d352e218-7e4d-4286-bfd3-0efd172f0334 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2549-656/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01583-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.; 2.6.10.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2019 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Justinai MileiÅ¡aitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams advokatei V. V. ir atsakovo atstovams advokatui M. I. ir advokatei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bendrovės „Krka tovarna zdravil, d.d.“ ieÅ¡kinį atsakovei bendrovei „AstraZeneca AB“ dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bendrovė „Krka tovarna zdravil, d.d.“ (toliau – bendrovė „Krka“ arba ieÅ¡kovas Krk) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės bendrovės „AstraZeneca AB“ (toliau – ir bendrovė „AstraZeneca“) 294 280 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ .

2. Bendrovė „Krka“ nurodė, kad bendrovė „AstraZeneca“ 2010 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kė jai prevencinį ieÅ¡kinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius bendrovės „AstraZeneca“ teises į patentÄ Nr. 3287 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patentas). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė bendrovei „Krka“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), t. y. vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gegužės 25 d., priėmė bendrovės „AstraZeneca“ prevencinio ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir kartu panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi.

3. Bendrovė „Krka“ taip pat nurodė, kad ji dėl draudimo platinti vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 294 280 Eur nuostolių. Bendrovė „AstraZeneca“ privalo atlyginti Å¡iuos ieÅ¡kovės nuostolius, nes ji, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir palaikydama šį praÅ¡ymÄ per visÄ bylos procesÄ , pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-19-381/2016) pripažino negaliojančiu ginčo patentÄ , vadinasi, Å¡is patentas negalioja nuo paraiÅ¡kos padavimo dienos, todėl teismas bÅ«tų atmetęs bendrovės „AstraZeneca“ prevencinį ieÅ¡kinį, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bendrovė „AstraZeneca“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo momentu žinojo apie bendrovės „Krka“ 2009 m. kovo 26 d. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl ginčo patento pripažinimo negaliojančiu, be to, ji negalėjo nežinoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras netikrina iÅ¡radimo patentabilumo kriterijų.

Ieškovė pažymėjo, kad kitose valstybėse identiškos apibrėžties patentai buvo pripažinti negaliojančiais dėl išradimo neatitikties patentabilumo kriterijams.

4. Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį atmetė, bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bendrovės „Krka“ kasacinį skundÄ , 2019 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje praÅ¡o atlyginti žalÄ , padarytÄ teismui atsakovės praÅ¡ymu taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovės teigimu, jeigu atsakovė nebÅ«tų atsisakiusi ieÅ¡kinio ir byla nebÅ«tų buvusi nutraukta, teismas bÅ«tų atmetęs atsakovės prevencinį ieÅ¡kinį, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-19-381/2016) pripažino negaliojančiu ginčo patentÄ , vadinasi, Å¡is patentas negalioja nuo paraiÅ¡kos padavimo dienos.

7. Kasacinio teismo vertinimu, bet kokie atsakovės šioje byloje argumentai, susiję su patento galiojimu, neturi esminės reikšmės, nes patentas negalioja ab initio (Patentų įstatymo 64 straipsnio 1 dalis), ir tai nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016, kuriuo patentas Nr. LT 3278 B „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ buvo pripažintas negaliojančiu (visiškai).

Kartu pabrėžtina, kad, pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukÅ«rimo 15 straipsnio 1 dalies b punktÄ , liudijimas negalioja, jei pagrindinis patentas nustojo galioti nepasibaigus įstatymams nustatytam terminui, o pagal c punktÄ , jeigu pagrindinis patentas yra atÅ¡aukiamas arba apribojamas tiek, kad nebegali apsaugoti produkto, kuriam liudijimas buvo iÅ¡duotas, arba jeigu pasibaigus pagrindinio patento galiojimo laikui egzistuoja tokį atÅ¡aukimÄ arba apribojimÄ pateisinantys pagrindai.

Kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2016 m. sausio 29 d. egzistavo aplinkybės, kurios, iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2-241-560/2016 iÅ¡ esmės, bÅ«tų lėmusios prevencinio ieÅ¡kinio atmetimÄ .

8. TRIPS sutarties 50 straipsnio „Laikinosios priemonės“ 7 dalyje nustatyta, kad kai laikinosios priemonės atÅ¡aukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiÅ¡kėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiÅ¡kėja, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, teismas turi teisę įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ , esant atsakovo praÅ¡ymui, suteikti atsakovui atitinkamÄ kompensacijÄ už Å¡iomis priemonėmis sukeltÄ bet kokiÄ Å¾alÄ .

9. Pagal TRIPS sutarties 50 straipsnio 7 dalį, Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį ir Patentų įstatymo 55 straipsnio 7 dalį asmuo įgyja teisę reikalauti kompensacijos už nepagrįstai taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu egzistuoja bent viena alternatyvi sÄ lyga:

1) laikinosios apsaugos priemonės atšaukiamos dėl pareiškėjo veikimo arba neveikimo;

2) laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti dėl pareiškėjo veikimo ar neveikimo;

3) nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar jo grėsmės nebuvo.

10. Byloje nėra ginčo, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas yra suderintas su tarptautine ir ES teise, tačiau, kaip minėta Å¡ios nutarties 31 punkte, specialieji teisės aktai gerokai plačiau reglamentuoja klausimÄ dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo negu CPK 146 straipsnio 2 dalis.

11. Pagal kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo teismas įpareigojamas nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobÅ«džio reikalavimų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

12. Tuo atveju, kai byla neiÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir todėl ieÅ¡kinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali bÅ«ti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ .

13. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje vertinant, ar atsakovė, bÅ«dama ieÅ¡kove civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016, kurioje buvo pareiÅ¡kusi prevencinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius atsakovės teises į patentÄ , praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o vėliau atsisakydama ieÅ¡kinio, pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡skirtini Å¡ie laikotarpiai: laikotarpis nuo 2010 m. liepos 27 d. (kai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) iki 2016 m. sausio 29 d. (kai civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu); laikotarpis nuo 2016 m. sausio 29 d. (kai civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu) iki 2016 m. gegužės 17 d. (kai atsakovė, bÅ«dama ieÅ¡kove civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016 pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė ieÅ¡kinio).

14. IeÅ¡kovė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės atskirtųjų paraiÅ¡kų pagrindu užregistruoti Europos patentai EP1020460 ir EP1020461 liko galioti po protesto ir apeliacijos procedÅ«rų Europos patentų tarnyboje ir kad pastarasis patentas saugo optiÅ¡kai grynÄ omeprazolo (-)-enantiomero magnio druskÄ , kuri yra vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ veiklioji medžiaga. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1332-565/2014 ieÅ¡kinys dėl patento Nr. LT 3278 B pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas ir tik 2016 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino šį sprendimÄ bei priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir patentas Nr. LT 3278 B „OptiÅ¡kai gryni junginiai, jų gavimo bÅ«das ir panaudojimas“ buvo pripažintas negaliojančiu (visiÅ¡kai).

15. Kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl to, jog patentas Nr. LT 3278 B „OptiÅ¡kai gryni junginiai, jų gavimo bÅ«das ir panaudojimas“ nebuvo akivaizdžiai nepatentabilus, iki Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016 atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad jos, kaip ieÅ¡kovės civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016, prevencinis ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti patenkintas, todėl jos procesinis elgesys, susijęs su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir Å¡io praÅ¡ymu palaikymu iki 2016 m. sausio 29 d., nelaikytinas bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu, t. y. nelaikytinas neteisėtais veiksmais.

Atsakovės elgesys nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. (kai atsakovė, bÅ«dama ieÅ¡kove civilinėje byloje Nr. 2-241-560/2016 pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė nuo ieÅ¡kinio), susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių palaikymu, vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais.

16. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi bÅ«ti nustatytos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytÄ Å¾alÄ . Å ios aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, bylÄ nagrinėjusių teismų nebuvo tirtos ir vertintos. Kasacinis teismas dėl savo kompetencijos ribų – nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių – nagrinėjamoje byloje negali priimti galutinio sprendimo, nes tai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu.

Todėl, esant neatskleistai bylos esmei ir Å¡io proceso trÅ«kumo negalint paÅ¡alinti kasaciniame teisme, byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovo argumentai 17. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teise, Bendrovė „Krka“ nurodė, kad IeÅ¡kovas turi teisę į nuostolių atlyginimÄ ir už laikotarpį iki 2016-01-28. Specialieji ginčo santykiui taikytini teisės aktai klausimÄ reglamentuoja kur kas plačiau bei numato tris alternatyvias ir savarankiÅ¡kas sÄ lygas, kurių nors vienÄ nustačius nukentėjusiam atsakovui atsiranda teisė reikalauti teismo priteisti kompensacijÄ dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Å ios trys alternatyvios sÄ lygos yra konstatuotinos kai: laikinosios priemonės atÅ¡aukiamos dėl pareiÅ¡kėjo veikimo ar neveikimo, arba laikinosios priemonės nustoja galioti dėl pareiÅ¡kėjo veikimo ar neveikimo, arba nustatoma, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar grėsmės pažeidimui nebuvo.

18. IeÅ¡kovas nurodė, kad specialieji teisės aktai numato kur kas platesnį atvejų, kuomet intelektinės nuosavybės bylose gali bÅ«ti praÅ¡oma laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos atlyginimo, sÄ raÅ¡Ä lemia Å¡ių bylų specifika. Kadangi delsimas sustabdyti teises pažeidžiančius veiksmus intelektinės nuosavybės teisių turėtojui dažnu atveju gali reikÅ¡ti esminę nepataisomÄ Å¾alÄ , Å¡iose bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas reglamentuojamas taip, kad bÅ«tų sudaromos galimybės jas taikyti kuo efektyviau bei skubiau.

Tačiau, kartu tai reiÅ¡kia, kad atsakovui tokiose bylose turi bÅ«ti suteikiamos tokios pačios efektyvios garantijos atsakovo iÅ¡laidoms ir patirtai žalai padengti nepateisinamo reikalavimo atveju (Intelektinės nuosavybės direktyvos preambulės (22) dalis). Vien jau fakto, jog ginčo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo atÅ¡auktos dėl tiesioginių atsakovo AstraZeneca veiksmų - atsakovui atsisakius savo prevencinio ieÅ¡kinio bei bylÄ nagrinėjusiam teismui tokį atsisakymÄ patvirtinus, konstatavimas (o Å¡i aplinkybė buvo konstatuota, ginčo dėl to byloje nėra ir bÅ«ti negali, kadangi tai yra akivaizdi bei objektyvi tiesa) yra laikytinas pakankamu pagrindu IeÅ¡kovo Krka ieÅ¡kinio dėl nuostolių, patirtų dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tenkinimui.

Å i IeÅ¡kovo nuostolių atlyginimo prielaida yra savarankiÅ¡ka bei neturi bÅ«ti siejama nei su pareiga konstatuoti laikinÄ sias apsaugos priemones iniciavusios ginčo Å¡alies pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ , nei su pareiga įrodyti, jog jau ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡antis taikyti Atsakovas AstraZeneca buvo įsitikinęs savo Patento nepatentabilumu, juo labiau - su bÅ«tinÄ jÄ sÄ lygÄ pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , konstatuojantį, kad teisių pažeidimo nebuvo.

Pilnai pakanka vien fakto, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo atÅ¡auktos dėl paties Atsakovo AstraZeneca veiksmų, nesant dėl to jokios IeÅ¡kovo Krka kaltės, konstatavimo, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių IeÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteistini už visÄ laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį.

19. Teikdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovas AstraZeneca veikė savo rizika. Vien tuo metu dar nenuginčyto Patento turėjimas jokių bÅ«du negalėjo užtikrinti, kad teismas bÅ«tinai patenkins atsakovo ieÅ¡kinį - vien faktas, kad asmuo turi galiojantį patentÄ dar nereiÅ¡kia, kad kitas asmuo jį bÅ«tinai pažeidžia. Lygiai taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jokiu bÅ«du nesuponuoja palankaus galutinio teismo sprendimo. Atitinkamai, rizikÄ praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir tokį praÅ¡ymÄ palaikydamas itin ilgÄ laikÄ prisiėmęs atsakovas, turi atlyginti IeÅ¡kovo dėl tokių veiksmų patirtus nuostolius. Deliktinė atsakomybė atsakovui AstraZeneca Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma nenustatinėjant jo kaltės, kadangi ji preziumuojama (LR CK 6.248 str. 3 d.).

20. Esmine ir pagrindine atsakovo sprendimo po kone septynių metų atsiimti pateiktÄ prevencinį ieÅ¡kinį priežastimi buvo ne kas kita, kaip tai, kad pagrindinis Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas IeÅ¡kovo naudai bei bylÄ nagrinėjęs teismas atsakovo reikalavimų ginčo PatentÄ pripažino nepatentabiliu, todėl ab initio negaliojančiu. IeÅ¡kinio atsiėmimas buvo atsakovo sÄ moningai panaudota teisinė taktika, siekiant tokio teismo sprendimo iÅ¡vengti.

21. Atsakovo AstraZeneca prevencinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas jau po to, kai IeÅ¡kovas Krka buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu. Tokie AstraZeneca veiksmai, kai yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, uždraudžiančias platinti produktÄ , tokį praÅ¡ymÄ grindžiant patentu, dėl kurio negaliojimo vyksta ginčas, dar pirmosios instancijos teisme nepriėmus sprendimo, negali bÅ«ti laikoma tinkamu pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai IeÅ¡kovo Krka atžvilgiu vykdymu.

22. Atsakovas AstraZeneca jau reikÅ¡damas prevencinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negalėjo bÅ«ti visiÅ¡kai tikras dėl savo iÅ¡imtinių teisių į ginčo PatentÄ , nes jam priklausantys Europos patentai EP1020461 ir EP1020460, analogai ginčo Patentui, kurių apsaugos apimtis buvo siaurinama dėl galimo nepatentabilumo, tuo metu jau buvo ginčijami Europos patentų tarnyboje. Ginčai dėl analogiÅ¡kų nacionalinių patentų galiojimo vyko įvairiose valstybėse, daugumoje jų patentÄ pripažįstant negaliojančiu. Tokios aplinkybės negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos Atsakovo naudai, kaip įrodančios jo sÄ Å¾iningumÄ bei teisėtus interesus praÅ¡ant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23. Europos patento EP1020461 apsauga nebuvo iÅ¡plėsta į LietuvÄ ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu vyko ir Å¡io patento pripažinimo negaliojančiu opozicijų nagrinėjimas, todėl Atsakovas AstraZeneca, kaip rÅ«pestingas ir atidus verslininkas, savo srities profesionalas, puikiai iÅ¡manantis vaistinių preparatų rinkÄ bei joje konkuruojančius produktus, turėjo pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad daugiau nei labai tikėtina, kad IeÅ¡kovo Krka vaistinis preparatas “ (duomenys neskelbtini)” nepažeidžia jo, kaip patento savininko, teisių.

Atsakovas, praÅ¡ydamas uždrausti laikinai IeÅ¡kovui prekiauti vaistiniu preparatu “ (duomenys neskelbtini)” Lietuvoje kol bus nagrinėjama jo prevencinio ieÅ¡kinio byla, kurios procesas, kaip kad pats Atsakovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose, jau tada buvo aiÅ¡ku, kad Lietuvoje tęsis apie penkerius metus, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai ir galimai su nesÄ Å¾iningu siekiu nutolinti pagrindinio konkurento atėjimÄ Ä¯ rinkÄ . Europos patentas EP94917244.9, kurio analogu iÅ¡ dalies yra ginčo Patentas, jau buvo pripažintas negaliojančiu Europos patentų tarnyboje dar iki Atsakovo prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

24. IeÅ¡kovas Krka, siekdamas apginti savo interesus, taip pat siekė įrodyti, kad Valstybinis patentas biuras turėjo nustatyti trumpesnį Patento papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminÄ - 2015 m. kovo 10 d., tačiau vien tik dėl to, kad pats Patentas buvo pripažintas negaliojančiu ab initio, kas lemia ir Patento papildomos apsaugos liudijimo Nr. negaliojimÄ ab initio, teismas sprendė, kad Valstybinio biuro sprendimo panaikinimas Å¡iuo atveju nesukeltų jokių teisinių padarinių ir neiÅ¡nagrinėjo klausimo iÅ¡ esmės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. e2-2396-881/2017). Neatsižvelgiant į tai, kad jau 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė pripažinti PatentÄ negaliojančiu, Atsakovas atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų ženkliai vėliau, t. y. tik tada, kai Patento apsaugos terminas formaliai baigėsi.

25. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje Pagrindinėje byloje priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė pripažinti PatentÄ negaliojančiu ab initio, ieÅ¡kovas dar 2016 m. vasario 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti civilinės bylos Antrajame ginče nagrinėjimÄ bei panaikinti joje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Atsakovas AstraZeneca dėl tokio IeÅ¡kovo Krka praÅ¡ymo pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ , t. y. savo aktyviais veiksmais prieÅ¡taravo Krka praÅ¡ymui, nors žinojo, kad Patentas jau pripažintas negaliojančiu, ko pasėkoje Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. Tokiais veiksmai Atsakovas nepagrįstai pratęsė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimÄ dar trims mėnesiams, nors jau egzistavo galutinis teismo sprendimas, kuris pripažino PatentÄ negaliojančiu.

26. Patento pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu dėl Atsakovo AstraZeneca nuolatinių praÅ¡ymų atidėti procesÄ dėl tariamų ketinimų vesti taikos derybas su IeÅ¡kovu Krka žodinis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne mažiau kaip 2 kartus, kas užvilkino procesÄ beveik metams ir atitinkamai pratęsė formalų Patento galiojimÄ , kuriuo buvo grindžiamos laikinosios apsaugos priemonės. IÅ¡ tiesų, Atsakovas, deklaruodamas savo siekį bylÄ baigti taikos sutartimi, pradėti derybų su IeÅ¡kovu Krka net nebandė, kas tik dar kartÄ patvirtina Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei tikruosius jo ketinimus Å¡alių ginčų kontekste.

27. Atsakovas AstraZeneca tiek kartu su prevenciniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek aktyviais veiksmais nuolat palaikydamas šį praÅ¡ymÄ visu Å¡alių ginčo sprendimo metu, neabejotinai buvo nesÄ Å¾iningas IeÅ¡kovo atžvilgiu, o jo elgesys, prieÅ¡ingai bylÄ nagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų pozicijai, negali bÅ«ti laikomas rÅ«pestingu bei atidžių.

28. Akivaizdu, jog žalingi padariniai IeÅ¡kovui Krka kilo bÅ«tent iÅ¡ neteisėtų Atsakovo AstraZeneca veiksmų, kitaip tariant, jeigu atsakovas AstraZeneca nebÅ«tų pateikęs praÅ¡ymo teismui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, IeÅ¡kovas Krka nebÅ«tų patyręs jokių nuostolių. Atsakovas AstraZeneca neprivalėjo teikti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jį pateikęs veikė savo rizika. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ ir praÅ¡ydamas suvaržyti prieÅ¡ingos Å¡alies teises, kad bÅ«tų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieÅ¡kovas veikia savo rizika. IeÅ¡kovo Krka vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje buvo registruotas 2010 m. balandžio 16 d. IeÅ¡kovas jau buvo pradėjęs pardavinėti.

29. IeÅ¡kovo Krka vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje buvo registruotas 2010 m. balandžio 16 d., preparato registracija galioja ir Å¡iuo metu. Taigi, faktiÅ¡kai nuo Å¡ios dienos IeÅ¡kovas Krka turėjo galimybę vaistinį preparatÄ pardavinėti Lietuvoje ir gauti iÅ¡ to pajamas, buvo pradėjęs pardavimus, tačiau jau 2010 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Å¡i teisė IeÅ¡kovui buvo apribota.

30. IeÅ¡kovas Krka pateikė teismui atliktÄ nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, paskaičiavimÄ . IeÅ¡kovo Krka nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, per vienÄ mėnesį yra 4 200 EUR. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad Krka teisė platinti vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini)“ buvo apribota 5 metus 10 mėnesių ir 2 dienas, bendra negautų pajamų forma Krka patirtų nuostolių suma - 294 280 EUR. IeÅ¡kovo nuostolių paskaičiavimas yra grindžiamas esamais AstraZeneca pardavimais ir ankstesne Krka pardavimų praktika grįstais rodikliais. Liudytojas D. S. nurodė, kad rinkoje jokių esminių pakitimų neįvyko. Å i suma buvo paskaičiuota pagal didmeninę vaisto kainÄ , todėl jokie kainų vartotojui svyravimai, negali turėti įtakos Å¡iai nuostolių sumai, kaip tÄ bando teigti Atsakovas.

31. IeÅ¡kovo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), gamintojų ir platintojų sudarytų 40 % rinkos. Å is skaičius yra grindžiamas ankstesne panaÅ¡ių Krka vaistinių preparatų pardavimo praktika Lietuvoje, kÄ be kitÄ ko pagrindžia pateikta kitų IeÅ¡kovo vaistų įvedimo į Lietuvos rinkÄ apžvalga, PharmaZoom duomenys. Krka duomenimis, AstraZeneca 2010 metais Lietuvoje pardavė 20 745 vnt. 40 mg. ir 23 396 vnt. 20 mg. vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini).

Tokie skaičiai iÅ¡ esmės atitinka ir paties AstraZeneca pateiktus duomenis prevenciniame ieÅ¡kinyje (žr. 7 lapo 5, 8 paragrafai). Liudytojas D. S. nurodė, kad Krka tikslas ir reali rinkos dalis bÅ«tų apie 50%, kuriÄ Krka pasiektų dėl savo veiksmų ir pastangų bei rinkos specifikos. Ä®vertinus bendrÄ galimÄ parduoti IeÅ¡kovo vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), kiekį, nuostolių suma per vienÄ mėnesį yra 4 200 EUR.

32. Nuostolių nustatymas intelektinės nuosavybės bylose turi savo specifikÄ - ieÅ¡kovas turi įrodyti tik bendrÄ jÄ nuostolių sumÄ , o iÅ¡laidas, kurios patirtos faktiÅ¡kai žalos sumai gauti, turi įrodyti pažeidėjas (inter alia, Patentų įstatymo 57 str.).

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad „negautų pajamų samprata pagal savo prigimtį suponuoja situacijÄ , kai per tam tikrÄ laikotarpį (per kurį realiai nebuvo vykdoma anksčiau vykdoma ir atneÅ¡anti tam tikras pajamas Å«kinė veikla) galėjusios atsirasti pajamos negali bÅ«ti nustatytos absoliučiu tikslumu, nes, viena vertus, tai yra remiantis ankstesnės (realiai vykdomos) veiklos rezultatais prognozuojama (modeliuojama) Å«kinės veiklos situacija. Kita vertus, hipotetiÅ¡kai modeliuojant tokiÄ situacijÄ (nustatant pajamas, kurios galbÅ«t atsirastų, jeigu nebÅ«tų paminėto draudimo), yra bÅ«tina maksimaliai atsižvelgti į esmines anksčiau vykdomos Å«kinės veiklos sÄ lygas.

Atsakovo argumentai 34. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo praÅ¡omi 294 280,00 EUR dydžio nuostoliai, pasak ieÅ¡kovo, yra tariamai nulemti atsakovo (ne)teisėtų veiksmų už laikotarpį nuo 2010-07-27 iki 2016-05-17. Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurių privalu laikytis nagrinėjant bylÄ , sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovui tariamai laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos priteisimo, ginčo dalykÄ Byloje gali sudaryti tik ieÅ¡kovo turtiniai praradimai už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17.

IeÅ¡kovo praÅ¡omas žalos dydis yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti tariamus nuostolius didžiÄ ja dalimi sudaro negautos pajamos už laikotarpį, kuriuo metu Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

35. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. IeÅ¡kovo praÅ¡omi nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, nes yra pagrįsti IeÅ¡kovo iÅ¡kelta hipotetine prielaida, jog jo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra tokia pati kaip atsakovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ ar IeÅ¡kovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“, t.y. (duomenys neskelbtini), visÄ IeÅ¡kovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, įskaitant laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17, sudarytų 40 proc. rinkos.

Byloje surinkti įrodymai paneigia tokios prielaidos tikėtinumÄ , nes ieÅ¡kovo pateikta Europos Komisijos 2009-07-08 studija „Farmacinio sektoriaus apklausa: galutinė iÅ¡vada“ nėra tinkamas įrodymas nustatant tikėtinÄ IeÅ¡kovo vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ rinkos dalį už visÄ laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpį, nes: (a) Å¡ioje studijoje analizuojami duomenys, surinkti iki 2009 m., t.y. joje pateikiami duomenys yra nesusiję su Byloje kilusiam ginčui aktualiu laikotarpiu; (b) studijoje nėra pateikta Lietuvos rinkos analizė; (c) studijoje nėra analizuojama Bylai aktuali generinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini) (bÅ«tent tokia veiklioji medžiaga yra IeÅ¡kovo vaistiniame preparate „(duomenys neskelbtini)“), rinkos dalis.

36. IÅ¡ ieÅ¡kovo 2015-05-07 pateiktų PharmaZoom duomenų apie (duomenys neskelbtini) vaistų pardavimus 2014-2017 m. matyti, kad vidutinė vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ rinkos dalis už visÄ laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpį bÅ«tų ne daugiau kaip 16 proc., o už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17 – 12 proc.

37. IeÅ¡kovo 2019-02-01 pateiktas PharmaZoom duomenų apie (duomenys neskelbtini) vaistų pardavimus 2018 m. iÅ¡raÅ¡as turėtų bÅ«ti teismo vertinamas itin kritiÅ¡kai. Bylos nagrinėjimo metu IeÅ¡kovas nesugebėjo iÅ¡skaidyti ar paneigti abejonių, jog Å¡is iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ tikrųjų yra PharmaZoom duomenų iÅ¡raÅ¡as (tokias abejones kelia iÅ¡raÅ¡o forma, kuri ženkliai skiriasi nuo ankstesnės formos). Be to, Å¡is iÅ¡raÅ¡as atspindi duomenis už 2018 m., t.y. laikotarpį, visiÅ¡kai neaktualų Bylai ir kuriuo rinkoje veikiančių asmenų veiklos sÄ lygos yra kokybiÅ¡kai pasikeitusios lyginant su bylai aktualiais laikotarpiais (valiutos pasikeitimas, perkamosios galios pokyčiai, receptinių vaistų skyrimo tvarkos pokyčiai, kitokia atitinkamais vaistais perkančiųjų rinkos dalyvių struktÅ«ra, pan.).

Taip pastebėtina, kad 2018 m. ieÅ¡kovo vaisto kaina ženkliai sumažėjo lyginant su 2016-2017 m., dėl ko jis tapo vienu pigiausių (duomenys neskelbtini) vaistų , kas akivaizdžiai sÄ lygojo ieÅ¡kovo rinkos dalies padidėjimÄ 2018 m.

38. Liudytojo UAB KRKA Lietuva vadovo D. S. parodymai yra nepatikimas įrodymas.

39. IeÅ¡kovo pateikta UAB „BDO auditas ir apskaita“ nuostolių vertinimo ataskaitoje (toliau – „Ataskaita“) atlikti ieÅ¡kovo pelno, kurį jis neva galėjo gauti parduodant vaistinį preparatÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ per 2010 m. liepos 27 d. – 2016 m. gegužės 18 d. laikotarpį, skaičiavimai yra nepagrįsti, neobjektyvÅ«s ir negali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys IeÅ¡kovo nurodomÄ Å¾alÄ ar jos dydį, nes ataskaitoje pateikiami skaičiavimai yra pagrįsti paties ieÅ¡kovo iÅ¡kelta nepagrįsta hipotetine prielaida, kad jo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra tokia pati kaip atsakovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“, IeÅ¡kovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“, t.y. (duomenys neskelbtini), neva sudarytų 40 proc. rinkos.

Å¡ie skaičiavimai yra paremti IeÅ¡kovo deklaratyviais bei jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis nepagrįstais vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ gamybos, pardavimo ir rinkodaros sÄ naudų vertinimais. Vienintelis pirminis įrodymas – paties ieÅ¡kovo pažyma apie vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ gamybos, pardavimo ir rinkodaros sÄ naudas, prie kurios nėra pridėta jokių įrodymų, patvirtinančių pažymoje nurodytos informacijos teisingumÄ . Ataskaitoje pateikiamuose skaičiavimuose neįvertintos kitos sÄ naudos, tokios kaip administracinės, finansinės, ir kitos sÄ naudos.

Ataskaitoje IeÅ¡kovo tariamas negautas pelnas yra apskaičiuotas neminusuojant pelno mokesčio. IeÅ¡kovas, apskaičiuodamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , taiko ženkliai didesnį grynojo pelningumo koeficientÄ nei iÅ¡ tikrųjų yra pagal IeÅ¡kovo finansinės atskaitomybės duomenis. pagal oficialiai skelbiamus IeÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentus (konkrečiai, 2016 m. konsoliduotÄ pelno (nuostolio) ataskaitÄ , ieÅ¡kovo realus pelningumas yra tik 13 proc.

40. Net tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (kuriais, kaip konstatuota kasacinio teismo, laikytini tik atsakovo veiksmai palaikant laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovo atžvilgiu nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17) ieÅ¡kovui tariamai patirtos žalos (su kuo atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka), priteistinų negautų pajamų dydis neturėtų virÅ¡yti 1 322 Eur.

41. Nėra priežastinio ryÅ¡io tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieÅ¡kovo nurodomos žalos, nes žalos atsiradimÄ iÅ¡ esmės sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo veiksmai, konkrečiai imant, ieÅ¡kovo netinkamas pasiruoÅ¡imas planuojamai generinio vaisto „(duomenys neskelbtini)“ gamybai bei prekybai Lietuvoje, nepradėjus laiku ginčyti Patento.

42. Tariamai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirti nuostoliai gali bÅ«ti sukelti (sÄ lygoti) tik paties IeÅ¡kovo veiksmų – konkrečiai, IeÅ¡kovo elgesio, kuris neatitiko bonus pater familias standarto, taikomo ieÅ¡kovui kaip profesionaliam verslininkui. IeÅ¡kovas, kaip profesionalus vaistų gamintojas, prieÅ¡ pradėdamas gaminti ir pardavinėti vaistus turėjo įvertinti rizikos veiksnius dėl jo vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ paleidimo į rinkÄ iki Patento nuginčijimo ir dėti visas pastangas minimizuoti jų poveikį. Tačiau IeÅ¡kovas tokios rizikos tinkamai neįvertino, kÄ pagrindžia žemiau nurodytos aplinkybės.

43. IeÅ¡kovui yra bÅ«tina nuolat domėtis originalių vaistų saugomais patentais ir laiku juos ginčyti. Tik savalaikis Patento ginčijimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis bonus pater familias standartÄ . ParaiÅ¡ka dėl Patento buvo paskelbta 1994 m. gruodžio 27 d., o pats Patentas buvo paskelbtas 1995 m. birželio 26 d. Atsakovo originalus vaistas „(duomenys neskelbtini)“ į rinkÄ buvo pristatytas 2000 m. rugpjūčio mėn. Å vedijoje. Taigi generinių vaistų gamintojas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, PatentÄ pradėtų ginčyti kuo greičiau po originalaus vaisto iÅ¡leidimo į rinkÄ , kad klausimas dėl Patento galiojimo bÅ«tų iÅ¡spręstas iki generinio vaisto paleidimo į rinkÄ , nes vaisto paleidimas į rinkÄ iki ginčo dėl Patento pripažinimo galiojančiu galutinio iÅ¡sprendimo bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas.

Tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu pateikė tik 2009 metais, likus metams iki jo numatyto generinio vaisto „(duomenys neskelbtini)“ paleidimo į rinkÄ Lietuvoje (Å¡iuo vaistu buvo pradėta prekiauti Lietuvoje 2010 m. liepos mėnesį). Dirbdamas generinių vaistų gamybos srityje, ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti, kad patentų bylos yra sudėtingos ir specifinės, dėl ko ir nagrinėjamos ilgai, todėl negalėjo nesuprasti, kad civilinė byla, iÅ¡kelta pagal jo ieÅ¡kinį dėl Patento pripažinimo negaliojančiu, nebus galutinai iÅ¡spręsta per vienerius metus, iki jo numatyto generinio vaisto paleidimo į rinkÄ .

44. Aplinkybė, jog IeÅ¡kovas prekybÄ vaistiniu preparatu „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje pradėjo 2010 m., nesulaukęs bylos dėl Patento pripažinimo negaliojančiu iÅ¡nagrinėjimo, vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia vertinti IeÅ¡kovo veiksmus kaip rizikos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, prisiėmimÄ . PrieÅ¡ pradedant prekybÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, IeÅ¡kovas negalėjo nesuvokti, kad tokie veiksmai yra neteisėti ir gali bÅ«ti uždrausti iki civilinės bylos dėl Patento pripažinimo negaliojančiu iÅ¡nagrinėjimo.

Nepaisant to, jis laisva valia nusprendė pradėti prekybÄ ir taip prisiėmė žalos atsiradimo rizikÄ CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. prasme. II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl byloje vertinamo nuostolių susidarymo laikotarpio 45. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovei atsisakius nuo ieÅ¡kinio, atlyginimÄ . Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė kasacinį skundÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje, iÅ¡nagrinėjęs bendrovės „Krka“ kasacinį skundÄ , 2019 m. sausio 9 d. nutartimi panaikindamas žemesnių instancijų teismų sprendimÄ bei nutartį ir grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad sprendžiant nuostolių, kilusių dėl taikytų kitoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo klausimÄ , kai civilinė byla nutraukta atsisakius ieÅ¡kinio, bÅ«tina nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų lėmusios ieÅ¡kinio atmetimÄ .

Tuo atveju, kai byla neiÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir todėl ieÅ¡kinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali bÅ«ti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju dėl to, jog patentas nebuvo akivaizdžiai nepatentabilus, iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad jos, kaip ieÅ¡kovės prevencinis ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti patenkintas, todėl jos procesinis elgesys, susijęs su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir Å¡io praÅ¡ymu palaikymu, nelaikytinas bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu, t. y. nelaikytinas neteisėtais veiksmais.

Kita vertus, nuo 2016-01-29, kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento pripažinimo negaliojančiu, egzistavo aplinkybės, kurios bÅ«tų lėmusios prevencinio ieÅ¡kinio atmetimÄ , todėl atsakovės elgesys nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17, kai atsakovė, bÅ«dama ieÅ¡kove kitoje byloje, pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė nuo ieÅ¡kinio, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių palaikymu, vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi bÅ«ti nustatytos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytÄ Å¾alÄ , todėl byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo.

46. CPK 362 str. 2 d. nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

47. Bet kokių ieÅ¡kovo nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2010-07-27 iki 2016-01-29, priteisimas reikÅ¡tų civilinės atsakomybės taikymÄ nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kas prieÅ¡tarautų civilinės atsakomybės esmei ir prigimčiai (CK 6.245 str.). Pirmosios instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad teismo turėtų bÅ«ti vertinamas tik reikalavimo priteisti žalÄ , ieÅ¡kovo patirtÄ laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17, pagrįstumas. Atsakovo procesinis elgesys už laikotarpį nuo 2010-07-27 iki 2016-01-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pripažintas teisėtais veiksmais civilinės atsakomybės už žalÄ , patirtÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kontekste.

Dėl nuostolių dydžio 48. IeÅ¡kovas remiasi prielaida, jog jo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra tokia pati kaip atsakovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ ar ieÅ¡kovo vaisto „(duomenys neskelbtini)“, t.y. (duomenys neskelbtini), visÄ IeÅ¡kovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, įskaitant laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17, sudarytų 40 proc. rinkos. Atsakovas Å¡iÄ prielaidÄ vertina kaip nepagrįstÄ .

49. IeÅ¡kovas Krka pateikė teismui ieÅ¡kovo Direktorių valdybos narės Apskaitos ir kontrolės direktorės atliktÄ nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, paskaičiavimÄ . Pagal ieÅ¡kovo teikiamus paskaičiavimus (t.1 b.l. 93-100), IeÅ¡kovo Krka nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, per vienÄ mėnesį yra 4 200 EUR. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad Krka teisė platinti vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini)“ buvo apribota 5 metus 10 mėnesių ir 2 dienas, bendra negautų pajamų forma Krka patirtų nuostolių suma - 294 280 EUR. Ä®vertinus tai, kad minėtu laikotarpiu tik AstraZeneca vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), buvo rinkoje, IeÅ¡kovo nuostolių paskaičiavimas yra grindžiamas esamais AstraZeneca pardavimais ir ankstesne Krka pardavimų praktika grįstais rodikliais.

50. Teismo vertinimu, vertinti ieÅ¡kovo apskaičiavimų kaip nepagrįstÄ pirminiais apskaitos dokumentais nėra pagrindo, nes atlikti remiantis audituotuose bendrovės buhalterinės apskaitos registruose esančiais dokumentais ir yra patikrinami (kaip nurodyta paskaičiavimų 4 punkto a papunktyje.

51. Be to, vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo vadovų liudytojas D. S. nurodė, kad rinkoje jokių esminių pakitimų neįvyko. todėl jokie kainų vartotojui svyravimai, negali turėti įtakos Å¡iai nuostolių sumai. Pagal pesimistiÅ¡kiausiÄ planÄ , IeÅ¡kovo rinkos dalis tarp vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), gamintojų ir platintojų sudarytų 40 proc. rinkos. Å is skaičius yra grindžiamas ankstesne panaÅ¡ių Krka vaistinių preparatų pardavimo praktika Lietuvoje, kÄ be kitÄ ko pagrindžia pateikta kitų IeÅ¡kovo vaistų įvedimo į Lietuvos rinkÄ apžvalga, PharmaZoom duomenys (teismui pateikto ieÅ¡kinio priedai Nr. 5, 6). Tai patvirtino ir esamo laikotarpio duomenys, kai IeÅ¡kovas, rinkoje esant ir keliams konkurentams, pasiekė 45 proc. ribÄ .

52. IeÅ¡kovas pagrįstai nurodė, kad panaÅ¡iÄ rinkos dalį ieÅ¡kovui priskyrė ir pats AstraZeneca savo prevenciniame ieÅ¡kinyje Antrojoje byloje (ir. 7 lapo 7 paragrafas: „Ankstesnė praktika rodo, jog generinių vaistų įvedimas į rinkÄ Å¾enkliai sumažina originalių (referencinių) produktų pardavimus. IeÅ¡kovo manymu, vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai pirmaisiais metais sumažėtų 30-50 proc., o vėliau Å¡is produktas apskritai galėtų bÅ«ti iÅ¡stumtas iÅ¡ rinkos.“), kas, pasak AstraZeneca, lemtų tikėtinÄ vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos sumažėjimÄ iki 1 218 960 litų (353 035,22 EUR) per vienerius metus lyginant su 2009 metų AstraZeneca Å¡io vaistinio preparato apyvarta (žr. 7 lapo 8 paragrafas).

Krka duomenimis, AstraZeneca 2010 metais Lietuvoje pardavė 20 745 vnt. 40 mg. ir 23 396 vnt. 20 mg. vaistinio preparato, kurio veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini). Tokie skaičiai iÅ¡ esmės atitinka ir paties AstraZeneca pateiktus duomenis prevenciniame ieÅ¡kinyje (žr. 7 lapo 5, 8 paragrafai). Liudytojas D. S. nurodė, kad Krka tikslas ir reali rinkos dalis bÅ«tų apie 50 proc., kuriÄ Krka pasiektų dėl savo veiksmų ir pastangų bei rinkos specifikos.

53. Atsakovas tegia, kad iÅ¡laidos pardavimui nebuvo įvertintos. BDO ataskaitoje (3.2, 6.5 punktas) yra nurodyta, kad visos reikalingos sÄ naudos (savikaina, rinkodaros, pardavimų sÄ naudos, pelno mokestis) yra įvertintos. Taip pat pažymėtina, kad Å¡iuo atveju pardavinėjant (duomenys neskelbtini) jokių papildomų, prie jau esamų sÄ naudų, patirta nebÅ«tų, todėl iÅ¡ esmės visa suma vertintina kaip IeÅ¡kovo pelnas.

54. Europos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. studijoje „Farmacinio sektoriaus apklausa: galutinė iÅ¡vada“ (t.2 b.l.27-562) nurodyta (94 psl.), kad vidutiniÅ¡kai generinių vaistų įmonių rinkos dalis (apimties prasme) po įėjimo į rinkÄ pirmųjų metų pabaigoje buvo apie 30%, o po dviejų metų jausiekė45proc.(http://ec.europa.eu/competition/sectors/pharmaceuticals/inquiry/staff_working_paper_part1 .pdf). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtos studijos duomenimis artimose Lietuvai rinkose generinių vaistų įmonių rinkos dalis pirmaisiais į rinkÄ atėjimo metais (pvz.:

Vokietija, Čekija, Danija) buvo daugiau kaip 50 proc. (88 psl.). Faktinę situacijÄ , kad IeÅ¡kovas pasiekė 45 proc. rinkos patvirtina byloje pateikti naujausi internetinės platformois Pharmazoom duomenys. IeÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kovo savo rinkos dalies įvertinimas 40 proc. pirmaisiais metais esant vienam ar net dviem konkurentams rinkoje nenutolsta nuo Studijoje nustatyto vidurkio generiniam vaistiniam preparatui įėjus į rinkÄ . Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad IeÅ¡kovo rinkos dalis, o ne atsakovo rinkos dalis, bÅ«tų sumažėjusi nuo 2014 m. balandžio mėn. įėjus į rinkÄ kitiems generinių vaistų gamintojams, kaip tai nurodo atsakovas.

Å iuo atveju svarbi aplinkybė, kad IeÅ¡kovo ir Atsakovo vaistiniai preparatai rinkoje be jokių kitų generinių vaistų konkurentų, kurie į Lietuvos rinkÄ Ä¯Ä—jo tik 2014 metais, bÅ«tų koegzistavę net 4 metus, kas užtikrintų Atsakovo pozicijų rinkoje įsitvirtinimÄ ir, atitinkamai, net didesnės nei dabar rinkos dalies gavimÄ .

55. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento 2017 m. birželio 8 d. raštas Nr. (10.3.21- 25)10-4881 (toliau - Raštas, Ieškovo 2017-07-04 prašymas, Priedas Nr. 1), kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki Rašto datos Atsakovo vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ 20 mg deklaruota didmeninė kaina yra 13,20 EUR, o didžiausia mažmeninė kaina su PVM - 20,00 EUR (PVM 3,47 EUR), tuo tarpu vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ 40 mg didmeninė kaina - 18,68 EUR, o didžiausia mažmeninė kaina su PVM - 28,03 EUR (PVM 4,86 EUR). Šios kainos yra didesnės lyginant su Ieškovo taikomis didmeninėmis kainomis (žr. ieškinio priedas Nr.

3) atitinkamos pakuotės vaistiniams preparatams „(duomenys neskelbtini)“, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), 7 EUR 40 mg ir 4 EUR 20 mg. Teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad Å¡is įrodymas patvirtina, kad esant tokiam kainų skirtumui pagrįstai tikėtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. balandžio mėn., kai vaistiniu preparatu Lietuvoje prekiavo tik AstraZeneca, taip pat vėliau įėjus naujiems konkurentams, vartotojas labiau rinktųsi Krka vaistinį preparatÄ ir, atitinkamai, Krka rinkos dalis vidutiniÅ¡kai siektų apie 40 proc. rinkos, o ne 20 proc. ar dar mažiau kaip, kad byloje teigė atsakovas.

56. Teismo vertinimu, neįrodyta atsakovo pozicija, kad vaistų „(duomenys neskelbtini)“ rinkos dalis būtų 12 proc.

57. Nuostolių nustatymas intelektinės nuosavybės bylose turi savo specifikÄ - ieÅ¡kovas turi įrodyti tik bendrÄ jÄ nuostolių sumÄ , o iÅ¡laidas, kurios patirtos faktiÅ¡kai žalos sumai gauti, turi įrodyti pažeidėjas. Nustatant pažeidėjo gautÄ naudÄ , teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda atskaičius iÅ¡laidas), turi įrodyti pats pažeidėjas (Patentų įstatymo 57 str.).

58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad „negautų pajamų samprata pagal savo prigimtį suponuoja situacijÄ , kai per tam tikrÄ laikotarpį (per kurį realiai nebuvo vykdoma anksčiau vykdoma ir atneÅ¡anti tam tikras pajamas Å«kinė veikla) galėjusios atsirasti pajamos negali bÅ«ti nustatytos absoliučiu tikslumu, nes, viena vertus, tai yra remiantis ankstesnės (realiai vykdomos) veiklos rezultatais prognozuojama (modeliuojama) Å«kinės veiklos situacija. Kita vertus, hipotetiÅ¡kai modeliuojant tokiÄ situacijÄ (nustatant pajamas, kurios galbÅ«t atsirastų, jeigu nebÅ«tų paminėto draudimo), yra bÅ«tina maksimaliai atsižvelgti į esmines anksčiau vykdomos Å«kinės veiklos sÄ lygas.

AiÅ¡kindama paminėtas LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas negautų pajamų nustatymo kontekste, kolegija taip pat pažymi, kad pirmiau iÅ¡vardytos negautų pajamų nustatymo taisyklės iÅ¡ esmės yra adresuojamos teismui, kurio diskrecija Å¡iuo klausimu yra tiesiogiai aptarta nurodytoje teisės normoje. Vadinasi, teismas, nustatydamas praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydį, kiekvienu konkrečiu atveju turi ne tik įvertinti praÅ¡ančios priteisti tokias pajamas Å¡alies pateiktus įrodymus, bet ir, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, turėdamas tikslÄ apsaugoti abiejų kilusio ginčo Å¡alių interesus, aktyviai dalyvauti priteistinų pajamų nustatymo procese (pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2253-143/2016)“.

59. Teismas nesutinka su atsakovo nurodoma 13 proc. pelno marža, nes ji atspindi bendrÄ grupės apyvarta, o ne paties ieÅ¡kovo bendrovės. Be to, atsižvelgiant kad audito bendrovės UAB „BDO auditas ir apskaita“ (t.4 b.l.13- 26) paskaičiuotoje sumoje jau yra įvertintos visos reikalingos sÄ naudos, skaičiuodamas tokiu bÅ«du, atsakovas du kartus iÅ¡ gautinų sumų iÅ¡skaičiuoja sÄ naudas.

60. Pateikta audito bendrovės UAB „BDO auditas ir apskaita“ nuostolių vertinimo ataskaita nurodo, kad Krka dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiant platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), neuždirbtas grynasis pelnas ir patirti nuostoliai laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. sudaro 367 053 EUR.

61. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovo nuostolių, kurie atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo laikotarpiu 2016-01-28 - 2016-05-18 įvertinus pateiktÄ UAB „BDO auditas ir apskaita“ ataskaitÄ , Pharmazoom duomenis turėtų bÅ«ti ne mažiau kaip 30 250 EUR (275 EUR/d.x110 d.). Ä®vertinus tai, kad faktiÅ¡kai nutartis dėl LAP panaikinimo įsigaliojo tik 2016-05-25 ir ieÅ¡kovas tik nuo Å¡ios datos galėjo pradėti naudoti produktÄ , priteistina suma turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 32 725 EUR.

Teismo vertinimu, nurodyta ieÅ¡kovo pozicija yra tikėtinai pagrįsta ir tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo laikotarpiu 2016-01-28 - 2016-05-25 patirta nuostolių suma yra 32 725 EUR. Dėl priežastinio ryÅ¡io 62. Teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpio, kurių privalu laikytis nagrinėjant bylÄ , sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovui laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos priteisimo, todėl nagrinėjamoje byloje vertina galimus ieÅ¡kovo turtinius praradimus už laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-05-17. 63. 2010 m. liepos 27 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi AstraZeneca praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal AstraZeneca prevencinį ieÅ¡kinį Krka dėl uždraudimo naudoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), Å¡iuo konkrečiu atveju - vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini)“, buvo iÅ¡ dalies patenkintas, t. y. IeÅ¡kovui buvo uždrausta atlikti veiksmus, galimai pažeidžiančius iÅ¡imtines AstraZeneca teises į PatentÄ . Prekyba Å¡iuo produktu buvo atnaujinta tik 2016 m. rudenį.

64. Apeliaciniam teismui priėmus galutinį sprendimÄ Pagrindinėje byloje, t. y. pripažinus Atsakovo patentÄ ab initio negaliojančiu, Krka dar 2016 m. vasario 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti Antrojo ginčo civilinės bylos nagrinėjimÄ bei panaikinti joje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Reaguodamas į šį praÅ¡ymÄ atsakovas AstraZeneca, nors jau žinojo, kad ginčo Patentas laikytinas ab initio negaliojančiu, pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ dėl Krka praÅ¡ymo panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė, taigi jos liko galioti toliau ir galiojo iki pat 2016 m. gegužės 18 d. arba tiksliau iki gegužės 25 d., kai nutartis įsigaliojo. 65. 2016 m. gegužės 17 d. formaliai baigėsi paties ginčo Patento, o taip pat ir Å¡io Patento papildomos apsaugos liudijimui Nr. PA 2004 009 LR Valstybinio patentų biuro 2005 m. sausio 10 d. sprendimu suteiktas apsaugos terminas. 66. 2016 m. gegužės 20 d.

Krka atstovams buvo įteikta 2016 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria teismas priėmė AstraZeneca atsisakymÄ nuo pareikÅ¡to prevencinio ieÅ¡kinio ir bylÄ nutraukė. Ta pačia nutartimi panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 25 d.

67. Taigi, Å¡alių ginčai bylose tęsėsi daugiau nei septynerius metus ir per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ iki pat 2016 m. gegužės 18 d., kuomet Atsakovas atsisakė savo reikalavimų, buvo ribojama ieÅ¡kovo veikla - ieÅ¡kovui dėl tiesioginių atsakovo veiksmų ir iniciatyvos buvo užkirstas kelias tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), t. y. vaistinius preparatus „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė nuostolių.

68. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovo nuostoliai priežastiniu ryÅ¡iu susiję ne tik su atsakovo, bet ir paties ieÅ¡kovo elgesiu. Tai sudaro pagrindÄ netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės remiantis ir CK 6.253 str. nuostatomis.

69. CK 6.253 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Pagal CK 6.253 str. 5 d. nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas prekybÄ vaistiniu preparatu „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje pradėjo 2010 m., nesulaukęs bylos dėl Patento pripažinimo negaliojančiu iÅ¡nagrinėjimo, nesudaro pagrindo vertinti ieÅ¡kovo veiksmus kaip rizikos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, prisiėmimÄ . IeÅ¡kovas turėjo galiojantį patentÄ .

70. IeÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ trijų instancijų teismuose patyrė 41591,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovas patyrė 41991,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisus 32 725 EUR, ieÅ¡kinys patenkintas 11,12 proc. dalimi, 88,88 proc. dalimi atmestas. Atsižvelgiant į galutinį bylos iÅ¡nagrinėsimo rezultatÄ (atmestų ir patenkintų turinių reikalavimų propocijÄ ), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 4625 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (41591,75 Eur x 11,21 proc.), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 37321,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (41991,30 Eur x 88,88 proc.). Ä®skaičius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 32696,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

71. Gindamas savo teises, ieÅ¡kovas Krka 2011 m. liepos 31 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-2136- 560/2011. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi įpareigojo AstraZeneca pateikti Krka nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimÄ , įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 348 050 LT (100 802,25 EUR). Vykdant Å¡iÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nurodyto dydžio užstatas buvo įmokėtas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ , kurioje yra saugomas iki Å¡ios dienos.

72. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas – 100802,25 Eur, įmokėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2670/2011 pagrindu. IÅ¡sprendus bylÄ iÅ¡ esmės keičiamas areÅ¡to mastas ir nustatoma, kad paliekama areÅ¡tuota 32725 Eur suma, o 68077,25 Eur sumai areÅ¡tas naikinamas leidžiant į Å¡iÄ sumÄ nukreipti užstatu užtikrintu teismo sprendimu priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (CPK 146 str. 2 d., 150 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį ptenkinti iÅ¡ dalies, priteisti ieÅ¡kovui Slovėnijos Respublikos bendrovei „Krka tovarna zdravil, d.d.“ iÅ¡ atsakovės Å vedijos karalystės bendrovės „AstraZeneca AB“ 32 725 EUR nuostolių atlyginimo. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areÅ¡tuotų atsakovo piniginių lėšų – 100802,25 Eur, įmokėtų 5 Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2670/2011 pagrindu, areÅ¡tÄ 68077,25 Eur sumos dalyje.

Vilniaus apygardos teismo depozitinėje sÄ skaitoje paliekama areÅ¡tuota 32725 Eur suma, į kuriÄ nukreipiamas sprendimu priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Priteisti atsakovui bendrovei „AstraZeneca AB“ iÅ¡ ieÅ¡kovo bendrovės „Krka tovarna zdravil, d.d.“ 32696,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. ` Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Andrius Ignotas