2023-03-20 Nr. CB-2518-2-68-3-06497-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas gali nustatyti išlaikymo formą ir dydį tik tuo atveju, kai tėvai nesusitaria. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 nurodė, kad „CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai)“. Kreditorė I. K. ir M. K. yra susitarę dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, t. y. M. K. yra įsipareigojęs skirti ne mažiau kaip 1000 Eur abiejų vaikų išlaikymui, t. y. po 500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl teismai neturėjo teisės nustatyti ir juo labiau sumažinti šalių sutartą bei realiai vaikų poreikių tenkinimui būtiną išlaikymo dydį.
Legislator headnote
AI generated2023-03-20 Nr. CB-2518-2-68-3-06497-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir nutarė išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės I. K. prašymo, pareikšto G. K. ir P. K. vardu, dėl kreditorinio reikalavimo, reiškiamo dėl įsiskolinimo už išlaikymo vaikams neteikimą, netenkinti, taip pat mokumo atkūrimo plane numatyti bankrutuojančio M. K. pareigą skirti kas mėnesį 300 Eur išlaikymą sūnui G. K. ir tiek pat dukteriai P. K.
Full text
Nr. DOK-1147
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06497-2021-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 28 d. paduotu kreditorės I. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir nutarė išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės I. K. prašymo, pareikšto G. K. ir P. K. vardu, dėl kreditorinio reikalavimo, reiškiamo dėl įsiskolinimo už išlaikymo vaikams neteikimą, netenkinti, taip pat mokumo atkūrimo plane numatyti bankrutuojančio M. K. pareigą skirti kas mėnesį 300 Eur išlaikymą sūnui G. K. ir tiek pat dukteriai P. K.
Kasaciniu skundu kreditorė I. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kreditorės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kreditorės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas gali nustatyti išlaikymo formą ir dydį tik tuo atveju, kai tėvai nesusitaria. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 nurodė, kad „CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai)“. Kreditorė I. K. ir M. K. yra susitarę dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, t. y. M. K. yra įsipareigojęs skirti ne mažiau kaip 1000 Eur abiejų vaikų išlaikymui, t. y. po 500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl teismai neturėjo teisės nustatyti ir juo labiau sumažinti šalių sutartą bei realiai vaikų poreikių tenkinimui būtiną išlaikymo dydį.
2. Teismai pažeidė CK 3.3 straipsnio 1 dalies ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą prioritetą suteikdami bankrutuojančio asmens kreditorių interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011), kad kai susiduria vaiko bei kitų kreditorių interesai, prioritetą prieš kitų kreditorių teises turi vaiko teisės. Teismai neturėjo teisės sumažinti tėvų sutarto nepilnamečių vaikų poreikiams realiai būtino bei pagrįsto išlaikymo dydžio, remdamiesi aplinkybe, jog M. K. yra iškelta bankroto byla ir jis turi kitų kreditorių. Byloje esančiais mokėjimais tėvo vaikų išlaikymui pervesta suma tesiekia 7000 Eur, o I. K. prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra 46 000 Eur (laikant, kad M. K. turi mokėti po 500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog M. K. nėra įsiskolinęs išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas