A-602-2969-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2969/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00780-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 9.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant L. Č.,

dalyvaujant pareiškėjui A. R. (A. R.),

atsakovo atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas; Vilniaus AVMI; Inspekcija) 2011 m. gruodžio 29 d. pavedimu tikrinti Nr. 83-225 pavedė atsakingiems asmenims atlikti pareiškėjo A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas) pajamų ir gyventojų pajamų mokesčių patikrinimą už 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. balandžio 4 d. laikotarpį.

Vilniaus AVMI 2012 m. vasario 10 d. nusprendė mokestinį patikrinimą sustabdyti iki bus gauta informacija. Sustabdymo priežastis – negautas atsakymas iš teisėsaugos institucijų.

Vilniaus AVMI 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. (11.30-30-1)-46-4215 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ informavo pareiškėją apie patikrinimo sustabdymą ir prašė pareiškėją atvykti susipažinti su mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastimi.

P. V. mokesčių inspekcijai pateikė skundą dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo.

Vilniaus AVMI 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12.14-30-8)-46-5985, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. vasario 17 d. Vilniaus AVMI gautus raštus dėl 2011 m. gruodžio 29 d. pavedimo tikrinti Nr. 83-225 sustabdymo, informavo pareiškėją, kad tinkamam mokestinių prievolių įvykdymo teisingumo įvertinimui, vien tik jo pateiktų dokumentų ir duomenų nepakanka, todėl, siekiant nustatyti 2006-2010 m. pajamų pagrįstumą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos buvo prašoma pateikti turimą informaciją apie jo atliekamas ūkines operacijas, sudarytus sandorius bei suteiktas paslaugas. Išdėstė teisės aktų reglamentuojančių patikrinimų atlikimą nuostatas.

II. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus AVMI 2012 m. vasario 10 d. sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą.

Skunde nurodė, kad nesutinka su Inspekcijos sprendimu sustabdyti mokestinį patikrinimą. Pažymėjo, jog Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės), 37 punktas nenumato mokestinio patikrinimo sustabdymo dėl negauto atsakymo iš teisėsaugos institucijos. Nurodė, jog Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad sustabdymo priežastys yra konkretūs duomenys, dėl kurių rinkimo buvo sustabdytas mokestinis patikrinimas ir konkretūs motyvai, kodėl šie duomenys gali turėti įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams. Atkreipė dėmesį, jog ginčijamame sprendime tokie duomenys nėra nurodyti. Pažymėjo ir tai, jog nurodant priežastį „dėl negauto atsakymo iš teisėsaugos institucijos“ paneigiamas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, nes negalima objektyviai tikėtis gauti atsakymą neišsiuntus paklausimo arba išsiuntus jį tą pačią dieną, kai stabdomas mokestinis patikrinimas dėl negauto atsakymo. Nurodė, jog mokestinio patikrinimo sustabdymas nuo 2012 m. vasario 10 d. iki bus gauta informacija prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120 straipsnio 3 daliai, kuri numato, kad teisės aktai, kuriais mokesčių administratorius vadovaujasi atlikdamas mokestinį patikrinimą, gali numatyti ir kitus privalomuosius pavedimo atlikti patikrinimą rekvizitus. Pridūrė, jog Taisyklių 37 punktas numato, kad pavedime tikrinti privalu nurodyti mokestinio patikrinimo sustabdymo terminą, o atsakovas terminų taip, kaip jie apibrėžti MAĮ 162 straipsnyje nenurodė. Nurodė ir tai, jog MAĮ nenumato galimybės taikyti terminą, apibrėžtą tam tikro įvykio atsiradimu ar išnykimu, o pavedime tikrinti nėra nurodyta mokestiniam patikrinimui būtina informacija, sustabdymo pagrindas nėra apibrėžtas, nes neaišku, dėl kokios mokestiniam patikrinimui svarbios informacijos buvo kreiptasi ir kaip tai susiję su mokestiniu patikrinimu. Manė, jog mokesčių administratorius, nesuteikdamas galimybės susipažinti su kreipimosi į teisėsaugos institucijas turiniu, pažeidė jo teisę dalyvauti mokestinio patikrinimo procese bei teisę apskųsti tokio kreipimosi motyvus.

Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Inspekcija atlieka mokestinį patikrinimą apie pareiškėjo per 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. balandžio 4 d. laikotarpį gautas pajamas iš vykdomos ūkinės-komercinės veiklos (mokslinių darbų, baigiamųjų magistro, bakalauro, kursinių darbų, referatų, mokslinių straipsnių ar kitų studento žinių vertinimo rašto darbų rašymo, patalpų nuomos, vertimo paslaugų) ir gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo nuo gautų pajamų. Nurodė, jog tam, kad operatyviai ir tinkamai įvertintų pareiškėjo mokestinių prievolių įvykdymo teisingumą ir pagrįstumą, reikalingi duomenys ir informacija, kuria disponuoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-oji valdyba, t. y. duomenys apie asmenis, kuriems pareiškėjas suteikė paslaugas ir jų paaiškinimai, bankiniai dokumentai apie pinigų pervedimą už suteiktas paslaugas ir kita informacija, susijusi su pareiškėjo veikla ir pajamų gavimu. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai Inspekcija, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 36 punkto nuostata, 2012 m. vasario 10 d. pavedimą tikrinti sustabdė ir apie priimtą sprendimą tinkamai pranešė pareiškėjui. Pažymėjo, jog Inspekcija, sustabdydama pavedimą tikrinti, teisės aktų nuostatų nepažeidė, sprendimą priėmė teisėtą ir pagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas išdėstė faktines bylos aplinkybes bei rėmėsi Taisyklių 36 ir 37 punktais, MAĮ 123 straipsniu. Akcentavo, jog Taisyklių 36 punktas, be kita ko, numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija gali sustabdyti patikrinimą, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, jog kaip nustatyta byloje, Inspekcija atlieka pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kuriuo siekia patikrinti per 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. balandžio 4 d. laikotarpį gautas pajamas už vykdomos ūkinės – komercinės veiklos, t. y. mokslinių, baigiamųjų, kursinių darbų, referatų, mokslinių straipsnių ir t. t. rašymą.

Nurodė, jog pareiškėjas Inspekcijai pateikė tam tikrų dokumentų kopijas atliekamam mokestiniam patikrinimui, be to, byloje pateikta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos informacija patvirtina, kad pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, siekdamas gauti pajamų, veikdamas bendrininkų grupėje nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 4 d., versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos – mokslinių darbų, baigiamųjų magistro, bakalauro, kursinių darbų, referatų, mokslinių straipsnių, tyrimų ataskaitų (jų projektų) ar kitų studento žinių vertinimo rašto darbų rašymo ir jų realizavimo, bei gavo iš šios veiklos ne mažiau nei 650 000 litų pajamų.

Pažymėjo, jog informaciniame rašte taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 205 straipsniu 2011 m. gruodžio 15 d. buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant visapusiškai nustatyti įtariamojo A. R. ir jo šeimos narių turto ir pajamų įsigijimo teisėtumą, taip pat, kaip buvo vykdomi mokesčių įstatymų reikalavimai, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir kitose srityse, ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Akcentavo, jog pareiškėjui pareikšti kaltinamai ūkinės, komercinės veiklos vykdymu ir su tuo susijusių pajamų slėpimu bei mokestinio patikrinimo tema yra susiję, todėl Inspekcija, privalėdama tinkamai įvertinti pareiškėjo mokestinių prievolių įvykdymą, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka, ir nusprendė mokestinį patikrinimą sustabdyti iki bus gauta informacija iš teisėsaugos institucijų.

Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų Inspekcijos 2012 m. kovo 7 d. atsakymo pareiškėjui ir Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos pateiktos informacijos duomenų matyti, kad Inspekcija kreipėsi į Nusikaltimų tyrimo 3-iąją valdybą, prašydama pateikti informaciją, tačiau jos negavusi, pagrįstai patikrinimo sustabdymo priežastimi įvardijo atsakymo iš teisėsaugos institucijos negavimą. Nurodė, jog pareiškėjo argumentas, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas nurodant tik konkrečią datą, yra subjektyvaus pobūdžio samprotavimai.

Išdėstė, jog Taisyklėse nustatyta, kad pavedime tikrinti turi būti nurodomas mokestinio patikrinimo sustabdymo terminas, tačiau nėra nustatyta, kad jis apibrėžiamas kaip tai numatyta MAĮ 162 straipsnyje, t. y. metais, mėnesiu, diena. Pažymėjo, kad Taisyklių 36 punktas numato mokestinio patikrinimo sustabdymo išnykimo aplinkybę – gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir teisės aktų reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Inspekcija, nustačiusi, jog pareiškėjo mokestinės prievolės dydžiui nustatyti trūksta duomenų iš teisėsaugos institucijų, pagrįstai sustabdė mokestinį patikrinimą iki bus gauta informacija, sustabdymo priežastimi įvardindama negautą atsakymą, ir darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą, veikė vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti skunde nurodytais motyvais.

Pridūrė, jog pareiškėjas 2012 m. balandžio 13 d. pateiktu prašymu teismo prašė įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos kriminalinės policijos biurą. Teismas išaiškino, jog pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje yra mokesčių administratorius. Tuo tarpu Lietuvos kriminalinės policijos biuras vykdo funkcijas susijusias su baudžiamąja atsakomybe.

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje kilęs dėl klausimų susijusių su mokesčių mokėjimu, nėra pagrindo teigti, kad galimas teismo sprendimas turės įtakos Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kuris savo veikloje vadovaujasi baudžiamosios teisės normomis.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 110 – 119), kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2012 m. balandžio 4 d. raštu Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Kriminalinės policijos biurą su prašymu pateikti atsakovo kreipimąsi pateikti informaciją, į ką 2012 m. balandžio 20 d. Kriminalinės policijos biuras atsakė, jog 2011 m. gruodžio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą BPK 205 straipsnio pagrindu. Pažymi, jog rašytinės užduoties atlikti objektų tyrimą BPK 205 straipsnio 3 dalies pagrindu nei atsakovas, nei kriminalinės policijos biuras teismui nepateikė.

Tačiau Kriminalinės policijos biuras 2012 m. balandžio 4 d. raštu informavo Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad VMI pareigūnai atlieka užduotį. Todėl mano, jog toliau nagrinėdamas ginčą Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisyklę ir veikė už savo jurisdikcijos ribų, nes skundai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų teismingi apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Mano, jog teismas privalėjo nustatyti rūšinį bylos teismingumą ir perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą ją turinčiam nagrinėti teismui, tačiau to nepadarė.

Teigia, jog konkrečiu atveju neaišku, ar byla yra mokestinė (administracinė) ar baudžiamoji. Priduria, jog bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi, yra bendroji teisės kreiptis į teismą sąlyga, kadangi nei atsakovas, nei Lietuvos kriminalinės policijos biuras taip ir nepateikė teismui tikrosios informacijos dėl ginčo. Pažymi, jog teismas akivaizdžiai negalėjo nagrinėti bylos iš esmės, nes neturėjo nei VMI kreipimosi su prašymu pateikti informaciją, nei Kriminalinės policijos biuro 2011 m. gruodžio 15 d. paskirtos užduoties.

Nurodo, jog teismas vadovavosi pranešimu apie įtarimą sprendžiant ginčą ir jį grindžiant sprendimo motyvuojančioje dalyje, tokiu būdu pažeisdamas asmens nekaltumo prezumpciją. Tikina, jog pranešimas apie įtarimą negali būti įrodymu administracinėje byloje sprendžiant fakto klausimą, todėl teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir neobjektyvus. Mano, jog mokesčių administratorius, sustabdydamas mokestinį patikrinimą, pažeidė ir Taisyklių 37 punktą bei MAĮ 120 straipsnio 3 dalį ir 162 straipsnį, nes nenurodė termino, kaip jis yra apibrėžtas MAĮ 162 straipsnyje, o teismas šioje bylos dalyje savo pozicijos nepagrindė.

Pažymi, jog prašė teismo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kriminalinės policijos biurą, tačiau teismas tokio prašymo nesprendė, vietoje to pateikdamas išaiškinimą dėl VMI funkcijų. Pažymi, jog teikdamas minėtąjį prašymą, jis rėmėsi MAĮ 48 straipsniu. Nurodo ir tai, jog MAĮ 49 straipsnis įtvirtina, kad MAĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtas terminas.

Pažymi, jog šioje byloje nėra duomenų, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka (MAĮ 70 str. 1 d.). Nurodo, jog byloje yra duomenų, kad 2012 m. vasario 9 d. (paklausimas Nr. (11.29-30-l)-46-3753) Kriminalinės policijos biurui buvo išsiųstas 2012 m. vasario 10 d., todėl nenustačius termino trečiajam asmeniui informacijai pateikti atsakovas pažeidė MAĮ 48, 49 straipsnius ir 33 straipsnio 1 dalį.

Be to, nepateikdamas reikalingų duomenų Kriminalinės policijos biuras pažeidė MAĮ 33 straipsnio 1 dalį, kadangi minėti duomenys Lietuvos kriminalinės policijos biuro buvo grąžinti pareiškėjui 2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. birželio 13 d. pakvitavimais, o atsakovas jų gauti iš Kriminalinės policijos biuro fiziškai negali. Pažymi ir tai, jog teismui buvo pateikti dokumentų lydraščiai, kad atsakovas nepateikė teismui mokestinio patikrinimo bylos susijusios su ginčų bei 2012 m. vasario 9 d. paklausimo Nr. (11.29-30-1)-46-3753 Lietuvos kriminalinės policijos biurui, tačiau teismas taip jų ir neišreikalavo iš atsakovo, nors pareiškėjas to prašė.

Mano, jog atsakovas teismo posėdyje nepagrindė savo teiginių, kad atliekant Kriminalinės policijos užduotį jam nebuvo suteikta informacija objektų tyrimui (BK 205 str.). Priešingai – pareiškėjas matė tą informaciją ant VMI pareigūnų stalo, ką gali patvirtinti VMI ir pareiškėjo pokalbių įrašai ir jų protokolai. Pažymi, jog nors 2012 m. balandžio 20 d. rašte nurodyta, kad vadovaujantis BK 205 straipsniu, buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą raštu, VMI nėra ikiteisminio tyrimo subjektas. Be to, iš šio rašto turinio matyti, kad 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 38-2-S-2045 Kriminalinės policijos biuro išdėstyti teiginiai ir jų pačių nurodyti faktai prieštarauja vienas kitam ir yra iš esmės klaidinantys.

Pažymi ir tai, jog atsakovas nepateikė teismui mokestinio patikrinimo bylos, todėl byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad mokestinis patikrinimas sustabdytas pareiškėjo mokestinių prievolių įvykdymo teisingumui nustatyti. Be to, mokestinio patikrinimo sustabdymas neapibrėžtam terminui, sukuria jam teisinį neapibrėžtumą. Akcentuoja, jog tarp Kriminalinės policijos biuro 2012 m. balandžio 20 d. rašto, kuriame nurodyta, jog užduotis atlikti objektų tyrimą, susijusi su įtariamo A. R. ir jo šeimos narių turto ir pajamų įsigijimo teisėtumu, mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir pan. bei atsakovo atsiliepimo, kuriame jis nurodo, kad vadovavosi MAĮ ir jokio objektų tyrimo pagal BPK 205 straipsnio 3 dalį nevykdė, egzistuoja prieštara.

Remiasi Taisyklių 66 ir 71 punktais, įtvirtinančiais patikrinimo akto sudėtines dalis, bei 69 ir 70 punktais, nurodančiais, kad patikrinimo akto įvadinėje dalyje turi būti nurodytos tikslios mokestinio patikrinimo pradžios ir mokestinio patikrinimo pabaigos datos, bei nurodo, jog mokestinio patikrinimo aktas ir apžiūros protokolas baudžiamoje byloje skiriasi. Mano, jog teismas buvo šališkas policijos atžvilgiu ir rėmėsi informaciniais pranešimais, kurių nepatikrino, be to, nesikreipė į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, siekdamas gauti informaciją, reikalingą bylos rūšiniam teismingumui nustatyti.

Priduria, jog teismas taip pat pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 1 dalies 4 punktą, neišreikalaudamas įrodymų, kurių šalys negalėjo gauti ir prašė teismo išreikalauti, nesilaikė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintos pareigos būti aktyviu, taip pat – ABTĮ 86 ir 87 straipsnius.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 3 d. (pagal gavimo datą) taip pat pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paaiškinimus dėl apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų, kuriais prašo: 1) prijungti prie nagrinėjamos bylos administracinės bylos Nr. I-4092-561/2012 duomenis; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą; 3) panaikinti 2012 m. vasario 10 d. Vilniaus AVMI sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą Nr. 83-225.

Papildomuose paaiškinimuose išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde, taip pat akcentuoja, jog mokesčių administratorius, sustabdydamas mokestinį patikrinimą, be kita ko, pažeidė MAĮ 9 straipsnyje įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą, nes tuo pačiu buvo priimti ir 2012 m. sausio 11 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, ir 2012 m. vasario 10 d. mokestinio patikrinimo sustabdymas. Pažymi, jog sprendimu sustabdyti mokestinį patikrinimą pažeidžiamos ir kitos jo, kaip mokesčio mokėtojo, teisės, nes jis prašė atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo, tačiau Mokestinių ginčų komisija 2012 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. S-130(7-97/2012) atsisakė priimti sprendimą dėl delspinigių motyvuodama tuo, kad yra atliekamas mokestinis patikrinimas, kuris yra sustabdytas. Nurodo, jog dėl sprendimo sustabdyti mokestinį patikrinimą, jis negali efektyviai pasinaudoti mokestinio ginčo procedūra, dėl to patiria nuostolius. Pažymi ir tai, jog 2012 m. vasario 17 d. sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą buvo apskųstas centriniam mokesčių administratoriui per Vilniaus AVMI, kaip tai numato MAĮ 154 straipsnio 1 dalis, tačiau VMI nurodė, jog tai nėra mokestinis ginčas, bet – ginčas dėl administracinių santykių. Mano, jog konkrečiu atveju mokesčių administratoriui užteko įgaliojimų pačiam rinkti informaciją iš fizinių ar juridinių asmenų ir tokiu būdu atlikti mokestinį patikrinimą.

Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 120 – 121) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jo netenkinti.

Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo motyvus, jau išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas), kreipdamasis į teismą prašė panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 83-225 sustabdyti mokestinį patikrinimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sprendė, jog mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas pagrįstai, o mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, veikė vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, teigdamas, jog teismas neturėjo visų objektyviam bylos išnagrinėjimui reikalingų duomenų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Mokesčių administravimo įstatyme mokestinio patikrinimo sustabdymas eksplicitiškai nėra numatytas, tačiau šio įstatymo 134 straipsnis numato, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju kilusiam ginčui aktualios yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pareigūnų vykdomų mokesčių mokėtojų (mokestį išskaičiuojančių asmenų) mokestinio patikrinimo atlikimo, mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimo bei patvirtinimo procedūros reglamentuoja Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (Žin., 2004, Nr. 80-2876) (toliau – ir Taisyklės).

Vadovaujantis pastarųjų Taisyklių 36 punkto pirma pastraipa, mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių taisyklių 46 punkte numatytu atveju. Tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas sustabdomas, pavedime tikrinti turi būti nurodomos mokestinio patikrinimo pratęsimo (sustabdymo) priežastys bei terminas ir apie tai pasirašytinai informuojamas mokėtojas. Mokėtojui pageidaujant, turi būti paliekama papildyto pavedimo tikrinti kopija (Taisyklių 37 p.).

Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia paminėtas nuostatas, mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui tiesiog reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius negali faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (atlikti). Kitaip tariant, mokesčių administratoriui suteikiama teisė sustabdyti mokestinį patikrinimą Taisyklių 36 punkte numatytu pagrindu tik tuo atveju, kai nėra objektyvių galimybių tęsti bet kokius mokestinio patikrinimo veiksmus, kol iš kitų institucijų nebus gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija.

Pabrėžtina, jog tikrinant mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrįstumą, būtina analizuoti tas sustabdymo priežastis, kurios ir sąlygojo tokį mokesčių administratoriaus procedūrinį veiksmą. Visos šios priežastys turi būti įvardintos teisės akte dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo. Neįvardijus pastarųjų priežasčių arba apsiribojus tik abstraktaus pobūdžio formuluotėmis, teigtina, jog mokestinio patikrinimo proceso sustabdymas yra nepagrįstas bei nepaisoma taisyklių, reglamentuojančių mokestinio patikrinimo sustabdymą, mokesčių administratorius nevykdo prievolės tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, paneigiama pareiga, atliekant mokesčių administratoriui priskirtas funkcijas, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (pvz., žr. 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 2008, p. 105-113; 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1324/2008; 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1323/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-806/2009).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog mokesčių administratoriaus sprendimas stabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą įformino 2011 m. gruodžio 29 d. Pavedime tikrinti Nr. 83-225, jame įrašydamas, jog vadovaudamasis MAĮ 120 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 36 punktu, nusprendžia atliekamą mokestinį patikrinimą sustabdyti nuo 2012 m. vasario 10 d. iki „bus gauta informacija“ bei tokį sprendimą motyvuodamas „dėl negauto atsakymo iš teisėsaugos institucijos“ (b. l. 10). Iš mokesčių administratoriaus paaiškinimų suprastina, jog mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas tam, kad Vilniaus AVMI neturint pakankamai duomenų apie pareiškėjo 2006 – 2010 m. pajamų pagrįstumą, būtų tinkamai įvertintos pareiškėjo mokestinių prievolių įvykdymo teisingumas. Tuo tikslu, kaip matyti, Vilniaus AVMI kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimų 3-osios valdybą, prašydama pateikti turimą informaciją apie pareiškėjo atliekamas ūkines operacijas, sudarytus sandorius bei suteiktas paslaugas. Būtent – kaip nurodo mokesčių administratorius – minėtai teisėsaugos institucijai 2012 m. vasario 10 d. buvo išsiųstas 2012 m. vasario 9 d. paklausimas Nr. (11.29-30-1)-46-3753. Anot mokesčių administratoriaus, būtent šie duomenys gali turėti tiesioginės įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjui 2012 m. balandžio 27 d. baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00015-11 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo pareikšta, jog jis įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 2020 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (b. l. 52 – 54).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas siekė iš mokesčių administratoriaus gauti minėtą 2012 m. vasario 9 d. paklausimą teisėsaugos institucijai, remiantis kuriuo buvo sustabdytas mokestinis patikrinimas, tačiau jam to padaryti nepavyko (b. l. 19). Todėl, kaip suprastina, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo kelis kartus (b. l. 37; 40 – 41) prašė teismo išreikalauti šį raštą, taip pat – visą atsakovo turimą mokestinio patikrinimo bylą. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu 2012 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė išreikalauti iš Vilniaus AVMI visą turimą, su ginču susijusią medžiagą (b. l. 15), taip pat 2012 m. balandžio 4 d. raštu buvo kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimų 3-osios valdybą, be kita ko, prašant, esant galimybei, pateikti mokesčių administratoriaus kreipimosi kopiją (b. l. 38), į ką minėtoji institucija 2012 m. balandžio 20 d. raštu atsakė, jog pateikti prašomo mokesčių administratoriaus rašto negali, nes baudžiamoji byla šiuo metu yra pristatyta Vilniaus apygardos teismui (b. l. 46).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai yra susiję. Nesilaikant vieno reikalavimo pažeidžiamas ir antrasis. Teismo sprendimas laikytinas teisėtu, jie jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje nurodyta kokie procesinės teisės normų pažeidimo atvejai besąlygiškai yra pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais. Kiti procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejai yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas laikytinas pagrįstu, jeigu išsiaiškintos ir nustatytos visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, o pateikta teismo išvada atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai svarbias aplinkybes.

ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, o ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad priimant sprendimą teismas privalo įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos; taip pat kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybes; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Sistemiškai aiškinant ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatas pažymėtina, jog prieš priimdamas byloje sprendimą teismas turi imtis visų įstatyme numatytų priemonių visoms bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti bei įvertinti. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šias įstatymo nuostatas pažeidė. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog tokia išvada darytina, nes, kaip nurodyta anksčiau, administracinėje byloje nebuvo pateikta mokestinio patikrinimo byla, todėl byloje iš esmės nebuvo duomenų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad mokestinis patikrinimas sustabdytas pareiškėjo mokestinių prievolių įvykdymo teisingumui nustatyti. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, jog teismas a priori (lot. – iš anksto, nepažinus faktų) būtent kreipimąsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimų 3-osios valdybą laikė pagrindu sustabdyti mokestinį patikrinimą, nors byloje net nebuvo išreikalauta šalių minimo minėtai teisėsaugos institucijai 2012 m. vasario 10 d. išsiųsto 2012 m. vasario 9 d. paklausimo Nr. (11.29-30-1)-46-3753. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pažeistas įrodymų tyrimo betarpiškumas, kaip vienas iš proceso teisės imperatyvų. Pakartotina, jog tikrinant mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrįstumą, būtina analizuoti tas sustabdymo priežastis, kurios ir sąlygojo tokį mokesčių administratoriaus procedūrinį veiksmą. Todėl nesant minėto kreipimosi bei mokestinio patikrinimo bylos, nėra įmanoma ir tiksliai nustatyti priežasčių, sąlygojusių ginčijamą mokestinį sustabdymą, o 2011 m. gruodžio 29 d. Pavedime tikrinti Nr. 83-225 nurodomas abstraktaus pobūdžio teiginys, kad mokestinis patikrinimas sustabdytas „dėl negauto atsakymo iš teisėsaugos institucijos“, konkrečiu atveju taip pat nėra pakankamas mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrįstumo tyrimui.

Taigi, remiantis ABTĮ 81 straipsniu teismas privalėjo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, neišreikalaudamas mokestinio patikrinimo bylos ir minėtojo Vilniaus AVMI 2012 m. vasario 9 d. paklausimo Nr. (11.29-30-1)-46-3753. Teismo sprendimas, priimtas neištyrus įrodymų negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, todėl naikintinas ir bylą perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina išreikalauti naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 142 straipsnio 1 dalis). Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl pirmiau paminėtų priežasčių, kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų nevertina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan