d35fab4d-e0d9-4520-9927-28a44d085dac · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-2203-643/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03551-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės V. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. Å . dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo L. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. Å . dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės V. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. Å . dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo L.

Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

2. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ tėvo ir vaiko bendravimo tvarkÄ :

1) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais jo pasirinktoje vietoje, penktadienį pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir pirmadienį grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ iki prasidedant ugdymo užsiėmimams;

2) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių antradienį jo pasirinktoje vietoje, antradienį pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grÄ Å¾inant sÅ«nų trečiadienį į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų antradienį 17.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina sÅ«nų trečiadienį 8.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) atsakovas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių trečiadienį ir ketvirtadienį jo pasirinktoje vietoje, trečiadienį pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grÄ Å¾inant sÅ«nų penktadienį į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų trečiadienį 17.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina sÅ«nų penktadienį 9.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) atsakovas bendrauja su vaiku Tėvo dienÄ ; jei tai nėra atsakovui priklausanti bendravimo diena savaitgalį pagal nustatytÄ tvarkÄ , atsakovas pasiima sÅ«nų 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina sÅ«nų 19 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

5) Å¡alys įsipareigoja sÅ«nui esant pas vienÄ iÅ¡ tėvų, suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su sÅ«numi telefonu ar kitokio nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

3. Nurodė, kad Å¡iai dienai tarp Å¡alių kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieÅ¡kovė neleidžia atsakovui pasimatyti su vaiku, uždraudė vaikÄ lankyti net ugdymo įstaigoje, todėl reikalinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. IeÅ¡kovė atsiliepimo į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė, tačiau 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaiku, nes atsakovas neinformuoja ieÅ¡kovės, kada jis ketina paimti vaikÄ . Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo dėl smurto prieÅ¡ Å¡alių nepilnametį vaikÄ nėra pradėta. Mano, kad bendraudamas su vaiku atsakovas nuteikinėja jį prieÅ¡ ieÅ¡kovę. PaaiÅ¡kino, kad pati yra sakiusi atsakovui (komisariate), kad jis gali susitikti su vaiku, tačiau negali jo nuteikinėti prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Pripažino, kad atsakovas dažnai bendrauja su vaiku telefonu, vaikas nori bendrauti su tėvu. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam taikomos kardomosios priemonės, todėl taikius laikinÄ sias apsaugos priemones kyla pavojus smurtui ir konfliktams.

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) iÅ¡vadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie tai, kad Å¡alių konfliktai padarė mažamečiui E. Å . žalos, dėl kurios atsirastų pagrindas uždrausti atsakovui bendrauti su mažamečiu E. Å .. Pažymėjo, kad už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis).

Vaikai turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu bei atsižvelgiant į vaiko interesus ir į tėvo pareigÄ bendrauti su mažamečiu sÅ«numi, Tarnyba palaikė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir nustatyti laikinÄ tėvo ir vaiko bendravimo tvarkÄ . II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai skundžiama 2021 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė atsakovo L.

Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, nustatyti, tokiÄ laikinÄ atsakovo L. Å . ir nepilnamečio sÅ«naus E. Å . bendravimo tvarkÄ :

1) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių savaitgaliais jo pasirinktoje vietoje, penktadienį pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir pirmadienį grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ iki prasidedant ugdymo užsiėmimams;

2) atsakovas bendrauja su vaiku metų nelyginių savaičių antradienį jo pasirinktoje vietoje, antradienį pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grÄ Å¾inant sÅ«nų trečiadienį į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų antradienį 17.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina sÅ«nų trečiadienį 8.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) atsakovas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių trečiadienį ir ketvirtadienį jo pasirinktoje vietoje, trečiadienį pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir grÄ Å¾inant sÅ«nų penktadienį į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ prasidedant ugdymo veiklai; jeigu nurodytomis dienomis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų trečiadienį 17.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina sÅ«nų penktadienį 9.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) atsakovas bendrauja su vaiku Tėvo dienÄ ; jei tai nėra atsakovui priklausanti bendravimo diena savaitgalį pagal nustatytÄ tvarkÄ , atsakovas pasiima sÅ«nų 10.00 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina sÅ«nų 19 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

5) Å¡alys įsipareigoja sÅ«nui esant pas vienÄ iÅ¡ tėvų, suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su sÅ«numi telefonu ar kitokio nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

7. Teismas nutartyje nurodė, kad tarp Å¡alių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl yra pagrindas tokiÄ tvarkÄ nustatyti. Teismas taip pat įvertino, kad Tarnybos iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuo 2018 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima Skyriui yra žinoma dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau Skyrius neturi duomenų apie tai, kad Å¡eimoje kylantys konfliktai padarė mažamečiui E. Å . žalos, dėl kurios atsirastų pagrindas uždrausti atsakovui bendrauti su sÅ«numi. Taigi, Å¡iuo atveju atsakovo siÅ«loma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę, vaiko amžių, jo dienos režimÄ , taip pat į bendravimo su vaiku dažnumÄ (vienÄ kartÄ per savaitę darbo dienomis ir kas antrÄ savaitgalį), bei trukmę, teismo vertinimu, atitinka mažamečio vaiko teisėtus interesus bei nepažeidžia nei vieno iÅ¡ tėvų interesų.

8. Teismas pažymėjo, kad konkrečių argumentų dėl to, kad praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko poreikių/dienos režimo ar pan. nenurodė ir ieÅ¡kovė, kurios paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės buvo nukreipti į tai, kad neaiÅ¡ki bendravimo tvarka neatitinka tiek vaiko, tiek ieÅ¡kovės interesų. Taip pat teismas įvertino, kad ieÅ¡kovės atstovo argumentai, kad nustačius bendravimo tvarkÄ gali kilti pavojus smurtui ir konfliktams yra abstraktÅ«s, grįsti prielaidomis dėl galimų situacijų, todėl pagal teismų praktikÄ nesudaro pagrindo netenkinti praÅ¡ymo.

Kardomųjų priemonių taikymas ikiteisminiame tyrime nesudaro pagrindo laikyti praÅ¡ymÄ nepagrįstu visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, nes byloje nėra duomenų, kokios kardomosios priemonės yra taikomos, tačiau yra aiÅ¡ku, kad jos susietos su ieÅ¡kove, o ne nepilnamečiu vaiku. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. IeÅ¡kovė pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėti iÅ¡ naujo.

10. Teigia, kad nei Tarnyba, nei teismas neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nurodė, kad pirmiausiai turi bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Pagal nustatytÄ tvarkÄ matyti, kad patvirtintas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su ieÅ¡kove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, tokia bendravimo tvarka galima tik iÅ¡imtinais atvejais. Patvirtinta tvarka reikalauja beveik kasdieninio gyvenamosios vietos keitimo, kas neatitinka vaiko amžiaus.

11. Nustatant bendravimo tvarkÄ reikalinga įvertinti atstumÄ tarp tėvų ir susisiekimo galimybes, vaiko ugdymo įstaigų vietÄ , atstumÄ tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos, vaiko socialinius ryÅ¡ius su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumÄ , jų galimybę pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, susiklosčiusiÄ faktinę bendravimo tvarkÄ , tėvų darbo grafikai kt. Å ių bei su tuo susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas net nevertino ir pačiame procese nesudarė pakankamų galimybių dėl jų suformulavimo ir pateikimo.

12. Teigia, kad atsakovas smurtavo tiek ieÅ¡kovės, tiek ir sÅ«naus D. atžvilgiu, yra piktnaudžiavimo alkoholiu požymių. Teismas neatsižvelgė į sÄ lygas, kuriomis nepilnametis E. Å . bus su tėvu, kuomet pagal grafikÄ jam tektų bendrauti ilgiau nei vienÄ parÄ , ar Å¡iuo atveju vaikui yra užtikrinamos reikiamos buities sÄ lygos ir tuo pačiu jo poreikiai. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, kurio plotas yra 15,64 kv. m. Pagal teisės aktų nuostatas, vien tik gyvenamojo ploto atžvilgiu, nepaisant kitų sanitarinių ir buities elementų, nepilnamečiam vaikui nėra užtikrinamos reikiamos sÄ lygos su tėvu bÅ«ti ilgiau vienos dienos, Å¡ios aplinkybės įvertintos nebuvo. Teismas tinkamai neįvertino taip pat to, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu yra pavartojęs smurtÄ , mano, kad atsakovas siekia ne bendrauti su vaiku, bet daryti poveikį ikiteisminiams tyrimams.

13. Nurodo, kad vaikui nėra draudžiama bendrauti su tėvu telefonu.

14. Apeliantė teigia, jog buvo padaryti procesinio pobÅ«džio pažeidimai, kadangi skundžiama nutartis priimta skubotai. Teismas neatsižvelgė, kad ji buvo įpareigota pateikti atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (iki birželio 7 d.), o atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ iki birželio 8 d. Neatsižvelgta ir į ieÅ¡kovės atstovo žodinius motyvus, jog praÅ¡ymo tenkinimas neatitiks vaiko interesų, yra per detalus ir nebÅ«ta galimybės Å¡alims susitarti dėl bendravimo tvarkos. Nurodo, kad ieÅ¡kovės atstovui buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai nuo gegužės 31 d. iki birželio 11 d.

15. Atsakovas L. Å . pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, tačiau skunde nenurodo jokios alternatyvios tėvo ir sÅ«naus laikinos bendravimo tvarkos, kokia, jos manymu, turėtų bÅ«ti ir kokiÄ teismas turėtų nustatyti.

17. Teigia, kad iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos atsakovas gyveno kartu su ieÅ¡kove ir vaiku, iki tol atsakovas su vaiku bendravo nepertraukiamai ir neribotai. Atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiformavusiÄ praktikÄ , kad abu tėvai bendravo su vaiku po lygiai, atsakovo praÅ¡ytos ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiÅ¡kai atitinka ir neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

18. Teismo nustatyta bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais iÅ¡ esmės atitinka iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos nusistovėjusiÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , kai Å¡alys su vaiku gyveno viename name. Teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina maksimalų atsakovo bendravimÄ su vaiku, tėvų lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . Pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaikas nori bendrauti su tėvu. Jokių įrodymų apie tai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka sukelia vaikui daug streso, byloje nėra. Tvarka, kurioje konkrečiai nurodyta, kokiomis savaitės dienomis bei valandomis tėvas vaikÄ pasiima ir grÄ Å¾ina, visiÅ¡kai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, derinasi su vaiko poreikiais.

19. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, į kurias neva neatsižvelgė teismas, bus vertinamos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, todėl teismas Å¡ioje stadijoje neprivalėjo Å¡ių aplinkybių tirti ir dėl jų pasisakyti.

20. IeÅ¡kovė atsiliepimo į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė. Nors atskirajame skunde nurodo, kad to nepadarė dėl atstovo ligos, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovės atstovas turėjo nedarbingumÄ . Teismas sudarė galimybę Å¡alims duoti paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, ieÅ¡kovė neprašė atidėti teismo posėdžio papildomiems įrodymams surinkti, neprašė, kad kokius nors įrodymus padėtų surinkti ir teismas.

21. Dėl ieÅ¡kovės nurodytų smurto prieÅ¡ jÄ ir jos vaikÄ atvejų iki Å¡iol vyksta ikiteisminis tyrimas, nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos dar nėra priimtas. IeÅ¡kovės atstovo argumentai, kad nustačius bendravimo tvarkÄ gali kilti pavojus smurtui ir konfliktams yra abstraktÅ«s, iÅ¡ esmės prielaidos. Kardomųjų priemonių taikymas ikiteisminiame tyrime nesudarė pagrindo laikyti praÅ¡ymÄ nepagrįstu visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, nes iki Å¡iol ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi duomenų, kokios kardomosios priemonės yra taikomos, tačiau yra aiÅ¡ku, kad jos susietos su ieÅ¡kove, ne Å¡alių nepilnamečiu vaiku.

22. Pasisakydamas dėl gyvenimo sÄ lygų atsakovas nurodė, kad nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovas abejonių dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto atitikties nepilnamečio vaiko interesams teismo posėdyje neiÅ¡reiÅ¡kė, praÅ¡ymo įvertinti atsakovo gyvenimo ir buities sÄ lygas nereiÅ¡kė, o vien buto dydis pats savaime negali bÅ«ti lemiantis sprendžiant dėl jo tinkamumo.

23. Teigia, kad ieÅ¡kovė atsakovui trukdo bendrauti su vaiku, neleidžia vaikui su tėvu kalbėti telefonu net ir po skundžiamos nutarties priėmimo. IeÅ¡kovė nevykdo pareigos suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su sÅ«numi telefonu ar kitokio nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo 26. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

27. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo gyvenamosios vietos (buto) nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä , o atsakovas pateikė mobilaus telefono ekrano nuotraukas su susiraÅ¡inėjimu su ieÅ¡kove bei su skambučių iÅ¡klotinėmis. Dėl ieÅ¡kovės pateikiamo naujo įrodymo, visų pirma, pažymėtina, kad Å¡iomis aplinkybėmis (dėl atsakovo gyvenamosios vietos atitikimo normatyvams bei tinkamumo vaikui nakvoti) klausimÄ sprendžiant pirmosios instancijos teisme nesirėmė, Å¡iuos naujus argumentus pateikė atskirajame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, ieÅ¡kovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi jie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, teismas dėl jų nepasisakė, atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl jų pasisakyti negalėjo.  Be to, teismai, esant poreikiui, gali naudoti duomenis iÅ¡ registrų, todėl nėra Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybės. Atsakovo pateiktus įrodymus taip pat atsisakytina priimti, kadangi jie galėtų patvirtinti aplinkybes nebent apie laikinųjų apsaugos priemonių netinkamÄ vykdymÄ , tačiau Å¡iuo atveju, sprendžiant, ar jos pagrįstai buvo taikytos, atsakovo praÅ¡omi priimti nauji įrodymai nėra reikÅ¡mingi.

28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes - vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su ieÅ¡kove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kas reikalauja nuolatinio gyvenamosios vietos kitimo, teismas neįvertino tokių aplinkybių kaip atstumo tarp tėvų ir susisiekimo galimybes, vaiko ugdymo įstaigų vietos, atstumo tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos, vaiko socialinius ryÅ¡ius su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumo, susiklosčiusios faktinės bendravimo tvarkos, tėvų darbo grafikų ir kitų aplinkybių, nebuvo įvertintos vaiko gyvenamosios sÄ lygos pas tėvÄ .

29. Viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių, nustatoma Å¡eimos bylose, gali bÅ«ti laikinas bendravimo tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vaikas turi prigimtinę teisę turėti tiek motinÄ , tiek tėvÄ . Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis.).

30. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ (Å¡iuo atveju – laikinai), atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaikÄ , tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v.

G. U., bylos Nr. 3K-3-1176/2003), nes tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iÅ¡ tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiÅ«rėti vaikÄ ir įgyvendinti tėvų valdžiÄ turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). 31. Kaip minėta, CK įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Atsižvelgiant į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per ilgai, kas sukelia papildomų rÅ«pesčių.

Tokie apeliantės teiginiai neatitinka geriausių vaiko interesų, nebÅ«tų suderinami su vaiko teise lygiai bendrauti tiek su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena, tiek su skyriumi gyvenančiu tėvu. Be to, įvertinus nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ matyti, kad atsakovui nustatyta trumpesnė bendravimo su vaiku tvarka, negu kad ieÅ¡kovei, taigi su trukme susiję apeliantės argumentai, anksčiau pateiktų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste, yra nepagrįsti.

32. Pasisakant dėl kitų apeliantė nurodytų aplinkybių, kurių neva neįvertino pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad jų, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatant laikinÄ tvarkÄ , nėra galimybės iÅ¡nagrinėti, kadangi visi klausimai gali bÅ«ti iÅ¡spręsti, iÅ¡analizuoti ir įvertinti tik bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir priimant galutinį teismo sprendimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atskirajame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad tokios aplinkybės, nurodytos Å¡ios nutarties 28 punkte, įvertintos nebuvo, tačiau apeliantė nedetalizuoja, nenurodo ir nepagrindžia tokio nesutikimo priežasčių, prieÅ¡ingai, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad bendravimo su vaiku tvarkÄ nustatyti yra tikslinga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje, kai teismas neturi pakankamai duomenų tam, kad galėtų įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatė vaiko interesus atitinkančiÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

33. Kaip vienus iš nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų apeliantė nurodė, kad atsakovas smurtavo ieškovės ir sūnaus D. atžvilgiu, yra atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu požymių Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi Tarnybos išvada, kurioje neišreikštas joks nesutikimas su prašomas tvarka, priešingai, nurodyta, kad turi būti sudarytos galimybės tėvams lygiai bendrauti su vaiku ir pažymėjo, kad Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo padarė mažamečiui žalos, dėl kurios atsirastų pagrindas uždrausti atsakovui bendrauti su vaiku.

Nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas. Å iuo atveju teismas pagrįstai nustatė, kad maksimalus bendravimas su tėvu vaiko interesams nepakenktų, taigi nenustatė pagrindo nustatyti minimaliÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

34. Kaip jau nurodyta nutarties dalyje dėl naujų įrodymų prijungimo, apeliantė klausimÄ sprendžiant pirmosios instancijos teisme neiÅ¡sakė argumentų ir nekėlė argumentų dėl to, jog neva atsakovo gyvenamoji vieta plotu yra per maža, neužtikrinamos normalios gyvenamosios sÄ lygos jų mažamečiam vaikui, Å¡iam nakvojant pas atsakovÄ , todėl tokie nauji argumentai nevertintini.

35. Apeliantė dėsto procesinio pobÅ«džio pažeidimus, jog jai nebuvo suteiktas pakankamas laiko tarpas atsiliepimui parengti, nebuvo atsižvelgta į jos atstovui iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ . Teismo vertinimu, procesinio pobÅ«džio pažeidimais laikytini tokie pažeidimai, kurie realiai galėjo užkirsti keliÄ Ä¯gyvendinti CPK nustatytas proceso Å¡alies teises, pvz., teikti įrodymus, pasisakyti ginčui reikÅ¡mingais klausimais ir panaÅ¡iai. Å iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama kitai proceso Å¡aliai. Taigi minėta proceso teisės norma nenumato privalomo kitos Å¡alies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ . Bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepraneÅ¡us asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik iÅ¡imtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra bÅ«tina) praneÅ¡us. IeÅ¡kovei buvo suteiktas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau atsakovė neteikė praÅ¡ymo dėl procesinio termino pratęsimo, nepateikė į bylÄ nedarbingumo pažymėjimų.

Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas 2021 m. birželio 9 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo tiek ieÅ¡kovė, tiek jos atstovas advokato padėjėjas, kurie turėjo visas galimybes betarpiÅ¡kai teikti pozicijÄ Å¡iuo klausimu ir pasisakyti, teikti įrodymus ar praÅ¡yti juos iÅ¡reikalauti. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių laikytina, kad apeliantės procesinės teisės pažeistos nebuvo.

36. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebÅ«tų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

37. Apibendrinant konstatuotina, kad teismo nustatytas vaiko bendravimo su tėvu periodiÅ¡kumas ir konkreti, detali bendravimo tvarka, siekiant, kad vaikas galėtų pilnavertiÅ¡kai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atitinka vaiko interesus, yra protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga vaiko ir jų tėvų atžvilgiu, taigi atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Atsakovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: apeliantės V. Å . atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė