jo tel. nr. +(duomenys neskelbtini). Advokatas skambino daktarui, kuris telefonu pasiÅ«lė iÅ¡ karto susitikti kavinėje, kurios nurodyti negali, ir aptarti įvykusį konfliktÄ . Advokatas pasakė, kad niekur nevyks, kad susitiktų vieÅ¡butyje, bet daktaras atsisakė. Po Å¡io pokalbio jam daktaras į telefonÄ dar skambino keletÄ kartų ir siÅ«lė susitikti, tačiau jis su juo susitikęs nebuvo ir kreipėsi į policijÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sukčiavimo ir neteisėto banko kortelės naudojimo.

Pinigai iÅ¡ banko sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninti bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir Ozo g. 25, Vilniuje. Prie apklausos prideda banko iÅ¡klotinės kopijÄ ir čekių kopijas, kurias jam davė vieÅ¡bučio registratÅ«roje. Norėtų papildyti, kad daktaras iÅ¡ jo kambario susirinko visus naudotus Å¡virkÅ¡tus, tarÄ nuo laÅ¡elinių ir nepaliko kambaryje jokių daiktų, ant kurių galėtų likti jo pirÅ¡tų antspaudai. Daktaras visÄ laikÄ bandė teisintis, jog kortelę jam davė pats ir nieko neprisimena, taip pat, jog tarėsi dėl 5000 eurų apmokėjimo už paslaugas, apie kurias vėl gi taip pat neprisimena.

VieÅ¡bučio registratÅ«roje yra vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas minėtas medicinos darbuotojas. (1 t., b. l. 16), - paaiÅ¡kino, kad didelio skirtumo tarp parodymų nemato. Pirmasis skirtumas yra data - advokatas teigia, kad 27 d., jis, kad - 28 d., galbÅ«t klysta, yra įrodymai, visi vaizdo įraÅ¡ai, kada atėjo daktaras pas jį. Kai su policija nuvažiavo į įvykio vietÄ , buvo tikras, kad policija paims Å¡ituos įraÅ¡us kaip daiktinį įrodymÄ ir prijungs prie bylos. Gali bÅ«ti, kad jis painioja dienas, bet vaizdo įraÅ¡as gali tiksliai patvirtinti.

Stresas jam buvo, kraujyje - psichotropinių medžiagų, ne kasdien dalyvauja apklausose, gali bÅ«ti, kad kažkÄ praleido duodamas parodymus policijoje. Aplinkybės, kad į vieÅ¡butį atvykus A., nuėjo kartu į bankomatÄ nusiimti pinigų, tikriausiai dėl girtumo nepamena. Turėjo 150 eurų grynais. Tuo metu turėjo laikinÄ leidimÄ gyventi, turėjo verslÄ Lietuvoje, atitinkamai turėjo dvi korteles - viena įmonės, kita - asmeninė. Neatsimena, kad bÅ«tų ja naudojęsis. Kaltinamasis jam į ligoninę važiuoti nesiÅ«lė.

„Gydytojas“ A. Å¡nekėjo jam nesÄ mones, kad bÅ«damas JAE banko valdytoju, turi dideles lėšas, gali investuot į jo projektÄ - pastatyti namÄ â€žbepročiams“, dirbęs tuose namuose, žino, kokia reikalinga tokia paslauga, galėtų uždirbti didelius pinigus. SiÅ«lė bendrÄ projektÄ , nes buvo įtikėjęs, kad jis (nukentėjusysis) – banko valdytojas. Norėtų patikslinti, kad niekada jokių bėdų su Uzbekistano ar Rusijos teisėsauga neturėjo. Kompiuterį turėjo, tačiau, ar dirbo su juo, A. esant, neatsimena.

Jo bÅ«klė ne tokia buvo, o A. neužsičiaupdamas Å¡nekėjo visokias nesÄ mones. Neatsimena, kiek tablečių buvo duota tik atvykus kaltinamajam. Ä® kaltinamojo rodomÄ vitaminų rinkinį greitai detoksikacijai atsakė, jog neatsimena kaip atrodė jam duotos tabletės. Neatsimena, kad bÅ«tų prašęs migdomųjų. Neatsimena, ar minėjo A., kiek kortelėje yra pinigų, negalėjo Å¡ito sakyti. To, kad prašė nuimti pinigus dėl problemų muitinėje, susijusių su kavos pupelėmis, tikrai nebuvo.

Liudytojas V. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko. Kadangi dirba bare, žino, kad nukentėjusysis buvo pas jį bare tris dienas. Gėrė alkoholį. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, (duomenys neskelbtini) g. Tai vyko 2017 metais lapkričio mėnesį maždaug, gal antroje jo pusėje, gal ir sausį, datos neatsimena. Nukentėjusysis vakarieniavo vienÄ , antrÄ vakarÄ , minėjo jam, kad kitÄ dienÄ norėjo iÅ¡vykti. KitÄ dienÄ jis atėjo į darbÄ ir nukentėjusysis atėjo pusryčių.

Atėjo į barÄ ir sako: „turėjau iÅ¡vykti, neiÅ¡vykau“. Klausė, ar jis gali jam padėti. Nukentėjusysis paprašė duoti iÅ¡gerti dar 150 g. IÅ¡gėrė tÄ 150 g. Jis tada nukentėjusiajam pasakė: „jei pramiegojai, eik pailsėti, atsigulti, o tada pavalgyti galėsi“. Nukentėjusysis pasakė einantis pamiegoti, tačiau nepriėjo iki registratÅ«ros, grįžo atgal, prašė dar 100 g, iÅ¡gėrė dar 100 g ir pasakė, kad blogai jaučiasi. Jis nuėjo į registratÅ«rÄ ir paprašė registratoriaus iÅ¡kviesti greitÄ jÄ .

Kviečiant, paprašė nurodyti, kokios priežastys, jis nurodė, kad žmogus iÅ¡gėrė ir jaučiasi blogai. Jiems pasakė, kad blaivinimu neužsiima ir gali duoti kontaktus atitinkamos institucijos. Jis sutiko. Paskambino tuo numeriu ir atsiliepė žmogus. Pasakė, kad ta paslauga yra mokama, apie 160 eur. Jis sutiko ir sakė, kad per 20 min. atvažiuos. Liepė girtam asmeniui eiti į kambarį ir laukti kol atvažiuos blaivintojai. Kai atvyko, kaltinamasis pasiteiravo, kÄ vartojo tas žmogus. Jis atsakė, jog degtinę „Finlandia“.

Išėjus iÅ¡ kambario, jis grįžo į barÄ . Pamatė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju kartu buvo išėję į laukÄ , grįžo ir visÄ dienÄ to žmogaus jis nematė. Tada vakare, apie 20:30 val. skambino tokia rusakalbė moteris. Paklausė apie nusigėrusį asmenį, nes negalima su anuo susisiekti. Paprašė pažiÅ«rėti. Jis pasakė: „einam į tÄ kambarį, reikia pasižiÅ«rėti“. ApsaugÄ sutiko, tik advokatas ten buvo, trise nuėjo į kambarį, jame rado gulintį ant pilvo ir ant žemės nukentėjusįjį.

Jie jį pakėlė, nukentėjusysis labai sunkiai, neriÅ¡liai kalbėjo. Tada jie išėjo ir jis daugiau nukentėjusiojo nematė. Kambaryje kiekviename yra mini-barai. Surinko alkoholį, visus gėrimus likusius, kad daugiau neiÅ¡gertų. Spintelėse buvo kažkokie vaistai, rudos dėžutės buvo. Neatsimena pavadinimo. Jie visi į laukÄ išėję buvo, nes kaip supranta, nukentėjusysis turėjo grynais atsiskaityti. Nukentėjusysis bare atsiskaitinėdavo banko kortele. Jie suvaikščiojo iki bankomato, grįžo, daugiau nematė jų.

Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad dirba barmenu vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m.. Dirba pamainomis po tris dienas nuo 10 iki 22 val. Taip pat dirbo 2017-01-26 , 2017-01-27 ir 2017-01-28. Sausio 26 ir sausio 27 matė, kad vieÅ¡bučio klientas A. S. bare vartojo daug degtinės, per dienÄ jis suvartodavo apie 0,7 litro degtinės, kitų gėrimų nevartojo. Sakė, kad planuoja iÅ¡vykti iÅ¡ vieÅ¡bučio 201-01-28.

Jis gyveno kambaryje NR. (duomenys neskelbtini). 2017-01-28 ryte apie 11 val. jis vėl atėjo į barÄ ir suvartojo 350 g degtinės. Jis atsiskaitė bare su savo mokėjimo kortele SEB banko. Pasakė kad labai blogai jaučiasi ir negali iÅ¡važiuoti Å¡iandien su automobiliu, dėl to kad jam labai sunku. Pasakė gal reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , kad pastatys laÅ¡elinę ir jam iÅ¡ karto pagerės. Jis sutiko. Jam bÅ«nant Å¡alia 2017-01-28 apie 12.09 val. paskambino bendrosios pagalbos telefonu 112 ir pasakė, kad reikia pagalbos dėl apsinuodijimo alkoholiu, gauti iÅ¡blaivinimÄ .

Greitoji pagalba atsakė, kad jie tokios pagalbos neteikia, kad yra tokia mokama paslauga ir pasakė iškvietimo numerį (duomenys neskelbtini). Jis paskambino nurodytu numeriu ir pasakė, kad reikia išblaivinimo paslaugos viešbučio klientui. Atsiliepė vyriškas balsas, kuris paklausė kiek laiko buvo vartojamas alkoholis, atsakė, kad 3 dienas. Taip pat pasakė, kad paslauga kainuos apie 160 Eurų, ir kad atvyks pusvalandžio bėgyje. Kiek laiko užtruks išblaivinimas nesakė. Po maždaug 45 min. atėjo nepažįstamas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, trumpai kirptas, su (duomenys neskelbtini), kuris neprisistatė, ant viršaus su ryškia liemene, panašia kaip greitosios pagalbos.

Jis atėjo su lagaminu. Pasitiko jį kartu su apsaugos darbuotoju A., pavardės nežino. Jis palydėjo iki A. S. numerio (duomenys neskelbtini). Jie kartu užėjo, o jis grįžo atgal į barÄ . Daugiau A. S. bare jo darbo laiku nesilankė. Atvykęs ,,gydytojas“ taip pat nesilankė. Kas vyko kambario (duomenys neskelbtini) viduje nematė. Vakare apie 19 val į vieÅ¡bučio priėmimÄ paskambino A. S. žmona, kuri paklausė kas ten vyksta, kodėl jis neatsako jai į skambučius. Jis pasakė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins ir po 10 min. su apsaugos darbuotoju A., ir nukentėjusiojo atvykusiu advokatu nuėjo į kambarį (duomenys neskelbtini).

Atidarius duris su atsarginiu raktu, pamatė, kad A. S. guli kambaryje prie lovos ant grindų, atrodė snaudžiantis. Apsauginis su advokatu pakėlė jį, padėjo ant lovos. Daugiau kambaryje nieko nebuvo. Ant spintelės pastebėjo apie 10 popierinių pailgų plonų dėžučių baltai rudos spalvos nuo vaistų, pavadinimo nepamena, ant jų gulėjo pradėta folijos plokštelė su tabletėmis „Alkozelc“. Lašelinės kambaryje nebuvo. Stovėjo tik ,,gydytojo“ juodas lagaminas su kažkokiais laidais.

Advokatas paklausė A. S. ar viskas gerai, ar jam nereikia pagalbos. Pastarasis atsakė, kad viskas gerai. Po to jie išėjo ir daugiau jų nematė, nes kitÄ dienÄ buvo ne jo pamaina (1 t. b. l. 32) – paaiÅ¡kino, kad tokie jo parodymai yra teisingi. Papildė, kad 2 dienas nukentėjusysis gėrė, trečiÄ dienÄ nežino, pats nebuvo. Turėjo du su puse butelius tos „Finlandia“ degtinės, vienÄ dienÄ 0,7 l iÅ¡gėrė, kitÄ dienÄ 0,7 l, trečiÄ dienÄ iÅ¡gėrė likutį ir sakė jam, kai prašė dar, kad neturi.

Liudytoja K. E. apklausiama teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tai įvyko seniai, sunkiai prisimena. Atėjo pas jÄ su paramedikų apranga, paprašė kavos ar sulčių. Sakė, kad užraÅ¡ytų kambario sÄ skaita, pasakė kambario numerį, paklausė pavardės, ji pradėjo sakyti nukentėjusiojo pavardę ir pasakė, kad teisinga. TÄ kartÄ viskas. AntrÄ kartÄ atėjo su draugu, užsisakė viskio, sulčių ir į kambarį sÄ skaitÄ nunešė. Kodėl taip dažnai vaikÅ¡to įdomu pasidarė.

Nuėjo į registratÅ«rÄ pasiklausinėti, sužinojo situacijÄ . Jis pasijautė blogai ir medikai pas jį atvažiavo. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad dirba barmene vieÅ¡butyje ,, (duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini). Dirba pamainomis po 3 dienas. Taip pat dirbo vieÅ¡bučio restorano bare nuo 2017-01-29 iki 2017-01-31. Atsimena, kad 2017-01-29 vakare į barÄ buvo atėjęs ankščiau nepažįstamas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), apsirengęs ant virÅ¡aus su greitosios pagalbos ryÅ¡kia liemene ir rusiÅ¡kai užsisakė sau cocacolos ir paklausė ar gali užraÅ¡yti atsiskaitymÄ ant kambario Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi pagal jų tvarkÄ toks atsiskaitymas yra įmanomas, tokiais atvejais klientas atsiskaito pagal sÄ skaitÄ iÅ¡vykdamas iÅ¡ vieÅ¡bučio, atsakė, kad galima. Atidarė kompiuteryje kambario nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo duomenis ir paklausė kaip jo pavardė. Jis teisingai pasakė tÄ pavardę, kuri buvo įraÅ¡yta kompiuteryje. Tai buvo kažkokia nelietuviÅ¡ka, bet sunkiai iÅ¡tariama pavardė. Jokio dokumento jis nepateikė. Ji iÅ¡mušė kasoje kvitÄ ir įnešė į kambario sÄ skaitÄ kolos kainÄ .

Po to jis išėjo, bet maždaug po valandos jis vėl atėjo ir užsisakė puodelį kavos kambario sÄ skaita. IÅ¡gėręs išėjo ir netrukus vėl atėjo su kažkokiu vyru panaÅ¡aus amžiaus su tamsiais pailgais plaukais, stambaus kÅ«no sudėjimo. Priėjus prie baro vyras su liemene pasiÅ«lė antram vyrui, kuo gali jį pavaiÅ¡inti. Pastarasis pasakė, kad norėtų viskio. Tada vyras su liemene užsisakė viskio „Monkey shoulder“ du po 40 ml, ir vienÄ buteliukÄ sulčių kambario Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ skaita.

Ant kambario užrašytus atsiskaitymo kvitus ji perduoda viešbučio administratoriui. Jie abu išgėrė viskį ir netrukus išėjo. Apie tai, kad vyras su liemene nėra viešbučio gyventojas, ji nežinojo. Tai paaiškėjo vėliau. Kitų asmenų iš minėto kambario neaptarnavo (1 t., b. l. 34) – paaiškino, kad tokie jos parodymai yra teisingi. Blaivūs buvo tie du asmenys kur atėjo, jie kalbėjo rusiškai, pabuvo, pagėrė ir išėjo. Atėjo blaivūs, nepastebėjo, kad būtų buvę neblaivūs. Kai atėjo kaltinamasis su spec. apranga ir kitu vyru, ji jo neatpažino, nebuvo mačiusi prieš tai.

VaiÅ¡inti pasiÅ«lė kaltinamasis. Jis sakė: „rinkis, kuo galiu pavaiÅ¡inti tave“. Kai kaltinamasis užsakė gėrimÄ , buvo su spec. apranga. Su apranga buvo visÄ vakarÄ . Nesukėlė įtarimų, nes pas juos medikai irgi dažai vaikÅ¡to, ateina kavos atsigerti. Tiksliai prisimena, kad atėjo su draugu ir kartu gėrė.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. 2017-08-10 parodė, jog kaltės nepripažįsta. Jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2017-01-27 gautas skambutis iÅ¡ vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ administracijos ir sujungtas su kambariu.

Rusiškai kalbantis vyras paprašė pagalbos dėl daugiadienio alkoholio vartojimo sukeltos būklės. Jis vienas atvyko į viešbutį, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai išgėręs vyras. Vyriškis pasakė, kad 5-6 dienas gėrė alkoholį, pirmadienį reikia būti darbingam ir paprašė išblaivinti. Vyriškis prisistatė A., Rusijos piliečiu. Vyriškis paprašė, kad jis būtų prie jo ir neleistų išgerti. Sutarė, kad jei jį prižiūrės iki pirmadienio, tai jam kainuos 700 eurų.

Jis davė iÅ¡gerti mineralinį vandenį, aspirino, vitamino c ir magnio. Jis su minėtu vyriÅ¡kiu bendravo apie gyvenimÄ , problemas. Vakare jis su vyriÅ¡kiu buvo nuėjęs prie vieÅ¡bučio esančio bankomato, vyriÅ¡kis iÅ¡grynino 150 eurų. Jis paklausė vyriÅ¡kio ar tikrai atsiskaitys pirmadienį 700 eurų, o jis atsakė, jog tikrai. Tada jie grįžo į kambarį, pamatavo spaudimÄ , žiÅ«rėjo televizorių, po to nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ , t. y. sausio 28, jis buvo su vyriÅ¡kiu, davė vitamino c, magnio, atnešė pusryčius į kambarį.

Jis iÅ¡ vieÅ¡bučio buvo iÅ¡vykęs į miestÄ ir grįžo apie 2 valandÄ . Jam grįžus vyriÅ¡kis jau pasijuto geriau, bet vaikščiojo sunkiai. VyriÅ¡kis paaiÅ¡kino jam, kad muitinė sulaikė jo krovinį su kavos pupelėmis, kad turi problemų ir per advokatÄ reikia sutvarkyti šį reikalÄ . Jis pasakė, kad turi atvažiuoti advokatas ir jis turi perduoti 5000 eurų. A. jo paprašė nuimti pinigus, jis pasakė, jog eitų kartu. A. pasakė, kad sunkiai vaikÅ¡to ir pasakė tai padaryti vienam.

Jam padavė kortelę ir ant popieriaus užrašė PIN kodÄ . Tada jis iÅ¡ bankomato, esančio prie vieÅ¡bučio, nuėmė 600 eurų po 3 kartus, daugiau bankomatas pinigų nedavė. Tada nuvažiavo į Akropolį ir bankomate nuėmė du kartus po 700 eurų. Viso nuėmė 3200 eurų, daugiau nuimti nedavė bankomatas, nors sÄ skaitoje buvo dar pinigų. Jis grįžo į vieÅ¡butį ir A. padavė pinigus, bankomatų kvitus, lapelį su PIN kodu, banko kortelę. Pinigus vyriÅ¡kis įsidėjo į kompiuterio krepšį.

Jis tada pas vyriÅ¡ki buvo iki sausio 29 d. paryčių, vieÅ¡butyje jie nuėjo papusryčiauti. Tada jis iÅ¡važiavo ir pas vyriÅ¡kį grįžo vakare. VyriÅ¡kis pasakė, kad atvažiuoja advokatas ir paklausė, kur pinigai. Jis pasakė, kad pinigus įsidėjo į kompiuterio krepšį, bet pinigų jis ten nerado. Tada vyriÅ¡kis paskambino į bankÄ ir paprašė užblokuoti sÄ skaitÄ , jog ne jis nuėmė pinigus. VyriÅ¡kis pasakė iÅ¡eiti iÅ¡ jo kambario. Jis iÅ¡važiavo. Po pusvalandžio jam paskambino vyriÅ¡kis, kuris prisistatė advokatu N. ir paprašė atvežti pinigus, kuriuos nuėmė iÅ¡ bankomato.

Jis pasakė, kad pinigus atidavė. Vėliau dar skambino ir sakė, kad raÅ¡ys policijai pareiÅ¡kimÄ . Daugiau su tuo vyriÅ¡kiu nebendravo (1 t., b. l. 146-148).Ä®tariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. 2017-08-17 papildomos apklausos metu parodė, jog turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir baigė pirmos med. pagalbos kursus daug metų atgal, kada tiksliai, nepamena, aukÅ¡tojo medicininio iÅ¡silavinimo neturi. Jokių licencijų, kurios suteikia teisę atlikti asmens gydymo paslaugas neturi. Dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. 2017 m sausio mėn., dirbo pamainos vyresniojo pareigose.

Tarnyba teikia tik mokamas paslaugas. Turėjo vadovauti ir administruoti įvykius. Su ligonių kasa tarnyba sutarčių nėra sudariusi. Ä® iÅ¡kvietimÄ Ä¯ vieÅ¡butį „(duomenys neskelbtini)“ atvyko vienas organizuoti pagalbÄ asmeniui, kuris 4-5 dienas vartojo alkoholį. Atvykus pas klientÄ , buvo užpildyta iÅ¡kvietimo kortelė, jÄ užpildė. Ji yra dabar tarnybos archyve ir atsakinėti daugiau į klausimus apie darbÄ negali, nes nepasiruošęs. Nepateikė policijai dokumentų apie šį įvykį, nes neteisingai buvo nurodyta data, vėliau irgi nepateikė, nes neturėjo darbe priėjimo prie duomenų bazės, kol netapo tarnybos direktoriumi, o vėliau sirgo, iki kada tiksliai nepamena, pateiks iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Sodros.

Pradėjus bendrauti su A., tapo draugais, medicininės pagalbos jam neteikė. Jis paskutinę jų bendravimo vieÅ¡butyje dienÄ atsisakė jo teikiamos priežiÅ«ros ir tolimesnės pagalbos, neradęs savo pinigų. Atlyginti jis turėjo už priežiÅ«ros ir budėjimo paslaugas, kurių jis pageidavo ir telefonu prašė jo žmona. Per 2-3 paras padėjo jam iÅ¡siblaivinti. Dokumentus iÅ¡ tarnybos apie šį įvykį pateiks iki 2017-08-28 (1 t., b. l. 150).Ä®tariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A.

M. 2017-11-27 papildomos apklausos metu parodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Jokių psichotropinių vaistų nukentėjusiajam nebuvo davęs, nes tokių vaistų su alkoholiu duoti negalima. Dokumentų, patvirtinančių jo atvykimÄ pas A. S. ir jam teiktÄ pagalbÄ neturi ir Å¡iuo metu pateikti negali (1 t., b. l. 154).2017-01-30 protokole-pareiÅ¡kime A. S. nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017-01-27, 18.00 val., iki 2017-01-29, 20.30 val., asmuo, prisistatęs medicinos darbuotoju, apgavystės bÅ«du iÅ¡viliojo mokėjimo kortelę ir pin kodÄ , iÅ¡ bankomato iÅ¡grynino 3200 eurų ir įsigijo vieÅ¡bučio bare gėrimų už 19 eurų (1 t., b. l. 2).

Iš A. S. pateiktos mokėjo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų išrašo matyti, jog 2017-01-28 iš bankomato, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, du kartus išgryninta po 700 eurų, o iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), tris kartus išgryninta po 600 eurų (1 t., b. l.17-18).Iš A. S. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kvitų matyti, jog kvito laikas 2014-01-29, 17.52 val., atsiskaityta pagal viešbučio „kortelę“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kavos, suma 2 eurai; kvito laikas 2017-01-29, 16.42 val., atsiskaityta pagal viešbučio „kortelę“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt.

Cocacola, suma 2 eurai, kvito laikas 2017-01-29, 18.16 val., atsiskaityta pagal viešbučio „kortelę“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt. sulčių ir 2 vnt. viskio „Monkey Shoulder“, suma 15 eurų. Visuose kvituose nurodytas kasininkas K. (1 t., b. l. 19).Iš „Nordea Bank AB“ Lietuvos skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog panaudojus A. S. vardu išduota mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-01-28, 18.43 val., du kartus išgryninta po 700 eurų bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilnius.

Prie pateiktos informacijos pridėta ir bankomato fiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 71-76).Iš AB „Citadelė“ pateiktos informacijos matyti, jog panaudojus A. S. vardu išduota mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-01-28, 18.43 val., du kartus išgryninta po 700 eurų bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilnius. Prie pateiktos informacijos pridėta ir bankomato fiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 79-81).Iš „SEB“ banko atsakymo matyti, jog kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 2017-01-28, laikotarpiu nuo 17.34 val. iki 17.37 val. (1 t., b. l. 86).Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. 2-ojo PK KPS vyresn. tyrėja A. M. 2017-09-05 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo, jog iÅ¡ bankų AB „Citadelė“ bei „Nordea“ gauta analogiÅ¡ka informacija, susijusi su A. S. operacijų bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, atlikimu. Susisiekus su bankomatÄ aptarnaujančiu specialistu V. N. buvo patikslinta, kad Å¡is bankomatas yra tinklo bankomatas, atliekantis operacijas keliems bankams (1 t., b. l. 83).IÅ¡ telefono priklausomybės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, operatorius UAB ,,Bitė Lietuva“ (1 t., b. l. 95).Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. 2-ojo PK KPS vyresn. tyrėjos A. M. 2017-08-18 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę, nustatyta, kad abonentas 2017-01-28 nuo 13.07. val. iki 2017-01-29 20.18 val. veikė celėse su adresu Vivulskio g.18 , Čiurlionio g.21 , Vilniuje, veikimo zonoje, kurioje taip pat randasi viešbutis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-01-29 20.46. val. iki 21.06. abonentas veikė celėje adresu Ozo g.25, Vilniuje, 2017-01-29 21.22. val. - Kalvarijų g.125 , Vilniuje; 2017-01-29 nuo 21.43. val. iki 21.48. val. - Sodų g.14, Vilniuje; 2017-01-29 21.55. val. iki 22.29.

Architektų g. 86, Vilniuje; Po to veikimai celėse: GoÅ¡tauto g., KraÅ¡evskio g., SaltoniÅ¡kių g., Konstitucijos pr., Gedimino pr., Vilniuje- iki 24 val. (1 t., b. l. 100).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 318/2017(01) nurodyta, jog A. S. Å¡lapimas paimtas 2017-01-30, 11.30 val. Å lapime rasta pėdsakų a-hidroksialprazolamo ir pėdsakų 7-aminoklonezepamo. Å lapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 25).Specialistė J. T., atlikusi toksikologinį tyrimÄ , 2017-11-08 paaiÅ¡kinimo protokole nurodė, jog a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai - tai psichotropinių medžiagų skylimo produktas. a-hidroksialprazolamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Alprozolam.

Vaistiniai preparatai su šia medžiaga gali būti su pavadinimais, Alprazalid, Alpraz ir kt. 7-aminoklonezepamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Clonazepam. Vaistų pavadinimai su šia medžiaga yra Antelepsin, Clonapam ir kt. Bendrai, literatūros duomenimis, denzodiazepimai, tame tarpe a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai, šlapime išsilaiko nuo 24 val. iki 7 parų po vartojimo. a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai galėjo išlikti organizme nuo 2017-01-28 (1 t., b. l. 28-30).Liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo 2017-08-22 apklausos metu parodė, jog sutinka būti apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-04527-17.

Pažįsta Rusijos pilietį A. S., kuris 2017 m. sausio mėn., naudojosi jo, kaip advokato paslaugomis savo verslo reikalais. 2017-01-27 po pietų jie baigė bendravimÄ ir iÅ¡siskyrė, jis buvo blaivas. Žino, kad į LietuvÄ buvo atvykęs automobiliu. Jis sakė, kad apsistojęs vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini). Daugiau jis tÄ dienÄ neskambino ir kÄ veikė nesakė. 2017-01-28 vakare, tiksliai laiko nepamena, mano kažkur apie 20 val., lauke jau buvo tamsu, jam paskambino moteris prisistačiusi A. S. žmona ir pasakė, kad negali prisiskambinti A..

Paprašė nuvažiuoti pas jį į vieÅ¡butį patikrinti ar su juo viskas tvarkoj. Jis maždaug pusvalandžio bėgyje nuvyko į vieÅ¡butį, paklausė administratoriaus, ar A. yra vieÅ¡butyje. Administratorius pasakė, kad yra ir palydėjo iki kambario, pasibeldus niekas neatidarė, tada jis atrakino atsarginiu raktu duris ir jie abu užėjo į kambarį. Kambaryje ant lovos gulėjo A., kuris stipriai miegojo, prižadinti jo nepavyko, jis leido keistus garsus, visai nereagavo į aplinkÄ , bendrauti buvo neįmanoma.

Å alia jo matė ant grindų medicininę įrangÄ su laidais, kažkokius vaistus – tabletes, kurių pavadinimo nepamena. Administratorius paaiÅ¡kino, kad A. iÅ¡ vakaro vartojo alkoholį ir paprašė iÅ¡blaivinimo paslaugos, kad jam buvo iÅ¡kviesta iÅ¡blaivinimo paslaugas suteikianti tarnyba, kad buvo atvykęs kažkoks medikas - vyras. Paskambino ir pasakė apie situacijÄ A. žmonai ir nuvažiavo namo. Pagalvojo, kad iki rytojaus jis iÅ¡siblaivės ir važiuos namo. 2017-01-29 vakare jam pradėjo skambinėti A. ir jo žmona, jie sakė, kad turi problemų atsiskaitydami su iÅ¡blaivintoju, kad jam jau buvo sumokėta grynais kelis Å¡imtus eurų, bet jis dar reikalauja didelės sumos už paslaugas- kelių tÅ«kstančių eurų.

A. paprašė su juo pakalbėti. Jis telefonu pakalbėjo su asmeniu, kuris prisistatė A., teikiantis A. išblaivinimo paslaugas ir pasakė, kad A. skolingas jam už paslaugas pinigus. Suprato, kad vyksta ginčas ir pasakė, kad tuoj atvažiuos pakalbėti vietoje. Nuvykęs į viešbutį per 10-15 min. rado viešbutyje tik A.. Jis pasakė kad medikas skubiai susirinko visus savo daiktus ir išėjo. Pakalbėjus su A., paaiškėjo kad be jo leidimo buvo išgryninti iš mokėjimo kortelės jo pinigai.

Jis sakė, kad „medikas“ užprašė už iÅ¡blaivinimo paslauga apie 5000 Eurų. Vėl kalbėjo telefonu su "mediku" A. ir liepė gražinti nuimtus nuo A. kortelės pinigus. Jis atsakė, kad jam reikia su kažkuo pasitarti ir atidėti pokalbį vėlesniam laikui, kad jis dabar nieko grÄ Å¾inti negali. Paklausė, kodėl tiek brangiai kainuoja iÅ¡blaivinimo paslauga, jis atsakė, kad iÅ¡blaivinimas užtruko dvi paras, jis budėjo Å¡alia A. tÄ laikÄ . Nori pasakyti, kad A. apie finansines problemas ir nesklandumus versle jam neminėjo, be to jie su juo jokių finansinių atsiskaitymų nevykdė, jokių pinigų jis perduoti neturėjo, apie tai pokalbio su juo net nebuvo.

Jo paslaugos buvo konsultacinio pobÅ«džio (1 t., b. l. 36-37).2017 m. vasario 20 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as iÅ¡ BPC. Matyti, jog įraÅ¡e užfiksuota, kaip vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas kviečia greitosios pagalbos ekipaÅ¾Ä , kadangi svečiui reikalinga laÅ¡elinė, neiÅ¡eina iÅ¡ alkoholinės stadijos. BPC operatorė darbuotojÄ sujungia su greitosios pagalbos operatore, paaiÅ¡kinama, jog greitoji pagalba tokių paslaugų neteikia, tik veža į gydymo įstaigÄ , laÅ¡elines stato privati greitoji pagalba, padiktuojamas numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 46-47).VieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraÅ¡o 2017-07-26 apžiÅ«ros protokole fiksuota:

žiÅ«rimas aplankalas su failais, kurio pavadinimas „ 20170128“vaizdo įraÅ¡as žiÅ«rimas kompiuteryje Media Player Classic Homecinema programos pagalba. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas kameros_IPCamera1_Kameros_20170128142831_20170128144400_9811975.mp4“.Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome Å¡aligatvio ir gatvės atkarpÄ , laiptus prie vieÅ¡bučio įėjimo. 2017-01-28 laiku 14:37:12 iÅ¡ vieÅ¡bučio išėjo A. M. kartu su nukentėjusiuoju A. S., paėmęs už parankės. A.

M. apsirengęs ryÅ¡kiÄ geltona Å¡viesa atspindinčia striuke, mėlynus džinsus ir juodus batus. A. S. buvo apsirengęs mėlynÄ sportinį džemperį, sportines kelnes ir Å¡lepetes. Abu išėję iÅ¡ vieÅ¡bučio neskubant ir besikalbant leidosi laiptais ir nuėjo Å¡aligatviu iÅ¡ matomumo zonos. 14:39:47 A. M. ir A. S. atėjo iÅ¡ Å¡aligatvio pusės ir nuėjo link vieÅ¡bučio. Neskubėjo, kalbėjosi. A. M. prilaiko už rankos A. S.. Rankoje laikė kažkokį daiktÄ , panašų į plastikinę kortelę. 14:39:58 sustojo prie laiptų, kalbėjosi.

K įsidėjo minėtÄ kortelę į piniginę ir laikė jÄ rankoje. A. M. padavė rankÄ K, kad padėtų užlipti laiptais. Lipdami kalbėjosi toliau, A. S. sunkiai užėjo ant laiptų, pametė nuo kojos Å¡lepetę, prilaikomas vėl jÄ apsiavė. Abu užėjo į vieÅ¡butį. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas kameros_IPCamera5_Kameros_20170128135102_20170128141746_9890311.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio foje patalpas, laiptus. Įėjimo durys automatinės, stiklinės, permatomos, besisukančios. 2017-01-28 laiku 14:12:26 į vieÅ¡butį užėjo A.

M., neÅ¡damas du nedidelius lagaminus ir pakilo laiptais į viršų. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170128142218_20170128143910_9903763.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio foje, laiptus, besisukančias duris. 2017-01-28 laiku 14:36:31 A. M. ir A. S. leidosi laiptais žemyn, A. S. įsikibęs A. M. į rankÄ . Nuėjo toliau į patalpas. Po to judėjo link išėjimo durų, 14:34:07 išėjo iÅ¡ vieÅ¡bučio neskubant.

Matosi, kad A. S. ranka nurodo į deÅ¡inę pusę, ta kryptimi abu nuėjo. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170128143948_20170128144415_9911593.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio foje, laiptus, besisukančias duris. 2017-01-28 laiku 14:39:54 pro duris matosi iÅ¡ Å¡aligatvio pusės prie vieÅ¡bučio einantys A. M. ir A. S.. 14:41:14 jie užėjo į vieÅ¡bučio fojė ir A. S. laikė piniginę abiejose rankose, o A.

M. laikė jį už rankos. Abudu nuėjo link lifto. A. M. iÅ¡sikvietė liftÄ . A. S. atsirėmė ranka į sienÄ , jam iÅ¡krito piniginė. A. M. pakėlė piniginę, kur jÄ padėjo nesimato .14:41:38 atvažiavo liftas, pirmas įėjo A. M., po jo A. S.. 14:42:16 matosi, kad A. M. ir A. S. jau aukÅ¡te ir eina koridoriumi. 2)ŽiÅ«rimas aplankalas su failais , su pavadinimu „20170129 “ ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera1_Kameros_20170129075334_201701290755113_9002836.mp4“.

Vaizdo įraÅ¡as nespalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome Å¡aligatvio ir gatvės atkarpÄ , laiptus prie vieÅ¡bučio įėjimo. 2017-01-29 laiku 07:54:24 iÅ¡ vieÅ¡bučio išėjo A. M., užsisegė striukę , nulipo laiptais ir nuėjo link Å¡aligatvio, pasuko į deÅ¡inę pusę. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera1_Kameros_20170129075748_20170129075842_9003741.mp4“.Vaizdo įraÅ¡as nespalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome Å¡aligatvio ir gatvės atkarpÄ , laiptus prie vieÅ¡bučio įėjimo. 2017-01-29 laiku 07:57:54 iÅ¡ Å¡aligatvio pusės link vieÅ¡bučio įėjimo nuėjo A.

M., kairėje rankoje nešėsi portfelį. 07:58:05 užėjo į vieÅ¡butį. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170129014023_20170129014146_8903984.mp4“.Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio fojė, laiptus, stiklinės, automatines, permatomos besisukančias duris. 2017-01-29 laiku 01:40:28 matosi pro duris prie vieÅ¡bučio įėjimo einantys A. M. , 01:40:39 užėjo į vieÅ¡bučio fojė, nuėjo link laiptų, bet po to pasuko link lifto.

A. M. iÅ¡sikvietė liftÄ , įėjo į liftÄ . Laiku 01:41:26 matosi vieÅ¡bučio aukÅ¡te, nuėjo į prieÅ¡ingÄ pusę nuo lifto. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170129075340_20170129075520_8907274.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio fojė, laiptus, stiklinės, automatines, permatomos besisukančias duris. 2017-01-29 laiku 07:54:09 A. M. leidosi laiptais žemyn, nuėjo link durų ir 07:54:23 išėjo iÅ¡ vieÅ¡bučio, išėjęs pasuko į deÅ¡inę pusę.

ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas„kameros_IPCamera21_Kameros_20170129014458_20170129014528_9155351.mp4“Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio koridoriaus atkarpÄ , kambarių duris. 2017-01-29 laiku 01:45:06 A. M. įėjo į koridorių ir pasuko į deÅ¡inę pusę, paskui A. M. ėjo N ir galimai kalbėjo mobiliuoju telefonu. Sustojo koridoriaus gale prie paskutinių durų iÅ¡ deÅ¡inės pusės. 01:45:16 jis ir moteris (darbuotoja) stovėjo, bandė atidaryti duris, kalbasi tarpusavyje.

ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129014537_20170129014605_9155892.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio koridoriaus atkarpÄ , kambarių duris. 2017-01-29 laiku 01:45:37 A. M. ir moteris (darbuotoja) stovėjo koridoriaus gale iÅ¡ deÅ¡inės pusės prie kambario durų, kalbasi, jis bandė atidaryti duris, laikė rankÄ ant rankenos. 01:45:55 atidaręs duris, pirmas į vidų užėjo A. M., iÅ¡ paskos užėjo moteris (darbuotoja).

ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129075154_20170129075228_9156906.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio koridoriaus atkarpÄ , kambarių duris. 2017-01-29 laiku 07:52:01 A. M. išėjo iÅ¡ minėto kambario, uždarė duris. Nuėjo koridoriumi iki galo, pasuko į kairę pusę. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129080015_20170129080046_9157459.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas.

ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio koridoriaus atkarpÄ , kambarių duris. 2017-01-29 laiku 08:00:23 į koridorių įėjo A. M. , kairėje rankoje laikė portfelį. Nuėjo į koridoriaus galÄ link paskutinių durų iÅ¡ deÅ¡inės pusės. 08:00:34 užėjo į kambarį. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas„kameros_IPCamera21_Kameros_20170129194530_20170129194559_9158013.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio koridoriaus atkarpÄ , kambarių duris. 2017-01-29 laiku 19:45:38 į koridorių įėjo A.

M. , kalbėdamasis mobiliuoju telefonu. Nuėjo į koridoriaus galÄ link paskutinių durų iÅ¡ deÅ¡inės pusės. 08:00:34 kalbėdamasis telefonu užėjo į kambarį. ReikÅ¡mingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129200012_20170129200130_9158619.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as spalvotas. ŽiÅ«rint įraÅ¡Ä , matome vieÅ¡bučio koridoriaus atkarpÄ , kuriame yra kambarių duris. 2017-01-29 laiku 20:00:16 A. M. išėjo iÅ¡ vieno kambario kalbėdamas mobiliuoju telefonu, be ryÅ¡kios striukės, vilkėjo megztinį.

Kol kalbėjosi mobiliuoju telefonu vaikÅ¡tinėjo koridoriumi pirmyn atgal. 20:01:30 vis dar kalbėdamas telefonu užėjo atgal į kambarį (1 t., b. l. 50-51). Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, inter alia (be kita ko), už neteisėtÄ svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimÄ , laikymÄ , perdavimÄ ar realizavimÄ .

Numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už keletÄ alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Taigi, baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡iuo atveju užtraukia ne pats materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už sukčiavimÄ , t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės panaikinimÄ ar jos iÅ¡vengimÄ apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, bÅ«tinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo bÅ«das – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo ar panaikinimo bÅ«das.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kai apgaule įgyto turto vertė virÅ¡ija 5 MGL, tačiau nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos.Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog jų pakanka kaltinamojo A. M. kaltei, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįsti.

Pažymėtina, jog apklausiamas teisme, kaltinamasis A. M. sutiko su dalimi kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau tuo pačiu davė parodymus, kuriais kaltės, realizavus visus būtinus jam inkriminuotų įstatymo uždraustų veikų, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, požymius, iš esmės nepripažino, savo teisei priešingus veiksmus vienaip ar kitaip neigė, bandė pateisinti aplinkybėmis, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, savo įvykių versijoje pats buvo nenuoseklus.Apklausiamas teisme kaltinamasis A.

M. iÅ¡ pradžių paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡bučio administracijai praneÅ¡us, jog yra neblaivus asmuo, kuriam reikia padėti, atvyko į vieÅ¡butį pas nukentėjusįjį A. S.. Bandė nukentėjusįjį įtikinti važiuoti į ligoninę, tačiau Å¡iam atsisakius, su nukentėjusiuoju bendravo, prižiÅ«rėjo, kad negertų alkoholio. IÅ¡blaivinimo paslaugos neteikė. PagalbÄ teikė iÅ¡ draugiÅ¡kumo, nemokamai. Neatsimena, kiek buvo sutarę už jo paslaugÄ . Atsiskaitymo jokio nebuvo, nes nebuvo jokios paslaugos.

VieÅ¡butyje nukentėjusiojo sÄ skaita gal buvo užsisakę gėrimų. Po kiek laiko, gavo nukentėjusiojo banko kortelę, PIN kodÄ , kokiomis tiksliai aplinkybėmis, negali pasakyti, matyt buvo kažkokios abiems naudingos aplinkybės. Atsimena, kad bankomate nusiėmė pinigus per kelis kartus, grįžo į vieÅ¡butį pas nukentėjusįjį, abu miegojo. Pinigų nukentėjusiajam neatidavė, tiksliai neatsimena, nepamena, kas su pinigais nutiko, nei nukentėjusysis, nei jis jų neturi. SekančiÄ dienÄ , kai nukentėjusysis pareiÅ¡kė, kad jis, pasinaudojęs jo banko kortele, negrÄ Å¾ino pinigų, susinervino ir iÅ¡važiavo.

Vėliau kaltinamasis parodymus iÅ¡ dalies keitė, nurodė aplinkybes, iÅ¡ dalies atitinkančias iÅ¡dėstytosioms ikiteisminio tyrimo apklausose – tikino, kad nukentėjusysis mokėjimo kortelę davė jam pats ir paprašė nuimti 5000 eurų, PIN kodÄ užraÅ¡ydamas ant lapuko, kadangi pats dar sunkiai vaikščiojo. Sutarė, kad atsiskaitys su juo (A. M.) iÅ¡ tų pinigų – tikėjosi gauti 700 eurų atlygį, kitus panaudos savo poreikiams (kaltinamasis ikiteisminio tyrimo apklausoje teigė, jog A.

S. paaiÅ¡kino jam, kad muitinė sulaikė jo krovinį su kavos pupelėmis, turi problemų ir per advokatÄ reikia sutvarkyti šį reikalÄ , advokatui jis turi perduoti 5000 eurų). Pasak A. M., nukentėjusysis, duodamas jam kortelę ir nurodydamas PIN kodÄ buvo sÄ moningas, dirbo prie kompiuterio. VieÅ¡bučio vestibiulyje esančiame bankomate bei prekybos centre esančiuose bankomatuose jis iÅ¡grynino 3200 eurų. Pinigų gryninimo čekius atidavė A. S.. Grįžęs į vieÅ¡butį, neatidavė pinigų iÅ¡ karto, nes buvo sutarę, kad atiduos, kai A.

S. bus visiÅ¡kai blaivus ir veiksnus. Ketino pinigus grÄ Å¾inti, neturėjo tikslo jų pasisavinti, tačiau, kai nukentėjusysis iÅ¡siblaivė ir ėmė kaltinti jį, jog kortelės ir PIN kodo nedavė ir neprašė nuimti 5000 eurų bei, pasakė, kad kviečia advokatÄ , policijÄ ir aiÅ¡kinsis, kaip čia viskas įvyko, jis supanikavo, kad bus apkaltintas vagyste ir iÅ¡važiavo iÅ¡ vieÅ¡bučio, pasiėmęs su savimi pinigus, kuriuos vėliau iÅ¡siblaÅ¡kęs pametė. Kadangi buvo sugedęs jo striukės užtrauktukas, Å¡ie galėjo iÅ¡kristi.

Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. dalyje iÅ¡ bankomatų iÅ¡grynintų nukentėjusiojo pinigų likimo buvo pateikęs dar kitÄ versijÄ â€“ tvirtino pastaruosius vieÅ¡butyje atidavęs nukentėjusiajam, o Å¡is pinigus įsidėjęs į kompiuterio krepšį, kur vėliau jų, nežinia kodėl, neberado. Tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad atvykus pas nukentėjusįjį, su pastaruoju buvo nuėję prie vieÅ¡bučio esančio bankomato, kuriame vyriÅ¡kis iÅ¡grynino 150 eurų, A.

M. apklausiamas teisme neginčijo, patikslino, kad A. S. pinigus nusiėmė nuo Lietuvos banko - SEB kortelės. A. M. viso proceso metu neigė davęs nukentėjusiajam psichikÄ veikiančių vaistų, nors nukentėjusysis ir prašė jo preparatų, padedančių užmigti, teisme paaiÅ¡kino, jog buvo atsivežęs tris lagaminus, viename iÅ¡ kurių buvo vaistai „Ksaneksas“, kurie naudojami toksikologų, dirbančių jo įmonėje. Tikino lagaminus vežęsis tik dėl tos priežasties, kad jei nukentėjusiajam staiga pasidarytų bloga, atvykę kompetentingi medikai galėtų nedelsiant teikti pastarajam pagalbÄ .

Pats licencijos dirbti medicininį darbÄ jis neturi. IÅ¡kėlė versijÄ , jog lagaminus aplaidžiai paliko be priežiÅ«ros kambaryje, kuomet buvo iÅ¡važiavęs gryninti pinigų, todėl nukentėjusysis galėjo pats pasiimti ir panaudoti juose buvusių medžiagų. Nukentėjusiajam davė visai kitus vaistus (vitaminus) – pirmÄ atvykimo vakarÄ davė „Alhozerceris“ – tai aspirinas su tam tikru sodos preparatu, „ortamolis kardio“, kuris su didelėmis dozėmis kalio, natrio ir veikia atpalaiduojančiai, turi migdomÄ jį poveikį nervų sistemai ir psichikai.Apibendrinant kaltinamojo parodymus proceso metu, matyti, jog daugelyje esminių detalių jie nenuoseklÅ«s. A.

M. vienu atveju tikino nukentėjusiajam, atsisakiusiam medicininių paslaugų, teikęs nemokamÄ pagalbÄ â€“ vien iÅ¡ draugiÅ¡kumo prižiÅ«rėjęs jį, kad pastarasis nebevartotų alkoholio, kitu – pripažino, jog už tokio pobÅ«džio paslaugas buvo sutartas piniginis atlygis. Kaltinamasis taipogi pateikė kelis paaiÅ¡kinimus, dėl to, kokiu bÅ«du bei tikslu jis įgijo nukentėjusiojo banko kortelę bei PIN kodÄ â€“ apklausiamas teisme vienu metu pareiÅ¡kė neprisimenÄ s, kaip tai įvyko, atsimenantis tik faktÄ , kad grynino pinigus, kitu – pasiliko prie tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, jog A.

S. mokėjimo kortelę davė jam pats ir paprašė nuimti 5000 eurų, PIN kodÄ užrašęs ant lapuko. Kreiptinas dėmesys, kad teisme A. M. paaiÅ¡kino iÅ¡ tų pinigų (5000 eurų) tikėjęsis gauti 700 eurų atlygį, o kitus nukentėjusysis bÅ«tų panaudojęs savo poreikiams, kaip galima suprasti, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms A. S. kilusioms verslo problemoms spręsti, tačiau, remiantis tais pačiais A. M. tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiajam tam buvo reikalinga visa 5000 eurų suma, ir tai taip pat vertintina, kaip tam tikras neatitikimas kaltinamojo keliamose versijose, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu jis grynino nukentėjusiojo pinigus.

IÅ¡ kaltinamojo parodymų neaiÅ¡ku, kokia 150 eurų, kuriuos, kaip pripažino A. M., nukentėjusysis iÅ¡grynino jam matant, reikÅ¡mė. A. M., be kita ko, pateikė tris skirtingas versijas dėl nukentėjusiajam priklausančių, iÅ¡grynintų pinigų likimo – tyrimo metu jis tikino pinigus nukentėjusiajam atidavęs, teisme paaiÅ¡kino neprisimenÄ s, kas atsitiko su pinigais, vėliau paaiÅ¡kino, jog pinigus ketino grÄ Å¾inti, tačiau nukentėjusiajam pareiÅ¡kus, kad banko kortelės ir PIN kodo nedavė ir neprašė nuimti 5000 eurų, pabijojo bÅ«ti apkaltintas vagyste ir iÅ¡važiavo iÅ¡ vieÅ¡bučio, o iÅ¡važiavęs, pinigus pametė.

Tikino jokios iÅ¡blaivinimo paslaugos neteikęs, vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų nukentėjusiajam nedavęs, pastarasis Å¡iuos be jo žinios suvartojo pats. Kita vertus, kaltinamasis neginčijamai pripažino, kad panaudodamas nukentėjusiojo kortelę bei jos PIN, iÅ¡ nukentėjusiojo sÄ skaitos keliuose bankomatuose iÅ¡grynino 3200 eurų. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, susiję su pinigų iÅ¡gryninimu iÅ¡ A. S. banko sÄ skaitos 2017-01-28.

Teismo įsitikinimu, kaltinamojo nurodytos aplinkybės tik iÅ¡ dalies atitinka tikrÄ jÄ tiesÄ , jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi ir tarpusavyje, juos paneigia kitų byloje esančių, teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma, todėl teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo parodymų dalimi, kuria nustatytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja aplinkybėms, pasitvirtinusioms kitų įrodymų pagrindu, o parodymų dalį, kurioje jis, keldamas įvairias įvykio versijas, bandė pateisinti savo veikÄ , vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Nustatant tiesÄ byloje reikÅ¡mingi nukentėjusiojo parodymai.

Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisme parodė, kad atvykęs į vieÅ¡butį vakarieniavo ir vartojo alkoholinius gėrimus, iÅ¡gėrė 800 g degtinės. Paklausė barmeno, ar Å¡is neturi telefono numerio tarnybos, kuri suteikia medicinos pagalbÄ iÅ¡blaivinant – iÅ¡valant alkoholį iÅ¡ organizmo. Barmenas pranešė, kad iÅ¡kvietė tarnybÄ , susitarė su gydytoju iÅ¡blaivinti jį už 150 Eur. Telefonu pranešė apie savo situacijÄ Å¾monai. Paruošė grynus pinigus - 150 Eur, ir nuėjo į savo numerį.

Davė A. grynais. A., prieÅ¡ingai nei jis tikėjosi (manė, jog bus statoma laÅ¡elinė), jam davė saujÄ (5-6 vnt.) kažkokių tablečių, nuo kurių jis užmigo. Atsibudęs 12 val. nakties, daktaro neberado, kaip ir savo telefono „iPhone“. IÅ¡ kito telefono paskambino žmonai ir sužinojo, jog Å¡i kalbėjosi su A., kuris pasakė, kad gydymo suma iÅ¡augo iki 700 eurų. Vėliau atsibudo 3 val. nakties, daktaras jau buvo, patvirtino, kad blaivinimas kainuos 700 eur, vėl davė jam tablečių, kadangi dar nebuvo iÅ¡siblaivęs, ir jis vėl užmigo.

Atsibudęs per pietus, daktaro vėl nerado, paskambino žmonai, pokalbio metu ieÅ¡kojo savo telefono „iPhone“, ir po lova, jo ten nebuvo, taip pat pastebėjo, kad nėra kreditinės kortelės. Tuo tarpu į kambarį įėjo A., kuris pareiÅ¡kė, kad kreditinę kortelę, jis, A. S., davė pats pasaugoti. Ėmė aiÅ¡kintis, A. vis kažkam skambino. Å iam išėjus, jis dar kartÄ apžiÅ«rėjo kambarį ir po lova rado savo „iPhone“, mano, kad A. jį numetė po lova tam, kad nesusektų, jog pinigai buvo nuimami.

Visi praneÅ¡imai jame buvo iÅ¡trinti. Piniginėje laiko paso kopijÄ , kitoje jos pusėje yra užsirašęs kortelės PIN kodÄ , kuris atitinka jo telefono PIN. Mano, kad A. suprato, kad tai kortelės kodas ir ne be reikalo jį paėmė. A. pasakė, kad gydymo kaina iÅ¡augo iki 5000 Eur dėl jo A. S. statuso, A. paminėjo, jog jis, nukentėjusysis yra banko, esančio JAE savininkas. A. demonstravo savo įrangÄ . Paskambinęs advokatui N., papasakojo visÄ situacijÄ . A. tai girdėjo, nebaigė laÅ¡inti laÅ¡elinės, kuriÄ buvo pradėjęs statyti, iÅ¡traukė iÅ¡ venos, greitai susirinko daiktus ir išėjo.

Atvykęs advokatas N. pasiÅ«lė patikrinti kreditinę kortelę, tik tuomet sužinojo, kad iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡imti 3200 Eur. Nedavė leidimo A. atsiskaitinėti jo kambario sÄ skaita. Neatsimena, kad bÅ«tų prašęs migdomųjų. Neatsimena, ar minėjo A., kiek kortelėje yra pinigų, negalėjo Å¡ito sakyt. To, kad prašė nuimti pinigus dėl problemų muitinėje, susijusių su kavos pupelėmis, tikrai nebuvo. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymai proceso metu tam tikrose detalėse taip pat nebuvo nuoseklÅ«s, kita vertus, bendra jo pozicija dėl įvykio iÅ¡liko ta pati tiek tyrimo metu, tiek teisme.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad vieÅ¡bučio baro darbuotojas jam pasiÅ«lė iÅ¡kviesti gydytojÄ , kuris už 160-200 eurų suteiktų iÅ¡blaivinimo paslaugas. Atvykęs A. M. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡blaivinimas kainuos 700 eurų. A. M. jam vis duodavo tablečių, nuo kurių jis užmigdavo. Daktaras nuolat kažkur iÅ¡eidavo ir vėl sugrįždavo. 2017-01-29 apie 17-18 val. jis prabudo, nes jam į MRT „Iphone“ atėjo sms žinutė iÅ¡ banko, kad jo banko mokėjimo kortelė Visa Platinum, iÅ¡duota ,,Credit bank of Mascow“ yra užblokuota, paskambinęs į bankÄ sužinojo, kad iÅ¡ jo banko sÄ skaitos per penkis kartus 2017-01-28 buvo iÅ¡gryninti pinigai – 3200 eurų.

A. M. pasakė, kad jie neva sutarė, jog jis (A. S.) jam už paslaugas sumokės 5000 eurų -ir tada sugrÄ Å¾ino banko kortelę, teigdamas, jog nuėmė Å¡iuos pinigus, kaip avansÄ sau. Visų pirma, nukentėjusiojo tyrimo metu duoti parodymai sudaro pagrindÄ manyti, kad A. M. atvykęs jam nurodė savo paslaugų kainÄ â€“ 700 eur. Taigi, apie 150 eurų sumÄ , dėl kurios, pasak nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų, duotų teisme, jis iÅ¡ pat pradžių sutarė su A. M. už teiktinas paslaugas ir kuriÄ jau turėjo paruošęs grynais A.

M. atvykus, tyrimo metu nukentėjusysis neužsiminė. Å iame kontekste kreiptinas dėmesys, jog tokie nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos kartu su aktualiomis paties kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis (nukentėjusysis prie vieÅ¡bučio bankomato iÅ¡grynino 150 eurų) bei byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybėmis (A. M. kartu su nukentėjusiuoju A. S., paėmęs pastarÄ jį už parankės, ėjo iÅ¡ vieÅ¡bučio, grįžtant, A. M. prilaiko už rankos A. S., kuris rankoje laikė daiktÄ , panašų į plastikinę kortelę, kuriÄ Ä¯sidėjo į piniginę, A.

M. padeda A. S. užlipti laiptais, veda į vieÅ¡butį), taip pat teisme apklausto liudytojo V. L. parodymais (paslauga turėjo kainuoti apie 160 eurų, nukentėjusysis su kaltinamuoju buvo išėję į laukÄ iki bankomato) leidžia spręsti, kad tokia suma kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarime dėl paslaugų atlyginimo figÅ«ravo, tačiau nukentėjusysis Å¡ios sumos iÅ¡ anksto kaltinamajam nebuvo paruošęs, kaip tikino posėdžio metu. Antra, nesutampa tyrimo metu ir teisme nukentėjusiojo nurodytas momentas, kuomet jis sužinojo apie iÅ¡ jo banko sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus, panaudojant banko kortelę – tyrimo metu A.

S. teigė, kad apie nuimtus pinigus sužinojo, kuomet jam į MRT „Iphone“ atėjo sms žinutė iÅ¡ banko ir apie tai su A. M. kalbėjosi, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau teismo posėdžio metu tikino, jog A. M. šį jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo paėmęs, banko praneÅ¡imus iÅ¡trynęs ir apie tai, kad iÅ¡ jo sÄ skaitos iÅ¡imti pinigai, sužinojęs tik tuomet, kai į vieÅ¡butį atvyko jo advokatas, pastarajam pareikalavus pasitikrinti banko sÄ skaitÄ . Nukentėjusysis taip pat nurodė tyrimo metu neminėtÄ versijÄ , kaip kaltinamasis sužinojo jo banko kortelės PIN kodÄ .

Paminėjo ir tyrimo metu nenurodytÄ aplinkybę, apie tai, jog paskutiniÄ jÄ dienÄ A. M. jam statė laÅ¡elinę. Teismas, vertindamas Å¡iuos nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų neatitikimus, kreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis dėl savo bÅ«klės įvykio metu (iki įvykio vartojo gana didelį kiekį alkoholio, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vada, buvo vartojęs ir vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų) iÅ¡ties galėjo tam tikrų įvykio detalių tiksliai neprisiminti, o aptarti nenuoseklumai jo parodymuose iÅ¡plaukti iÅ¡ bandymų atkurti, modeliuoti galimas įvykio situacijas.

Neatmestina ir tai, jog duodamas parodymus netrukus po įvykio nukentėjusysis iÅ¡ties galėjo bÅ«ti susijaudinęs, todėl duoti ir ne visiÅ¡kai tikslius parodymus. Teismui vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ , Å¡iuo atveju vis tik svarbiau tai, jog jis nuo pat pradžių nuosekliai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai teigė, kad A. M. pas jį atvyko kaip asmuo, teikiantis iÅ¡blaivinimo paslaugas, epizodiÅ¡kai davė jam vartoti vaistus, nuo kurių jis užmigdavo, pastarajam savo valia banko kortelės ir PIN kodo tikrai nedavė, iÅ¡gryninti 5000 eurų sumos neprašė, bÅ«tent iki 5000 eurų iÅ¡augo A.

M. reikalaujama paslaugų kaina. Teismas, atsižvelgdamas ir į pirmiau aptartus prieÅ¡taringus kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, neturi pagrindo netikėti tokia nuoseklia nukentėjusiojo pozicija, juolab, kad vertinant jÄ vieningoje visų bylos įrodymų sistemoje, reikÅ¡minga dalimi nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pasitvirtino. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad vartojęs alkoholio ir pasijutęs blogai, vieÅ¡bučio barmeno paprašė pagalbos iÅ¡siblaivant, patvirtino tÄ kart vieÅ¡butyje barmenu dirbęs liudytojas V.

L., paaiÅ¡kinęs, jog iÅ¡ pradžių kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau jie teigė blaivinimu neužsiimantys ir nurodė tokio pobÅ«džio paslaugas teikiančios įstaigos kontaktus. Å ios aplinkybės matyti ir iÅ¡ garso įraÅ¡o BPC apžiÅ«ros protokolo. Pasak liudytojo, paskambinęs gautais kontaktais, su atsiliepusiu vyriÅ¡kiu jis sutarė, kad atvyktų ir suteiktų tokiÄ paslaugÄ vieÅ¡bučio svečiui, buvo nurodyta apytikslė tokios paslaugos kaina – 160 eurų. Tiek nukentėjusysis, tiek minėtas liudytojas teigė, jog į vieÅ¡butį atvykęs kaltinamasis vilkėjo ryÅ¡kios spalvos drabužiu, panaÅ¡iu į paramedikų, turėjo lagaminÄ .

Byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose matyti, kaip į vieÅ¡butį atvyksta A. M., iÅ¡ties vilkintis ryÅ¡kiaspalvį virÅ¡utinį rÅ«bÄ , abiejose rankose neÅ¡inas lagaminais. Pasak nukentėjusiojo, jam nekilo jokių abejonių, kad atvykęs asmuo medikas. Spręstina, jog A. M., buvo iÅ¡kviestas nukentėjusiajam teikti bÅ«tent iÅ¡blaivinimo paslaugas už tam tikrÄ kainÄ . Teismo neįtikino kaltinamojo versija, jog jis tiesiog bendravo su nukentėjusiuoju, prižiÅ«rėjo, kad Å¡is daugiau nebevartotų alkoholio.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro iÅ¡ dalies atsižvelgdamas į jau pirmiau aptartus kaltinamojo nenuoseklius parodymus, pasak kurių, vienu atveju – jis nukentėjusįjį prižiÅ«rėjo tik iÅ¡ draugiÅ¡kumo, nemokamai, kitų – už tai tikėjosi gauti 700 eurų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir liudytojos K. E. nurodyta aplinkybė, kad 2017-01-29 vakare (t. y. kitÄ dienÄ po A. M. atvykimo į vieÅ¡butį) į barÄ atėjęs vyras, apsirengęs su greitosios pagalbos ryÅ¡kia liemene (kaltinamasis), kuris jau anksčiau užsisakė cocacolos ir kavos kambario Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame buvo apsistojęs nukentėjusysis) sÄ skaita, kitam kartu atėjusiam vyriÅ¡kiui (nukentėjusiajam), pasiÅ«lė pastarÄ jį pavaiÅ¡inti, Å¡is pareiÅ¡kė norįs viskio ir pirmas vyras (kaltinamasis) užsisakė du viskio bei vienÄ buteliukÄ sulčių to paties kambario Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ skaita bei abu vyriÅ¡kiai kartu gėrė.

Å ias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ kvitai. Tokie A. M. veiksmai nesuderinami su jo paties nurodyta nukentėjusiajam teikta pagalba, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ dalies atitinkamai formuoja teismo vidinį įsitikinimÄ dėl tikrųjų kaltinamojo ketinimų. Pažymėtina ir tai, jog valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 318/2017(01) nustatyta, kad A. S. Å¡lapime, paimtame 2017-01-30, 11.30 val., rasta pėdsakų a-hidroksialprazolamo ir pėdsakų 7-aminoklonezepamo.

Å lapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 25). Specialistė J. T., atlikusi toksikologinį tyrimÄ , 2017-11-08 paaiÅ¡kinimo protokole nurodė, jog a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai - tai psichotropinių medžiagų skylimo produktas. a-hidroksialprazolamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Alprozolam. Vaistiniai preparatai su Å¡ia medžiaga gali bÅ«ti su pavadinimais, Alprazalid, Alpraz ir kt. 7-aminoklonezepamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Clonazepam.

Vaistų pavadinimai su šia medžiaga yra Antelepsin, Clonapam ir kt. Bendrai, literatūros duomenimis, denzodiazepimai, tame tarpe a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai, šlapime išsilaiko nuo 24 val. iki 7 parų po vartojimo. a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai galėjo išlikti organizme nuo 2017-01-28. Taigi, specialisto išvada ir paaiškinimas patvirtina, kad nukentėjusysis buvo vartojęs vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų. Nukentėjusiojo būklę atspindi liudytojo V.

L. nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusiojo žmonai paskambinus į vieÅ¡butį ir papraÅ¡ius pažiÅ«rėti, kaip laikosi jos vyras, kadangi su juo neįmanoma susisiekti, jis su vieÅ¡bučio apsaugos darbuotoju bei atvykusiu nukentėjusiojo advokatu, nuėjo į nukentėjusiojo kambarį ir pastarÄ jį rado ten gulintį ant pilvo, ant žemės, Å¡is sunkiai, neriÅ¡liai kalbėjo, atrodė snaudžiantis. Pažymėtina, kad liudytojas, duodamas minėtus paaiÅ¡kinimus dėl nukentėjusiojo bÅ«klės, turėjo omenyje tÄ pačiÄ dienÄ , kuomet buvo iÅ¡gryninti pinigai iÅ¡ nukentėjusiojo banko sÄ skaitos (t. y. 2017-01-28).

Teismas pirmiau aptartų aplinkybių fone neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog bÅ«tent A. M. davė jam vaistų, nuo kurių jis užmigdavo. Tuo pačiu teismo neįtikino ir atmestina yra kaltinamojo iÅ¡kelta versija, jog į vieÅ¡butį medicinines priemones jis atsivežė tik tam, kad jei nukentėjusiajam staiga pasidarytų bloga, atvykę kompetentingi jo įmonėje dirbantys medikai galėtų nedelsiant teikti pastarajam pagalbÄ (pats licencijos dirbti medicininį darbÄ neturi) ir bÅ«tent pats nukentėjusysis, radęs jo atsivežtuose daiktuose, kuriuos jis, iÅ¡vykęs iÅ¡gryninti pinigų, paliko be priežiÅ«ros, galėjo pavartoti vaistų, savo sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų.

Taigi, nors kaltinamasis iÅ¡imtinai teigė nukentėjusiajam davęs tik „Alkozerceris“ – aspirino su tam tikru sodos preparatu, „ortamolis kardio“, kuris su didelėmis dozėmis kalio, natrio ir veikia atpalaiduojančiai, turi migdomÄ jį poveikį nervų sistemai ir psichikai, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo V. L. parodymai, kad nukentėjusiojo kambaryje jis matė apie 10 popierinių pailgų plonų dėžučių baltai rudos spalvos nuo vaistų, kurių pavadinimo nepamena, ant kurių gulėjo pradėta folijos plokÅ¡telė su tabletėmis „Alkozelc“, atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus ir objektyvius duomenis, spręstina, jog be Å¡ių preparatų, kaltinamasis nukentėjusiajam davė ir vaistų, kurių poveikis psichotropinis.

Atsižvelgęs į pirmiau aptartas nustatytas aplinkybes, nenuoseklius kaltinamojo parodymus, kaitaliotas versijas, neatitikimus, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo vienareikšme pozicija ir dėl to, jog A. M. banko kortelės ir PIN kodo jis savo valia nedavė, išgryninti 5000 eurų sumos neprašė, kaltinamasis tai savavališkai padarė pasinaudojęs jo neadekvačia būkle, kuri buvo įtakota ir paties kaltinamojo veiksmų, 5000 eurų A. M. galiausiai reikalavo iš jo už suteiktas paslaugas.

Teismo įsitikinimu, vientisoje sistemoje įvertinus nuosekliÄ ir tvirtÄ nukentėjusiojo pozicijÄ , prieÅ¡taringus kaltinamojo parodymus, nesutapimus dėl to, kaip ir kokiu tikslu jis gavo nukentėjusiojo banko kortelę bei PIN kodÄ ir iÅ¡grynino pinigus, pateikiant skirtingas nepasitvirtinusias arba neįtikinamas versijas dėl iÅ¡grynintų nukentėjusiojo piniginių lėšų likimo, kitas byloje nustatytas aplinkybes – kad A. M., atvykęs padėti nukentėjusiajam iÅ¡siblaivyti, kartu su juo vartojo alkoholį vieÅ¡bučio bare, davė psichotropinių veikliųjų medžiagų turinčių vaistų, ryÅ¡kėja tikrasis kaltinamojo sumanymas – neteisėtai pasipelnyti iÅ¡ nukentėjusiojo bei sistemingi jo veiksmai šį sumanymÄ Ä¯gyvendinant, kas ir užfiksuota jam suformuotame kaltinime.Bylos įrodymus sujungus į vientisÄ grandinę, darytina iÅ¡vada, jog A.

M. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo A. S. banko mokėjimo kortelę bei PIN kodÄ . Teismų praktikoje laikoma, kad banko mokėjimo kortelė (nagrinėjamu atveju – nukentėjusiojo A. S. kortelė), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę iÅ¡davusiai institucijai - bankui), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (Å¡iuo atveju nukentėjusiajam A. S.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone.

Tas pats pasakytina ir apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodÄ . Taigi, akivaizdu, jog kiekvienam trečiajam asmeniui (Å¡iuo atveju, kaltinamajam) A. S. banko mokėjimo kortelė bei jos PIN kodas yra svetimi. Tuo pačiu akcentuotina, kad baudžiamÄ ja teisine prasme neteisėtas mokėjimo priemonės ir (ar) jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis įgijimas yra tada, kuomet kaltininkas juos įgyja be savininko (Å¡iuo atveju, banko) ar naudotojo (Å¡iuo atveju, A.

S.) sutikimo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos bylos įrodymų visumos analizės pagrindu spręstina, jog kaltinamasis A. M., atvykęs teikti nukentėjusiajam A. S. iÅ¡blaivinimo paslaugÄ , davė jam suvartoti vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų ir, pasinaudodamas neadekvačia nukentėjusiojo bÅ«kle, kuri kilo dėl pirmiau suvartoto alkoholio bei minėtų vaistų, paėmė jo vardu iÅ¡duotÄ banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužinojo jos PIN kodÄ .

Konstatuotina, kad A. M. nukentėjusiojo kortelę paėmė be jo sutikimo, kuris, net jei ir buvo išreikštas, akivaizdu, buvo įtakotas nukentėjusiojo būklės, nulemtos ir paties kaltinamojo veiksmų, ir neatspindėjo tikrosios nukentėjusiojo valios. Dėl nukentėjusiojo mokėjimo kortelės PIN kodo pasisakytina, jog nukentėjusysis konkrečių aplinkybių, kaip kaltinamasis sužinojo šiuos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu svarstė, jog A.

M. galimai pasinaudodamas jo apsvaigimu, Å¡iuos duomenis iÅ¡viliojo, teisme teigė, kad piniginėje laikė paso kopijÄ , kurios kitoje pusėje buvo užsirašęs kortelės PIN kodÄ ir kuriÄ A. M. aptiko. Kaip jau minėta, teismas, vertindamas tokius nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, atsižvelgė į jo bÅ«klę, kuri galėjo įtakoti tai, kad tam tikras aplinkybes nukentėjusysis prisiminė netiksliai, pats modeliavo galimus variantus. Å iuo atveju svarbu tai, jog PIN kodas, kaip ir banko mokėjimo kortelė, buvo įgyti be valinio nukentėjusiojo sutikimo, todėl nėra taip reikÅ¡minga, kokiu bÅ«du kaltinamasis Å¡iuos duomenis sužinojo.

Kita vertus, atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas tikslina A. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį suformuotÄ kaltinimÄ , iÅ¡ jo paÅ¡alindamas aplinkybę, kad A. M. sužinojo PIN kodÄ jį padiktavus nukentėjusiajam A. S..Konstatuotina ir tai, jog A. M., neteisėtai įgijęs svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę - A. S. vardu iÅ¡duotÄ banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su A. S. banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodÄ ), neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo Å¡ios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis (PIN kodÄ ) bei iÅ¡grynindamas bankomatuose, įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 3200 eurų grynųjų pinigų, buvusius A.

S. banko sÄ skaitoje. Byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįsta iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. M. neteisėtai, t. y. be nukentėjusiojo valingo sutikimo, pasinaudojęs nukentėjusiajam priklausiančia mokėjimo kortele ir Å¡ios PIN kodu, atliko penkias finansines operacijas, t.y. per penkis kartus iÅ¡ nukentėjusiojo sÄ skaitos iÅ¡grynino 3200 eurų. Pirmiau aptarta bylos įrodymų analizė taip pat sudaro pagrindÄ manyti, jog neteisėtai atlikęs finansinę operacijÄ ir nusiėmęs nuo nukentėjusiojo sÄ skaitos pinigus, kaltinamasis Å¡iuos pinigus pasisavino, kas ir buvo jo pagrindinis nusikalstamas sumanymas.

Tokiu bÅ«du A. M., neteisėtai pasinaudojęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir pateikęs save elektroninei banko sistemai kaip teisėtÄ mokėjimo kortelės ir jos duomenų turėtojÄ (nukentėjusįjį), apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ A. S. priklausantį 3200 eurų vertės turtÄ . Teismas vertina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti, kryptingai siekė pagrindinio rezultato – pasisavinti nukentėjusiojo pinigus (veikė tiesiogine tyčia).

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, kartu į nusikalstamu bÅ«du įgyto turto vertę, spręstina, kad kaltinamojo A. M. veiksmai tyrimo metu teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis realizavo veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviÄ sias puses, tačiau jo veiksmai vertinami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi nepadarant vienos iÅ¡ veikų, nebÅ«tų įmanoma pasiekti galutinio nusikalstamo rezultato, kaltinamasis veikė vieninga tyčia, veikos padarytos viena po kitos per trumpÄ laiko tarpÄ .

Tai turės įtakos skiriant kaltinamajam galutinę bausmę. Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai, viena nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi – apysunkių, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

Atsižvelgtina į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, dalimis žalÄ moka. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – A. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, vedęs, augina tris vaikus, į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų nustatytinas nevirÅ¡ijantis Å¡ios bausmės rūšies vidurkio (BK 47 straipsnis Nr. XI-1350, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 49-2374 (2011-04-28) redakcija). Pažymėtina, kad teismas, skirdamas baudas, taip pat vadovaujasi tokiu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu (MGL), koks jis buvo veikų padarymo metu (1 MGL – 37,66 EUR).Kadangi veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, kuomet griežčiausioji iÅ¡ paskirtų bausmių visiÅ¡kai apima Å¡velnesnes bausmes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).Ä®vertinus, kad kaltinamajam Å¡iuo nuosprendžiu skirtina bauda yra pakankamai didelė, jis įsipareigojęs atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, į kaltinamojo Å¡eimines aplinkybes, jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK nustatyta tvarka nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17.05 val. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. 14.47 val., ir Å¡is laikas – dvi dienos – įskaitytinas į galutinę bausmę (BK 65, 66 straipsniai).2017 m. rugsėjo 1 d. prokuroro nutarimu A.

M. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta ir paskirta kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su telefoninio pokalbio įrašu, gautu iš BPC (1 t., b. l. 49); skaitmeninė laikmena su viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu (1 t., b. l. 60); skaitmeninės laikmenos su bankomato fiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 73, 80), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudÄ . A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudÄ .

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir A. M. paskirti subendrintÄ bausmę - 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17.05 val. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. 14.47 val., t. y. dvi dienas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A.

M. laikyti nubaustu galutine 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda. A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus, panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmenÄ su telefoninio pokalbio įraÅ¡u, gautu iÅ¡ BPC; skaitmeninę laikmenÄ su vieÅ¡bučio ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraÅ¡u; skaitmenines laikmenas su bankomato fiksuota vaizdo medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:Bauda turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ laikotarpį – aÅ¡tuonis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas);

LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė