2016-03-16 Nr. AB-5687-3-62-3-00041-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-229-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00041-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. T-706 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 1.2. punkte nurodyti būsto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Butas) vertę pakeitusių nuomininko investicijų dydį ir jas įvertinti apskaičiuojant parduodamo savivaldybės būsto kainą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi (b. l. 27–28) atsisakė priimti pareiškėjos R. J. skundą ir pasiūlė jai kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi, taip pat pažymėjo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartyse ne kartą nurodyta, kad valstybės ir jos institucijos dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, o bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str., 22 str. ir 25 str., ABTĮ 3 str., 15 str. ir 16 str. (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-119/2013, priimtą byloje Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincija v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija). Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarant privatizavimo sandorį, valstybė ar savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Taigi ir ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai, valstybei ar savivaldybei per savo institucijas veikiant kaip būsimos (arba jau sudarytos) pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip.

Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų priedų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju ginčas kyla tarp privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties šalių dėl privatizuojamo būsto kainos nustatymo. Pareiškėja buvo sudariusi nuomos sutartį su atsakovu, kuria pareiškėjai suteikta teisė neterminuotai valdyti ir naudoti būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, pareiškėja nusprendė būstą privatizuoti. Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. T-706 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti minėto būsto įkainojimo aktą ir parduoti jį pareiškėjai už 26 107,69 Eur. Pareiškėja nesutinka su šiuo atsakovo sprendimu ir siekia, kad Kauno miesto savivaldybė, nustatydama pareiškėjos norimo įsigyti būsto kainą, įvertintų jo vertę pakeitusias pareiškėjos (nuomininkės) investicijas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja kelia ginčą iš civilinių – valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo – teisinių santykių, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), bei pasiūlė pareiškėjai kreiptis dėl įsigyjamo būsto vertės nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Kauno apylinkės teismą.

III. Pareiškėja R. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30–31), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Atskirajame skunde remiamasi ABTĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi bei pažymima, kad nustatęs, jog šiuo atveju vyraujantys santykiai yra kildinami iš civilinės teisės, pirmosios instancijos teismas privalėjo skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos teigimu, atsisakant priimti skundą, yra pažeidžiama jos teisė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama pareiškėjos teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), ir pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja kelia ginčą iš civilinių – valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo – teisinių santykių, kuriuose atsakovas (Kauno miesto savivaldybė) veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str., 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.).

Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka, tačiau mano, jog teismas, nustatęs, kad šiuo atveju vyraujantys santykiai yra kildinami iš civilinės teisės, privalėjo ABTĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka perduoti skundą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgiant į nurodytą teismų kompetencijų atskyrimą, administracinio teismo pirmininkui ar teisėjui (teismui), sprendžiant skundo priėmimo klausimą, kyla pareiga motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), kurias išsamiau apibrėžia ABTĮ 15–20 straipsniai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. T-706 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 1.2. punkte nurodyti Buto vertę pakeitusių nuomininko investicijų dydį bei jas įvertinti apskaičiuojant parduodamo Buto kainą. Atsižvelgus į pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, matyti, kad pareiškėja faktiškai nesutinka su atsakovo Kauno miesto savivaldybės (privatizuojamo Buto savininko) ginčijamu 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-706 patvirtinta privatizuojamo Buto kaina ir mano, kad apskaičiuojant Buto kainą turi būti įvertintos pareiškėjos (Buto nuomininkės) atliktos investicijos į Butą. Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 107-2688; TAR, 2014-04-03, Nr. 2014-04032), kuris pakeitė iki 1997 m. gruodžio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas apibrėžimas, kad privatizavimo sandoris – vadovaujantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. To paties įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjos keliamas ginčas reguliuojamas ne viešosios, bet privatinės teisės normų, nes šiuo atveju pareiškėja ginčija atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmus (sprendimą), atliktus ne vykdant viešojo administravimo funkcijas, bet savivaldybei dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiam šių teisinių santykių subjektui, įgyvendinant atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tokia atsakovo savivaldybės veikla nelaikytina viešuoju administravimu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74 teismingumo byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84 teismingumo byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2014 m. liepos 8 d. nutartį Nr. T-87-2014 teismingumo byloje A. G., V. L., M. L., V. L. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., 2015 m. balandžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-50/2015 M. L. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., 2015 m. gegužės 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2015 A. J. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. T-88/2015 teismingumo byloje UAB „Sirupio vaistinė“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt.).

Tokiu būdu, konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimai yra susiję su tarp pareiškėjos ir atsakovo atsiradusiais nekilnojamojo daikto (Buto) privatizavimo (t. y. perdavimo pirkėjo nuosavybėn už atitinkamą pinigų sumą) teisiniais santykiais, kurie yra reguliuojami privatinės (civilinės), bet ne viešosios teisės normų, nepaisant tuo, jog šiuo atveju Buto savininko (savivaldybės) valia dėl Buto pardavimo už atitinkamą kainą yra išreikšta atsakovo administraciniu aktu (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T-706 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo“). Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atskirajame skunde, remiantis inter alia ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, teigiama, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčas kildinamas iš civilinės teisės, esą privalėjo ne atsisakyti priimti skundą, bet ex officio perduoti jį nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

ABTĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šios normos turinį yra pažymėjęs, kad minėtos nuostatos taikomos būtent bylos nagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo (bylos nutraukimo, skundo (prašymo) palikimo nenagrinėtu) priėmimo stadijoje (ABTĮ keturioliktasis skirsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-653/2014, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-1089/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, šio skundo pagrindu dar net nebuvo iškelta administracinė byla. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė skundo priėmimo klausimus reglamentuojančias ABTĮ normas, kurios numato administracinio teismo (teisėjo) pareigą atsisakyti priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, ir pareigą išaiškinti pareiškėjui, į kokią instituciją jam reikia kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 3 d.). Taigi šiuo atveju teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė jį priimti nagrinėti administracinio proceso tvarka bei išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo nutartis, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nepažeidžia pareiškėjos teisės įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos ar ginčijamos jos teisės, kadangi, kaip minėta, skundžiamas teismo procesinis sprendimas priimtas laikantis įstatymo reikalavimų, atitinka šiuo atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes ir aktualią teismų praktiką.

Remiantis nurodytų motyvų visuma, konstatuotina, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir negali būti panaikinta pareiškėjos nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys