d357bdc1-e0b3-4237-9e5c-36971513fa20 · Marijampolės apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr.1-222-416/2019 Proceso Nr.1-01-1-21501-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.4; 1.1.7.2.7.;1.1.10.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 3 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., E. V., I. V., dalyvaujant prokurorui K. J., kaltinamosios G. A. gynėjui advokatui N. P., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. A., R. A., D. A. ir A.

K., civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, studentė, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. Teismas n u s t a t ė: G. A. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės: 2017 m. gegužės 4 d., apie 19.26 val., (duomenys neskelbtini) vietovėje, kelio Marijampolė – Liudvinavas - Krosna 9,680 km, neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. bei iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 p. reikalavimus – vairuodama automobilį, nesilaikė visų bÅ«tinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, bÅ«dama pradedančioji vairuotoja, žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimÄ bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymÄ Ä¯ galimas kliÅ«tis kelyje, lenkė ta pačiÄ kryptimi važiavusį mopedÄ â€žYamaha MBK“, kurį vairavo L.

K., ir Å¡iam pradėjus kairio posÅ«kio manevrÄ dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės, laiku sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4 Avant“ keleivė D. A., kuriai konstatuota deÅ¡inio raktikaulio skeveldrinis lūžimas ir kryžkaulio kairės pusės lūžimas I-II slankstelių lygyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, žuvo mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas L. K., kuriam konstatuota nubrozdinimai kairio peties, kairės Å¡launies, ir blauzdų srityse, plėštinė žaizda kairės blauzdos srityje, kairės blauzdos trauminė amputacija apatiniame trečdalyje, deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžimai apatiniame trečdalyje, kaukolės pamato kaulų lūžimas vidurinės duobės srityje, galvos smegenų sukrėtimas su kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose pavirÅ¡iuose, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei žuvo „Yamaha MBK“ keleivis M.

A., kuriam konstatuota nubrozdinimai abiejose rankose ir abiejose kojose, plėštinė žaizda kairėje kojoje su kairės blauzdos kaulų lūžimu, muštinės žaizdos kairėje pėdoje, muštinės žaizdos pakaušyje ir smakre, nubrozdinimai veide, kaklo kairėje pusėje, kairio peties-nugaros ir pilvo srityse, kaukolės pamato kaulų, apatinio žandikaulio, stuburo krūtinės dalies, I, II, III, IV, V, VI šonkaulių abiejų priestuburinių linijų projekcijoje lūžimai, pailgųjų galvos smegenų dalies nutrūkimas, aortos nuplyšimas, perdangos dešiniojo kupolo plyšimas, daugybiniai kepenų didžiosios skilties plyšimai su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausta kaltinamÄ ja G. A. kalta neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad nori atsipraÅ¡yti ir pareikÅ¡ti užuojautÄ nukentėjusiems ir žuvusių artimiesiems. 2017 gegužės 4 dienÄ apie 19 val. vairavo motinai priklausantį automobilį „Audi“. Kaip keleivė kartu vyko D. A.. Važiavo iÅ¡ Želsvos M. M. kryptimi. Vairuotojo pažymėjimÄ buvo įgijusi prieÅ¡ keturis mėnesius, automobilis paženklintas klevo lapu. Važiavo leistinu greičiu. Pamatė priekyje motorolerį, todėl įjungė posÅ«kio signalÄ ir jį lenkė.

Jis lenkimo metu kliÅ«timi nebuvo. Tuo metu motoroleris darė posÅ«kį į kairę. Su juo susidÅ«rė. Nespėjo sustabdyti automobilio ir daugiau nieko neatsimena, kadangi prarado sÄ monę. Iki susidÅ«rimo važiavo asfaltu. Nors lijo, valytuvai veikė ir sÄ lygos bei kelias buvo normalÅ«s. Tikrai važiavo leistinu toje vietoje 70 km/h greičiu. Ä® spidometrÄ nežiÅ«rėjo, jautė, kad greitis nebuvo didelis. PrieÅ¡ lenkimo manevrÄ galėjo spustelti akseleratoriaus pedalÄ , nuo ko greitis galėjo daugiausia padidėti apie 20 km/h.

Nepripažįsta, kad manevro metu buvo 108 km/h greitis. Žinojo, kad jai leistina važiuoti tik 70 km/h greičiu. Pradėjusi lenkimÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . BÅ«tent tada motoroleris darė posÅ«kį į kairę ir įvyko susidÅ«rimas su juo. Kontaktas buvo priekiniu deÅ¡inės pusės sparnu, arčiau jo priekio. Kai susilygino su mopedu, jis staiga pasuko į kairę ir įvyko susidÅ«rimas. Nežino, kokiu greičiu važiavo mopedas. Taip pat nepastebėjo, ar mopedas sukdamas rodė posÅ«kį.

Žino, jog jai iÅ¡ paskos kitu automobiliu važiavo E. K. ir T. K.. Su jais tikrai nelenktyniavo. A. yra giminės. IÅ¡ pradžių su nukentėjusiais bendravo, bet netrukus bendravimas nutrÅ«ko. Prie laidotuvių neprisidėjo. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta, nes nėra kalta dėl eismo įvykio. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė K. A. paaiÅ¡kino, kad yra įvykyje nukentėjusiosios D. A. ir jame žuvusio M. A. motina. 2017-05-04 apie 18 val. iÅ¡ namų išėjo dukra. SÅ«nus buvo jau anksčiau tÄ dienÄ išėjęs pas senelę.

Prireikė kažko iÅ¡ namų apyvokos daiktų, todėl skambino dukrai, kad ji nupirktų. Pataikė kaip tik ant to nelaimės momento. Atsiliepusi dukra D. A. paaiÅ¡kino, kad su kaltinamosios vairuojamu automobiliu pateko į avarijÄ . O jos sÅ«nus M. A. joje žuvo. Nepatikėjo tuo, kÄ sako dukra, todėl sėdo į automobilį ir pati nuvyko į įvykio vietÄ . Ten jau dirbo policijos pareigÅ«nai. Nelinki nė vienai motinai pamatyti to, kÄ ji iÅ¡vydo įvykio vietoje. Dukters klausė, kaip viskas atsitiko.

Ji paaiškino, kad kaltinamajai vairuojant automobilį, iš paskos automobiliu važiavo kiti vaikinai ir G. A. didino greitį. Jis nebuvo leistino ribose, kaip aiškina kaltinamoji. Dukra sakė, kad iki susidūrimo greitis galėjo būti nuo 120 iki 180 km/h. G. A. melas išryškėjo, ji viršino greitį. Bet pilna arogancijos ir melo, išsisukinėja. Ji pati jau nejaučia, kad yra moraliai suluošinta. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R.

A. paaiÅ¡kino, kad yra žuvusio M. A. tėtis. Ä®vykio metu buvo užsienyje. Apie sÅ«naus žūtį ir įvykį sužinojo iÅ¡ žmonos. Vėliau iÅ¡ dukters, kuri įvykio metu buvo viename automobilyje su kaltinamÄ ja, sužinojo, kad įvykis kilo dėl kaltinamosios neatsakingo vairavimo labai žymiai virÅ¡ijant leistinÄ greitį. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. J. paaiÅ¡kino, kad iki santuokos jos pavardė buvo A.. Yra įvykyje žuvusio M.

A. sesuo. 2017-05-04 iÅ¡ namų išėjo apie 18.00 valandÄ . Buvo grįžęs iÅ¡ užsienio T. K.. Kartu su kaltinamÄ ja dar buvo nuėję pas E. K.. Po to kartu su kaltinamosios vairuojamu automobiliu „Audi A4 Avant“ vyko į Marijampolę. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. IÅ¡važiuojant iÅ¡ Želsvos kaimo yra miÅ¡ko kelias. Tuo keliu jiems iÅ¡ paskos iÅ¡važiavo kitu automobiliu T. K. ir E. K.. Jie važiavo iÅ¡ paskos. Jie važiavo gana dideliu atstumu iÅ¡ paskos. G. A. pradėjo lenktyniauti.

Nenorėjo, kad jie jÄ pavytų ir aplenktų, todėl didino greitį. Vienu metu ant spidometro pastebėjo, kad jis buvo pasiekęs 180 km/h. Kadangi lijo ir buvo Å¡lapias asfaltas, prašė kaltinamosios nevažiuoti tokiu greičiu, nes slidu ir gali sumėtyti. Staiga priekyje pamatė mopedÄ . Kaltinamoji pradėjo jį lenkti ir įvyko susidÅ«rimas. Buvo didelis smÅ«gis, jos su automobiliu nulėkė nuo kelio. Stabdymo nebuvo, jos sukosi ore. Mopedas atsitrenkė į automobilio deÅ¡inio Å¡ono priekinį sparnÄ , labiau į jo priekinę dalį.

Negali pasakyti, ar mopedÄ sumėtė, ar jis suko į tuo metu kairę. Lendama mopedÄ , kaltinamosios vairuojama Audi pilnai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Mopedas tuo metu judėjo asfaltuotu keliu, jis buvo arčiau kairės kelio pusės. Dar atsimena, kad kai prie jo priartėjo, L. K. dar atsisuko. Tuo metu automobilis buvo prie pat ir įvyko smÅ«gis. Neatsimena, kaip iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Pribėgo E. K., o T. K. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Po to atsitiktinai paskambino mama. Jai pasakė, kad pateko į eismo įvykį, žuvo brolis.

Ji pati pora mėnesių turi vairuotojo pažymėjimÄ . Turi supratimÄ apie vairavimÄ . Kadangi lijo, atrodė, jog eismo sÄ lygos buvo sudėtingos, dėl ko įspėjo kaltinamÄ jÄ , prašė nelėkti. Jos dabartiniai parodymai skiriasi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu. Buvo apklausta palatoje, kai dar buvo iÅ¡tikta Å¡oko dėl paties įvykio ir brolio mirties, buvo sužalota, reikėjo jÄ pačiÄ operuoti. G. A. neprašė jos, kokius parodymus duoti. Pirminiuose parodymuose nesakė visos tiesos apie greitį, nes buvo gaila ir kaltinamosios.

Dabar viskÄ apgalvojo, nusiramino ir nutarė pasakyti tiesÄ . Su kaltinamÄ ja buvo labai geros draugės. Dar buvo su ja susitikę ir po įvykio, bet tuo metu ji tekalbėjo tik apie savo advokatÄ . Tai irgi turėjo įtakos, kad nutarė papasakoti tiesÄ . Jautė graužatį, todėl nusprendė nieko neslėpti. Patvirtina, jog mopedo vairuotojas ir keleivis buvo be Å¡almų. Negali pasakyti, kiek laiko iki susidÅ«rimo matė mopedÄ . Viskas įvyko tikrai labai greitai. Tačiau važiuojančius tuo mopedu spėjo atpažinti.

Matė, kad jį vairavo brolis, nes žinojo, kaip jis apsirengęs. Mopedas važiavo nedideliu greičiu. Tik kaltinamoji didino greitį, nes iš paskos važiavo vaikinai kitu automobiliu. Susidūrimo metu Audi nebuvo pilnai susilyginusi su mopedu. G. A. dažnai viršindavo greitį, nelabai laikėsi taisyklių. Jei G. A. būtų važiavusi leistinu greičiu, nebūtų kilęs šis įvykis. Ji net nestabdė, nes nebuvo tam laiko. Jos po susidūrimo paprasčiausiai nulėkė nuo kelio. Nepastebėjo, ar mopedas rodė posūkį, kad suka.

PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o tenkinti. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. K. paaiÅ¡kino, kad yra įvykyje žuvusio L. K. motina. Jau po įvykio jei pranešė, kad jame žuvo jos sÅ«nus. Dar prieÅ¡ įvykį bendravo su sÅ«numi. Jai sakė, kad vyksta žaisti krepÅ¡inio. Jis iÅ¡vyko, o po to buvo praneÅ¡imas apie įvykį. Tik iÅ¡ kitų asmenų po įvykio iÅ¡girdo kalbas, kad avarija kilo dėl automobilio per didelio greičio. Žino, kad mopedas priklausė jos sÅ«nui.

Vairuotojo pažymėjimo tuo metu jis dar neturėjo, bet ruošėsi iÅ¡silaikyti egzaminus ir jį gauti. Nenori, kad kaltinamoji atsidurtų kalėjime, nes netiki, kad ji norėjo taip pasielgti. Žuvo sÅ«nus. Tačiau jei baisu, kad kaltinamoji neparodo nė trupučio žmogiÅ¡kumo, neigia bet kokiÄ savo kaltę. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytojas E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-05-04 apie 19. 15 val. T. K. vairuojamu automobiliu BMW 530 važiavo keliu nuo Želsvos kaimo M.

M.. Už Buktos kaimo pamatė, kaip priekyje važiavęs automobilis „Audi A4 Avant“ staiga iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir pradėjo stabdyti, nes akimirkai užsidegė „STOP“ žibintai. Po to pamatė, kaip į orÄ lekia detalės. Jie sustojo ir pamatė, kad automobilis „Audi A4 Avant“ nuvažiavęs nuo kelio ir sustojęs laukuose prie stulpo. Jis ir T. K. pribėgo prie jo. Pamatė, kaip pro priekinį keleivio pusės langÄ iÅ¡lipo D. A.. Už vairo sėdėjo G.

A.. Ji buvo be sÄ monės. Po to nubėgo ant kelio, kur rado gulintį be gyvybės ženklų jaunuolį. KitÄ nukentėjusį pamatė po 10 minučių, nes jis gulėjo kelio kairėje pusėje esančiame griovyje. T. K. automobilį BMW 530 vairavo apie 90 km/h greičiu, o G. A. savo automobilį vairavo didesniu greičiu, nes kelyje į nuokalnę už Želsvos kaimo ji didino greitį ir pradėjo tolti nuo T. K. vairuojamo automobilio. Spėja, kad ji automobilį galėjo vairuoti apie 140 km/h-160 km/h greičiu, nes atstumas tarp jų automobilių buvo 300-500 metrų ir toliau didėjo.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad iki susidÅ«rimo kaltinamosios vairuojamas automobilis į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ buvo iÅ¡važiavęs pilnai. Ji pristabdė, nes blykstelėjo „Stop“ žibintai ir iÅ¡kart pažiro plastmasės. Po susidÅ«rimo „Audi A4 Avant“ čiuožė nuo kelio į griovį, nes kelias buvo Å¡lapias ir slidus. Po to ji vertėsi ir sustojo prie stulpo. Nepastebėjo, ar tas automobilis prieÅ¡ lenkdamas rodė posÅ«kį. Iki susidÅ«rimo „Audi A4 Avant“ automobilio greitėjimas truko apie 500 metrų.

Liudytojas T. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-05-04 apie 19 val. su E. K. buvo Želsvos kaime. Jie stovėjo kelyje su jam priklausančiu automobiliu BMW. Pro juos pravažiavo G. A. vairuojamas automobilis „Audi A4 Avant“, kartu juo vyko D. A.. Jos važiavo keliu M. M.. Jie su E.kamičaičiu jo vairuojamu automobiliu taip pat pajudėjo ta pačia kryptimi ir važiavo paskui G. A. vairuojamÄ automobilį. IÅ¡važiavus iÅ¡ Želsvos kaimo, automobilį vairavo apie 90 km/h - 100 km/h greičiu ir važiuojant nuo kalno, kurį laikÄ artėjo prie G.

A. vairuojamo automobilio. Tuo metu lijo, eismo sÄ lygos buvo blogos, matomumas buvo prastas. Staiga pastebėjo, kad G. A. vairuojamas automobilis pradėjo tolti nuo jo vairuojamo automobilio. Mano, kad G. A. greitį galėjo padidinti iki apie 150 km/h. Jie kalbėjosi, kad G. A. neseniai iÅ¡laikiusi vairuotojo teises, o taip greitai važinėja net ir esant prastoms oro sÄ lygoms. Pravažiavus įsukimÄ Ä¯ Buktos kaimÄ , pamatė, kad G. A. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , po to pamatė, kad užsidegė stabdžių Å¡viesos ir tada pasipylė į visus Å¡onus Å¡ukės ir detalės. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodama į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , G.

A. kairio posÅ«kio signalo nerodė. Ä® prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ G. A. iÅ¡važiavo normaliai, jokio staigaus iÅ¡važiavimo nebuvo. Su kokia transporto priemone susidÅ«rė G. A. vairuojamas automobilis, nematė, iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, o ar kas nors važiavo G. A. vairuojamo automobilio priekyje ta pačia važiavimo kryptimi, to nematė, nes nesimatė pro G. A. automobilį. Po susidÅ«rimo G. A. vairuojamas automobilis susimėtė, tapo nevaldomas ir sukdamasis slydo į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį.

Po eismo įvykio jis su E. K. nubėgo prie automobilio. IÅ¡ jo pro deÅ¡inės pusės priekinių durelių iÅ¡daužtÄ langÄ iÅ¡lipo D. A. ir pradėjo Å¡aukti, kad užmušė jos brolį. Tada suprato, kad buvo partrenktas jos brolis M. A.. Vėliau sužinojo, kad Å¡io eismo įvykio metu žuvo ir L. K.. Papildomai paaiÅ¡kino, kad te, kur jis važiavo, leistinas maksimalus greitis buvo 90 km/h. Tačiau jis ikiteisminiame tyrime buvo neteisingai nurodęs savo vairuojamo automobilio greitį. Pasakė, kad vairavo 90-100 km/h greičiu, tačiau iÅ¡ tikro jis važiavo 120-130 km/h greičiu.

Jam važiuojant Å¡iuo greičiu, kaltinamosios automobilis nuo jo greitėdamas tolo apie 400 metrų atkarpoje iki pat įvykio. Todėl ir mano, kad kaltinamoji turėjo važiuoti 150 km/h greičiu. Specialistas V. L. pilnai patvirtino savo 2017-09-26 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), detaliai paaiÅ¡kino atlikto tyrimo metodikÄ , kuo remiantis atlikti skaičiavimai bei kompiuterinis įvykio mechanizmo modeliavimas. Patvirtino, jog, kaip ir nurodyta iÅ¡vadoje, tai, kad mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieÅ¡ sukdamas neįsitikino, kad tÄ daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamÄ mopedÄ , pasukęs i kairę, sudarė pavojingÄ kliÅ«tį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiÅ«riu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Å ioje dalyje sutiko ir su teisme pateikta eksperto V. M. iÅ¡vada, nes ir jis savo iÅ¡vadoje konstatavo analogiÅ¡kÄ faktÄ . Tačiau pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertino kaip nepagrįstÄ ir neiÅ¡samiÄ , kadangi ji apsiriboja vienintele Å¡ios pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Nurodė, jog tokiai iÅ¡vadai gauti naudojama ydinga tyrimo metodika. PaaiÅ¡kino, kad be jau nurodytos priežasties – mopedo vairuotojo veiksmų – buvo ir antroji. Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G.

A., važiuodama keliu Marijampolė - Liudvinavas – Krosna Marijampolės miesto link, ne mažesniu kaip nuo 108,3 iki 125,9 km/h greičiu, iÅ¡važiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę ir pradėjo priekyje važiuojančio mopedo „Yamaha MBK“ lenkimÄ . Tokiu greičiu važiuodama ir lenkdama, ji virÅ¡ijo jai leistinÄ 70 km/h greitį, O automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. Kas ir buvo antroji įvykio kilimo priežastis.

Tai paaiÅ¡kino, kad Å¡i situacija naudojant tyrimams aprobuotÄ kompiuterinę programÄ buvo modeliuojama. Situacija buvo modeliuojama laikant, kad mopedas posÅ«kio trajektorijoje judėjo apie 19 km/h. Tai yra bÅ«tinas greitis tam, kad jo vairuotojas su keleiviu nenugriÅ«damas pasuktų į Dalginės gatvę, ir kad dėl greičio pataikytų į posÅ«kį, o nenuvažiuotų pro Dalginės gatvę, jÄ pralėkdamas dėl per didelio greičio. Tada buvo modeliuojamos dvi transporto priemonių suartėjimo situacijos: kuomet mopedo vairuotojas juda kairiojo posÅ«kio kreive, o automobilis važiuoja 108 – 125 km/h greičiu.

Å io modelio pasekmės žinomos, nes matėme kas įvyko realybėje. O nagrinėjant situacijÄ , esant mopedo judėjimo sÄ lygoms identiÅ¡koms, ir jei automobilis juda jam leistinu 70 km/h greičiu, situacija gaunasi tokia: mopedas sudaro kliÅ«tį, tačiau nuvažiuoja nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inės pusės kairės kraÅ¡tinės padėties, tada kerta prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ skiriančiÄ menamÄ vidurio linijÄ ir įvažiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inę krypties eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę, kada sudaro kliÅ«tį ir kiek jis laiko juda iki susidÅ«rimo vietos.

Taip gaunamas atstumas, kur kliÅ«ties susidarymo momento bÅ«na automobilis „Audi A4 Avant“, važiuodamas nustatytu 108 ar 125 km/h greičiu. Tada tas atstumas lyginamas ir žiÅ«rima, kiek laiko važiuotų automobilis „Audi A4 Avant“ tÄ patį atstumÄ , jei važiuotų leistinu greičiu ir tada susidaro laiko skirtumas, kuris papildomai bÅ«tų, kurį užtruktų automobilis kol jam sudaroma kliÅ«tis. Atliktais skaičiavimais gautas laikas nuo 0,87 iki 1,28 sekundės. Per tÄ laikÄ , važiuodamas nustatytu maksimaliu pagal posÅ«kio kreivę greičiu, mopedas nuvažiuotų papildomai apie 5,88 metro atstumÄ ir jo greitis posÅ«kio kreive judant, jei jisai negreitėja, modeliavimo metu gautas greitis posÅ«kio pabaigoj, įvažiuojant į Dalginės gatvę, mopedo greitis galėtų bÅ«ti apie 14 km/h, jis bÅ«tų nuvažiavęs apie 6 metrus papildomai, kol automobilis privažiuotų iki susidÅ«rimo vietos ir mopedas jau bÅ«tų iÅ¡važiavęs iÅ¡ pavojingos zonos.

Kitaip sakant, nesudarytų realios kliÅ«ties lenkiančiam automobiliui. Situacija bÅ«tų iÅ¡sisprendusi be transporto priemonių susidÅ«rimo. Tokiu atveju yra pagrindas teigti, kad važiuojant automobiliui „Audi A4 Avant“ leistinu greičiu, transporto priemonės bÅ«tų prasilenkę toj situacijoj, net tam automobilio nestabdant. Todėl tyrimo iÅ¡vada yra bÅ«tent tokia ir nurodyta ir antroji priežastis. Todėl eismo įvykio kilimÄ Å¡iuo atveju sÄ lygoja abiejų vairuotojų veiksmai. Kadangi byloje trÅ«ksta objektyvių materialių duomenų, tokių kaip stabdymo kelias ir pan., o skaičiavimai atlikti pagal ribinius parametrus, todėl duodama bÅ«tent tikėtina iÅ¡vada.

Tai paverčiant Å¡nekamÄ ja ir visiems suprantama kalba, kad rizikingai posÅ«kio manevrÄ atliekančiam mopedui dėl Audi vairuotojos leistino greičio paprasčiausiai neužteko laiko pabėgti nuo susidÅ«rimo. Jei bÅ«tų lengvojo automobilio nevirÅ¡ytas leistinas važiavimo greitis, susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta, nes mopedas bÅ«tų suspėjęs įvažiuoti į Dalginės gatvę be susidÅ«rimo. VirÅ¡ytas greitis sudarė sÄ lygas, kad mopedui pritrÅ«ko laiko užbaigti manevrÄ ir saugiai įvažiuoti į pasirinktÄ gatvę.

UAB „Impulsana“ atliktÄ iÅ¡vadÄ pateikęs V. M. paaiÅ¡kino, kad nesutinka su specialisto V. L. iÅ¡vada pilnoje apimtyje. Jų iÅ¡vados sutampa tik dalyje, kurioje vertinami mopedo vairuotojo veiksmai, kaip priežastis Å¡iam įvykiui kilti. Nurodo, kad dėl ydingos tyrimo metodikos, neteisingai atlikti paskaičiavimai. Visų pirma, neteisingai gautas Automobilio Audi greitis. Jo tyrimo metu gautais paskaičiavimais jis judėjo ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Bet kas yra svarbiausia, kad dėl netinkamos metodikos atliktų skaičiavimų pagrindu daroma klaidinga iÅ¡vada, jog susidariusioje situacijoje, jei Audi bÅ«tų judėjusi leistinu 70 km/h greičiu, susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta, ir virÅ¡ytas 70 km/h greitis buvo antroji įvykio kilimo priežastis.

Jo atlikto tyrimo skaičiavimai vienareikÅ¡miÅ¡kai rodo, jog jeigu susidariusioje prieÅ¡ eismo įvykį kelio situacijoje automobilį “Audi A4 Avant” vairavusi G. A. lenkdama mopedÄ bÅ«tų važiavusi leistinu jai 70 km/h greičiu ir jo nevirÅ¡inusi, tai nėra pagrindo teigti, kad Å¡iomis sÄ lygomis ji bÅ«tų turėjusi techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su mopedu, kurio vairuotojas suko į kairę. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju naudojama klasikinė eismo įvykio metodika. Nustatyta, kad mopedo manevras iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ užtruko ne daugiau, kaip vienÄ sekundę.

Važiuojant 100 km/h greičiu per vienÄ sekundę vairuotojas iÅ¡ esmės gali tik sureaguoti, galimai nuspausti stabdžių pedalÄ , bet dar neprasideda automobilio lėtėjimas. Remiantis laiko ir atstumo parametrais matoma, kad iki susidÅ«rimo vietos automobiliui sustabdyti nebuvo techninės galimybės tiek važiuojant 100 km/h, tiek ir 70 km/h greičiu. Vairuotojas darydamas kairį posÅ«kį, turi įsitikinti, kad manevras bus saugus, nebus kliÅ«tis lenkiančioms transporto priemonėms, iÅ¡ anksto turi bÅ«ti įjungtas posÅ«kio žibintas, kaip numato kelių eismų taisyklės. Todėl įvykio kilimo priežastis yra vienintelė – mopedo vairuotojo veiksmai.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog praktika užsiima nuo 1993 metų. Nuo 2003 metų įgijo teismo eksperto kvalifikacijÄ . Patvirtino, jog yra tik transporto trasologijos ekspertas. Kadangi nepagrįstai nebuvo pratęsta jo kaip eismo įvykių eksperto kvalifikacija, Å¡iuo metu dėl to su to nepadariusia institucija vyksta teisminis ginčas. Jis dar neužbaigtas. Tačiau Å¡is formalus dalykas iÅ¡ jo įgytų specialių žinių ir praktikos neatima ir leidžia atlikti tyrimus. Kaltinamosios kaltę patvirtina ir įrodo bylos raÅ¡ytinė medžiaga: 2017-05-04 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio Marijampolė-Liudvinavas-Krosna 9,680 kilometre, kelio danga - Å¡lapias asfaltas.

ApžiÅ«ros metu užfiksuotos automobilio AUDI A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), mopedo JAMAHA MBK, lavonų ir jų dalių padėti po eismo įvykio, taip pat abiejų transporto priemonių apgadinimai, galimo susidÅ«rimo vieta, kiti pėdsakai. SusidÅ«rusių transporto priemonių stabdymo pėdsakų nefiksuota, jų duženų koncentracijos ilgis 64 m, važiuojamosios dalies plotis abejomis kryptimis 4,3 m, susidÅ«rimo vieta prie įvažiavimo į kairėje kelio M. M. kryptimi esančiÄ Dalginės gatvę, kairėje kelio pusėje 3,6 m atstumu nuo kairio kelkraščio, susidÅ«rimo vieta nustatyta pagal kelio dangos apgadinimus (t.1,b.l.10-49);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti mopedo „Jamaha MBK“ apgadinimai(t.1,b.l. 196-200); Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (t.2,b.l. 1-5); Patikrinimo duomenimis apie tai, kad G. A. eismo įvykio metu buvo blaivi (t.2, b.l. 2); 2017-06-27 specialisto išvada Nr. G483/2017(09), iš kurios matyti, kad D.

A.(J.) konstatuoti kūno sužalojimai - dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio kairės pusės lūžimas I-II slankstelių lygyje - vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.2, b.l. 31-32); 2017-05-31 specialisto išvada Nr. M 87/2017(09), iš kurios matyti, kad M. A. konstatuoti kūno sužalojimai, kurie gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastis daugybiniai viso kūno sužalojimai, eismo įvykio metu buvo blaivus(t.2,b.l. 37-42); 2017-05-31 specialisto išvada Nr. M 86/2017(09), iš kurios matyti, kad L.

K. konstatuoti kūno sužalojimai, kurie gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastis stiprus galvos sumušimas, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais(t.2, b.l. 48-52); 2017-06-21 Specialisto išvada Nr. G 468/2017(09), iš kurios matyti, kad G. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.2,b.l. 62-63); 2017-09-26 Specialisto išvada Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), iš kurios matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko mopedui „Yamaha MBK“ esant kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, apie 17° kampu važiuojamosios kelio dalies ir iš paskos artėjančio automobilio atžvilgiu, kai į jo užpakalinę dalį iš kairės priekinio bamperio dešiniuoju šonu, priekiniu dešiniuoju sparnu, variklio dangčio dešine puse atsitrenkė iš paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“.

Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ greitis susidÅ«rimo su mopedu „Yamaha MBK“ metu buvo didesnis kaip 108,3 - 125,9 km/h. Kokiu greičiu važiavo automobilis iki susidÅ«rimo negalima nustatyti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų nustatyti tiksliam mopedo greičiui prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ ir jo metu. Sugadinimų ant automobilio pobÅ«dis nurodo, kad susidÅ«rimo metu tarp transporto priemonių iÅ¡ilginių aÅ¡ių buvo smailus, apie 17° kampas, Å¡iuo kampu motoroleris buvo pasuktas į kairę automobilio „Audi A4 Avant“ atžvilgiu.

PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ transporto priemonės važiavo ta pačia kryptimi, skirtingomis judėjimo juostomis. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas nepradedamas kairiojo posÅ«kio manevro prieÅ¡ lenkiantį automobilį, bÅ«tų iÅ¡vengęs pavojingos situacijos susidarymo ir eismo įvykio kilimo. Tikėtina, kad automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. Nustatomas toks Å¡io eismo įvykio mechanizmas.

Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A., važiuodama keliu Marijampolė - Liudvinavas – Krosna Marijampolės miesto link, tikėtina, nemažesniu kaip nuo 108,3 iki 125,9 km/h greičiu, iÅ¡važiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę ir pradėjo priekyje važiuojančio mopedo „Yamaha MBK“, kuriuo važiavo L. K. ir M. A., lenkimo manevrÄ . Tuo metu mopedo vairuotojas, privažiavęs kairėje esančiÄ Dalginės gatvę, pradėjo kairiojo posÅ«kio manevrÄ ir mopedui esant kairėje važiuojamosios dalies pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, mopedui esant apie 17° kampu važiuojamosios kelio dalies ir iÅ¡ paskos artėjančio automobilio atžvilgiu, į jo užpakalinę dalį iÅ¡ kairės priekinio bamperio deÅ¡iniuoju Å¡onu, priekiniu deÅ¡iniuoju sparnu, variklio dangčio deÅ¡ine puse trenkė iÅ¡ paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“.

Dėl smÅ«gio mopedas buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į deÅ¡inę, automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, kol slysdamas ir vartydamasis įveikė apie 73 m atstumÄ iki deÅ¡inės pakelės, kur ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Mopedu važiavęs asmenys pradžioje buvo užmesti ant automobilio priekinės dalies (variklio dangčio), atsitrenkė į priekinį stiklÄ , stogÄ ir priekinį deÅ¡inį statramstį, po tojų kÅ«nai buvo nublokÅ¡ti į priekį automobilio judėjimo kryptimi, į padėtis kuriose buvo užfiksuoti po eismo įvykio, o automobilis judėdamas į priekį ir į deÅ¡inę iÅ¡važiavo už kelio ribų, deÅ¡inėje pakelėje, pasisukęs kairiuoju Å¡onu į priekį slydo dirvos pavirÅ¡iumi, po to kairiuoju Å¡onu trenkėsi į keliuko, esančio deÅ¡inėje ir vedančio į laukus, sankasos Å¡laitÄ , ore vertėsi sudėtingu erdviniu judesiu ir atsiversdamas ant ratų, apsisukęs priekine dalimi važiuojamosios kelio Marijampolė - Liudvinavas -Krosna dalies link, nukrito ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Nėra duomenų, kad eismo įvykio kilimÄ , nepriklausomai nuo vairuotojų veiksmų, įtakojo kokios nors techninės priežastys (transporto priemonių gedimai) atsiradę prieÅ¡ pat eismo įvykį. Tai, kad mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieÅ¡ sukdamas neįsitikino, kad tÄ daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamÄ mopedÄ , pasukęs i kairę, sudarė pavojingÄ kliÅ«tį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiÅ«riu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

IÅ¡ atliktos analizės tikėtina, kad automobilio vairuotoja G. A., važiuodama leistinu 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su į kairę pasukusiu mopedu, todėl tikėtina, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ taip pat sÄ lygojo vairuotojos G. A. virÅ¡ytas leistinas važiavimo greitis. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h važiavimo greitį. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas, sukdamas į kairę, nevykdė reikalavimo duoti keliÄ lenkiančiai transporto priemonei.

Nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kiek laiko iki susidÅ«rimo automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. pradėjo ir vykdė lenkimo manevrÄ . Automobilio „Audi A4 Avant“ priekinis kairys ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu, automobiliui slystant dirvos pavirÅ¡iumi ir atsitrenkiant į kelio sankasos Å¡laitÄ , o priekinis deÅ¡inys ratas buvo sugadintas susidÅ«rimo su mopedu „Yamaha MBK“ metu, kada suspaudimo tarp transporto priemonių metu buvo sugnybti ir perplėšti abu priekinės deÅ¡inės padangos Å¡onai, o ratlankis deformuotas ir sulaužyta jo iÅ¡orinė briauna(t.2, b.l. 71-84); 2019-01-22 Ekspertizės aktu Nr. 111-1480(18), iÅ¡ kurio matyti, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks.

Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A., lenkdama priekyje važiavusį mopedÄ â€žYamaha MBK“, vairuojamÄ L. K., iÅ¡važiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę. Tikėtina, kad automobilio greitis buvo 105 – 126 km/h. Lenkiamo mopedo vairuotojas suko į kairėje esančiÄ Dalginės gatvę. Mopedui esant važiuojamosios dalies kairėje pusėje, apie 0,7 m atstumu nuo kelio vidurio, ir pasisukus apie 18° kampu kelio aÅ¡inės linijos atžvilgiu, į jo užpakalinę dalį iÅ¡ kairės priekinio bamperio deÅ¡iniuoju Å¡onu, priekiniu deÅ¡iniuoju sparnu, variklio dangčio deÅ¡ine puse trenkėsi iÅ¡ paskos priartėjęs automobilis „Audi A4 Avant“.

Mopedu važiavę asmenys buvo užmesti ant automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklÄ deÅ¡inėje pusėje, stogÄ ir priekinį deÅ¡inį statramstį, po to jų kÅ«nai buvo nublokÅ¡ti į priekį automobilio judėjimo kryptimi, į padėtis kuriose buvo užfiksuoti po eismo įvykio. Dėl smÅ«gio mopedas buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į deÅ¡inę. Nuslydęs nuo sankasos į deÅ¡inę, mopedas judėjo deÅ¡iniuoju Å¡laitu, trenkėsi į arimo vagÄ ir toliau judėjo palei Å¡laito papėdę ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje.

Automobilis po susidÅ«rimo nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę, priekine dalimi trenkėsi į arimÄ , slydo kairiuoju Å¡onu į priekį, kairiojo Å¡ono užpakaline dalimi atsitrenkė į deÅ¡inėje pusėje esančios nuovažos pralaidos vamzdžio galÄ , dėl slydimo nuovažos artimuoju Å¡laitu pakilo į orÄ , judėjo sudėtingu erdviniu judesiu ir nukrito ant ratų už nuovažos arime. Tikėtina, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Audi A4 Avant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 105 - 126 km/h greičiu.

Eismo įvykio metu (susidÅ«rus su mopedu, judant keliu ir deÅ¡inėje nuo kelio) automobilio greitis mažėjo iki Å¡i transporto priemonė visiÅ¡kai sustojo. Tikėtina, kad mopedas „Yamaha MBK“ posÅ«kio į kairę kreive judėjo apie 20 km/h greičiu. Po susidÅ«rimo su automobiliu mopedas judėjo orientaciniu apie 95 km/h greičiu. Po to mopedo greitis mažėjo iki Å¡i transporto priemonė visiÅ¡kai sustojo. Pagal tyrimui pateiktoje medžiagoje esamus objektyvius duomenis nėra pagrindo teigti, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio „Audi A4 Avant“ greitis buvo 180 km/h.

Tikėtina, kad transporto priemonių susidÅ«rimas bÅ«tų neįvykęs, jeigu automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. A. bÅ«tų važiavusi nevirÅ¡ydama jai leistino 70 km/h greičio. Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai - sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G. A., dėl ko su juo susidÅ«rė. Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja L.

A. važiavo apie 105 -126 km/h greičiu, taip virÅ¡ydama jai leistinÄ 70 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu „Yamaha MBK“, kas techniniu požiÅ«riu taip pat sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Kampo tarp transporto priemonių nustatymas pagal jų liekamÄ sias deformacijas yra metodologiÅ¡kai pagrįstas. Transporto priemonės liekamosios deformacijos, jeigu jos yra pakankamai informatyvios, leidžia nustatyti kampÄ tarp transporto priemonių susidÅ«rimo metu(t.3, b.l.36-50).

Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamosios kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį.

Teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo turi bÅ«ti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja teismÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių atsiradimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008).

BÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtÄ straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su Å¡iuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimÄ , užtraukia atsakomybę pagal minėtÄ straipsnį.

Šiuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės: tai yra 2017 m. gegužės 4 d., apie 19.26 val., Å imulių k. Liudvinavo M. M. sav. vietovėje, kelio Marijampolė – Liudvinavas - Krosna 9,680 km, neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. bei iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 p. reikalavimus – vairuodama automobilį, nesilaikė visų bÅ«tinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, bÅ«dama pradedančioji vairuotoja, žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimÄ bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymÄ Ä¯ galimas kliÅ«tis kelyje, lenkė ta pačiÄ kryptimi važiavusį mopedÄ â€žYamaha MBK“, kurį vairavo L.

K., ir Å¡iam pradėjus kairio posÅ«kio manevrÄ dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės, laiku sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4 Avant“ keleivė D. A., kuriai konstatuota deÅ¡inio raktikaulio skeveldrinis lūžimas ir kryžkaulio kairės pusės lūžimas I-II slankstelių lygyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, žuvo mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas L. K., kuriam konstatuota nubrozdinimai kairio peties, kairės Å¡launies, ir blauzdų srityse, plėštinė žaizda kairės blauzdos srityje, kairės blauzdos trauminė amputacija apatiniame trečdalyje, deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžimai apatiniame trečdalyje, kaukolės pamato kaulų lūžimas vidurinės duobės srityje, galvos smegenų sukrėtimas su kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose pavirÅ¡iuose, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei žuvo „Yamaha MBK“ keleivis M.

A., kuriam konstatuota nubrozdinimai abiejose rankose ir abiejose kojose, plėštinė žaizda kairėje kojoje su kairės blauzdos kaulų lūžimu, muštinės žaizdos kairėje pėdoje, muštinės žaizdos pakaušyje ir smakre, nubrozdinimai veide, kaklo kairėje pusėje, kairio peties-nugaros ir pilvo srityse, kaukolės pamato kaulų, apatinio žandikaulio, stuburo krūtinės dalies, I, II, III, IV, V, VI šonkaulių abiejų priestuburinių linijų projekcijoje lūžimai, pailgųjų galvos smegenų dalies nutrūkimas, aortos nuplyšimas, perdangos dešiniojo kupolo plyšimas, daugybiniai kepenų didžiosios skilties plyšimai su kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, kas gyviems asmenims vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Å ias aplinkybes teismas nustatė vertindamas aukščiau analizuotus proceso metu iÅ¡tirtus įrodymus. Nors kaltinamoji savo kaltę neigia ir nurodo, kad nevirÅ¡ino jai tuo metu leistino 70 km/h greičio, Å¡iais kaltinamosios parodymais teismas nesivadovauja ir vertina juos kaip kaltinamosios gynybinę taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Å iuos kaltinamosios parodymus paneigia ir liudytojos D. J.(įvykio metu – A.) parodymai. Kuri teisme paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu gailėjosi kaltinamosios, todėl nebuvo davusi teisingų parodymų.

Teisme nurodo tiesÄ ir patvirtina, kad kaltinamoji, bÅ«dama nepatyrusi vairuotoja ir esant sudėtingoms meteorologinėms bei eismo sÄ lygoms ženkliai virÅ¡ijo jai leistinÄ 70 km/h greitį, nors buvo dėl to įspėta, tačiau tai ignoravo, stengėsi, kad nebÅ«tų aplenkta iÅ¡ paskos važiavusių kitu automobiliu vaikinų. Jos įsitikinimu, kaltinamosios vairuojamas automobilis vienu metu buvo pasiekęs net 180 km/h greitį. Tai matė spidometre, turi apie tai supratimÄ , nes pati yra vairuotoja. Kad greitis kaltinamosios buvo ženkliai virÅ¡ytas, patvirtino ir iÅ¡ paskos kitame automobilyje važiavę liudytojais apklausti T.

K. bei E. K.. Kaltinamosios parodymus apie nevirÅ¡ytÄ greitį paneigia, o liudytojų parodymus apie jo ženklų virÅ¡ijimÄ patvirtina 2017-09-26 Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1268(17)/11-1457(17), iÅ¡ kurios matyti, kad tikėtina, jog automobilio „Audi A4 Avant“ greitis susidÅ«rimo su mopedu „Yamaha MBK“ metu buvo didesnis kaip 108,3 - 125,9 km/h. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas nepradedamas kairiojo posÅ«kio manevro prieÅ¡ lenkiantį automobilį, bÅ«tų iÅ¡vengęs pavojingos situacijos susidarymo ir eismo įvykio kilimo.

Tikėtina, kad automobilio vairuotojai G. A. važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. Tai, kad mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas prieÅ¡ sukdamas neįsitikino, kad tÄ daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitai transporto priemonei, lenkiančiai jo vairuojamÄ mopedÄ , pasukęs i kairę, sudarė pavojingÄ kliÅ«tį lenkiančiam automobiliui, techniniu požiÅ«riu, buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

IÅ¡ atliktos analizės tikėtina, kad automobilio vairuotoja G. A., važiuodama leistinu 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su į kairę pasukusiu mopedu, todėl tikėtina, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ taip pat sÄ lygojo vairuotojos G. A. virÅ¡ytas leistinas važiavimo greitis. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h važiavimo greitį. Mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojas, sukdamas į kairę, nevykdė reikalavimo duoti keliÄ lenkiančiai transporto priemonei.

IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados seka, kad ne tik kaltinamoji pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9 punkto, 127 punkto ir iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 punkto reikalavimus, bet ir mopedÄ Ä¯vykio metu vairavęs L. K. pažeidė KET pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimus. Mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , buvo jo priežastis. Tuo pačiu ir kaltinamosios padaryti KET pažeidimai atėmė iÅ¡ jos galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes važiuodama leistinu 70 km/h greičiu ji turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Taigi, ir jos padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimÄ . Å iame specialisto tyrime pateiktas iÅ¡vadas, jog abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimÄ , buvo siekta paneigti gynybos pateiktomis UAB „Impulsana“ 2017-12-15 iÅ¡vada MV 2017-69(t.2,b.l.159-176) bei 2018-06-19 iÅ¡vada MV 2018-24(t.3,b.l.53-58). Kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje yra nurodyta, jog kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl jų suraÅ¡ytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto iÅ¡vada BPK 90 straipsnio prasme - tai konsultacinė iÅ¡vada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai.

Tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę iÅ¡vadÄ , specialių žinių, tirtos medžiagos iÅ¡samumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs, tokiÄ iÅ¡vadÄ , kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡vadas parengęs V. M. buvo apklaustas teisme. Tiek pateiktoje iÅ¡vadoje, tiek ir apklausos metu V. M. tvirtino pozicijÄ , jog atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiÅ«riu vertintini mopedo „Yamaha MBK“ vairuotojo veiksmai - sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai bus saugu ir susidÅ«rė su jį lenkiančiu automobiliu „Audi A4 Avant“, kurio vairuotoja susidariusioje kelio situacijoje neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su Å¡iuo mopedu.

Tokios galimybės nebÅ«tų turėjusi net ir nevirÅ¡ydama jai leistino 70 km/h greičio, nes bet kuriuo atveju, dėl buvusio atstumo tarp įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, nepakako laiko automobiliui „Audi A4 Avant“ sustabdyti. Tokiu bÅ«du, grindžiama pozicija, jog tik mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo vieninteliai, lėmusieji padarinių atsiradimÄ . Teismas taip pat vadovaujasi kasacinės praktikos nuostata, jog ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbančio specialisto iÅ¡vada pati savaime negali bÅ«ti laikoma patikimesniu įrodymu nei konsultacinė iÅ¡vada, bet kuriuo atveju tiek specialisto iÅ¡vadose, tiek konsultacinėje iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės tikrinamos atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus.

Tuo tikslu byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. 2019-01-22 Ekspertizės akte Nr. 111-1480(18) pateikta iÅ¡vada, kad tikėtina, jog automobilio greitis buvo 105 – 126 km/h. Tikėtina, kad transporto priemonių susidÅ«rimas bÅ«tų neįvykęs, jeigu automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja G. A. bÅ«tų važiavusi nevirÅ¡ydama jai leistino 70 km/h greičio. Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai - sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G.

A., dėl ko su juo susidÅ«rė. Tikėtina, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja L. A. važiavo apie 105 -126 km/h greičiu, taip virÅ¡ydama jai leistinÄ 70 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu „Yamaha MBK“, kas techniniu požiÅ«riu taip pat sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Taip pat konstatuota, jog kampo tarp transporto priemonių nustatymas pagal jų liekamÄ sias deformacijas, kuriuo rėmėsi atlikdamas pirminį tyrimÄ specialistas V.

L., yra metodologiÅ¡kai pagrįstas. Transporto priemonės liekamosios deformacijos, jeigu jos yra pakankamai informatyvios, leidžia nustatyti kampÄ tarp transporto priemonių susidÅ«rimo metu(t.3, b.l.36-50). Taigi, vertinant visus atliktus byloje specialius, mokslinėmis žiniomis pagrįstus, tyrimus kaip įrodymų visetÄ , o ne kiekvienÄ atskirai, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, jog abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimÄ .

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kad esant tokiai teisinei situacijai, kai bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai, pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017).

Vadinasi, vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-35-895/2017). Nagrinėjamu atveju ne tik mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai, bet tuo pačiu ir pačios kaltinamosios padaryti KET pažeidimai atėmė iš jos galimybę išvengti susidūrimo, nes važiuodama leistinu 70 km/h greičiu ji turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.

Taigi, ir jos padaryti KET pažeidimai lėmė padarinių atsiradimÄ . Mopedo vairuotojo padaryti KET pažeidimai nepaÅ¡alina jos atsakomybės. Jos veikos objektyvioji pusė įrodyta aukščiau analizuotais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada Å¡ias kliÅ«tis numatytų (kasacinės nutartys Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434/2015, 2K-332-693/2015), tačiau aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju kaltinamoji pažeidė KET 9 punkto, 127 punkto bei iki 2018-11-01 galiojusios KET redakcijos 134 punkto reikalavimus, nes neatsargiai vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“ nesilaikė visų bÅ«tinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, bÅ«dama pradedančioji vairuotoja, žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, tuo apsunkindama savalaikį reagavimÄ bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymÄ Ä¯ galimas kliÅ«tis kelyje, lenkė ta pačiÄ kryptimi važiavusį mopedÄ ir Å¡iam pradėjus kairio posÅ«kio manevrÄ dėl per didelio greičio negalėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės ir sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo du žmonės. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio priežastis nulėmė ir kaltinamosios veiksmai.

Nusikalstama veika kuria pažeidžiamos kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nustačius subjektyviojo požymio buvimÄ , tai yra, kad kaltininkas nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su Å¡iame straipsnyje nurodytais padariniais.

Å is nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai bÅ«tent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimÄ . Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytus įrodymus nustatyta, kad G. A., vairuodama transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus Å¡altinis, buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė KET reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykį, nes ženkliai virÅ¡ydama ne tik jai, kaip jaunai vairuotojai leistinÄ greitį, bet ir aplamai leistinÄ greitį tame kelio ruože, neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su lenkiamuoju į kairę judėjusiu mopedu, kas techniniu požiÅ«riu taip pat sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Tokiu bÅ«du, iÅ¡tirtų įrodymų, jų analizės, formaliosios bei teisinės logikos pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad D. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti ir žuvo du žmonės. Tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių –nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo ir dviejų žmonių žūties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kadangi 2019-01-22 ekspertizės Nr. 111-1480(18) iÅ¡vadoje patikslintas greičio intervalas - prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 105 - 126 km/h greičiu, Å¡i aplinkybė tikslinama ir kaltinime, nustatant, kad bÅ«dama pradedančioji vairuotoja, žymiai virÅ¡ijo leistinÄ 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Automobilis, kurį vairuodama G. A. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo sutartis eismo įvykio metu buvo galiojanti (1 t., b. l. 191), AB „Lietuvos draudimas“ ikiteisminio tyrimo metu pripažintas civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 120-125). Taigi, pareiga nukentėjusiesiems atlyginti nusikalstama veika padarytÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ kyla kaltinamajai G. A. ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusieji, žuvusiojo M. A. tėvai K.

A. ir R. A., yra pareiÅ¡kę civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. A. priteisti bendrÄ 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ (kiekvienam iÅ¡ tėvų po 50 000 Eur). Nukentėjusioji, žuvusiojo M. A. sesuo, D. J. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamosios G. A. priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad M. A. žūtis juo ypatingai giliai sukrėtė, įsivyravo depresyvios nuotaikos, paÅ¡lijo Å¡eimos narių sveikata, Å¡eima patyrė didžiulę netektį ir stresÄ .

Manto žūtis paliko pėdsakÄ visam gyvenimui, nėra dienos, kad Å¡eima apie jį nepagalvotų. Manto mirtis buvo netikėta, todėl skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Nukentėjusioji D. J. tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje ir matė brolio žūtį, dėl to buvo labai sukrėsta (1 t., b. l. 82-84). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K 539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013,2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji K. A. ir R. A. dėl sÅ«naus, o D. J. dėl brolio žūties patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimÄ bei dvasinį skausmÄ . Neabejotina, kad M. A., kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma iÅ¡matuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali bÅ«ti įvertinta ir kompensuota materialiai.

Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ tik kai kada (geriausiu atveju) galima iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ kompensacijÄ už moralinę žalÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos.

Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, kÄ savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus Å¡altinį, bÅ«dama pradedančioji vairuotoja, turėdama vos 5 mėnesių vairavimo staÅ¾Ä , privalėdama suvokti, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, virÅ¡ijo jai leistinÄ 70 km/h greitį ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du jauni žmonės. Kita vertus, spendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , svarbi kaltinamosios turtinė padėtis, tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimÄ , kilusių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivi, yra jauno amžiaus.

Å ioje byloje bÅ«tina įvertinti ne tik kaltinamosios kaltę, bet ir žuvusiųjų veiksmus. IÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad techniniu požiÅ«riu eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo mopedo vairuotojo L. K. veiksmai, t. y. sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Audi A4 Avant“, vairuojamam G. A., dėl ko jie susidÅ«rė (3 t., b. l. 36-50). Tai vertintina kaip didelis neatsargumas, rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui. Esant situacijai, kuomet žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybę taikyti tik žalÄ padariusiam asmeniui, nes protingo, rÅ«pestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiami praÅ¡ymai atlyginti neturtines žalas, kaltinamosios bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iÅ¡ dalies, t. y. nukentėjusiems, žuvusiojo tėvams K.

A. ir R. A., priteistina po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant žuvusiojo seseriai D. J. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , be minėtų kriterijų, taip pat atsižvelgiama į tai, jog D. J. civiliniame ieÅ¡kinyje neturtinę žalÄ grindžia brolio netektimi, tačiau nieko neužsimena apie jai avarijos metu sukeltÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir dėl jo kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgdamas į tai bei į teismų praktikoje broliams/seserims analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistinų sumų dydžius, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog D.

J. priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Automobilio, kurį vairuodama G. A. padarė eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).

AB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu pateikė savo pozicijÄ , kad yra pasiruošęs M. A. tėvams atlyginti 2 000 Eur neturtinės žalos, o D. J. - 1 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 79), todėl minėtos sumos neturtinės žalos atlyginimui priteistinos iÅ¡ draudiko AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Atsižvelgus į tai, likusioji neturtinės žalos suma nukentėjusiesiems - K. A., R. A. ir D. J. priteistina iÅ¡ kaltinamosios. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo iÅ¡laidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006).

Vertindamas turtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas taip pat vadovaujasi teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos iÅ¡laidos, turi atitikti tokius požymius:

1) jos yra priverstinės, 2) jos yra bÅ«tinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar iÅ¡laidos atitinka Å¡iuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos, o pagal teismų praktikÄ atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-160/2006; 2K-85-628/2019).

Nukentėjusieji, žuvusiojo M. A. tėvai, K. A. ir R. A. civiliniu ieškiniu prašo iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. A. priteisti 4572,20 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad teko rūpintis sūnaus laidotuvėmis, po jų - pirkti antkapį. Karstas, drabužiai ir kryžius kainavo 941,20 Eur, duobkasiams sumokėta 400 Eur, giesmininkams - 140 Eur, kunigui - 200 Eur, šarvojimo salės puošimui - 430 Eur, portretui ir žvakėms - 40 Eur, kūno paruošimui - 95 Eur, gedulingiems pietums - 250 Eur.

PaminkÄ Ä¯sigijo už 2 192,20 Eur. IÅ¡ valstybės gavo vienkartinę 304 Eur iÅ¡mokÄ . Pateikia sÄ skaitas-faktÅ«ras ir kvitus (1 t., b. l. 82-90). Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog K. A. ir R. A. kilusi turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai, t. y. priteistina visa praÅ¡oma 4572,20 Eur turtinės žalos suma. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad A. Å¡eimos civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl laidojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo principas iÅ¡ esmės yra teisingas, tačiau jo dydžio patikrinti negalėjo, kadangi nebuvo pateikti tai pagrindžiantys įrodymai (2 t., b. l. 79).

Kaip minėta aukščiau, tokie įrodymai buvo pateikti teismui. Nukentėjusiųjų patirtos iÅ¡laidos teismo laikomos atitinkančios aukščiau minėtus kriterijus, todėl K. A. ir R. A. 4572,20 Eur turtinės žalos suma priteistina iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusioji, žuvusiojo L. K. mama A. K. praÅ¡o priteisti 6 780 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad laidojimo iÅ¡laidos sudaro 1 700 Eur, iÅ¡laidos susijusios su kapaviete - 5 080 Eur (1 t., b. l. 105). Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog A.

K. kilusi turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, t. y. priteistina visa praÅ¡oma 6 780 Eur turtinės žalos suma. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad yra pasiruošęs L. K. artimiesiems atlyginti 1 539,44 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir 3 000 Eur kapo sutvarkymo iÅ¡laidų. IÅ¡moka dėl kapo sutvarkymo iÅ¡laidų yra apskaičiuota atsižvelgiant į vidutines kapo sutvarkymo iÅ¡laidas ir teismų praktikoje priteisiamas sumas dėl kapo sutvarkymo (2 t., b. l. 79).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais kriterijais ir teismų praktika, nukentėjusiajai A. K. iš draudimo bendrovės priteistina 1 539,44 Eur laidojimo išlaidų ir 3 000 Eur kapo sutvarkymo išlaidų (iš viso 4539,44 Eur), o likusi neatlyginta turtinės žalos dalis (160,56 Eur laidojimo išlaidų ir 2 080 Eur kapo sutvarkymo išlaidų) - iš kaltinamosios. BPK 105 straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, į bylÄ buvo Å¡auktas specialistas V. L., kuriam jo darbovietė iÅ¡mokėjo 23,74 eurų kelionės iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos teismo pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamosios. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje saugomas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intinas savininkui; pas nukentėjusiÄ jÄ A. K. saugomas mopedas „Jamaha MBK“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas jai kaip nuosavybė, Marijampolės AVPK saugomi: dvi oro pagalvės, dvi padangos, vokas su Å¡luoste, sunaikintini. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybiųbuvimÄ ar nebuvimÄ .

G. A. charakterizuojama gerai. Administracine tvarka nebausta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog L. K. mopedÄ vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, mopedas buvo neregistruotas, kairį posÅ«kį darė pažeisdamas KET reikalavimus, mopedÄ vairavo pats ir vežė keleivį M. A. be galvÄ apsaugančių Å¡almų. Visa tai teismas laiko itin rizikingu nukentėjusiųjų elgesiu, turėjusiu įtakos nagrinėjamos veikos padarymui.

Todėl rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys pripažįstamas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 281 straipsnio 5 dalis).

Todėl kaltinamajai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Jokių pagrindų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmė skirtina žemesnė, bet labai artima sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji administracine tvarka nebausta, nusikalto pirmÄ kartÄ , teismas sprendžia, kad ji gali bÅ«ti probuojama, t.y., taisoma neizoliuota nuo visuomenės, taikant jai probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principÄ , kad jos priežiÅ«ra bÅ«tų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principÄ , kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajai pataisos procese neapribojant jos teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir bÅ«tina probacijos tikslui pasiekti.

Todėl jos atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai turėtų kaltinamÄ jÄ sulaikyti nuo naujų veikų darymo ir priversti laikytis įstatymų, kritiÅ¡kai pažvelgti į savo požiÅ«rį laikantis kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis, 2004-07-05 įst.

Nr. IX-2314 red.). Nors teismas Å¡ios priemonės skirti kartu su bausme ir neprivalo, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju laiko tai reikalinga. Tai daroma sekančiais motyvais. Baudžiamojo poveikio priemonė – viena iÅ¡ valstybės nustatytos reakcijos į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ formų, kurios tikslas, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pataisymas bei apribojimas galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas nustatė, jog kaltinamoji nusikalstama veikÄ padarė naudodamasi Å¡ia teise ir praėjus labai trumpam laiko tarpui nuo jos įgijimo.

Elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, grubiai pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis su itin sunkiomis ir negrįžtamomis pasekmėmis. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ne tik atims galimybę naujoms veikoms padaryti, bet ir duos laiko kaip asmenybei subręsti, kritiškai suvokti ir įvertinti savo elgesį, kol teisė vairuoti vėl bus atgauta. Teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kaltininko asmenybę.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamoji veikÄ Ä¯vykdė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamoji veikÄ padarė vairuodama padidinto pavojaus Å¡altinį ir taip sukeldama grėsmę piliečių saugumui bei gyvybei. Todėl siekiant užkirsti keliÄ naujų analogiÅ¡kų veikų padarymui bei įtakoti kaltinamosios subjektyvinę nuostatÄ Ä¯vykdytos veikos atžvilgiu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Skirdamas Å¡iÄ priemonę teismas prioritetÄ teikia visuomenės saugumo užtikrinimui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : G. A. pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti jÄ laisvės atėmimu 4(ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2(dvejiems)metams ir 6(Å¡eÅ¡iems)mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – uždraudžiant 2(dvejus) metus vairuoti transporto priemones. G. A. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti. Civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ K. A. ir R. A. lygiomis dalimis priteisti 4572,20 Eur turtinės žalos(laidojimo ir kapo sutvarkymo) atlyginimo(kiekvienams po 2286,10 Eur).

Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. priteisti 4539,20 Eur turtinės žalos(1539,44 Eur laidojimo ir 3000,00 Eur kapo sutvarkymo)atlyginimo. Iš civilinio atsakovo G. A. A. K. priteisti 2240,56 Eur turtinės žalos(160,56 Eur laidojimo ir 2080,00 Eur kapo sutvarkymo)atlyginimo. Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti: K. A. naudai 2000,00 Eur; R. A. naudai 2000,00 Eur ir D. J. naudai 1000,00 Eur. Iš civilinio atsakovo G.

A. priteisti nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti: K. A. naudai 18000,00 Eur; R. A. naudai 18000,00 Eur ir D. J. naudai 9000,00 Eur. IÅ¡ G. A. Lietuvos teismo ekspertizės centro naudai priteisti 23,74 eurų proceso iÅ¡laidų. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje saugomÄ automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti savininkui; pas nukentėjusiÄ jÄ A.

K. saugomÄ mopedÄ â€žJamaha MBK“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti jai kaip nuosavybę, Marijampolės AVPK saugomus: dvi oro pagalves, dvi padangas, vokÄ su Å¡luoste, sunaikinti. G. A. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ji per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į probacijos tarnybos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėjas Laimondas Noreika