2024-04-17 Nr. AB-6239-3-61-3-02122-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-74-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02122-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 52.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, S. L. K.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, kuriuos patikslino ir prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Vyriausybė) 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 278 „Dėl S. L. K. kandidatūros siūlymo į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ ir įpareigoti atsakovą Vyriausybę atnaujinti pretendentų į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (toliau – ir Bendrasis Teismas) derinimo ir siūlymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant derinimui ir siūlymui nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi (toliau – ir 2023 m. vasario 9 d. nutartis) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos Sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) nuostatų aiškinimo ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas.

Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsiimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir nutraukti bylą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. raštu atsakė atsakovui, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes 2023 m. vasario 9 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o ESTT yra priėmęs prašymą nagrinėti.

Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos ir Teisingumo ministerijos, pateikė prašymą ištaisyti klaidą ir išspręsti pateiktą prašymą teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 107 str. 1 d.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkino atsakovo Vyriausybės, atstovaujamos Vyriausybės kanceliarijos ir Teisingumo ministerijos, prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Teismas pažymėjo, jog byloje 2023 m. vasario 9 d. nutartimi buvo kreiptasi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, ESTT yra priėmęs teismo kreipimąsi, nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iki ESTT priims prejudicinį sprendimą. Teismo vertinimu, atsakovo noras atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsiimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą bei nutraukti bylą negali paneigti teisingumo principo, todėl aplinkybė, jog procesas gali užtrukti, nesudaro pagrindo riboti teismo pareigą stabdyti bylos nagrinėjimą įstatyme numatytais pagrindais.

Teismas akcentavo, jog bylos nagrinėjimas atnaujinamas, pašalinus aplinkybes ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva (ABTĮ 102 str.).

III. Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos ir Teisingumo ministerijos, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. 2023 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos sprendimu S. L. K. buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, todėl kandidatūrų į Bendrojo Teismą teikimo (Vyriausybės įstatymo 52 str.) bei teisėjo į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą skyrimo (SESV 254 str.) procedūros baigtos. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į skundo reikalavimų pobūdį ir apimtį (pareiškėjas prašo įpareigoti atnaujinti atrankos procedūrą ir teikti jo kandidatūrą), tolimesnis bylos nagrinėjimas yra teisiškai nereikšmingas ir negalintis sukelti jokių teisinių pasekmių bylos šalims, pareiškėjo reikalavimai neįgyvendinami, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas teigia, jog šiuo atveju išnyko ESTT pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagrindai, nes ESTT perduodami tik klausimai, kurie būtini konkrečios bylos išsprendimui, tačiau šie klausimai negali būti bendri ar hipotetiniai. Lietuvos teismams nėra suteikti įgaliojimai vertinti Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos sprendimų, priimtų pagal SESV 254 straipsnį.

Atsakovas kartu atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nenuoseklią poziciją ir daromas teisės klaidas, nagrinėjant administracinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, taip pat į tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė atsakovo pateiktą prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, iš pradžių išsprendęs prašymą ne nutartimi, o informacinio pobūdžio pranešimu, taip bandydamas užkirsti kelią atsakovui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Seimo kanceliarija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog Seimo kanceliarija byloje yra nepagrįstai įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos Seimo kanceliarijos teisėms ir pareigoms, neturi papildomų paaiškinimų dėl atsakovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pritaria atskirojo skundo reikalavimui bei jame išdėstytiems argumentams.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atmesti atskirąjį skundą.

Pareiškėjas teigia, jog jo skundas yra priimtas nagrinėti, pirmosios instancijos teismas spręs dėl pareikštų reikalavimų tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Atsakovo dėstoma situacijos interpretacija, teigiant, kad, paskyrus S. L. K. Bendrojo Teismo teisėju, situacija pasikeitė ir nebeliko pagrindo tęsti šios bylos nagrinėjimą, yra neteisinga, pažeidžianti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes yra eilė teisinių būdų atkurti pareiškėjo teises, o ESTT atsakymas yra svarbus dėl Europos Sąjungos teisės taikymo apimties ginčo byloje, vertinant ydingą Vyriausybės praktiką dėl pažeistų pareiškėjo teisių.

Pareiškėjas akcentuoja, jog 2024 m. sausio 16 d. įvyko ESTT Didžiosios kolegijos žodinis posėdis dėl prejudicinio sprendimo byloje Nr. C-119/23, todėl bylos nagrinėjimas neturėtų būti atnaujintas, o ESTT generalinio advokato išvadą numatoma skelbti 2024 m. balandžio 30 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo Vyriausybės, atstovaujamos Vyriausybės kanceliarijos ir Teisingumo ministerijos, prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 102 str.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 str. 3 d.) ir sustabdė bylos nagrinėjimą (ABTĮ 100 str. 1 d. 9 p.).

Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsiimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir nutraukti bylą, nes, atsakovo vertinimu, paskyrus S. L. K. Bendrojo Teismo teisėju, byloje pareikšti pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su kandidatūrų į Bendrojo Teismo teisėjus teikimu ir jų skyrimu, yra teisiškai nereikšmingi, o byloje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo skundą yra nenagrinėtinas administracinių teismų.

Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi netenkinus šio prašymo, atsakovas atskirajame skunde, dėstydamas iš esmės analogiškus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, mano, jog bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 102 straipsnyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, jog bylos nagrinėjimas atnaujinamas, pašalinus aplinkybes ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva.

Kaip minėta, šiuo atveju bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. ESTT prejudicinis sprendimas dar nėra pateiktas, taigi dar nėra išnykusi aplinkybė, dėl kurios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas, be kita ko, vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus gautas kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinis sprendimas (ABTĮ 101 str. 4 p.).

SESV 267 straipsnio 1 dalyje (pastraipoje) įtvirtinta, jog ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl inter alia Europos Sąjungos sutarčių išaiškinimo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tokiam (šiuo atveju SESV 267 straipsnio 1 dalies a punkto prasme Europos Sąjungos sutarčių aiškinimo) klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą.

Atsakovo Vyriausybės, atstovaujamos Vyriausybės kanceliarijos ir Teisingumo ministerijos, atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad įvyko S. L. K. paskyrimas Bendrojo Teismo teisėju Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, nėra ta aplinkybė, dėl kurios buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas. Be to, atsakovo Vyriausybės, atstovaujamos Vyriausybės kanceliarijos ir Teisingumo ministerijos, atskirajame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad kandidatūrų į Bendrojo Teismo teisėjus teikimo (Vyriausybės įstatymo 52 str.) bei teisėjo į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą skyrimo (SESV 254 str.) procedūros baigtos, taip pat nėra ta aplinkybė, dėl kurios buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ESTT pripažįsta, kad nacionaliniai teismai turi didelę diskreciją kreiptis į ESTT, jei mano, kad jų nagrinėjamose bylose kyla klausimų dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo vertinimo, dėl kurių jie turi priimti sprendimą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Cartesio byloje C-210/06, ECLI:EU:C:2008:723, 88 p.; 2010 m. birželio 22 d. sprendimą Melki ir Abdeli bylose C-188/10 ir C-189/10, EU:C:2010:363, 41 p.). Siekiant užtikrinti ESTT ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo pagal SESV 267 straipsnį sistemos funkcionavimą ir Europos Sąjungos teisės viršenybės principo taikymą, būtina, kad nacionalinis teismas galėtų laisvai pateikti ESTT bet kurį, jo manymu, būtiną prejudicinį klausimą bet kuriuo, jo manymu, tinkamu bylos nagrinėjimo momentu (žr., pvz., ESTT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą A byloje C-112/13, ECLI:EU:C:2014:2195, 39 p.; 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Kernkraftwerke Lippe-Ems byloje C-5/14, ECLI:EU:C:2015:354, 35 p.). Taikoma nacionalinė proceso taisyklė negali paneigti nacionalinių teismų, kurių sprendimas nėra galutinis, diskrecijos pateikti ESTT prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jei jiems kyla abejonių dėl Sąjungos teisės aiškinimo (žr., pvz., ESTT 2013 m. sausio 15 d. sprendimą Križan byloje C-416/10, ECLI:EU:C:2013:8, 67 p.). Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra dviejų teismų dialogas, kurio inicijavimas visiškai priklauso nuo to, ar nacionalinis teismas nuspręs, kad toks prašymas yra svarbus ir būtinas (žr., pvz., ESTT 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą VB Pénzügyi Lízing byloje C-137/08, ECLI:EU:C:2010:659, 29 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, nenustatė pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nors atsakovas teigia, jog pagal nacionalinę teisę kandidatūrų į Bendrojo Teismo teisėjus bei pagal Europos Sąjungos teisę skyrimo į šio teismo teisėjus procedūros yra baigtos, tačiau byloje pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas nėra išspręstas, pareiškėjas nėra atsiėmęs skundo, ESTT yra pradėtas teisminis procesas pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą (pagal ESTT kanceliarijos 2023 m. gruodžio 15 d. rašte pateiktą informaciją, ESTT buvo sudaryta Didžioji kolegija bylai Nr. C-119/23 nagrinėti, byla buvo nagrinėjama 2024 m. sausio 16 d., pagal ESTT kanceliarijos 2024 m. sausio 23 d. rašte pateiktą informaciją, 2024 m. balandžio 30 d. viešame teismo posėdyje bus pristatoma generalinio advokato išvada). Taigi pirmosios instancijos teismas, kreipdamasis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pasinaudojo šiam teismui suteikta diskrecija, kurią kvestionuojantys atsakovo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes teismas priima sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo savo nuožiūra (ex officio) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1153-556/2023). Šio teismo sprendimo nesaisto bylos šalių teikiami prašymai, be kita ko, prašymas atsiimti ESTT pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Akcentuotina, kad, 2024 m. sausio 16 d. įvykus ESTT kanceliarijos 2023 m. gruodžio 15 d. rašte ir pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytam ESTT Didžiosios kolegijos žodiniam posėdžiui dėl prejudicinio sprendimo byloje Nr. C-119/23, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokio teisinio pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo galimybę atsiimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

Kartu pažymėtina ir tai, jog atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą suformuluotų klausimų hipotetinio ar kitokio pobūdžio nėra susiję su bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimu, nes prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo klausimas priklauso ESTT kompetencijai. Atsakovas, kaip bylos šalis pagrindinėje byloje, turi teisę teikti ESTT savo poziciją ir paaiškinimus šiuo klausimu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidijus Šileikis