d35157cc-c010-4072-85dc-0a9822df2ffc · Panevėžio apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-620-649/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54727-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.2.13.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4; (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 25 d. Kupiškis Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai, kaltinamajam G. M. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui, kaltinamajam A.

L. ir jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J. D., R. K., A. K., R. K., visų nukentėjusiųjų atstovui advokatui A. J., civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovui A. A., nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. K. (atstovavo adv. A. J.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) KupiÅ¡kyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB "G." direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalyje;

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) KupiÅ¡kio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : G. M. pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas žmogui, o bÅ«tent: bÅ«damas UAB „G.“ direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ , nuo 2010 m. spalio 26 d. atestuotas darbų saugos srityje, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, 2018-10-12 netinkamai organizuodamas darbo procesÄ , neįvertindamas darbų atliekamų aukÅ¡tyje profesinės rizikos, įmonės UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), mechaninėse patalpose nurodė mechanikui A.

K. vykdyti dažymo patalpos, esančios 5,15 m aukščio, perdangos apÅ¡iltinimo darbus, neužtikrindamas saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų ir kontrolės, kad nukentėjusiajam A. K. prieÅ¡ darbų pradžiÄ aukÅ¡tyje bÅ«tų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės – aptvarai, bei, kad nukentėjęs bÅ«tų aprÅ«pintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis – apsauginiu Å¡almu ir saugos diržais, apsaugančiais nuo kritimo iÅ¡ aukščio, numatant jų tvirtinimo bÅ«dus, dėl ko pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 346, 21 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus - su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones“, ir 18 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus“, ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 37.2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad „Darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“. Taip pat jis neužtikrino ir nekontroliavo atsakingo už darbų saugÄ vyr. inžinieriaus A.

L., kad Å¡is užtikrintų nukentėjusiajam A. K. mokymus kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukÅ¡tyje, žinių tikrinimÄ , dėl ko pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo A1-276.12 punkto nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 12 punktÄ , kuriame nurodyta, kad „Darbuotojai, prieÅ¡ pradėdami dirbti pavojingus darbus, įraÅ¡ytus į Pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgÅ«džių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis.

Kai Å¡iuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtÄ ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintÄ profesinio mokymo programÄ . Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus“. Taip dėl nusikalstamo pasitikėjimo ir nerÅ«pestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003 m. liepos 1 d., 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, kuriuose nurodoma, kad „ 1.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimÄ ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprÅ«pina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprÅ«pina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas“, ko pasekoje atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe su A.

K., t. y. 2018 m. lapkričio 15 d., apie 16.15 val. UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dirbtuvėje, Å¡altkalvis A. K., atlikdamas dažymo patalpos stogo perdangos apÅ¡iltinimo darbus, dirbdamas 5,15 metrų aukÅ¡tyje, nenaudodamas saugos diržo, apsauginio Å¡almo bei nesant darbo vietoje apsaugos priemonėms – aptvarams, judėdamas stogo danga ir užkliudęs koja, netekęs pusiausvyros, nukrito nuo pastato stogo ant betoninės dangos, dėl ko patyrė kÅ«no sužalojimus - deÅ¡inės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to Å¡onkaulių lūžius ir deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imus, bei galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį lūžus pakauÅ¡kaliui ir deÅ¡iniam smilkinkauliui bei iÅ¡siliejus kraujui virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų skilvelius, nuo kurio mirė vietoje.

A. L. kaltinamas, kad jis, bÅ«damas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ , bei pagal 2005-09-05 patvirtintus direktoriaus pareiginius nuostatus įgaliotas atstovauti darbdavį darbų ir saugos darbų srityje, privalėdamas kontroliuoti ir atsakyti įmonėje už saugias gyvybei ir sveikatai darbo sÄ lygas, organizuoti darbuotojų mokymus, tikrinti, kad bÅ«tų tinkamai įrengtos visos darbo vietos ir jose sudarytos darbo sÄ lygos atitiktų saugos ir sveikatos taisyklių reikalavimus, drausti vykdyti darbus be saugos darbe priemonių, bÅ«damas atestuotas kaip darbdavį atstovaujantis asmuo darbų saugos srityje, nuo 2018-10-12 tinkamai neįvertinęs darbų, atliekamų aukÅ¡tyje keliamos profesinės rizikos, darbdaviui organizavus įmonėje UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), mechaninėse patalpose dažymo 5,15 m aukščio patalpos perdangos apÅ¡iltinimo darbus, neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų ir nekontroliavo, kad nukentėjusiajam A.

K. prieÅ¡ darbų pradžiÄ aukÅ¡tyje bÅ«tų įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės - aptvarai, bei, kad nukentėjęs bÅ«tų aprÅ«pintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis – apsauginiu Å¡almu ir saugos diržais, apsaugančiais nuo kritimo iÅ¡ aukščio, numatant jų tvirtinimo bÅ«dus, tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 21 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iÅ¡ aukščio, turi bÅ«ti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu virÅ¡uje, 0,15 m aukščio iÅ¡tisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukÅ¡tyje nuo pakloto pavirÅ¡iaus - su viduriniu taÅ¡eliu, arba bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones“, ir 18 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius Å¡almus“, ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 37.2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad „Darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“. Be to jis, privalėdamas užtikrinti įmonės darbuotojų mokymÄ , žinių tikrinimÄ , neapmokydamas nukentėjusį A.

K. kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukÅ¡tyje, tuo pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo A1-276.12 punkto nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 12 punktÄ , kuriame nurodyta, kad „Darbuotojai, prieÅ¡ pradėdami dirbti pavojingus darbus, įraÅ¡ytus į Pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgÅ«džių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis.

Kai Å¡iuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtÄ ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintÄ profesinio mokymo programÄ . Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus“. Taip dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003 m. liepos 1 d., 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, kuriuose nurodoma, kad „ 1.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimÄ ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprÅ«pina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprÅ«pina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas“, ko pasekoje atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe su A.

K., t. y. 2018 m. lapkričio 15 d., apie 16.15 val. UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dirbtuvėje, Å¡altkalvis A. K., atlikdamas dažymo patalpos stogo perdangos apÅ¡iltinimo darbus, dirbdamas 5,15 metrų aukÅ¡tyje, nenaudodamas saugos diržo, apsauginio Å¡almo bei nesant darbo vietoje apsaugos priemonėms – aptvarams, judėdamas stogo danga ir užkliudęs koja, netekęs pusiausvyros, nukrito nuo pastato stogo ant betoninės dangos, dėl ko patyrė kÅ«no sužalojimus - deÅ¡inės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to Å¡onkaulių lūžius ir deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imus, bei galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį lūžus pakauÅ¡kaliui ir deÅ¡iniam smilkinkauliui bei iÅ¡siliejus kraujui virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų skilvelius, nuo kurio mirė vietoje.

Kaltinamasis G. M. kaltu pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ prisipažino ir teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus. PaaiÅ¡kino, kad A. K. buvo gerbiamas įmonėje ir pradirbo 13 metų, buvo nagingas darbuotojas. Visiems darbams, kurie nesusiję su įmonės automobilių veikla, o susiję su įmonės funkcionavimu, tiesiogiai vadovaudavo jis. NurodymÄ apÅ¡iltinti stogÄ A. K. davė tiesiogiai pats, viskÄ apžiÅ«rėjo vietoje, nurodė dirbti saugiai ir iÅ¡ medienos, kuri bus naudojama stogo Å¡iltinimui, pasidaryti atitvarus.

Darbas buvo nesudėtingas, stogas plokščias, gal ir atsirado per didelis saugumo jausmas, A. K. nebeįvertino, kad dirba aukÅ¡tyje. Nelaimingo atsitikimo metu A. K. nieko nenešė, tiesiog ėjo. Nesukontroliavo, kad prieÅ¡ stogo Å¡iltinimÄ A. K. su sÅ«numi nepasidarė atitvarų. Tokiems darbams aukÅ¡talipio pažymėjimo nereikėjo, tai buvo darbas aukÅ¡tyje. Individualias darbo priemones -darbo kostiumus, batus, akinius- visi turėjo, taip pat ir A. K.. A. K. dirbo ir kitus darbus, tačiau specializavosi puspriekabių remonte.

Turėjo stelažiukus ant ratukų su atitvarais, o puspriekabė yra 4 m aukščio. Jei pagal kraÅ¡tÄ tereikia palipti, tai ant stelažiuko yra atitvaras, jokių prisiriÅ¡imų nereikia, tereikia Å¡almÄ dėvėti. Å almas vienas oficialiai padėtas tam, kad jį visi matytų, jei reikėdavo, daugiau Å¡almų buvo prieinami ir galima buvo juos paimti. Bet Å¡altkalvio visi darbai buvo dirbami nuo žemės, jei A. K. bÅ«tų bijojęs aukščio, niekas jam nebÅ«tų siÅ«lę apÅ¡iltinti stogÄ .

Su A. K. dviese aptarė stogo Å¡iltinimo klausimus po susirinkimo. A. K. norėdavo dirbti su sÅ«numi A., ir stogo Å¡iltinimo darbus jis norėjo dirbti su sÅ«numi. NurodymÄ apÅ¡iltinti stogÄ A. K. davė asmeniÅ¡kai jis, tai buvo jo sumanymas ir tiesioginis vadovavimas, su A. K. jis tų klausimų neaptarinėjo, nes poroje A. buvo vadovas. A. K. buvo nagingas ir su gyvenimiÅ¡ka patirtimi, tai praÅ¡ydavo atlikti ne tik Å¡altkalvio darbus, bet ir visus kitus nestandartinius darbus. A. K. buvo pavestas darbas 5 m aukÅ¡tyje, jis su sÅ«numi A. buvo taisę paÅ¡iÅ«rių stogus.

Paskyra -leidimas nebuvo suraÅ¡ytas, jis A. K. buvo sakęs, kad atitvarus pasidarytų, tačiau tai nebuvo padaryta. Jis buvo užlipęs į darbų vietÄ vienÄ kartÄ , antroje darbo dienoje, panaÅ¡iai trečdalis darbų buvo padaryta. Užlipęs matė, kad nėra apsauginės tvorelės, tačiau nesureagavo, kalbėjo daugiau apie darbÄ , kaip iÅ¡dėstyti bruselius. A. K. dirbo be Å¡almų, tačiau jis neuždraudė dirbti ir nepaskatino K. imtis saugumo priemonių. Darbų saugos inžinieriui A.

L. nepasakė, kad A. ir A. K. pavedė atlikti stogo Å¡iltinimo darbus ir kad jiems vadovavo tiesiogiai. Žūties dienÄ A. L. darbe nebuvo, mano, kad darbų saugos inžinierius A. L. žinojo, kad stogo Å¡iltinimo darbai vykdomi, koks darbas dirbamas, gal smulkmenų ir nežinojo. Su A. L. stogo Å¡iltinimo darbų neaptarinėjo, jis darbų saugos inžinieriaus A. L. nebuvo prašęs, kad K. papildomai instruktuotų dėl stogo Å¡iltinimo darbų. A. K. darbe niekada nebuvo susižeidęs. Dėl netinkamų darbo sÄ lygų ar per mažo atlyginimo A.

K. niekada nereiÅ¡kė pretenzijų, be to, į UAB „G.“ atsivedė dirbti sÅ«nų A.. A. K. kartais atlikdavo suvirinimo darbus, nors jo suvirintojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs. Dėl stogo Å¡iltinimo tai sandėlyje buvo pakankamai medžiagų, kad K. galėtų įsirengti apsauginę sienelę, ir jis buvo nurodęs tÄ sienelę įsirengti. Tačiau K. padarė tÄ pačiÄ klaidÄ kaip ir jis -per daug pasitikėjo savimi. EsÄ s vienintelis UAB „G.“ akcininkas ir žino įmonės finansinę padėtį, kuri yra prasta.

Atlyginimus moka paskutinėmis mėnesio dienomis, Sodrai mokesčius vėluoja sumokėti, turi virÅ¡ pusės milijono eurų kreditÄ ir virÅ¡ 2,5 milijono eurų įsipareigojimų lizingo įmonėms. Balanse nurodytas pelnas skiriamas lizingo įsipareigojimams, lizingo bendrovėms per metus sumoka apie 0,5 milijono eurų. Jei bÅ«tų patenkinti nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai, įmonė, kurioje yra 130 darbuotojų, galėtų bankrutuoti. Pripažįsta, kad žuvusiojo artimieji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , tačiau ne tokio dydžio, kiek praÅ¡oma priteisti.

Jis iÅ¡ A. K. buvo girdėjęs, kad duktė D. reikalauja pinigų namo statybai, tai galėjo bÅ«ti 2018 m. rugsėjį arba spalį. Kaltinamasis A. L. kaltu pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ neprisipažino ir teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad UAB „G.“ dirbo inžinieriaus pareigose nuo 1995 m. vasario iki 2019 m. gegužės mėnesio, buvo paskirtas atsakingu už darbų saugÄ , prieÅ¡gaisrinę saugÄ , aplinkosaugÄ , atliekų surinkimÄ ir pridavimÄ . Jis ruoÅ¡davo darbuotojų pareigines instrukcijas, darbo vietų instrukcijas, pravesdavo darbuotojams įvadinius, pakartotinius, papildomus instruktažus, pildė žurnalus.

Dažnai bÅ«davo, kad direktorius paimdavo darbuotojus savo žinion įvairiems Å«kiniams darbams. Direktorius sakydavo, kad tie darbai jo reikalas, ir jis nesikiÅ¡davo ir nekreipdavo dėmesio. Jis matė, kad K. angare zeimeriavo medienÄ , tačiau nekreipė dėmesio, kÄ konkrečiai dirbo. Nelaimės dienÄ -lapkričio 15 d. - buvo iÅ¡važiavęs į UtenÄ ir grįžo jau po nelaimės. Žinojo, kad direktorius K. buvo pasiėmęs Å«kiniams darbams, tačiau nežinojo, kokius darbus jie dirbs. Visus darbuotojus instruktuodavo kas metai, A.

K. buvo instruktuotas 2018 m. lapkričio 14 d. Susirinkimuose rytais dalyvaudavo, kai nebÅ«davo iÅ¡vykęs, tačiau kaip lapkričio 11 ar 12 dienomis direktorius davė nurodymÄ K. Å¡iltinti stogÄ negirdėjo. Ä®monės teritorijoje, kai nebÅ«davo iÅ¡vykęs, kontroliuodavo darbuotojus – kad dirbtų saugiai, kad vilkėtų spec. rÅ«bus. 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis matė K., dirbančius Å¡alia angaro ir viduje, patalpoje pjaustančius medienÄ , tačiau kokiu tikslu pjaustė nežinojo. Suprato, kad direktorius buvo liepęs sutvarkyti medienÄ .

K., užlipusių į aukÅ¡tį ir dirbančių 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis, nematė. Jis buvo atsakingas už individualias apsaugos priemones. Vairuotojams iÅ¡ Å¡altkalviams pagal sÄ raÅ¡Ä buvo iÅ¡duodami kostiumai, paÅ¡iltintos striukės ir kelnės, batai, kepurės, akiniai. PirÅ¡tinės buvo keičiamos kai suplyÅ¡ta, kiti rÅ«bai kas dveji metai. Bendro naudojimo priemonės-Å¡almai ar diržai – buvo sandėlyje, vienas Å¡almas buvo mechaninių dirbtuvių zonoje, o kiti padėti ant lentynos.

Jei darbuotojui reikėdavo, jis priėjęs galėdavo pasiimti Å¡almÄ ar prisiriÅ¡imÄ , tokios priemonės darbui aukÅ¡tyje virÅ¡ 5 m įmonėje ir buvo. Virvės prisiriÅ¡imui buvo sandėlyje padėtos. Puspriekabių remontui buvo padaryti stovai su apsauginėmis tvorelėmis. Jis A. K. klausė, kokiu tikslu pjausto medienÄ , buvo atsakyta, kad direktoriaus įsakymu. Buvo tokia praktika įmonėje, kad universalesnius darbuotojus direktorius imdavo įvairiems darbams, nors nedažnai. A. K. mokėjo visokius darbus dirbti, jis buvo praÅ¡omas dažniausiai.

Pagal darbo aukÅ¡tyje rizikos vertinimÄ Å¡altkalviui turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti Å¡almai, tačiau kiekvienam Å¡altkalviui nebuvo iÅ¡duodami, nes darbų aukÅ¡tyje nedaug buvo. A. ir A. K. konkrečiai Å¡almai nebuvo iÅ¡duoti, bet jie Å¡almus galėjo pasiimti bet kada, Å¡almai buvo aiÅ¡kioje matomoje vietoje. Jis nežino daugiau atvejų, kad K. anksčiau bÅ«tų dirbę aukÅ¡tyje, tačiau jis kartais bÅ«davo iÅ¡ įmonės darbo reikalais iÅ¡važiavęs per savaitę 2-3 dienas. Ä®monėje darbų aukÅ¡tyje nebÅ«davo, jei reikėdavo pakeisti perdegusiÄ lempÄ , iÅ¡kviesdavo specialų bokÅ¡telį.

Todėl atskiri darbuotojai nebuvo apmokyti dirbti aukÅ¡tyje. 2018 m. lapkričio 15 d. rytiniame susirinkime nedalyvavo, lapkričio 14 d. su A. K. po pasitarimo bendravo, nes davė pasiskaityti instrukcijas. Tikrai nematė K. dirbant aukÅ¡tyje ir nežinojo, kokiu tikslu jie pjaustė medienÄ . Å almai kiekvienam Å¡altkalviui nebuvo iÅ¡duodami, nes nepriklausydavo, priklausydavo tik tiems, kurie dirbdavo aukÅ¡tyje. Å iuo konkrečiu K. darbo aukÅ¡tyje atveju paskyra darbui aukÅ¡tyje nebuvo suraÅ¡yta, nes direktorius nesuformino.

Jis ne tik instruktuodavo dirbančiuosius, bet ir apeidamas teritorijÄ tikrindavo, ar darbuotojai saugiai dirba. A. K. kartais varžtÄ kokį privirindavo, jis žinojo, kad A. K. galiojančio suvirintojo pažymėjimo neturi, todėl perspėdavo. Per tas darbo dienas iki nelaimės A. K. pagal jo kreipimÄ si buvo iÅ¡duoti apsauginiai akiniai, iÅ¡duoti Å¡almų ar diržų A. ir A. K. neprašė. Per rytinį pasitarimÄ , kai direktorius darbams pasiėmė K., jam apie pavedamÄ darbÄ niekas nesakė. Kai darbų saugos inspekcija atliko patikrinimÄ , visos instrukcijos atitiko reikalavimus ir jokie trÅ«kumai nebuvo nurodyti.

Su rizikos vertinimu atliekant Å¡altkalvio darbus A. K. buvo supažindintas 2018 m. lapkričio 14 d. – buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dirbant nuo kopėčių bÅ«tina užsidėti Å¡almÄ , dirbant kitoje vietoje bÅ«tina prisiriÅ¡ti arba įsirengti apsaugines tvoreles. Å altkalvio pareigybinius nuostatus parengė jis, dėl darbo aukÅ¡tyje buvo padaryti stelažiukai su apsaugine tvorele, o didesniame aukÅ¡tyje Å¡altkalviai nedirbdavo. Apsauginės priemonės darbui didesniame aukÅ¡tyje buvo sandėlyje, kam reikėjo galėjo pasiimti.

Kai lapkričio 14 d. A. K. buvo instruktuotas, jis nepasisakė, kad dirba aukÅ¡tyje, kalbėjo apie medienos pjaustymÄ . Paskutinio A. K. instruktažo apimtis buvo 5 instrukcijos, apimtis galėjo bÅ«ti 25 lapai. Å almų įmonėje yra daug, nes visi vairuotojai privalo turėti Å¡almus. Jei vairuotojas neturi Å¡almo, užsienyje jo automobilis nekraunamas. Kai reikia vairuotojams Å¡almų, jie ne iÅ¡ laisvų ima, o kreipiasi į jį ir Å¡almas iÅ¡duodamas įraÅ¡ant į kortelę. Nukentėjusysis A.

K., mirusiojo A. K. sÅ«nus, nurodė ikiteisminio tyrimo metu teikęs teisingus parodymus. PaaiÅ¡kino, kad buvo penktadienis, kai direktorius pakalbėjo su jo tėvu ir pasakė, kad reikės pirmadienį pradėti Å¡iltinti dažymo patalpÄ . Pirmadienį susipjaustė medį ir susikėlė į viršų su virvėm. Antradienį direktorius buvo užlipęs į viršų pasiteirauti kaip sekasi. Ten atitvarų net nebuvo galima pastatyti, nes kranbalkė važinėja, ir jų vienÄ kartÄ vos nenumušė.

Dirbant nelaimės dienÄ buvo tamsu, todėl pasistatė Å¡viestuvÄ . Tėvas ėjo pagal kraÅ¡tÄ , apÅ¡vietimas į nugarÄ buvo, jam koja už bortelio užkliuvo ir tėvas žemyn nukrito. Nulipęs pripuolė prie tėvo, patikrino pulsÄ , bet kai atvažiavo greitoji buvo konstatuota mirtis. Tokiomis sÄ lygomis dirbo ne pirmi metai, tokių darbų niekas daugiau nedirbdavo. Jis pats yra statybininkas ir tėvas tokius darbus gerai suprato. AukÅ¡tyje dirbo nebe pirmÄ kartÄ , apie jokias saugos priemones jiems niekas nesakė.

Tiek direktorius, tiek A. L. sakydavo, kad dirbtų atsargiai ir lėtai. Å almai bÅ«davo pas vairuotojus, pas juos bÅ«davo tai, kas priklausydavo Å¡altkalviui-akiniai, pirÅ¡tinės. Kai stogas bÅ«davo Å¡laitinis, jis prisiriÅ¡davo ir tėvÄ laikydavo. Nelaimės dienÄ su tėvu Å¡almų ir diržų neturėjo, apsauginės tvorelės nebuvo pasistatę. Saugos priemonių iÅ¡ direktoriaus ir inžinieriaus neprašė, tik sakė, kad nesaugiai jaučiasi. Jiems niekas nesakė, kad reikia apsauginę tvorelę pasistatyti, tai tvorelei pasistatyti ir laiko nebuvo.

Nurodymus dėl darbo davė direktorius, A. L. tuo metu nebuvo. Mano, kad A. L. apie jiems pavestÄ stogo Å¡iltinimo darbÄ Å¾inojo, nes kai jie dirbdavo ant žemės praeidamas paklausdavo-kaip sekasi. Å altkalvio saugos instrukcijÄ buvo pasirašęs, tačiau skaitęs tik prieÅ¡ pradedant dirbti įmonėje. Jo tėvas tÄ saugos instrukcijÄ buvo skaitęs prieÅ¡ 13 metų. Jo tėvas nukrito ketvirtÄ darbo dienÄ Å¡iltinant stogÄ , apie pusę darbo jau buvo padarę. Stogas, ant kurio dirbo, buvo plokščias, nebuvo prie ko virvių prisiriÅ¡t.

Ant stogo 2018 metais yra ir daugiau dirbę, nes naujÄ malkinę statė, tuo metu irgi dirbo be jokių apsaugos priemonių. Jie neprašė jokių saugos priemonių, bet galvojo, kad inžinierius geriau žino ir jiems patars. Kai pavedė stogo apÅ¡iltinimo darbÄ direktorius neinstruktavo, kaip dirbti, tik pasakė, kad dirbtų saugiai. Jokių saugos priemonių nereikalavo ir nesipyko su administracija, nes atlyginimÄ laiku mokėdavo, turėjo visas socialines garantijas. Å iuo metu UAB „G.“ nebedirba.

AukÅ¡tyje dirbti nebuvo apmokyti, A. L. juos instruktavo, kaip dirbti metro aukÅ¡tyje. Dėl darbo didesniame aukÅ¡tyje instruktažo nebuvo. Å almai asmeniÅ¡kai Å¡altkalviams nebuvo iÅ¡duoti, specialių saugos diržų nebuvo, nebent iÅ¡ virvės pats pasidarysi. Yra dirbę ir pavojingesnėmis sÄ lygomis, o Å¡iuo metu stogas buvo plokščias ir neslidus, nejautė baimės, tai gal ir pražudė tėvÄ . Jei bÅ«tų iÅ¡duoti saugos diržai, tai diržus tikrai bÅ«tų įsiÅ«lę. Diržai, kuriuos anksčiau kartais prisiriÅ¡davo, nebuvo specialÅ«s diržai dirbti aukÅ¡tyje, tai buvo paprasta virvė.

Jų niekas nemokė susikalti apsauginę tvorelę. Didžiausiame aukštyje kaip statybininkas įmonėje yra dirbęs apie 8 m, o šaltkalviu dirbant didžiausias aukštis buvo iki 2 metrų. Palaikė ieškinį ir prašė iš įmonės priteisti 40000 € neturtinės žalos. Buvo persirgęs depresija, kankino nemiga, po nelaimės viskas atsinaujino. Jo santykiai su tėvu buvo geri, tėvas buvo draugiškas ir visiems padėdavo. Visi šeimos nariai susitikdavo per Kūčias, Kalėdas, Velykas.

Matė tėvÄ , gulintį kraujo klane, iÅ¡ galvos bėgantį kraujÄ . Jaučiasi kaltas, kad tėvo nespėjo sugriebti, kad nereikalavo saugos priemonių, nors nežino, ar tai bÅ«tų padėję. Vaistus dabartiniu metu vartoja. IÅ¡ darbo UAB „G.“ išėjo, nes nebegalėjo matyti tėvo žūties vietos. Jo tėvas buvo baigęs vidurinę mokyklÄ , buvo stalius, o priimtas dirbti buvo kaip Å¡altkalvis. Tėvas buvo geros sveikatos, pastaruoju metu-4-5 metus - gyveno vienas, 2018 m. Velykas praleido pas brolį R., nebuvo tik V..

Jam iki tėvo mirties buvo diagnozuota liga – nemigos sindromas. Mėnesį pragulėjo ligoninėje Panevėžyje, po to gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Po tėvo mirties turtÄ paveldėjo sesuo J. D.. Žmogaus gyvybei įvertinti 40000 € nėra per daug, taip pat pripažįsta, kad ir jo su tėvu yra kaltės, tačiau įmonės kaltė didesnė. Po tėvo mirties jam viskas nebeįdomu pasidarė. Galėjo nueiti Å¡almų į sandėliukÄ pasiimti, gal ten ir bÅ«tų atradę Å¡almus. Su Å¡altkalvio pareigybiniais nuostatais yra susipažinęs, bet darbdavys turi aprÅ«pinti darbo ir apsaugos priemonėmis.

Darbui aukÅ¡tyje buvo tik keli vežimėliai su tvorelėmis, jis pats atitvaro 5 m aukÅ¡tyje nesugebėtų pasidaryti. Medžiagų konkrečiai atitvarams pasidaryti nebuvo, tas medžiagas reikėjo iÅ¡sipjauti iÅ¡ senesnių brusų. Direktorius jų nesaugų darbÄ matė, A. L. turėjo žinoti, nors ir nebuvo užlipęs. Jei bÅ«tų pastatyti atitvarai, kranbalkė bÅ«tų negalėjusi važiuoti. Patikslino, kad jų, dirbančių aukÅ¡tyje, A. L. negalėjo matyti, nes stogas plokščias, kol neprieisi prie kraÅ¡to niekas nepamatys.

Jam atrodo, kad A. L. žinojo, jog jis su tėvu dirbo aukÅ¡tyje, bet patvirtinti aiÅ¡kiai to negali. Jei bÅ«tų paprašę Å¡almų, tai Å¡almus tikrai bÅ«tų davę. Galimybę pasiimti Å¡almus turėjo, tačiau specialių apsauginių diržų nėra matęs, bÅ«davo tik pakavimo diržai. Liudytojas S. V. paaiÅ¡kino, kad buvo nelaimingo atsitikimo liudytojas. Su A. M. dirbo netoliese, kai iÅ¡girdo dūžtantį stiklÄ ir smÅ«gį į žemę, atsisukę pamatė ant žemės gulintį žmogų.

Matydavo, kad K. pjaustė įvairias lentas, kokiu tikslui tai darė nesidomėjo. Matydavo, kad K. dirbdavo ir prie puspriekabių, ir prie statybų. K. buvo Å¡altkalviai, matė, kad K. Å¡iltino patalpos stogÄ . Nežino, kieno pavedimu K. Å¡iltino stogÄ , mano, kad direktoriaus. Jis su A. M. esÄ Å¡altkalviai ir remontuoja automobilius bei priekabas. Dirbdami naudoja akinius, yra Å¡almai. Akiniai bÅ«davo pas kiekvienÄ , Å¡almas bÅ«davo pakabintas garaže visÄ laikÄ , naudodavo pagal bÅ«tinumÄ . Dėl apsauginių virvių neturi informacijos, nes aukÅ¡tyje nėra dirbęs. Ikiteisminio tyrimo metu teikė teisingus parodymus ir buvo nurodęs, kad nelaimės dienÄ K. dirbo be apsaugos priemonių.

Šaltkalviams vadovauja garažo viršininkas, kartais nurodymus duodavo ir direktorius. Jis yra dirbęs didžiausiame aukštyje virš 2 metrų. Dirbdavo su šalmu ir naudodavosi stelažu, kuris yra kaip stalas, apie kurį aptverta tvorelė. Šalmas visada kabodavo ceche ant sienos ir kiekvienas galėjo jį pasiimti. Daugiau šalmų būdavo sandėlyje, į sandėlį galėjo patekti laisvai. Jo niekas nemokė kaip įsirengti apsauginę tvorelę, apie apsaugines virves taip pat nieko negirdėjęs. Be šalmų iš apsauginių priemonių įmonėje buvo akiniai, respiratoriai, pirštinės, apranga, batai.

Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ su S. V. dirbo prie puspriekabių. Matė, kad ant stogo dirbo Andrius ir A. K., kÄ dirbo konkrečiai nesidomėjo. Darbo pabaigoje iÅ¡girdo garsÄ ir atsisukę pamatė, kad žmogus nukritęs nuo pastato. Nematė, ar dirbdami K. naudojosi apsaugos priemonėmis. K. į aukÅ¡tį užlipdavo metalinėmis prie sienos pritvirtintomis kopėčiomis. ApÅ¡vietimas, kur dirbo K., buvo normalus. Jis yra Å¡altkalvis ir dirba neseniai, buvo instruktuotas ir kartais gaudavo perspėjimų dėl nesaugaus darbo iÅ¡ A.

L.. Darbe naudoja įmonės iÅ¡duotus akinius, pirÅ¡tines, aprangÄ , batus, Å¡almÄ naudojo vienÄ kartÄ . Vienas Å¡almas kaba garaže, kiti Å¡almai sandėlyje. Yra dirbęs aukščiausiai 2 m aukÅ¡tyje, apsaugai naudodavo stelaÅ¾Ä su tvorele ir Å¡almÄ . AukÅ¡tis bÅ«davo toks, kad galėdavai pasiekti puspriekabės bortÄ , stelažas bÅ«davo paneÅ¡amas. Liudytojas M. A. paaiÅ¡kino, kad įvykio nematė, UAB „G.“ dirba devinti metai Å¡altkalvio pareigose, tÄ dienÄ buvo iÅ¡vykęs. Å altkalvių įmonėje yra apie deÅ¡imt, daugiausiai jis dirba su automobilių remontu, tenka dirbti ir kitus darbus, nes pareigybinėje instrukcijoje yra punktas- ir kiti paskirti darbai.

Jam buvo žinoma, jog K. pavesta apÅ¡iltinti stogÄ . Su A. K. pakalbėdavo apie santykius su artimaisiais. A. jam sakė, kad su Å¡eimos nariais gerai sutaria. Preliminariai prieÅ¡ 2 mėnesius iki nelaimingo įvykio A. jam prasitarė, jog duktė, vardo nepasakė, reikalauja iÅ¡ jo pinigų neva už namo dalį. Darbo vietoje yra galimybė pasiimti Å¡almÄ , daugiau Å¡almų yra sandėlyje, kuris bÅ«na atrakintas. Mano, kad nurodymÄ apÅ¡iltinti pastato stogÄ K. davė direktorius. PrieÅ¡ darbo pradžiÄ kiekvienÄ dienÄ bÅ«na pasitarimai, A.

L. pasitarimuose dalyvaudavo. Jis aukÅ¡tyje nėra dirbęs, įmonėje buvo instruktuotas prieÅ¡ darbo pradžiÄ ir vėliau kartas nuo karto pravesdavo instruktaÅ¾Ä . Å altkalviams iÅ¡duotos apsauginės priemonės-batai, rÅ«bai, akiniai, kepurės, pirÅ¡tinės, Å¡almai neiÅ¡duoti, bet pagal poreikį gali pasiimti. PrieÅ¡ nelaimingÄ Ä¯vykį buvo instruktuotas prieÅ¡ kelias dienas ar savaites. Davė paskaityti instrukcijas ir klausinėjo, kas neaiÅ¡ku. Dirbant aukÅ¡tyje nuo 1,4 m bÅ«tinas Å¡almas, nuo 5 m aukščio reikalinga aukÅ¡talipio kategorija.

Jo niekas nemokė įsirengti aptvarÄ , aukÅ¡tyje nėra dirbęs. Liudytojas K. M. paaiÅ¡kino, kad nelaimingo atsitikimo nematė, esÄ s suvirintojas, tÄ dienÄ dirbo kitame garaže. Žinojo, kad K. dirbo virÅ¡uje ir suko bruselius. Pasitarimai rytais bÅ«davo kiekvienÄ dienÄ , dalyvaudavo direktorius ir saugos inžinierius, darbus paskirstydavo mechanikai. Su A. K. iÅ¡dirbo 14 metų, A. skųsdavosi, kad vaikai neatvažiuoja. Apie buvusiÄ sutuoktinę R. K. A. nekalbėdavo. A. gyveno vienas, jis nežino apie jo ir sÅ«naus A. santykius.

Jam dirbant naudojamos tokios saugos priemonės – palipimas, akiniai, Å¡almas, kiti Å¡almai sandėlyje buvo padėti, kad nesimėtytų. Jam, kaip suvirintojui, buvo iÅ¡duoti batai, akiniai, skydelis, pirÅ¡tinės, poÅ¡almis ir suvirintojo kostiumas. Jei reikėdavo lipti aukščiau, yra tiltelis su atitvaru. Virvės bÅ«davo sandėlyje padėtos, kad kiekvienas galėtų pasiimti prireikus. Jam aukÅ¡tyje tekę dirbti, dėl darbo aukÅ¡tyje buvo specialÅ«s kursai. Å almÄ yra dėvėjęs, kai reikėdavo dirbti aukščiau.

A. K. yra atlikęs suvirinimo darbus, jį išleisdavo atostogų.  Iš 2018-11-16/2018-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. A. K. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus pakauškauliui ir dešiniam smilkinkauliui bei išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.

2. A. K. mirtis galėjo įvykti 12-24 val. iki lavono tyrimo pradžios 2018-11-16.

3. A. K. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:

a) Galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, pakauškaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.

b) Dešinės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio plyšimas. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai.

4. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, nukritus nuo aukÅ¡tumos ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ bei ant jo buvusius daiktus ar nelygumus. Tam neprieÅ¡tarauja sužalojimų pobÅ«dis ir jų lokalizacija.

5. A. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 11-15). IÅ¡ 2018-11-15 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2018-11-15 16:15 val. GMP gavus kvietimÄ atvyko 16:20 val. į įvykio vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), kur 16:21 val. apžiÅ«rėjus pacientÄ neaptikta vyriÅ¡kio pulso, Å¡irdies ritmo ir kvėpavimo. Kvietėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomos informacijos skyriuje yra įraÅ¡as „Užkliuvus kojai nugriuvo nuo daugiau kaip 4 m aukščio ant betoninių grindų.

Rastas be gyvybės požymių, iš burnos dar bėgo kraujas. Netikėta mirtis" (1 t., b. l. 21-22). Iš 2018-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), UAB "G." priklausančioje teritorijoje. Mechaninių dirbtuvių pastate koridoriaus vidurinėje dalyje yra duobė 14 metrų ilgio, vieno metro pločio, 1,5 m gylio. Koridoriaus kairėje pusėje yra plovykla iš baltų plytų. Patalpos sienoje yra keturi langai. Plovyklos patalpa yra 4,5 m metrų aukščio.

Ketvirto nuo įėjimo lango, pirmosios apatinės dalies stiklas iÅ¡daužtas. Ant žemės mėtosi stiklo Å¡ukės. Ties Å¡iuo langu, ant betoninių grindų, ant nugaros guli A. K. lavonas. Lavonas per liemenį truputėlį palinkęs į kairę, kairioji ranka guli prigludusi prie kÅ«no, deÅ¡inioji iÅ¡tiesta į Å¡onÄ . Ant deÅ¡iniosios rankos yra pirÅ¡tinė. Lavono galva pasisukusi į deÅ¡inę. Prie lavono galvos yra raudona dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ , kuri tęsiasi iki duobės. Duobėje taip pat yra raudona dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ .

Ant lavono galvos yra mėlynos spalvos kepurė. Už lavono kojų, ant grindų guli batai, pirÅ¡tinė ir mėlynos spalvos striukė, prie striukės dvi pirÅ¡tinės. Plovyklos galinėje dalyje yra durys į plovyklÄ . Durų deÅ¡inėje pusėje yra metalinės kopėčios, pritvirtintos prie sienos. Kopėčios tęsiasi iki plovyklos stogo. Ant žemės stovi kitos metalinės kopėčios, atremtos į Å¡ias kopėčias. Plovyklos stogas yra plokščias 6 m pločio, 20 m ilgio. Vidurinėje dalyje yra ventiliatorius.

Pirminėje dalyje, pagal plovyklos stogo kraÅ¡tÄ yra medinis Å¡eÅ¡ių metrų ilgio karkasas. Å io karkaso vidurinėje dalyje yra 0,5 m ilgio bruselis. Ties Å¡iuo bruseliu prie sienos yra pritvirtintas stovas, ant kurio yra pritvirtintas Å¡viestuvas. Stovas palinkęs į apačiÄ . Plovyklos stogo priekinė dalis padengta baltos spalvos plokÅ¡tėmis. Vidurinėje dalyje yra iÅ¡ medinių bruselių, keturkampiais sudėtas karkasas, lentos, pjÅ«klas, grÄ Å¾tas (2 t., b. l. 1-12). IÅ¡ 2018-11-23 Bendros pagalbos centro raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-02-04 garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad Bendros pagalbos centre 2018-11-15 užfiksuoti praneÅ¡imai - 16:15:36 val. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A.

A., ir 16:25:21 val. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. M. (2 t., b. l. 25, 26-30). IÅ¡ 2018-12-06 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto 2018-12-04 nelaimingo atsitikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ , kuris įvyko 2018-11-15 16:15 val., UAB „G.“, (duomenys neskelbtini), nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės- pagal UAB „G." direktoriaus G.

M. žodinį nurodymÄ Å¡altkalviams A. K. ir A. K. buvo liepta iÅ¡ iÅ¡orės apÅ¡iltinti įmonės mechaninėse patalpose esančių dažymo patalpų perdangÄ . Patalpų aukÅ¡tis 5,15 m. Minėti darbai pagal LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1386, patvirtinto 2002-09-03 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, 3.3 punktÄ priskiriami prie pavojingų darbų. Å iltinimo darbus darbuotojai pradėjo vykdyti 2018-11-12, pirmadienį. Apsauginiai aptvarai nebuvo įrengti. Kitomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis: apsaugos diržais, apsauginiais Å¡almais darbuotojai prieÅ¡ darbų pradžiÄ nebuvo aprÅ«pinti. Darbuotojai pasiruošė medžiagas, įrankius. Juos virvės pagalba užsikėlė ant perdangos.

Pagal A. K. paaiÅ¡kinimÄ perdangos Å¡iltinimo darbus dirbdavę kiekvienÄ dienÄ iki 17 val. Antradienį (2018-11-13) po pietų ant perdangos buvo užlipęs direktorius. Darbuotojai buvo informuoti, kad dirbtų atsargiai. Apie kokias nors papildomas saugos priemones dirbant aukÅ¡tyje nebuvo užsiminta. 2018-11-15 apie 16:15 val. A. K. bedirbant prie perdangos kraÅ¡to, jis koja užkliuvo už kraÅ¡tinio taÅ¡elio ir praradęs pusiausvyrÄ krito iÅ¡Â 5,15 m aukščio ant betoninių grindų. A. K. paaiÅ¡kino „Šaltkalvio pareiginių nuostatų neatsimena, nes juos skaitė tik įsidarbinus, t. y. prieÅ¡ 4,5 metų, o tėvas dar seniau.

O kasmet liepdavo pasiraÅ¡yti už saugumÄ . Kadangi tokie darbai vykdavo ne dažnai, tai ir nežinodavo. Ir prieÅ¡ tokius darbus bÅ«tina pravesti instruktažus“. Pagal įmonės direktoriaus raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ perdangos apÅ¡iltinimo darbų pobÅ«dis su Å¡altkalviais A. ir A. K. buvo aptartas žodžiu. Paskyra - leidimas nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas. Dėl darbų paprastumo projekto ir brėžinių nebuvo. NurodymÄ atlikti Å¡iltinimo darbus davęs asmeniÅ¡kai. Pagal direktoriaus paaiÅ¡kinimÄ A.

K. buvo liepta įrengti apsauginį atitvarÄ . Jis pagal Å¡altkalvio pareiginių nuostatų 3.1 punktÄ dirbant aukÅ¡tyje, didesniame negu 1,3 m, privalėjo naudoti individualias apsaugos priemones, 3.2 p. nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių ir pagal 3.3 nuostatų punktÄ privalėjo įsitikinti,  ar yra įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Pagal 3.4 punktÄ , nesant įrengtų atitvarų, darbuotojas privalo juos įrengti naudojant kokybiÅ¡kas medžiagas ir prisilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų nepradėti darbų nesant įrengtų atitvarų.

Pagal direktoriaus paaiÅ¡kinimÄ , dvi dienas Å¡altkalviai ruošė medžiagas ir sakę, kad užbaigę statys atitvarus, o po to dirbs. Kaip Å¡altkalviai dirbo nekontroliavęs. Ä®monės vyr. inžinierius, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas A. L. raÅ¡tiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad atÅ¡alus orams buvo nutarta apÅ¡iltinti dažymo patalpos perdangÄ Ä¯monės darbuotojų jėgomis. Jokie raÅ¡ytiniai dokumentai nebuvo iÅ¡raÅ¡yti. Darbams vadovavo įmonės direktorius. Ar buvo padarytas projektas apÅ¡iltinimo darbams jis nežinÄ s, nes darbams vadovavo direktorius.

ApÅ¡iltinimo darbus atliko Å¡altkalviai A. K. ir A. K., kurie pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinti su Å¡altkalvio pareiginiais nuostatais, kad pradedant darbus aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m naudoti individualias apsaugos priemones, Å¡almÄ , savęs tvirtinimo dirÅ¾Ä ir įsirengti aptvarus, ne žemesnius kaip 1,1 m aukščio su porankiu. Ä® statybos įmonę nesikreipę, nes pagal A. L. paaiÅ¡kinimÄ , darbai buvo paprasti ir atliekami savo jėgomis. Lapkričio mėn. 15 d. jis darbo reikalais buvęs iÅ¡vykęs į UtenÄ ir į įmonę grįžo tik darbo pabaigoje.

Atsakingu už darbų saugÄ yra paskirtas UAB „G." direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1995-05-02.  Nelaimingo atsitikimo priežastys: - Tinkamai neidentifikavęs darbų atliekamų aukÅ¡tyje keliamos profesinės rizikos, darbdavys organizavo dažymo patalpos, kurios aukÅ¡tis 5,15 m, perdangos apÅ¡iltinimo darbus. PrieÅ¡ darbų pradžiÄ nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės - aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iÅ¡ aukščio. Neįrengus aptvarų, darbuotojai neaprÅ«pinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis - saugos diržais, numatant jų tvirtinimo bÅ«dus, neiÅ¡duoti apsauginiai Å¡almai.

Pažeista Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 21 punktas (Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus - su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones) ir 18 punktas (Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus), ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A1-22/D1-34 4 priedo 37.2 punktas (Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai). - Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, nebuvo tinkamai instruktuoti ir apmokyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Tiriant mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ nustatyta, kad darbuotojai, prieÅ¡ pradedant darbus aukÅ¡tyje, nebuvo instruktuoti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus. Pažeistas UAB „G." direktoriaus įsakymo Nr. 159 „Dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarkos", patvirtintos 2010-10-29, 7 punktas (Papildomi ir specialÅ«s darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais nustatomi atskiru direktoriaus įsakymu). - Darbuotojai neapmokyti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus (darbai aukÅ¡tyje). Ä®monėje nėra parengtos darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarkos.

Pažeistas Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 12 punktas (Darbuotojai, prieÅ¡ pradėdami dirbti pavojingus darbus, įraÅ¡ytus į Pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgÅ«džių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis.

Kai Å¡iuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtÄ ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintÄ profesinio mokymo programÄ . Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus).  Pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003-07-01, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimÄ ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprÅ«pina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprÅ«pina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas (2 t., b. l. 38-117).

Iš 2018-11-16 LR Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. įvykio vietos apžiūros akto matyti, kad UAB „G.“, (duomenys neskelbtini), mechaninėse dirbtuvėse viduje esančios dažymo patalpos ilgis 16,5 m, plotis 6,55 m, aukštis 5,15 m. Dirbtuvių grindys betoninės. Dažymo patalpos viršus apšviestas kilnojamu šviestuvu. Ant perdangos matyti nebaigti šiltinimo darbai. Matyti kvadratiniu būdu sukloti mediniai tašeliai. Dalis jų uždengta plokšte.

KraÅ¡tinė juosta prie perdangos kraÅ¡to dar tik pradėta montuoti (2 t., b. l. 46-51).  IÅ¡ 2014-10-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. K. sudarė darbo sutartį su UAB „G.“ atstovu G. M., įdarbintas Å¡altkalviu (2 t., b. l. 57-58). IÅ¡ 2017-12-20 UAB „G.“ darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB "G." direktoriaus 2017-12-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad  IV skyriuje dėl darbuotojų saugos ir sveikatos nurodyta: 47 punkte: „Kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose“; 48 punkte:

„Darbo vietoje privaloma laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas supažindina kiekvienÄ darbuotojÄ su Å¡iais reikalavimais prieÅ¡ jam pradedant dirbti pasiraÅ¡ytinai“; 51 punkte: „Darbuotojams, dirbantiems veikiant profesinės rizikos veiksniams, iÅ¡duodamos asmeninės apsauginės priemonės“ (2 t., b. l. 59-71). IÅ¡ 2014-11-03 UAB „G.“ darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A.

K. buvo iÅ¡duoti darbiniai drabužiai, avalynė, kepurė, pirÅ¡tinės, apsauginiai akiniai ir respiratorius (2 t., b. l. 72).  IÅ¡ 2010-10-29 UAB „G.“ direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarkos" matyti, kad 7 punkte nurodyta - „Kiti papildomi ir specialÅ«s darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais nustatomi atskiru direktoriaus įsakymu; 8 punkte - „Pavedu vyr. inžinieriui A. L. užtikrinti ir kontroliuoti Å¡io įsakymo vykdymÄ â€œ (2 t., b. l. 73, 74).

Iš 2015-10-02 UAB „G.“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopijos matyti, kad 2018-11-14 A. K. buvo instruktuotas vyr. inžinieriaus A. L. pagal instrukcijas Nr. 4, 5, 6, 7, 9, 25, periodiškai (2 t., b. l. 77-79). Iš 2005-09-05 UAB „G.“ automobilius remontuojančio šaltkalvio pareiginių nuostatų Nr. 2 (patvirtintų 2005-09-05 direktoriaus įsakymu Nr.

85) matyti, kad 1 skyriuje „Pareigos“ nurodyta:

2. Automobilius remontuojantis šaltkalvis turi mokėti: 2.

8. atlikti kitus darbus, nesusijusius su automobilių remontu, šaltkalvio pareigybinėse instrukcijoje, darbo sutartyje nurodytais darbais, jei juos pavedė tiesioginis vadovas;

3. Å altkalvis privalo: 3.1. dirbant aukÅ¡tyje, didesniame nei 1,3 m, naudoti individualias apsaugos priemones - Å¡almÄ , asmens tvirtinimo diržus, spec. drabužius, spec. avalynę. Draudžiama pradėti dirbti be paminėtų individualių apsaugos priemonių; 3.2. nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių, kaip to reikalauja darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai; 3.3. dirbant aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m įsitikinti ar yra įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės -aptvarai, ne žemesni kaip 1,1 m su porankiu virÅ¡uje, 0,15 m aukščio iÅ¡tisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukÅ¡tyje esančiu viduriniu taÅ¡eliu.

Draudžiama pradėti darbus, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės; 3.4. nesant įrengtų atitvarų darbuotojas privalo juos įsirengti naudojant kokybiÅ¡kas medžiagas ir prisilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų ir nepradėti darbų nesant įrengtų atitvarų (2 t., b. l.81- 85). IÅ¡ 2010-10-26 darbų saugos pažymėjimo B Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. M. mokėsi pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto programÄ Â (2 t., b. l. 103).

IÅ¡ 1995-05-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad UAB „G.“ direktoriaus G. M. įsakymu vyr. inžinierius A. L. paskirtas už įmonės darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinę apsaugÄ (2 t., b. l. 104). IÅ¡ 2014-10-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. L. pasirašė darbo sutartį su UAB „G.“ įgaliotu atstovu G. M. vyr. inžinieriaus pareigoms (2 t., b. l. 105-106). IÅ¡ 2005-09-05 UAB „G.“ darbų saugos specialisto pareigybinių nuostatų, direktoriaus patvirtintų 2005-09-05, matyti, kad darbų specialisto pareigos yra:

1. tikrinti, ar įmonės projektuojamos darbo priemonės, tech. procesai, darbo vietos, gamybinės buities patalpos atitinka darbe saugos norminių aktų nuostatus;

2. tikrinti kaip laikomasi darbe taisyklių, kenksmingų medžiagų laikymo, pavojingų medžiagų laikymo, pavojingų įrenginių eksploatavimo taisyklių;

4. atlikti naujai priimamų darbuotojų įvadinį instruktavimÄ , tvarkyti ir saugoti įvadinį žurnalÄ ;

5. kartu su įmonės specialistais rengti darbe saugaus darbo instrukcijas, pateikti jas darbdaviui tvirtinti ir tikrinti kaip jų yra laikomasi;

6. tikrinti, ar laiku atliekamas esamų instrukcijų papildymas, pakeitimas;

8. drausti vykdyti darbus be saugos darbe priemonių;

9. kontroliuoti kaip įmonėje organizuojama darbo drabužių, darbo avalynės ir saugos priemonių apskaita. Atsakomybė:

1. siekti nepažeidinėti saugos darbe norminių aktų;

2. neaplaidžiai tvarkyti saugos darbe dokumentacijÄ ir jÄ saugoti. Už saugÄ darbe atsako darbdavys. Rengdamas ir tvirtindamas instrukcijas savo darbuotojams jis perduoda dalį savo teisių ir pareigų darbų saugos specialistui, darbų ir saugos darbe klausimais. Darbdavio teisių perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbuotojo nuo atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas įmonėje (2 t., b. l. 107- 108). IÅ¡ 2010-10-26 darbų saugos pažymėjimo B Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A.

L. mokėsi pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto programÄ (2 t., b. l. 109). IÅ¡ 2015-10-26 konsultacijų kompanijos „SDG“ raÅ¡to matyti, kad A. L. UAB „SDG" Panevėžio skyriuje 2015-10-15 - 2015-10-26 dienomis lankė kvalifikacijos tobulinimo kursus ir iÅ¡klausė visÄ 60 val. „Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių įmonėse" mokymo programos, valstybinis kodas 560086209, kursÄ , bei atliko individualias praktines užduotis: profesinės rizikos vertinimo ir nelaimingo atsitikimo darbe atvejo tyrimo (2 t., b. l. 110).

Iš 1995-01-14 UAB „G.“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad nutarta patvirtinti UAB „G.“ direktoriumi G. M. (3 t., b. l. 9). Iš 2003-08-20 UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2003-08-20 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),  matyti, kad: II skyrius. Direktoriaus pareigos: 2.

7. Informuoti darbuotojus, pakitus darbo pobūdžiui, apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai; III skyrius. Direktoriaus teisės:  3.2. Reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos norminių aktų reikalavimų; 3.

3. Dalį teisių ir pareigų saugos ir sveikatos, elektrosaugos klausimais perduoti kompetentingam įmonės darbuotojui. (Darbdavio teisių ir pareigų saugos ir sveikatos klausimais perdavimas įgaliotam asmeniui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės užtikrinti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas įmonėje, darbo vietose); 3.4. Sustabdyti darbus, kurie kelia grėsmę darbuotojų sveikatai ar gyvybei; V skyrius. Direktoriaus atsakomybė: 5.1.2. atsako už saugos ir sveikatos, prieÅ¡gaisrinės saugos, elektrosaugos organizavimÄ Ä¯monėje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymÄ , atestavimÄ ir instruktavimÄ ; 5.

3. direktorius asmeniÅ¡kai atsako už priimtus sprendimus ir jų pasekmes, už darbuotojams jo duotų įpareigojimų vykdymÄ (3 t., b. l. 10-13). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

BPK 305 str. 3 dalyje nurodyti reikalavimai iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui. Kaltinamiesiems G. M. ir A. L. pateikti kaltinimai pagal BK 176 str. 1 d. G. M. yra UAB „G.“ direktorius, A. L. nelaimingo atsitikimo metu buvo UAB „G.“ atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ , Å¡iuo metu UAB „G.“ nebedirba. Vadovaujantis BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Å iame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. ...... bÅ«tina nustatyti ne tik padarytÄ veikÄ , bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir Å¡ių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių bÅ«tina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

Taikant už darbų saugÄ ar sveikatos apsaugÄ darbe atsakingam asmeniui baudžiamÄ jÄ atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi bÅ«ti konstatuota, kad Å¡ie pažeidimai ir tapo bÅ«tina sÄ lyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi bÅ«ti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti Å¡ių padarinių atsiradimÄ ir užkirsti jiems keliÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017).

BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiÅ¡kinant sÄ vokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobÅ«džio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbdavys -kaip nustatyta Darbo kodekso 21 str. 3 dalyje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

BK 176 str. prasme kaip darbdavys atsako darbdaviui atstovaujantis fizinis asmuo (juridinio asmens vadovas arba darbdavys fizinis asmuo). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigÅ«nas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktÅ«riniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibÅ«dinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016).

Dėl kaltinimo G. M. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 str. 1 dalyje. IÅ¡ byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos (tarp jų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo A. K. parodymų, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų, specialisto iÅ¡vados mirties priežasčiai nustatyti, Nelaimingo atsitikimo darbe akto, kitų bylos dokumentų) nustatyta, kad darbo metu, 2018-11-15 apie 16.15 val., A.

K., atlikdamas dažymo patalpos stogo perdangos apÅ¡iltinimo darbus, judėdamas stogo danga 5,15 m aukÅ¡tyje, neteko pusiausvyros ir nukrito nuo pastato stogo ant betoninės dangos, dėl ko patyrė kÅ«no sužalojimus - deÅ¡inės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to Å¡onkaulių lūžius ir deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imus, bei galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį lūžus pakauÅ¡kaliui ir deÅ¡iniam smilkinkauliui bei iÅ¡siliejus kraujui virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų skilveliais.

Nuo patirtų sužalojimų A. K. įvykio vietoje mirė, ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis G. M., UAB „G.“ direktorius, kaltę dėl pateikto kaltinimo tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 46-49, 55-59), tiek teikdamas parodymus teismo posėdyje, pripažino pilnai. PaaiÅ¡kino, kad Å¡altkalvį A. K. kaltinamasis vertino kaip nagingÄ darbuotojÄ ir jam pavesdavo nestandartinius įvairius darbus, nors A. K. buvo įdarbintas Å¡altkalviu. A. K. dirbo poroje su sÅ«numi A., tačiau G.

M. nurodymÄ dėl stogo apÅ¡iltinimo davė asmeniÅ¡kai A. K., pagalbininku paskyrė sÅ«nų A. K.. Apie tokį nurodymÄ G. M. neinformavo atsakingo už darbuotojų saugÄ Ä¯monėje A. L.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. K. buvo nurodęs įsirengti atitvarus ir naudoti Å¡almus, tačiau A. K. parodė, kad direktorius pavestÄ darbÄ liepė dirbti lėtai ir atsargiai bei kitų nurodymų nebuvo. Kaltinamieji ir nukentėjusysis A. K. bei apklausti liudytojai patvirtino, kad įmonėje (UAB „G.“) nagingiausiems darbuotojams buvo pavedami atlikti įvairÅ«s darbai, kurie nenurodyti pareigybinėje instrukcijoje.

Toks darbuotojas buvo A. K., kuriam su sÅ«numi ir buvo pavesta atlikti stogo Å¡iltinimo darbÄ . Å altkalvio pareigybinėje instrukcijoje nurodytos Å¡altkalvio pareigos (darbai), susijusios su automobilių gedimų Å¡alinimu ir jų remontu, tačiau 2.8 punkte nurodyta, kad Å¡altkalvis turi atlikti ir kitus darbus, nesusijusius su automobilių remontu ir pareigybinėje instrukcijoje nurodytais darbais, jei darbus pavedė tiesioginis vadovas (2 t., b. l. 82). Tokiu bÅ«du įmonės direktorius G. M. turėjo teisę A.

K. pavesti atlikti kitÄ darbÄ . Tačiau, teismo manymu, Å¡altkalviui, remiantis jo pareigybinių nuostatų 2.8 punktu, be papildomo instruktažo ir mokymų negalima pavesti atlikti kito, už pagrindinį sudėtingesnio darbo, tuo labiau darbo, kuris įtrauktas į pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä . Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo G. M. ir jo gynėjo paaiÅ¡kinimus, jog A. ir A. K., vadovaujantis Å¡altkalvio pareiginių nuostatų 3 punktu, dirbant aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m, privalėjo naudoti Å¡almus, asmens tvirtinimo diržus, nepradėti dirbti, jei neįrengti aptvarai.

Kaltinamasis nurodė, kad įmonėje yra stelažiukai ant ratukų su atitvarais, ant kurių Å¡altkalviai palipa norėdami remontuoti automobilių kabinas ar puspriekabes. Liudytojas Å¡altkalvis M. A. nurodė, kad jis aukÅ¡tyje nedirbęs, jo atitvarų niekas nemokė įsirengti, dirbant aukÅ¡tyje nuo 1,4 m Å¡almas turi bÅ«ti. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad dideliame aukÅ¡tyje dirbo ne pirmÄ kartÄ , tačiau jo niekas nemokė atitvarų pasidaryti ir dėl darbo dideliame aukÅ¡tyje neinstruktavo.

A. K. nurodė, kad didžiausias aukÅ¡tis, kuriame dirbo Å¡altkalvio darbus, buvo iki 2 m aukščio, tuo metu naudojo stelažiukus (vežimėlius) su atitvarais. Liudytojai Å¡altkalviai S. V. ir A. M. patvirtino, kad dirbę didžiausiame aukÅ¡tyje yra iki 2 metrų, ir apsaugai nuo nukritimo naudodavo stelažiukus su atitvarais, pasidaryti atitvarus jų niekas nemokė. Liudytojas suvirintojas K. M. nurodė, kad dėl darbo aukÅ¡tyje jam buvo specialÅ«s kursai Panevėžyje, buvo mokomas įsirengti aukÅ¡tyje darbo vietÄ .

Daroma iÅ¡vada, kad UAB „G.“ kiti Å¡altkalviai, iÅ¡skyrus A. ir A. K., savo darbus yra atlikę didžiausiame aukÅ¡tyje iki 2 metrų, tas darbas buvo susijęs su vilkikų ar puspriekabių remontu, ir tokiam darbui naudojo stelažiukus su atitvarais. UAB „G.“ darbuotojai, taip pat ir K., nebuvo apmokyti atlikti aukÅ¡tyje darbus, nesusijusius su automobilių remontu. Kaltinamasis G. M. asmeniÅ¡kai A. ir A. K. pavedė atlikti statybininko darbÄ aukÅ¡tyje papildomai jų neapmokius ir neinstruktavus.

Ir nors Å¡altkalvio pareiginiuose nuostatuose buvo nurodyta naudoti atitvarus ir kitas apsaugines priemones dirbant virÅ¡ aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m, galima teigti, kad Å¡altkalvio nuostatai iÅ¡ esmės pritaikyti darbams tik tokiame aukÅ¡tyje, kuriuos Å¡altkalviai gali atlikti stovėdami ant santykinai neaukÅ¡tų stelažiukų su atitvarais. Nei A. ir A. K., nei kiti Å¡altkalviai nebuvo apmokyti ir instruktuoti dirbti 5 m ir didesniame aukÅ¡tyje, nebuvo apmokyti pasidaryti atitvarus. Nagrinėjamu atveju A. ir A. K. buvo pavestas darbas, įtrauktas į pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , nors Å¡altkalvystės darbai patys savaime nėra pavojingi.

A. ir A. K. stogo Å¡iltinimo darbus dirbo 5,15 m aukÅ¡tyje, dėl saugaus darbo aukÅ¡tyje nebuvo papildomai apmokyti ir instruktuoti, o kaltinamasis G. M., antrÄ po darbų pradžios dienÄ užlipęs pas K. ir matydamas, kad neįrengti atitvarai ir K. nenaudoja Å¡almų, darbų nesustabdė, neuždraudė dirbti iki bus įrengti atitvarai ir nepavedė A. L. prakontroliuoti, kad bÅ«tų įrengta saugi darbo vieta. Å . A. ir A. K. galėjo naudoti, jei patys bÅ«tų to norėję, tačiau Å¡almas nebÅ«tų užkirtęs kelio kritimui, tik gal bÅ«tų suÅ¡velninęs kritimo pasekmes.

Kaip nurodė kaltinamasis G. M., į apsaugos priemones tiek jis, tiek K. pažiÅ«rėjo neatsakingai ir prarado budrumÄ dėl to, kadangi Å¡iltinamas stogas buvo plokščias ir jo plotas nemažas. Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o (patv. 2002-09-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1386) 3 punkte nurodyta, kad prie pavojingų darbų priskiriama darbai, atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės pavirÅ¡iaus ar grunto ..... (3.4.7 p.). Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų (patv.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymu Nr. A1-276) 12 p. nurodyta, kad darbuotojai, prieÅ¡ pradėdami dirbti pavojingus darbus, įraÅ¡ytus į Pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , ................jei jiems darbdavio sprendimu neužtenka profesinių įgÅ«džių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 str. 2 d. 5p., 13 str. 10 d., 27 str. 1, 4 ir 5 d.

Kaip minėta, A. ir A. K. prieÅ¡ pradėdami dirbti jiems pavestÄ darbÄ , įtrauktÄ Ä¯ pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , nebuvo mokomi ir instruktuojami bei jų žinios nebuvo patikrintos. Daroma iÅ¡vada, kad kaltinamasis G. M. neužtikrino, kad nukentėjusiajam A. K. bÅ«tų pravesti mokymai kaip saugiai atlikti darbus aukÅ¡tyje, taip pat neinformavo atsakingo už darbų saugÄ A. L., kad bÅ«tina A. K. pravesti tokius mokymus, tokiu bÅ«du pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų 12 punkto reikalavimus.

Kaltinamasis G. M., duodamas nurodymÄ A. ir A. K. apÅ¡iltinti dažymo patalpos perdangÄ 5,15 metro aukÅ¡tyje, iÅ¡ esmės pavedė jiems atlikti statybos darbÄ . Pavesdamas Å¡altkalviams atlikti statybos darbÄ G. M. pats privalėjo užtikrinti darbuotojams saugias darbo sÄ lygas arba pavesti tai padaryti A. L.. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patv. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346) 21 punkte nurodyta, kad aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iÅ¡ aukščio, turi bÅ«ti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu virÅ¡uje, 0,15 m aukščio iÅ¡tisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukÅ¡tyje nuo pakloto pavirÅ¡iaus -su viduriniu taÅ¡eliu, arba bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones.

Taisyklių DT 5-00 18 punkte nurodyta, kad visi asmenys esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patv. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34) 4 priedo 37.2 punktas nurodo, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

Aukščiau paminėtų ir kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimai nebuvo įgyvendinti ir privalomos apsaugos priemonės nebuvo naudojamos, todėl atsakomybę turėtų prisiimti įmonės direktorius G. M., kuris pagal galiojančiÄ Ä¯monėje praktikÄ nagingiausiems darbuotojams asmeniÅ¡kai pavesdavo įvairius darbus, Å¡iuo konkrečiu atveju neinformavo darbų saugos inžinieriaus A. L. ir jo neįpareigojo, kad A. ir A. K. pravestų mokymus kaip saugiai atlikti darbus aukÅ¡tyje. Darbdavys privalo darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas, ir tokių sÄ lygų sudarymui nepakanka nurodymo dirbti „lėtai ir atsargiai“.

Nors Å¡almus A. ir A. K. turėjo galimybę pasiimti ir naudoti, Å¡i aplinkybė neÅ¡alina G. M. atsakomybės. Nurodymas Å¡altkalvio pareiginiuose nuostatuose imtis saugumo priemonių dirbant 1,3 m aukÅ¡tyje iÅ¡ esmės yra pritaikytas Å¡altkalvio atliekamiems darbams remontuojant vilkikus ir jų priekabas, ir remiantis Å¡iais nuostatais Å¡altkalviams be papildomų mokymų negali bÅ«ti pavedami pavojingi darbai aukÅ¡tyje. PrieÅ¡ingu atveju galima manyti, kad Å¡altkalviams, remiantis jų pareiginiais nuostatais, galima pavesti bet kokius pavojingus darbus, taip pat ir dar didesniame aukÅ¡tyje – apÅ¡ildyti gamybinių ar administracinių pastatų sienas ar stogus, dirbti ant pastolių ir panaÅ¡iai – tačiau tokiu atveju darbuotojams nebus užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos.

Apibendrinant visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamas G. M., bÅ«damas UAB „G.“ direktoriumi ir turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimÄ ir atestuotu darbų saugos srityje, turėdamas realias galimybes numatyti nelaimingų padarinių atsiradimÄ ir užkirsti galimybę tiems padariniams atsirasti, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti darbuotojus bei jų sveikatÄ ir užkirsti keliÄ nelaimingų padarinių atsiradimui, pažeidė kaltinamajame akte nurodytų teisės aktų reikalavimus, ko pasėkoje dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe žuvo darbuotojas A.

K., t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ir nerÅ«pestingumo padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . G. M. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 str. 1 d., įrodyta teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Dėl kaltinimo A. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Teismo manymu, A. L. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., todėl jis iÅ¡teisinamas. Nors A. L. nelaimingo atsitikimo metu UAB „G.“ ėjo vyr. inžinieriaus pareigas ir buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ , tarp jo veiksmų vykdant pareigas ir nelaimingo atsitikimo nėra priežastinio ryÅ¡io.

Taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ darbe, turi bÅ«ti nustatyta, kokius konkrečiai norminius aktus tas asmuo pažeidė ir kad bÅ«tent Å¡ie pažeidimai yra bÅ«tina sÄ lyga ir pagrindinė priežastis padariniams kilti. Kaltinimai, pateikti G. M. ir A. L., praktiÅ¡kai identiÅ¡ki. Skirtumas toks, kad G. M. neužtikrino ir nekontroliavo atsakingo už darbų saugÄ inžinieriaus A. L., kas Å¡is užtikrintų nukentėjusiajam mokymus kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukÅ¡tyje, žinių tikrinimÄ , dėl ko pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo nuostatų Nr. A1-276 12 -tÄ punktÄ ......., o A.

L. kaltinamas, kad privalėdamas užtikrinti įmonės darbuotojų mokymÄ , žinių tikrinimÄ , neapmokydamas nukentėjusiojo A. K. kaip saugiai kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukÅ¡tyje, tuo pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo nuostatų Nr. A1-276 12 -tÄ punktÄ ....... Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdamas parodymus teisme nuosekliai neigė kaltę nurodydamas, kad apie direktoriaus pavedimÄ K. apÅ¡iltinti patalpos perdangÄ nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 89-92, 98-101) A.

L. nurodė, kad jis apie G. M. nurodymÄ A. ir A. K. nebuvo informuotas, todėl ir nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta darbų sauga dirbant aukÅ¡tyje. Nežino, nuo kokios dienos A. ir A. K. pradėjo dirbti aukÅ¡tyje, matė juos dirbant ant žemės ir pjaustant medienÄ , o dirbant aukÅ¡tyje jų nematė ir nežinojo apie direktoriaus pavedimÄ A. ir A. K.. Posėdžio metu A. L. nurodė, kad įmonėje buvo praktika, kad direktorius dažnai pasiimdavo nagingiausius darbuotojus savo žinion ir jiems pavesdavo atlikti įvairius Å«kinius nestandartinius darbus.

Jis nesidomėdavo, kokius darbus dirba darbuotojai pagal direktoriaus pavestas užduotis. A. ir A. K. dirbdavo Å«kinius darbus pagal direktoriaus pavedimÄ , ir jis dėl nagrinėjamo atvejo žinojo, kad A. ir A. K. direktorius pasiėmė savo žinion, tačiau nežinojo, kokį darbÄ jie dirbs konkrečiai. Negirdėjo, kaip direktorius lapkričio 11 ar 12 d. davė nurodymÄ K. Å¡iltinti stogÄ , matė, kad K. 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis dirbo angare ir pjaustė medienÄ . Jam nežinoma, kokiu tikslu K. pjaustė medienÄ , manė, kad tÄ medienÄ tiesiog reikia sutvarkyti.

Lapkričio 12-14 dienomis K., dirbančių aukÅ¡tyje, nematė, užlipęs į K. darbo vietÄ nebuvo. Pripažino, kad, pagal profesinės rizikos nustatymo kortelę Å¡altkalvio darbo vietai (2 t., b. l. 156-167), Å¡altkalviui, dirbančiam didesniame kaip 1,3 m aukÅ¡tyje, turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas apsauginis Å¡almas, tačiau K. asmeniÅ¡kai Å¡almai nebuvo iÅ¡duoti, nes nebuvo poreikio ir nebuvo jiems kaip Å¡altkalviams darbų aukÅ¡tyje. Paskyra darbams aukÅ¡tyje nebuvo suraÅ¡yta, nes direktorius nesuformino, ir jis nežinojo apie A. ir A.

K. darbÄ aukÅ¡tyje Å¡iltinant patalpos perdangÄ , tačiau K. Å¡almus ir apsaugines virves galėjo bet kada paimti, nes apsaugos priemonės buvo sandėlyje laisvai prieinamos. Ä®monėje nė vienas darbuotojas nebuvo apmokytas dirbti aukÅ¡tyje, nes nebuvo poreikio, apie ankstesnius A. K. darbus aukÅ¡tyje jis neturi informacijos. Kaltinamojo G. M. parodymai apie A. L. žinojimÄ ar nežinojimÄ dėl K. pavestų darbų prieÅ¡taringi. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. buvo nurodęs, kad jis A. L. neinformavo apie tai, jog A. ir A.

K. nuo 2018-11-12 pavedė atlikti plovyklos stogo perdangos Å¡iltinimo darbus. Posėdžio metu G. M. ne vienÄ kartÄ patvirtino, kad nurodymÄ K. apÅ¡iltinti plovyklos stogÄ davė asmeniÅ¡kai jis ir tiesiogiai darbui vadovavo, nurodymÄ dėl darbo K. davė ne per rytinį pasitarimÄ , kuriame dauguma darbuotojų, įskaitant ir A. L., dalyvaudavo. Inžinieriui A. L. apie K.. pavestÄ darbÄ neminėjo ir jam neaiÅ¡kino, kÄ dirbs K.. Tačiau taip pat G. M. nurodė, jog A. L., nors ir ne iki smulkmenų, žinojo apie įmonėje atliekamÄ K. darbÄ .

G. M. neprašė A. L., kad K. prainstruktuotų dėl darbo aukÅ¡tyje. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta neginčijamų duomenų, jog A. L. žinojo apie G. M. pavedimÄ K. dėl plovyklos perdangos Å¡iltinimo. A. L. neneigia matęs Andrių ir A. K. ruoÅ¡iant medienÄ ant žemės, tačiau nepaneigti jo parodymai, kad nežinojo apie tos medienos panaudojimÄ ir K. darbÄ aukÅ¡tyje. Visos abejonės paprastai vertinamos apkaltintojo asmens naudai. Nėra jokių duomenų, kad A. L. bÅ«tų užlipęs į aukÅ¡tį ir matęs ten dirbančius K..

Vien kito kaltinamojo G. M. prieÅ¡taringi parodymai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad A. L. žinojo visÄ informacijÄ apie pavedimÄ K. ir kad nesiėmė priemonių apmokyti K. saugiai atlikti pavojingus darbus. Labai svarbÅ«s nukentėjusiojo A. K. paaiÅ¡kinimai, kad jo su tėvu A. K., dirbančių aukÅ¡tyje, A. L. negalėjo matyti, galėjo matyti tik kaip jie kilnojo pagalius ant žemės. Negalėjo matyti todėl, kad stogas buvo plokščias ir dirbantysis galėjo pasimatyti tik kai jis prieidavo prie kraÅ¡to (5 t., b. l. 72).

A. K. nurodė, kad, jo nuomone, A. L. turėjo žinoti apie darbus aukÅ¡tyje, nes „jis su tėvu dažnai pasikalbėdavo, jie gerai sueidavo“. Tačiau taip pat A. K. nurodė, jog negali patvirtinti, kad A. L. tikrai žinojo, jog jis su tėvu dirba aukÅ¡tyje. Daroma iÅ¡vada, kad A. K. manymas, jog A. L. galėjo žinoti apie pavestÄ darbÄ aukÅ¡tyje, pagrįstas numanomais A. K. pokalbiais su A. L. 2018 m. lapkričio 12-14 dienomis, ir tokie parodymai negali bÅ«ti laikomi neginčijamu įrodymu, nes taip pat galima manyti, kad tokių pokalbių nebuvo iÅ¡ viso.

Tokiu bÅ«du nėra neginčijamų duomenų, jog A. L. žinojo apie direktoriaus G. M. pavedimÄ K. atlikti darbus aukÅ¡tyje, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas dėl to, kad neužtikrino A. K. saugių gyvybei ir sveikatai darbo sÄ lygų bei nepravedė instruktažo dėl darbų aukÅ¡tyje. A. L., neturėdamas informacijos apie asmeninį direktoriaus pavedimÄ K. dėl darbų aukÅ¡tyje, nepažeidė jokio norminio akto, reglamentuojančio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas.

Nors A. K. nurodė, kad ant stogo (aukščio nuo žemės pavirÅ¡iaus nenurodė) su tėvu dirbo ne pirmÄ kartÄ ir jiems Å¡almai ir apsauginės virvės nebuvo iÅ¡duodami visais atvejais, Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės, nes byla nagrinėjama pateikto kaltinimo ribose. Nelaimingo atsitikimo 2018-12-04 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys buvo (2 t., b. l 41) - tinkamai neidentifikavęs darbų atliekamų aukÅ¡tyje keliamos profesinės rizikos, darbdavys organizavo dažymo patalpos, kurios aukÅ¡tis 5,15 m, perdangos apÅ¡iltinimo darbus.

PrieÅ¡ darbų pradžiÄ nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės - aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iÅ¡ aukščio. Neįrengus aptvarų, darbuotojai neaprÅ«pinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis - saugos diržais, numatant jų tvirtinimo bÅ«dus, neiÅ¡duoti apsauginiai Å¡almai. Pažeista Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 21 punktas (Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iÅ¡ aukščio, turi bÅ«ti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu virÅ¡uje, 0,15 m aukščio iÅ¡tisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukÅ¡tyje nuo pakloto pavirÅ¡iaus - su viduriniu taÅ¡eliu, arba bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones) ir 18 punktas (Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius Å¡almus) ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. A1-22/D1-34 4 priedo 37.2 punktas (Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai); - darbuotojai prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, nebuvo tinkamai instruktuoti ir apmokyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Tiriant mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ , nustatyta, kad darbuotojai, prieÅ¡ pradedant darbus aukÅ¡tyje, nebuvo instruktuoti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus. Pažeistas UAB „G." direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarkos", patvirtintos 2010-10-29, 7 punktas (Papildomi ir specialÅ«s darbuotojų instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais nustatomi atskiru direktoriaus įsakymu); -Darbuotojai neapmokyti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus (darbus aukÅ¡tyje).

Ä®monėje nėra parengtos darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarkos. Pažeista Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 12 punktas (Darbuotojai, prieÅ¡ pradėdami dirbti pavojingus darbus, įraÅ¡ytus į Pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgÅ«džių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis.

Kai Å¡iuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo, atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtÄ ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintÄ profesinio mokymo programÄ . Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus). Teismo manymu, pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – A. ir A. K. nebuvo apmokyti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus (darbai aukÅ¡tyje virÅ¡ 5 m), nebuvo apmokyti pasidaryti atitvarus ir jų nepasidarė.

Kadangi pavedimo atlikti tokius mokymus A. L. negavo, apie asmeninį G. M. pavedimÄ K. neturėjo informacijos, todėl tarp A. L. veiksmų vykdant darbų saugos inžinieriaus pareigas (bÅ«nant atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ ) ir nelaimingo atsitikimo nėra priežastinio ryÅ¡io. Pastebėtina, jog aplinkybės prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ susiklostė taip, jog iÅ¡vakarėse – 2018-11-14- A. K. buvo periodiÅ¡kai instruktuotas pagal visas UAB „G.“ patvirtintas instrukcijas dėl saugaus darbo (2 t., b. l. 77-79).

Dėl darbų aukÅ¡tyje A. K. nebuvo instruktuotas, tačiau A. L. kaltės dėl to nėra, nes nei pavedimo iÅ¡ direktoriaus G. M. dėl papildomo instruktažo pravedimo, nei informacijos apie atliekamus darbus aukÅ¡tyje A. L. neturėjo. A. L. iÅ¡teisinamas pagal BK 176 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl bausmės G. M.. G. M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. M. padarė neatsargų baigtÄ nusikaltimÄ , dėl ko buvo sukeltos negrįžtamos sunkios pasekmės- žuvo UAB „G.“ darbuotojas A. K.. G. M. yra dirbantis UAB „G.“ direktoriumi (3 t., b. l. 62), neteistas (3 t., b. l. 69), iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka (daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, 3 t., b. l. 63-68). BK 55 str. nurodo, kad -asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

BK 176 str. 1 d. sankcijoje nurodytos tokios bausmės – bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. G. M. skiriama bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį. G. M. stengėsi, kad A. ir A. K. dirbtų saugiai (liepė dirbti saugiai ir lėtai), tačiau toks darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas nėra pakankamas. Pažymėtina, kad nors ir nebuvo A. ir A. K. apmokyti įsirengti aptvarus darbui aukštyje, jie turėjo galimybę iš darbdavio gauti šalmus, o pagal šaltkalvio pareiginius nuostatus šalmus privalėjo naudoti.

Atsižvelgiama, kad stogas, nuo kurio nukrito A. K., buvo plokščias, todėl didelę reikÅ¡mę nelaimingo atsitikimo įvykimui turėjo aplinkybių sutapimas (užkliuvimas koja už „bruselio“) ir didelis nukentėjusiojo A. K. neatsargumas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turėtų bÅ«ti skiriama bauda, skirtÄ bausmę individualizavus pagal bylos aplinkybes, G. M. skiriamos bausmės dydis nustatomas artimesnis minimaliam (BK 61 str.). Bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti nustačius savanoriÅ¡kÄ 4 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ .

Dėl civilinių ieškinių. Nukentėjusieji šioje byloje civiliniai ieškovai J. D. (žuvusiojo duktė), V. K. (žuvusiojo duktė), A. K. (žuvusiojo sūnus), R. K. (žuvusiojo sūnus), R. K. (žuvusiojo buvusi sutuoktinė) pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 40-83), bylos eigoje ieškinį tikslino (4 t., b. l. 76-97; 5 t., 5 t., b. l. 62-64) ir galutiniu reikalavimu prašė:

1) J. D. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 4460,00 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) V. K. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 1220,43 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) A. K. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 40000,00 € neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) R. K. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 15000,00 € neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) R. K. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „G.“ priteisti 3279,15 € turtinės ir 5000,00 € neturtinės žalos atlyginimÄ ; Visus nukentėjusiuosius atstovavo advokatas A. J., nukentėjusieji baigiant procesÄ (nukentėjusiųjų vardu atstovas advokatas A. J.) prašė priteisti J. D. naudai 4849,87 € iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. D. ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kinio turtinę reikalavimo dalį – 4460 € - sudaro: tėčio A.

K. laidojimo iÅ¡laidos – 2090 € (1 t., b. l. 48, 49); bÅ«simos iÅ¡laidos A. K. kapavietės priežiÅ«rai – 2000 €; A. K. kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos – 3370 € (5 t., b. l. 64). IeÅ¡kovė nurodo patyrusi (patirsianti) 7460 € žalÄ , kadangi UAB „G.“ 3000 € sumokėjo vienkartinę iÅ¡mokÄ laidotuvių iÅ¡laidoms kompensuoti (1 t., b. l. 75), mažina reikalavimÄ ir iÅ¡ UAB „G.“ praÅ¡o priteisti 4460 € turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos ieÅ¡kinyje J.

D. nurodė, kad ji patyrė gilius iÅ¡gyvenimus, po tėčio žūties teko guosti kitus Å¡eimos narius ir dalintis jų patiriamu stresu bei iÅ¡gyvenimais. Jai teko kuruoti laidotuvių procesÄ , šį procesÄ skaudžiai iÅ¡gyveno, nes tėtis svečiavosi pas jÄ prieÅ¡ pat mirtį-2018-11-10. Po laidotuvių jai pablogėjo sveikata, 2018-12-27 ji kreipėsi dėl sveikatos bÅ«klės nustatymo, sveikatai negerėjant 2019 m. pradžioje pradėjo lankyti jogos kursus. Posėdžio metu J. D. paaiÅ¡kino, kad nuo tėvų atsiskyrė kai pradėjo mokytis universitete 2001 metais, tačiau iÅ¡liko artimi ir vienÄ kartÄ per mėnesį pasimatydavo, taip pat susitikdavo per Kalėdas, Velykas, keisdavosi dovanomis.

Palaiko reikalavimÄ priteisti 15000 € neturtinę žalÄ , tačiau nežino kaip tÄ skausmÄ bÅ«tų galima įvertinti. Po tėčio mirties paveldėjo turtÄ viena, kartu paveldėjo ir tėčio Å¡unį. Mamos nedidelė pensija, todėl visi vaikai mamÄ paremdavo finansiÅ¡kai. Po santuokos nutraukimo tėtis mamai neatleido, bet turėjo viltį, kad sugrįš. Dėl praÅ¡omų priteisti bÅ«simų kapavietės iÅ¡laidų – 2000 € - nurodė, kad tos iÅ¡laidos bus už gėles, už kapavietės priežiÅ«rÄ , nes pasamdys prižiÅ«rintį asmenį.

Gali bÅ«ti, kad jos turtinis reikalavimas nesumažintas valstybės iÅ¡mokėtų laidojimo paÅ¡alpų dydžiu. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. K. ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kinio turtinę reikalavimo dalį – 1220,43 € - sudaro: lėktuvo bilietai grįžimui į laidotuves Lietuvoje ir atgal į gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė) 367,45 € (1 t., b. l. 65-68); automobilio nuoma Lietuvoje – 201,47 € (1 t., b. l. 69); negautas atlygis iÅ¡ darbdavio dėl dienų, skirtų laidotuvėms, už 3 dienas-387,42 € (1 t., b. l. 70-73; 4 t., b. l. 84); lėktuvo bilietai 2019-02-14 grįžimui į apklausÄ Panevėžio AVPK ir atgal į (duomenys neskelbtini)-88,09 € (4 t., b. l. 85); negautas atlygis iÅ¡ darbdavio dėl dienos, sugaiÅ¡tos 2019-02-14 vykstant į apklausÄ , už 1 dienÄ -129,14 € (4 t., b. l. 84); automobilio nuoma Lietuvoje 2019-02-14 – 46,86 € (4 t., b. l. 86).

Dėl neturtinės žalos ieÅ¡kinyje V. K. nurodė, kad ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje Britanijoje, po laidotuvių privalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) ir netekties skausmÄ kęsti svetimoje Å¡alyje. Netekusi tėvo, patyrė gilius iÅ¡gyvenimus, buvo sutrikęs miegas, virÅ¡kinimas, padarinius sveikatai jaučia iki Å¡iol. Posėdžio metu V. K. atstovas advokatas A. J. palaikė ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, kad V. K. yra jauniausia Å¡eimos narė ir bÅ«nant užsienyje neteko tėčio, gedėti teko be artimųjų paramos.

Mano, kad V. K. reikalavimas priteisti 15000 € neturtinę žalÄ atitinka bylos aplinkybes ir teismų praktikÄ . Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. K. ieÅ¡kinyje prašė priteisti 40000 € neturtinę žalÄ ir nurodė, kad jo ir tėčio A. K. buvo daugiau nei giminystės ryÅ¡ys, tai ir artima draugystė. A. K. su tėčiu dirbo komandoje pastaruosius penkerius metus ir 2018-11-15 matė nelaimingÄ atsitikimÄ â€“ dar kalbino tėtį, kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . Nelaimės matymas stipriai sukrėtė A.

K. ir darbas tapo nepakeliama emocine naÅ¡ta, todėl 2018-11-16 išėjo iÅ¡ darbo UAB „G.“. Dėl patirto streso A. K. buvo skirti vaistai nuo depresinių sutrikimų, gydymas ir Å¡iuo metu tęsiamas. Posėdžio metu A. K. paaiÅ¡kino, kad nelaimės dienÄ tėčiui koja už 10 cm aukščio bortelio užkliuvo ir jis tespėjo krisdamas tik suÅ¡ukti – ai, ai. Kai nulipo į apačiÄ tėtis gulėjo kraujo klane be gyvybės ženklų. Buvo Å¡oko bÅ«senoje, bandė žiÅ«rėti pulsÄ , tačiau atvykę medikai pareiÅ¡kė užuojautÄ .

Nurodo patyręs 40000 € neturtinę žalÄ , kartu pripažino, kad dėl neatsargaus darbo yra dalis ir jo su tėčiu kaltės. Nors tėtis gyveno vienas, didžiÄ sias Å¡ventes visi praleisdavo kartu. Psichinių sveikatos problemų turėjo ir iki tėčio žūties, jam buvo diagnozuotas nemigos sindromas (depresija). Mėnesį gulėjo Panevėžio ligoninėje, vėliau gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. K. ieÅ¡kinyje prašė priteisti 15000 € neturtinę žalÄ ir nurodė, kad su tėčiu A. palaikė artimÄ santykį, lankydavosi kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį ir darbo dienomis po darbo – tėčio gyvenamoji vieta jam buvo pakeliui iÅ¡ darbo į gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Dėl tėčio mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iki Å¡iol jaučia nerimÄ ir neigiamus nervinės įtampos padarinius sveikatai. Posėdžio metu R. K. paaiÅ¡kino, kad apie nelaimę sužinojo bÅ«damas darbe, jam paskambino brolis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tėčio labai trÅ«ksta, nes su juo susitikdavo kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį, taip pat Å¡eima susitikdavo per Å¡ventes, savaitgaliais. Jis yra nevedęs, gyvena su motina, netekties skausmÄ mažino bendraudamas su Å¡eimos nariais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. ieškinyje nurodė, kad ieškinio turtinę reikalavimo dalį – 3279,15 € - sudaro: išlaidos išlaikyti šunį, kuriuo rūpinosi A. K.. Išlaidos per metus šuniui išlaikyti sudaro 655,83 €, kadangi šuo apytiksliai gyvens 5 metus, viso išlaidos sudarys 3279,15 € (1 t., b. l. 77-83; 4 t., b. l. 87-97). Santuokoje su A. K. išgyveno 32 metus, santuoka nutraukta 2007-08-21, tačiau palaikė šiltus santykius ir šeimos šventes švęsdavo kartu.

Jai A. K. padėdavo prie Å«kio darbų, teikdavo materialinę paramÄ , patirtÄ neturinę žalÄ vertina 5000 € ir tai yra protingo dydžio kompensacija. Posėdžio metu R. K. paaiÅ¡kino, kad santuokoje su A. K. iÅ¡gyveno 36 metus, santuokÄ nutraukė 2007 metais, po santuokos nutraukimo dar 4 metus gyveno kartu. IÅ¡ darbo A. grįždavo pavargęs, apsibardavo, todėl nutarė gyventi atskirai. A. K. ir toliau pas jÄ atvažiuodavo, padėdavo Å«kyje. Nutraukiant santuokÄ duktė buvo nepilnametė, tačiau iÅ¡laikymÄ A.

K. teikė gera valia. Ji išėjo gyventi ne pas kitÄ vyrÄ , o pas sÅ«nų. A. K. buvo nusipirkęs namÄ (duomenys neskelbtini), tai jai tÄ namÄ perrašė, o ji su sÅ«numi R. tame name ir gyveno. A. K. atvažiuodavo ne tik per Å¡ventes, bet ir savaitgaliais. SantuokÄ nutraukė, nes ji susirgo depresija ir kildavo barniai, todėl nusprendė iÅ¡eiti. Jai A. K. kas mėnesį duodavo po 100 Lt grynais, po to po 100 €, nes jos pensija nedidelė, didesnės nesukaupė, nes nėjo į darbÄ ir visÄ dėmesį skyrė vaikų auginimui.

VisÄ turtÄ nutraukiant santuokÄ buvo pasidalinę po ½ dalį. A. K. turtÄ paveldėjo J. D., tačiau Å¡unį, kuris buvo mirusiojo nuosavybė, iÅ¡ karto prižiÅ«rėti ir auginti pasiėmė ji. Å uns iÅ¡laikymo iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti, nes negali Å¡uns užmigdyti, iÅ¡laikymas kainuoja po 50 € per mėnesį. Civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovas A. A. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiesiems sutinka atlyginti neturtinę žalÄ , kuri nurodyta įmonės raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, turtinės žalos atlyginti nesutinka.

Nors UAB „G.“ turtas virÅ¡ 3 milijonų eurų, yra dideli įsipareigojimai kreditoriams. Civilinis atsakovas atsikirtime dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nurodė (4 t., b. l. 101-104), kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į CK 6.250 ir 6.282 straipsnių nuostatas, taip pat atsižvelgti į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl tokios žalos įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio.

Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Apskaičiuojant neturtinę žalÄ privaloma atsižvelgti ne tik į įstatyme nurodytus reikalavimus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes. Civilinis atsakovas sutiko visiems civiliniams ieÅ¡kovams atlyginti po 2000 € neturtinės žalos (viso 10000 €), nesutiko J. D. atlyginti turtinės žalos, nes bendrovė jau iÅ¡mokėjo 3000 € laidotuvių iÅ¡laidoms kompensuoti, taip pat nesutiko atlyginti turtinės žalos V.

K. ir R. K.. Iš pridėtų civilinio atsakovo dokumentų matyti (4 t., b. l. 105-174), kad UAB „G.“ dirba 118 darbuotojų, nors įmonė dirba pelningai ir turi turto daugiau nei už 3,6 milijono eurų, taip pat įmonė turi daug įsipareigojimų kreditoriams – bankams, akcininkui ir pagal lizingo sutartis. Teismas pasisako dėl visų ieškovų reikalavimų. Visi nukentėjusieji pateikė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, trys nukentėjusieji- J. D., R. K. ir V. K. – taip pat ir dėl turtinės žalos atlyginimo.

Paprastai turtinis reikalavimas turi bÅ«ti pagrįstas pridėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, neturtinė žala – tai moralinė žala, pergyvenimai, patirti dėl nusikalstamos veikos. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, į nusikaltimo pobÅ«dį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kiekvienas nukentėjusysis panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kai žūva artimas asmuo, neturtinę žalÄ vertina atskirai ir skirtingomis sumomis, taip pat ir neturtinė žala dėl įvairių nusikalstamų veikų teismų praktikoje vertinama skirtingai. Kiekvienas nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, iÅ¡ esmės laisvai ir savarankiÅ¡kai gali nustatyti neturtinės žalos dydį pateikdamas ieÅ¡kinį teismui, ir teismas pateiktÄ reikalavimÄ vertina bei nagrinėja. Didesnėmis sumomis neturtinė žala vertinama, jei ta žala padaryta tyčiniais veiksmais asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Dažniausiai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ ir kt. J. D. reikalavimas priteisti 4460,00 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ civilinio atsakovo J.

D. priteisiamos A. K. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, tas išlaidas sumažinant civilinio atsakovo išmokėta suma (3000 €, jau ieškinyje reikalavimas sumažintas nurodyta suma) bei valstybės išmokėtomis sumomis- 614,68 € (5 t., b. l. 4, 5). Laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos pagrįstos pridėtais dokumantais. Nepriteisiamos iš civilinio atsakovo J. D. būsimos A. K. kapavietės priežiūros 2000 € dydžio išlaidos, nes tų išlaidų J. D. nepatyrė, tos išlaidos hipotetinės, daugiau spėjamojo pobūdžio.

Tokių išlaidų J. D. gali iš viso nepatirti, arba patirti ateityje minimalias, nes A. K. kapas pilnai sutvarkytas – pastatytas paminklas, įrengta tvorelė ir uždėta plokštė. Neaišku, dėl ko konkrečiai susidarys tos būsimos išlaidos – kaip nurodė ieškovė, už gėles bei samdys asmenį kapui prižiūrėti. Tačiau gėlių padėjimo dažnumas ant kapo ir švaros palaikymas kapavietės vietoje nėra reglamentuoti, tai tiesiog giminaičių susitarimo reikalas, todėl neaišku, kodėl ieškovė tas išlaidas vertina 2000 €, o ne 4000 € ar 1000 €.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kinio negalima daryti iÅ¡vados, kad visi bendraieÅ¡kiai J. D. vienai bÅ«tų pavedę prisiimti bÅ«simas kapavietės priežiÅ«ros iÅ¡laidas. Vertinant reikalavimus priteisti bÅ«simÄ turtinę žalÄ atsižvelgiama į iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ , loginį pagrįstumÄ , realumÄ . A. K. palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Nors A. K. sÅ«nÅ«s ir buvusi sutuoktinė gyvena KupiÅ¡kio rajone, reikalavimÄ dėl bÅ«simų kapavietės priežiÅ«ros iÅ¡laidų priteisimo pateikė ir įsipareigojimÄ prižiÅ«rėti kapavietę prisiėmė J.

D., gyvenanti Jonavoje, tai yra tolokai nuo KupiÅ¡kio rajono. Atmetant reikalavimÄ dėl bÅ«simų kapavietės priežiÅ«ros iÅ¡laidų priteisimo J. D. informuojama, kad patyrus realias kapavietės priežiÅ«ros iÅ¡laidas ji turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl tų iÅ¡laidų priteisimo. J. D. iÅ¡ civilinio atsakovo priteisiamas 1845,32 € turtinės žalos atlyginimas (4460-2000-614,68 = 1845,32). J. D. reikalavimas priteisti 15000 € neturtinę žalÄ tenkinamas iÅ¡ dalies.

Vertinant visų ieÅ¡kovų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo atsižvelgiama, kad nusikaltimas yra neatsargus, taip pat atsižvelgiama į paties nukentėjusiojo A. K. didelį neatsargumÄ . NeatsargumÄ pripažino ir nukentėjusysis A. K., nurodęs, kad jei bÅ«tų reikalavę apsaugos priemonių, tai jas ir bÅ«tų gavę. Tačiau nukentėjusiojo neatsargumas neatleidžia civilinio atsakovo nuo žalos atlyginimo, į neatsargumÄ atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Visų ieÅ¡kovų reikalavimas yra dėl neturtinės žalos priteisimo yra 90000 € dydžio, teismui privaloma atsižvelgti į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. IÅ¡ pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 52, 53; 5 t., b. l. 34-48) matyti, kad A. K. vaikai su juo bendraudavo, kartu bÅ«davo ir sutuoktinė R. K., su kuria santuoka nutraukta KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-08-21 sprendimu (3 t., b. l. 145). Galima daryti iÅ¡vadÄ â€“ nors A. K. gyveno vienas, jis nebuvo vieniÅ¡as. Mirus tėčiui vaikai patyrė neturtinę žalÄ , tačiau kaip minėta, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes tiksliai neįmanoma įvertinti asmens patirto dvasinio skausmo ir pergyvenimų.

Pripažinus, kad nukentėjusioji J. D. patyrė neturtinę žalÄ , teismas konstatuoja, jog Å¡i neturtinė žala negali bÅ«ti įvertinta ieÅ¡kinyje nurodytu dydžiu – 15000 eurų. Reikalavimas atlyginti 15000 € neturtinės žalos dėl neatsargaus nusikaltimo, kai pats nukentėjusysis elgėsi neatsargiai, yra per didelis ir pažeidžiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. IÅ¡ ieÅ¡kinio ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad J. D. labiausiai teko rÅ«pintis tėčio laidotuvėmis, po to kapavietės sutvarkymu.

IÅ¡ pridėtų J. D. sveikatos bÅ«klę apibÅ«dinančių dokumentų (1 t., b. l. 56-61) matyti, kad nukentėjusiajai 2019-01-05 diagnozuotas Å«minis žandinis sinusitas, tačiau duomenų apie tai, kad Å¡is ir kiti nukentėjusiosios negalavimai bÅ«tų susiję su tėčio žūtimi, nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ bei į priteisiamÄ turtinę žalÄ , sumažina praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumÄ nuo 15000 € iki 5000 €. Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi bÅ«ti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamÄ elgesį.

V. K. reikalavimas priteisti 1220,43 € turtinės ir 15000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ civilinio atsakovo V. K. priteisiamos jos turėtos iÅ¡laidos, susijusios su atvykimu į tėčio laidotuves iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ ir atgal, automobilio nuomos iÅ¡laidos bei negauto uždarbio suma už tris dienas, kurias nedirbo dėl laidotuvių – Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos pridėtais dokumentais (1 t., b. l. 65-68, 69, 70-73; 4 t., b. l. 84). V. K. iÅ¡ civilinio atsakovo priteisiama 956,34 € dydžio turtinė žala.

Atmetamas V. K. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas, susijusias su jos atvykimu į apklausÄ 2019-02-14 ikiteisminio tyrimo institucijoje. BPK 103 str. nurodyta, kas laikoma proceso iÅ¡laidomis (be kitų iÅ¡laidų, tokiomis iÅ¡laidomis laikomos ir nukentėjusiojo iÅ¡kvietimo į procesinį veiksmÄ iÅ¡laidos). BPK 104 str. nurodo, kad proceso iÅ¡laidos atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Tokiu bÅ«du V. K. dėl iÅ¡laidų kompensavimo turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , nes jos praÅ¡ymu buvo kviečiama į apklausÄ .

V. K. reikalavimas priteisti 15000 € neturtinę žalÄ tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas nebekartoja aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų ir aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas laiko, kad V. K., nors ir yra jauniausia Å¡eimos narė, pastaruoju laikmečiu turėjo silpniausiÄ realų ryšį su tėčiu, nes yra iÅ¡vykusi dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę. Suprantama, kad iÅ¡ esmės vaikų moralinis skausmas ir netekties jausmo pergyvenimas netekus tėčio yra vienodas ir neturėtų bÅ«ti lyginamas ar vertinamas skirtingai.

Tačiau neturtinės žalos kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio ir teismas įpareigotas, ypač esant ne vienam civiliniam ieÅ¡kovui, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo vertybėms patirtÄ Å¾alÄ , tai yra įvertinti kiekvieno asmens patirtÄ neturtinę žalÄ pinigais. R. K. teismo posėdyje nurodė, kad jos duktė V. K. J. Karalystėje gyvena apie dvejus metus, ten gyvena su sužadėtiniu, todėl tiek jÄ , tiek tėtį lankydavo retai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. akivaizdÅ«s susitikimai pastaruoju laikotarpiu su tėčiu vykdavo retokai, daugiau buvo bendraujama elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis.

Teismo manymu, neturi esminės reikÅ¡mės aplinkybė, kad V. K. gyvena užsienyje, nes kiekvienas asmuo savanoriÅ¡kai renkasi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pasirinkus gyvenamÄ jÄ vietÄ ne Lietuvoje, natÅ«raliai akivaizdžių susitikimų su Å¡eimos nariais sumažėja. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ bei į priteisiamÄ turtinę žalÄ , sumažina praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumÄ nuo 15000 € iki 3000 €. A. K. reikalavimas priteisti 40000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iÅ¡ dalies.

Teismas atsižvelgia į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir dėmesį skiria asmens, praÅ¡ančio neturtinės žalos, bei žuvusiojo ryÅ¡iui. Teismo manymu, A. K. ir A. K. siejo glaudus ne tik giminystės (sÅ«nus ir tėvas) ryÅ¡ys, bet ir darbinis ryÅ¡ys, ir tas ryÅ¡ys buvo glaudžiausias iÅ¡ visų Å¡eimos narių. Kaip nurodė nukentėjusysis A. K., tėtis A. K. UAB „G.“ pradirbo 13 metų, jis pats dirbo trečiÄ kartÄ ir pastaruosius penkerius metus.

A. ir A. K. buvo Å¡altkalviai, dirbo kartu ir praktiÅ¡kai kiekvienÄ darbo dienÄ matydavosi. „Mes pastoviai buvom visur kartu“ – taip apibÅ«dino savo ir tėčio darbinius santykius A. K.. Ir kitus nestandartinius darbus, kuriuos pavesdavo įmonės vadovas, K. atlikdavo kartu. Ypač skausminga aplinkybė A. K. buvo tai, kad jis matė tėvo kritimÄ ir mirtį. Kaip nurodė A. K., jis dar bandė sugriebti krentantį tėtį, tačiau nepavyko, laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos, tikrino pulsÄ ir matė didėjančiÄ kraujo dėmę prie tėčio kÅ«no, sulaukė atvykusių medicinos darbuotojų konstatavimo, kad tėtis mirė.

Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų matyti, kad A. K. su tėčiu bendraudavo ir per šventes. Tačiau prašymas priteisti iš civilinio atsakovo 40000,00 € neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelis, panašaus dydžio reikalavimai teikiami sunkių ir labai sunkių tyčinių nusikaltimų (nužudymų ir pan.) bylose. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neatsargi ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Nors A. ir A. K. nebuvo tinkamai instruktuoti ir apmokyti atlikti darbus aukštyje, bent šalmus tai tikrai dirbdami galėjo naudoti.

A. K. posėdžio metu nurodė, kodėl dirbant susilpnėjo budrumas ir savisauga- „nekilo mintis panaudoti paprasčiausiÄ virvę tÄ kartÄ , kai dirbom, kadangi stogas buvo plokščias, o jie esÄ dirbę ir pavojingesnėms sÄ lygom. Jie nejautė tokios baimės, nes tas stogas buvo kaip grindys, vaikÅ¡tai ir viskas. Jis nebuvo nei slidus, nei kÄ , viskas tvarkoj buvo. Tai buvo ne Å¡laitinis stogas, todėl tokios baimės nebuvo, gal todėl taip ir įvyko viskas“ (5 t., b. l. 20). Teismas iÅ¡reikalavo medicininius dokumentus apie A.

K. sveikatÄ (5 t., b. l. 29, 30, 31), nes nukentėjusysis nurodė, kad po tėčio mirties jis vėl susirgo depresija. IÅ¡analizavęs iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, teismas nesieja ligos paÅ«mėjimų konkrečiai su tėčio A. K. mirtimi, tačiau nervinis sukrėtimas netekus tėčio galėjo turėti įtakos psichinės sveikatos pablogėjimui. A. K. pirmasis psichinės sveikatos sutrikimas diagnozuotas 2016-05-31- nustatyti miego sutrikimai. 2017-06-01 diagnozuota samatoforminė autonominė disfunkcija, kuri gydoma antidepresantais ir trankviliantais. 2017-07-10 A.

K. diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos sindromas ir galima manyti, kad tai ligos pikas, nes nukreiptas stacionariniam gydymui. Po to 2018-04-12, 2018-06-06, 2018-08-21 A. K. diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos sindromas, 2018-12-18 vėl diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos sindromas. Daroma iÅ¡vada, kad A. K. apie dvejus metus iki tėčio mirties (2018-11-15) sirgo depresija, paminėta liga tęsėsi ir po tėčio mirties, tačiau nėra pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kad A. K., jei nebÅ«tų įvykęs nelaimingas atsitikimas, bÅ«tų pasveikęs. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ , sumažina praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumÄ nuo 40000 € iki 8000 €.

R. K. reikalavimas priteisti 15000,00 € neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir dėmesį skiria asmens, prašančio neturtinės žalos, ir žuvusiojo ryšiui. Teismo manymu, R. K. ir tėtį siejo gana šiltas glaudus ryšys. Abu gyveno Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaimas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo yra nedideliu atstumu (~ 15 km atstumas), teismas neturi pagrindo netikėti R. teiginiais, kad su tėčiu susitikdavo šeštadieniais, švęsdavo šventes, tai patvirtina nukentėjusiųjų pateiktos nuotraukos.

Tačiau reikalavimas priteisti 15000,00 € yra per didelis ir tokia suma neturtinė žala negali bÅ«ti vertinama. Tenkinant tokį reikalavimÄ bÅ«tų pažeisti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ , sumažina praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumÄ nuo 15000 € iki 4000 €. R. K. reikalavimas priteisti 3279,15 € turtinės ir 5000,00 € neturtinės žalos netenkinamas. R. K. yra buvusi A. K. sutuoktinė, santuoka nutraukta KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-08-21 sprendimu (3 t., b. l. 145-147).

R. K. po santuokos nutraukimo nebuvo A. K. iÅ¡laikoma ir buvę sutuoktiniai kartu negyveno. Nors iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad tarp R. K. ir A. K. buvo sudaryta bažnytinė santuoka (5 t., b. l. 11), Å¡i santuoka nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, todėl ji nesukelia teisinių pasekmių (CK 3.24 str.). R. K. ieÅ¡kinio turtinis reikalavimas susijęs su A. K. turėto Å¡uns iÅ¡laikymu (1 t., b. l. 77-83). R. K. nurodė, kad visÄ turtÄ po A. K. mirties paveldėjo duktė J. D., tačiau ji pasiėmė prižiÅ«rėti Å¡unį.

Teismo manymu, A. K. Å¡unį, kaip ir visÄ turtÄ , paveldėjo J. D., nes neleidžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su iÅ¡lyga. Tai, kad Å¡unį iÅ¡laikyti apsiėmė R. K., nesuteikia jai teisės reikalauti turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo. R. K. neturėjo ir neturi pareigos iÅ¡laikyti Å¡unį, palikimo priėmimas yra universalus mirusio asmens teisių perėmimas, tai yra perėmęs visÄ turtÄ Ä¯pėdinis atsako ir už palikėjo skolas bei prisiima pareigÄ rÅ«pintis paveldėtu turtu.

Be to, įpėdiniui tenka ir paveldėto turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos. Po palikėjo mirties gali likti ir daugiau turto, kuriam iÅ¡laikyti reikalingos iÅ¡laidos, todėl įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimÄ . Tačiau priėmus palikimÄ negalima reikalauti paveldėto turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų iÅ¡ asmens, dėl kurio kaltės mirė palikėjas. Nagrinėjamu atveju Å¡unį paveldėjusi J. D. jį iÅ¡laikyti perdavė R. K., tačiau neskyrė lėšų iÅ¡laikymui. Advokatas A. J. baigiamosiose kalbose nurodė, kad jei nebus R.

K. priteistos Å¡uns iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, tas iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti J. D.. Teismo manymu, baigiamųjų kalbų metu toks ieÅ¡kinio dalyko keitimas negalimas, tai nėra ieÅ¡kinio tikslinimas, kÄ nukentėjusiųjų atstovas bylos nagrinėjimo metu darė ne vienÄ kartÄ . Teismas R. K. ieÅ¡kinio turtinės dalies reikalavimÄ atmeta remdamasis aplinkybe, jog R. K. nepaveldėjo jokio A. K. turto, tame tarpe ir Å¡uns, tačiau, kaip minėta, toks reikalavimas neturėtų bÅ«ti tenkinamas, jei jis ir bÅ«tų pateiktas teisėto įpėdinio.

R. K. reikalavimas priteisti 5000 € neturtinę žalÄ netenkinamas. Teismo manymu, buvusi sutuoktinė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , nes ji nebuvo A. K. iÅ¡laikoma ir neturėjo teisės į iÅ¡laikymÄ buvusio sutuoktinio mirties dienÄ , po santuokos nutraukimo nebuvo tarp buvusių sutuoktinių artimų santykių, kuriems esant R. K. galėtų pretenduoti į neturtinę žalÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina R. K. parodymus, jog po santuokos nutraukimo ketverius metus su A. K. gyveno kartu, ir kiekvienÄ mėnesį grynais A.

K. jai duodavo po 100 litų, vėliau po 100 eurų. J. D. teismo posėdyje nurodė, kad visi vaikai kolektyviai iÅ¡laiko mamÄ , nes maža jos pensija, kadangi auginant vaikus nebuvo sukauptas pakankamas darbo stažas. Taip pat J. D. nurodė, kad tėtis niekada neatleido mamai, kad ji išėjo. Nors R. K. nurodė, kad iki 2011 m. gyveno kartu su A. K., J. D. patvirtino, kad jos tėvai nuo 2008 metų gyveno atskirai ir tėtis du kartus bandė turėti santykių su kitomis moterimis (5 t., b. l. 23). Aplinkybę, kad tarp R.

K. ir A. K. santykiai buvo atÅ¡alę, patvirtina jų abiejų pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, pateiktas teismui norint nutraukti santuokÄ (3 t., b. l. 146). 2007-07-12 raÅ¡ytame pareiÅ¡kime teismui R. K. ir A. K. nurodė – „Pagrindinė Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis mÅ«sų gyvenimas skyrium. Jau daugiau kaipo 2 metai gyvename atskirai. NutrÅ«ko mÅ«sų tarpusavio santykiai, jie mÅ«sų neberiÅ¡a, atÅ¡alo meilės ryÅ¡iai. ......Kiekvienas gyvename atskirus gyvenimus....“. Teismas pripažįsta, kad A.

K. ir R. K. susitikdavo Å¡eimos Å¡ventėse pas vaikus (tÄ patvirtina pateiktos nuotraukos), tačiau apsilankymai pas vaikus nepatvirtina sutuoktinių Å¡iltų santykių ir nuolatinio bendravimo, o patvirtina tik tai, kad tėvai lankydavo vaikus ir su jais turėjo gana gerus santykius. Juk nėra pateikta nuotraukų, kuriose R. K. ir A. K. bÅ«tų nufotografuoti dviese, ar bÅ«dami pas vaikus ar kitur. Pastebėtina, kad nuo santuokos nutraukimo iki A. K. žūties praėjo virÅ¡ 11 metų, ir bažnytinės santuokos galiojimas neturi lemiamos reikÅ¡mės. R.

K. ieÅ¡kinyje nurodė, kad A. K. periodiÅ¡kai lankydavosi jos gyvenamojoje vietoje ir padėdavo prie Å«kio darbų, tačiau R. K., pas kurį gyveno R. K., nenurodė, kad tėvas padėdavo atlikti Å«kio darbus. R. K. nurodė palaikęs su tėvu draugiÅ¡kus santykius ir dažnai užvažiuodavo, nes A. K. gyvenamoji vieta buvo R. pakeliui grįžtant iÅ¡ darbo į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . BPK 28 str. nurodo, kad nukentėjusysis yra nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis.

R. K. neatitinka A. K. šeimos nario ar artimo giminaičio statuso, nes santuokos nutraukimas keičia sutuoktinių teisinę ir faktinę padėtį iš esmės, tačiau pats statusas nėra kliūtis reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nes pagrindas neturtinei žalai reikalauti yra nukentėjusiojo artimas ryšys su mirusiuoju. Nagrinėjamu atveju R. K. neįrodė jos ir buvusio sutuoktinio bendro gyvenimo po santuokos nutraukimo ar artimų, pasitikėjimu grįstų santykių, santuoka nutraukta prieš daugiau kaip 11 metų iki nelaimingo atsitikimo, buvusių sutuoktinių bendri susitikimai lankant vaikus nesuteikia pagrindo teigti, kad R.

K. turėjo Å¡iltus santykius su A. K.. Teismas pripažįsta, kad R. K. dėl žinios apie bendrų vaikų tėvo mirtį nelaimingo atsitikimo metu patyrė emocinį sukrėtimÄ , tačiau dvasinis ryÅ¡ys tarp R. K. ir A. K. nagrinėjamos bylos kontekste buvo pernelyg tolimas. Tokiu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. K. nepatyrė neturtinės žalos. Dėl proceso iÅ¡laidų. Nukentėjusiuosius J. D., V. K., A. K., R. K. ir R. K. atstovavo atstovas advokatas A. J. (1 t., b. l. 87). Advokatas A. J. dalyvavo penkiuose posėdžiuose – 2019-05-14, 2019-06-03, 2019-06-21, 2019-09-03, 2019-10-01, už teikiamas teisines paslaugas mokėjo nukentėjusioji J.

D.. IÅ¡ viso už teikiamas paslaugas J. D. sumokėjo 4849,87 €. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas gali priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. J. D. sumokėtas lėšas teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo G. M. jas faktiÅ¡kai sumokėjusiai nukentėjusiajai. Tačiau teismas priteisiamas iÅ¡laidas sumažina 1/5 dalimi, nes R.

K. ieÅ¡kinys pilnai atmestas. 1/5 dalis proceso iÅ¡laidų sudaro 969,97 €, tokia dalimi sumažinamos iÅ¡ G. M. priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ viso J. D. iÅ¡ kaltinamojo G. M. priteisiamos 3879,90 € iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais n u s p r e n d ž i a : G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL dydžio, t. y. 3750,00 € (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .

Nustatyti keturių mėnesių terminÄ , per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda. IÅ¡aiÅ¡kinti G. M., jog baudÄ jis privalo sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ rekomenduojama pateikti Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų tarnautojui sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal BK 176 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. D. civilinį ieškinį dėl 15000,00 € neturtinės ir 4460,00 € turtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1845,32 € turtinei žalai atlyginti ir 5000 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje J. D. ieškinį atmesti. V. K. civilinį ieškinį dėl 15000,00 € neturtinės ir 1220,43 € turtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 956,34 € turtinei žalai atlyginti ir 3000 € neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje V. K. ieškinį atmesti. A. K. civilinį ieškinį dėl 40000,00 € neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 8000 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. K. ieškinį atmesti. R. K. civilinį ieškinį dėl 15000,00 € neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 4000 € neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje R. K. ieškinį atmesti. R. K. civilinį ieškinį dėl 5000,00 € neturtinės ir 3279,15 € turtinės žalos priteisimo iš UAB „G.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atmesti. Priteisti iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiosios J. D. naudai 3879,90 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Saulius Vanagas