2021-05-19 Nr. AB-10826-3-62-3-02274-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-465-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02274-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1350 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-4065 „Dėl A. B. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjo teigimu jis inkriminuotų pažeidimų nepadarė, nes 2019 m. liepos 24 d. apie 22.00 val. jis užsidėjęs ausines žiūrėjo televizorių. Kameroje buvo laikomi keturi nuteistieji, kiekvienas iš jų turėjo po televizorių, visi žiūrėjo skirtingas programas. Kad netrukdytų vienas kitam, visi nuteistieji televizorių žiūrėjo užsidėję ausines. Bežiūrėdamas televizorių pareiškėjas užmigo. Apie 1.30 val. (2019 m. liepos 25 d.) jį pažadino triukšmas, kuris apie 2.00 val. liovėsi. Tada į kamerą atėjo budintys pareigūnai ir kaukėti, specialia apranga apsirengę pareigūnai. Panaudojus jėgą, nuteistieji buvo išvesti į lauką, o kameroje buvo atliekama krata. 2019 m. liepos 25 d. apie 22.00 val. jis buvo supažindintas su nutarimu, kuriuo jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų.

3. Pareiškėjo teigimu nuobauda paskirta nemotyvuotai, nes pažeidimo padarymo faktą įrodo tik pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie pareiškėjo teigimu, neatitinka tikrovės. Pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, bendrabučio vidiniame koridoriuje įrengtų kamerų įrašais, todėl iš šios medžiagos turėtų matytis, ar pareiškėjas kėlė neramumus, niokojo inventorių, neklausė pareigūnų nurodymų (jei tokių buvo duota). Pareiškėjo teigimu, ir jo skundą nagrinėjęs Kalėjimų departamentas buvo šališkas, rėmėsi išimtinai Pravieniškių PN-AK pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, tačiau matyti, kad jokia objektyvia laikytina medžiaga (vaizdo registratorių, kamerų vaizdo įrašai) nebuvo analizuojami. Pareiškėjas įsitikinęs, kad drausminė nuobauda jam skirta nepagrįstai, kadangi jis jokių tarnybiniuose pranešimuose ir Nutarime nurodytų veiksmų neatliko.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad kilus neramumams 2019 m. liepos 24 d., pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 10 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje. Remdamasis Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės K. J.-G. 2019 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 46-1554b ir šio skyriaus laikinai einančio vyriausiojo specialisto pareigas L. N. 2019 m. liepos 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. 46-1554a (toliau – ir Tarnybiniai pranešimai) duomenimis, atsakovas nurodė, kad pataisos įstaigoje 2019 m. liepos 24 d., apie 22.20 val., prasidėjus neramumams, kuriuos kėlė 11 ir 12 būrių nuteistieji, triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9 bei 10 būrių kamerų. Į pareigūnų duodamus nurodymus nuteistieji visiškai nereagavo, daužė kamerų duris iš vidaus, tačiau konkrečių asmenų nustatyti nebuvo galimybės, kadangi nuteistieji buvo užrakinti kamerose. 11 ir 12 būrių nuteistieji apie 10–15 minučių sąmoningai bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodami kamerų duris ir grotas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdami viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimų reikalavimus, nevykdė teistų nurodymų nusiraminti. Tuo 10 būrio nuteistasis – pareiškėjas – pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 50 ir 73.4 punktus, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą Nuteistųjų dienotvarkę (toliau – ir Nuteistųjų darbotvarkė).

6. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad Prevencinės grupės pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-1539 pranešama, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 2.50 val., pareigūnams užėjus į kamerą Nr. 10-1, nuteistieji elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius ir stojo į kovinę padėtį. Nuteistiesiems nenusiraminus, bandžius pasipriešinti pareigūnams, buvo panaudotos specialiosios priemonės. Dėl šių aplinkybių visa susijusi medžiaga buvo pridėta prie 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19. Šioje medžiagoje 2019 m. liepos 25 d. buvo pradėtas patikslinimas pagal specialiųjų priemonių panaudojimo faktą ir ši medžiaga pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Dėl šių priežasčių atsakovas negali pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Be to, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu dėl jo teisių pažeidimo.

7. Prieš skiriant pareiškėjui nuobaudą jo elgesys buvo svarstytas Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. posėdyje. Pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, ji atitinka nustatytą pažeidimą, laikantis teisės aktuose nustatyto termino ir įgalioto asmens. Skiriant pareiškėjui nuobaudą, abejonių dėl pareiškėjo padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo nekilo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo A. B. skundą – panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų, skundžiamame nutarime nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti; atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą bei Nuteistųjų dienotvarkę; išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, Kalėjimų departamentas Sprendimu konstatavo, kad pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą nėra.

10. Vadovaudamasis BVK 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, jog nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija.

11. Įvertinęs Nutarimo turinį, teismas pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neigė, jog jis padarė nutarime nurodytą pažeidimą, nes, kaip buvo paaiškinta, jis 2019 m. liepos 24 d. apie 22 val. užsidėjęs ausines žiūrėjo televizorių. Iš Kalėjimų departamento Sprendimo teismas nustatė, kad pareiškėjo kaltę padarius nutarime nurodytą pažeidimą įrodo Tarnybiniai pranešimai, vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga.

12. Įvertinęs į bylą pateiktus Tarnybinius pranešimus, teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11–12 būrių kamerose, o po kelių akimirkų ir iš 9–10 būrio kamerų, t. y. kur buvo laikomas pareiškėjas. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatęs, kad jo kameroje buvo laikomi keturi nuteistieji (įskaitant pareiškėją), teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris. Aplinkybė, kad nustatyti, kurie nuteistieji daužė kameros duris, nebuvo galimybės, užfiksuota ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų Tarnybiniuose pranešimuose. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento Sprendimo turinys patvirtino, kad 2019 m. liepos 24 d. pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, tačiau vaizdo registratoriaus užfiksuotos medžiagos atsakovas byloje nepateikė; nors nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadinto inventoriaus į bylą nepateikė.

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs įrodymus, teismas darė išvadą, jog skundžiamame 2019 m. liepos 25 d. Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pažeidimo padarymo metu jis žiūrėjo televizorių. Teismo vertinimu, Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismo nuomone, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.

14. Akcentuodamas, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas asmeniui neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą, yra saistomas teisės viršenybės principo, teismas pabrėžė kad priimti sprendimą, konstatuojantį, kad teisės aktai buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai.

15. Teismo vertinimu, pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes byloje nebuvo neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą. Teismas nurodė, jog kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu, o esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamus aktus panaikino.

III. 16. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus.

18. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su 2019 m. liepos 24 d. vakare vykusiais įvykiais 3-iojo sektoriaus būriuose, atsakovas teigia, kad pareiškėjas teismui pateikė išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, kuria pirmosios instancijos teismas patikėjo. Pareiškėjo nelogiškus pasakojimus paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

19. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad jis nepateikė vaizdo registratorių įrašų, taip pat akto apie sugadintą inventorių, o jų nesant negalima konstatuoti pažeidimo fakto. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo nurodyta, kad dėl minėtų įvykių visa medžiaga pridėta prie Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19 medžiagos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, išskyrus nustatytas išimtis. Pravieniškių PN-AK nei vaizdo įrašų, ne kitos medžiagos teismui pateikti negalėjo, kadangi visi duomenys yra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą. Tačiau teismas užėmė tik pasyvaus stebėtojo poziciją. Be to, šioje situacijoje teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galbūt nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.

20. Atsakovo teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus ir patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, kadangi tokia išvada padaryta nesurinkus įrodymų, reikalingų teisingam bylos išsprendimui.

21. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios prievartos priemonės, po kurių medicininės apžiūros metu jis skundėsi nugaros skausmu, apžiūros metu jo sėdmenų srityje dešinėje pusėje buvo pastebėtas audinių paraudimas. Šis faktas patvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas aktyviai priešinosi ir dėl to buvo panaudota fizinė prievarta – pareiškėjui, tikėtina, gumine lazda buvo suduota ir tik tada jis nutraukė savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo skunde teismui nieko nepasakyta apie jam konstatuotus sužalojimus, jis tik paaiškina, kad, be kita ko, atsigulė ant grindų, o vėliau, panaudojus smurtą ir specialiąsias priemones, buvo išvestas į lauką. Šie pareiškėjo skundo paaiškinimai akivaizdžiai melagingi ir nelogiški, tačiau šių aplinkybių teismas neįvertino.

22. Atsakovas tvirtina, kad teismo argumentas, jog nėra pateiktas aktas dėl sugadinto inventoriaus, yra nepagrįstas. Turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Jeigu, teismo nuomone, tokių duomenų trūko, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, teismas privalėjo būti aktyvus ir tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo. Teismas galėjo ne tik išreikalauti rašytinius įrodymus, bet ir liudytojais apklausti pareigūnus, kurie dalyvavo ginčo įvykyje.

23. Kaip matyti iš Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. posėdžio protokolo, masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji, buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija. Pareiškėjui, kaip specifinį statusą turinčiam asmeniui, keliami aukštesni standartai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad vien dėl to, jog pataisos įstaiga nepateikė įrodymų, pareiškėjo argumentai nėra paneigti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus proceso teisės normas ir neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjime prie Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo palaiko apeliacinio skundo reikalavimus.

25. Kalėjimų departamentas pažymi, kad prieš priimdamas Sprendimą, surinko ir išsamiai išanalizavo visą su pareiškėjui skirta nuobauda susijusią medžiagą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį skundą atmesti.

27. Pareiškėjas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, procesinių pareigų nevykdymą, nepagrįstą ir melagingą apeliacinio skundo pateikimą skirti atsakovo atsakingiems atstovams baudą, o nusprendus bylą nagrinėti išsamiai – išreikalauti iš atsakovo bylai reikšmingus duomenis ir apklausti įvykio metu 9–12 būriuose budėjusius pareigūnus.

28. Pareiškėjo teigimu, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovo Tarnybiniuose pranešimuose yra rašoma apie pažeidimus 11 ir 12 būrių patalpose, tačiau pareiškėjas buvo patalpintas 9–10 būrių patalpose, kurios yra kitame bloke ir kitame pastato aukšte. Be to, kameros sienoje yra skaidrus, didelis langas, todėl pareigūnai turėjo galimybę nustatyti daužiusių į kameros duris nuteistųjų asmenybes bei tai užfiksuoti vaizdo registratoriumi. Tarnybiniai pranešimai yra beveik identiški, pakeisti tik nuteistųjų duomenys. Be to, byloje nėra jokių tarnybinių pranešimų, kuriuos būtų surašę būtent pareiškėjo būryje budėję pareigūnai. Apeliaciniame skunde nurodomi melagingi faktai, kad neva pareiškėjo kameros durys buvo užblokuotos, nes tokių faktų bylos medžiagoje nustatyta nebuvo.

29. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimas surašytas vadovaujantis Tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodomas 2019 m. liepos 24 d. įvykęs įvykis (kuris truko 10-15 minučių). Apeliantas nepaaiškina ir klaidina teismą, kadangi ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00181-19 pradėtas dėl 2019 m. liepos 25 d. įvykių, vykusių nuo 1.40 val. iki 3.40 val. Tikėtina, kad atsakovas neturi vaizdo registratorių medžiagos, be to, nesilaikė procesinės pareigos teikti įrodymus, o įrodymų rinkimo naštą bando perkelti teismui.

30. Pareiškėjo teigimu, atsakovo paaiškinimai dėl pareiškėjo priešinimosi ir sužalojimų tik patvirtina, kad pareiškėjas nesipriešino. Jeigu būtų aktyviai priešinęsis, sužalojimai būtų priekinėje, šoninėse kūno vietose, o ne nugaroje.

31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje nedalyvavo, nesiuntė pareigūnų, pats nebuvo aktyvus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir išsamus, pagrįstas nustatytas faktais ir teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1350, kuriuo pareiškėjui A. B. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 dienų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-4065, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda palikta nepakeista.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir BVK įtvirtintus nuobaudų skyrimo pagrindus, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo padarytų pažeidimų faktą, o Nutarime nurodytas pareiškėjo kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda pareiškėjui skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis priimti pareiškėjo skundžiami aktai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl panaikino Nutarimą ir Sprendimą.

34. Apeliantas ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs Kalėjimų departamentas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, į bylą neišreikalavo vaizdo registratorių įrašų, kurie pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19 medžiagos, iš atsakovo – duomenų apie pareiškėjo sugadintą inventorių. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nesprendė dėl administracinės bylos sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliantas laikosi pozicijos, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkantiems veiksmams nustatyti, taip pat pripažinti, kad drausminė atsakomybė pareiškėjui taikyta pagrįstai. Bylos duomenimis prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios prievartos priemonės patvirtina Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas aktyviai priešinosi, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

38. Byloje buvo nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų – už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina Tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d., apie 22.20 val., buvo nustatyta, jog 12 būrio 4 kameroje esantys nuteistieji gali naudotis mobiliojo ryšio telefonais; nustačius, kad 12 būrio 4 kameros durų magnetinė spyna mechaniniu būdu buvo užblokuota, ji buvo atkalta plaktuku; patekus į nurodytą kamerą, joje esantiems nuteistiesiems buvo pranešta, kad bus atliekama neplaninė krata; atlikus nuteistųjų dalinę apžiūrą, nuteistieji iš 4 kameros buvo išvesti į koridorių; pareigūnui L. N. atliekant 4 kameroje esančio tualeto kratą, kažkuris iš 12 būrio nuteistųjų sušuko „šmonas“; nurodytą šūksnį ėmė kartoti ir daugiau 11 bei 12 būrių nuteistųjų, šių būrių nuteistieji ėmė daužyti į kamerų duris, garsiai šaukti, reikšdami pretenzijas ir nepasitenkinimą, keiktis; po kelių akimirkų triukšmas ėmė sklisti ir iš 9 bei 10 būrių kamerų; nuteistieji nereagavo į pareigūnų duodamus nurodymus; nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris iš vidaus, nebuvo galimybės, kadangi nuteistieji buvo užrakinti kamerose; 11–12 būrio nuteistieji 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodami kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdami viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti; įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi.

39. Pareiškėjas rašytiniame paaiškinime dėl galbūt padaryto pažeidimo nurodė, kad triukšme nedalyvavo, užmigo bežiūrėdamas televizorių, pabudo nuo triukšmo, suprato, jog visi nuteistieji vedami lauk, todėl apsirengė ir laukė.

40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, atsižvelgdama į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktuose įrodymuose (Tarnybiniuose pranešimuose, Drausmės komisijos protokole ir teikime) užfiksuoti duomenys nepatvirtina pareiškėją atlikus veiksmus, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda. Sutiktina, kad minėti rašytiniai duomenys leidžia teigti apie kilusius masinius neramumus tam tikruose būriuose, tačiau juose nėra jokios su pareiškėju susietos informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas kėlė neramumus, taip pat niokojo kameros duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, rodė nepagarbą pareigūnams ir pan., t. y. pareiškėjo veiksmai, galbūt pažeidę bausmės atlikimo tvarką, yra visiškai neindividualizuoti.

42. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad teismas visapusiškam bylos išnagrinėjimui turėjo išreikalauti duomenis iš medžiagos, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19, pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su nagrinėjamu ginču susijusių duomenų pats negali išreikalauti iš ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, taip pat nenurodė, kokie konkretūs duomenys, susiję su pareiškėju, yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atsakovas teismui neteikė jokių prašymų dėl būtinybės išreikalauti ir ištirti papildomus įrodymus, apklausti liudytojais ginčo įvykyje dalyvavusius asmenis ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių būtų proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimas (žr., pvz., 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-757/2002). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus teismui būti aktyviam.

43. Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas, teisėjų kolegija pastebi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokį prejudicinį ryšį su nagrinėjama administracine byla turi pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad priimant ginčijamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarantys duomenys buvo vertinami ir jais grindžiami ginčijami aktai. Nesant tokių duomenų, darytina išvada, kad nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją nepaneigia pirmosios instancijos išvadų dėl Nutarimo ir Sprendimo neteisėtumo, kadangi specialiųjų priemonių panaudojimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl teisėjų kolegija detaliai šių aplinkybių nevertina.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Pareiškėjo prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas, kadangi bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės tirti naujus, pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė