2018-10-16 Nr. AB-18716-3-61-3-02597-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-51-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02597-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 pagal pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“ ir akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydami panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2016 m. gegužės 27 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5592 (toliau – ir Išvada, galutinė atrankos išvada).

Pareiškėjai paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skaldenis“ ketino (duomenys neskelbtini), įrengti ir pradėti eksploatuoti 16,5 ha ploto žvyro karjerą, todėl atliko atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV). Agentūra Išvadoje nurodė, kad planuojamam Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimui poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.

Pareiškėjai laikytini suinteresuota visuomene, nes jų gyvenamojoje vietovėje ketinama įrengti žvyro karjerą, su kuriuo susiję sprendimai darys poveikį gyvenamajai aplinkai. Suinteresuota visuomenė apie vykdomą poveikio aplinkai vertinimo atranką nebuvo informuota adekvačiai, laiku ir veiksmingai, todėl neteko galimybės teikti siūlymus. Taip buvo pažeistos 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) nuostatos. Pareiškėjams realiai nebuvo žinoma apie ketinimą vykdyti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ketinant įrengti karjerą duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atranka). Pirminė atrankos išvada buvo paskelbta laikraščiuose „Lietuvos žinios“ bei „Vilniaus krašto savaitraštis“ (laikraštis lenkų kalba), iškabinta Vilniaus rajono skelbimų lentoje. Buvo pasirinktas menkai skaitomas dienraštis, kas sumažino galimybes realiai gauti informaciją apie Atranką.

Atranka vykdyta bei Išvada priimta neatsižvelgiant į tai, kad toje pačioje teritorijoje jau yra planuojama vykdyti analogiška veikla, abiejų veiklų suminis poveikis aplinkai nevertintas. Poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei ketinama vykdyti naudingųjų iškasenų kasybą 25 ha ir didesniame plote. Išvadoje pateikiamame planuojamos veiklos aprašyme nutylima, jog tame pačiame Pašilių kaime ketinamas įrengti kitas karjeras, kuriame iškasenų gavybą vykdytų akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Eurovia Lietuva“. Abiejų subjektų vykdoma veikla analogiška, todėl poveikis aplinkai turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šių subjektų bendrai, o ne izoliuotai daromą poveikį, t. y. vertinant iš viso 46,5 ha plote vykdomą veiklą. Agentūra nepagrįstai nereikalavo abiejų karjerą naudosiančių subjektų atlikti suminį poveikio aplinkai vertinimą.

Teritorija, kurioje ketinama vykdyti žvyro gavybą, yra unikali – raiškaus gamtovaizdžio kompleksas, kurio dalis pretenduoja į gamtos paveldo objekto statusą. Tokias išvadas savo studijoje padarė Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto profesorius P. K. Todėl tik poveikio aplinkai vertinimas gali atsakyti, ar tokia veikla čia galima ir ar tai neturės neleistino neigiamo poveikio aplinkai.

Patikslintame skunde pareiškėjai papildomai paaiškino, jog tiek UAB „Skaldenis“, tiek AB „Eurovia Lietuva“ planuojamų karjerų įrengimas ir eksploatacija prieštarauja Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams, kuriuose nurodyta, jog Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas nepritaria žvyro gavybai Pašilių telkinyje. Taigi manė, jog Išvada naikintina, kadangi sukuriamos prielaidos veiklai, kuri pagal Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą Pašilių kaime yra negalima.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai bei jų atstovas paaiškino, kad visuomenė nebuvo adekvačiai ir tinkamai informuota, kad nebuvo atsižvelgta į atstumą tarp planuojamo karjero ir greta esančios sodybos, kad privalėjo būti vertinamas poveikis aplinkai visais aspektais, o ne tik oro taršos bei triukšmo.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad, remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – ir PŪVPAV įstatymas), Agentūrai buvo pateikta informacija atrankai – duomenys dėl žemės sklypų, gyventojų, kuriems gali daryti poveikį planuojama ūkinė veikla, ir faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo poveikio gretimybėse esantiems žemės sklypams. Nuo dalies žemės sklypų planuojamos ūkinės veiklos vietą atriboja miško plotas, nuo dalies – Molėtų plentas, daliai greta esančių žemės sklypų neatlikti geodeziniai matavimai; vyraujanti žemės sklypų naudojimo paskirtis – miško ar žemės ūkio.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai nustatyta tvarka atsako už teisingos informacijos, reikalingos atrankai atlikti, pateikimą. Agentūra, priimdama galutinę atrankos išvadą, išnagrinėjo nurodytus duomenis, įvertino gautas poveikio aplinkai vertinimo subjektų teigiamas išvadas ir priėmė faktiniais duomenimis pagrįstą, teisėtą sprendimą, kad neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nenustačius reikšmingo poveikio gretimybėse esantiems žemės sklypams, gyventojams. Pareiškėjai su skundu nepateikė faktinių duomenų dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, dalies pareiškėjų nurodyti adresai yra ne planuojamos ūkinės veiklos vietoje, todėl nėra objektyvių pagrindų pripažinti atliktos Atrankos procedūros trūkumus, nustatyti galimai netikslius ir (ar) neįvertintus faktinius duomenis dėl gretimybių apibrėžties, patvirtinti gretimybėse esančių, bet informacijoje atrankai galimai nenurodytų ar neteisingai nurodytų ir priimant galutinę atrankos išvadą nevertintų ir (ar) netinkamai įvertintų gyvenamųjų objektų.

Suinteresuota visuomene laikoma visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Nepakankamas vien deklaratyvus suinteresuotumas. Reikalaujamus visuomenės informavimo būdus ir priemones numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas (toliau – ir Informavimo tvarkos aprašas).

Atliekant atranką, visuomenės dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese buvo užtikrintas laikantis PŪVPAV įstatymo ir Informavimo tvarkos aprašo reikalavimų.

Pirma atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos buvo priimta Agentūros 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. (28.7)-A4-2422 (toliau – ir Pirminė išvada), apie kurią informacija buvo pateikta rajono ir respublikinėje spaudoje, seniūnijos ir savivaldybės skelbimų lentose. Informacija dėl priimtos atrankos išvados skelbta ir Agentūros tinklapyje. Iki 2016 m. balandžio 26 d. vykusio atrankos išvados persvarstymo buvo užtikrintas PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytas 20 darbo dienų terminas visuomenei pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Informavimo tvarkos aprašas nenumato asmeninio suinteresuotos visuomenės informavimo apie priimtas atrankos išvadas, taikytinos viešo pobūdžio priemonės, kurios gali prieinamai supažindinti pakankamą suinteresuotumą turinčią visuomenės dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, vietos savivalda bendradarbiauja su vietos bendruomene, tarpusavyje derina veiksmus. Todėl skelbimo teikimas atitinkamos savivaldybės administracijai prašant jį teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti savivaldybės skelbimų lentoje, laikytinas tinkama suinteresuotumą turinčios visuomenės teises dalyvauti priimant sprendimus dėl poveikio aplinkai vertinimo užtikrinančia priemone. Vilniaus rajono savivaldybės administracija siūlymų dėl atrankos išvados persvarstymo nepateikė. Agentūra kvietė poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą. Į persvarstymą kviečiami pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai. Informacija buvo paskelbta ir apie galutinę atrankos išvadą. Visuose Agentūrai teiktuose duomenyse dėl skelbimų spaudoje skelbimai pateikti valstybine lietuvių kalba. Kadangi visuomenės informavimas apie priimtą atrankos ir galutinę atrankos išvadas atitiko Informavimo tvarkos aprašo reikalavimus, atrankos procese dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pagal Vietos savivaldos įstatymo principus atsakinga savivaldybės bendruomenei, nėra pagrindų pripažinti, kad visuomenei buvo užkirstas kelias dalyvauti atrankos išvadų priėmimo procese.

Agentūros sprendimas dėl AB „Eurovia Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos leistinumo priimtas 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. (15.9)-A4-3099. Privalomas poveikio aplinkai vertinimas galioja 5 metus. Ši aplinkybė buvo žinoma Agentūrai. Planuojamą ūkinę veiklą (16,5 ha) laikant ūkinės veiklos, kurios atžvilgiu priimtas Agentūros 2015 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. (15.9)-A4-3099, dalimi, pakeitimu, dėl planuojamos ūkinės veiklos apimties, jos atžvilgiu taikytina atrankos procedūra. Pabrėžtina, kad PŪVPAV įstatymo 2 priedo taikymas nesuponuoja, kad atlikus atrankos procedūrą PŪVPAV įstatymo 1 priede esančių veiklų išplėtimams, pakeitimams, privalo būti priimtas sprendimas reikalauti išplėtimo, pakeitimo atžvilgiu privalomo poveikio aplinkai vertinimo. PŪVPAV įstatymo 1 priedo 10 punktas, 2 priedo 14 punktas atspindi tinkamą, įstatymų leidėjo nustatytą, galimo ūkinių veiklų suminio poveikio valdymą, siekiant išvengti dirbtinio ūkinių veiklų skaidymo, padedančio apeiti privalomą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Pagal informacijoje atrankai pateiktus duomenis ir pagal Agentūros turėtus duomenis atliekant AB „Eurovia Lietuva“ ūkinės veiklos privalomą poveikio aplinkai vertinimą, nurodytos ūkinės veiklos vietovėje nesusisiekia ir yra atribotos inžineriniais sprendimais. Tarp žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veiklas, yra kiti žemės sklypai, kuriuose naudingų išteklių gavyba neplanuojama. Dėl to vietos ypatumai, remiantis PŪVPAV įstatymu, nesudarė pagrindų reikalauti papildomų vertinimų dėl ūkinių veiklų suminio poveikio.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas (toliau – ir PAV dokumentų rengėjas) pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui papildomą informaciją. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pateikė 2016 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 2.101815-(16.9.7.10.11), kuriame pateikė išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma. Agentūra išnagrinėjo gautas poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, įvertino, kad po patikslinimo informacijoje atrankai pateikti planuojamos ūkinės veiklos vietoje esančių taršos šaltinių (triukšmo) suminiai galimo poveikio duomenys (informacijos atrankai 2.11 lentelė, 23 lapas), oro taršos modeliavimo duomenys, gauti naudojant Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 patvirtintų Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) priede nurodytą modelį, kad AB „Eurovia Lietuva“ ūkinės veiklos atžvilgiu atliktas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o planuojama ūkinė veikla atitinka PŪVPAV įstatymo 2 priedo nurodytus kriterijus.

PŪVPAV įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja nustatyti galimą tiesioginį ir netiesioginį poveikį ne tik visuomenės sveikatai ir gamtinei aplinkai, bet ir socialinei ekonominei aplinkai, materialinėms vertybėms, ir nurodytų aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai. Taip ribojamos Agentūros teisės reikalauti privalomo poveikio aplinkai vertinimo ar riboti ūkinių veiklų leistinumą teikiant prioritetą tik vienam iš aplinkos komponentų. Nustačius, kad planuojama ūkinė veikla, pagal PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje išdėstytus kriterijus, neturės reikšmingo poveikio nurodytiems aplinkos elementams, negalimas jos ribojimas vien tikimybe, kad tokia ūkinė veikla nesuteiks ekonominės naudos atitinkamai teritorijai, regionui.

Prie skundo pareiškėjų pateikta studija laikytina mokslinio – informacinio pobūdžio informacija, o vertinant galutinės atrankos išvados teisėtumą ir pagrįstumą tikrinama jos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Informacijoje atrankai teikiami duomenys dėl numatomo eksploatuoti valstybinės miško žemės ploto įvertinami vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96. Gamtinio karkaso teritorijose draudžiamos tik tam tikro pobūdžio ūkinės veiklos, kurių kriterijų planuojama ūkinė veikla neatitinka. Informacijoje atrankai teikiami detalūs duomenys dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio kraštovaizdžiui. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme numatyta, kad siektina nukreipti visuomeninius ir privačius interesus aplinkos kokybei gerinti. Tokį siekį ir jam pasirinktas priemones apibrėžia informacijos atrankai ir Išvadoje nurodyti įsipareigojimai dėl ūkinės veiklos vietos sutvarkymo baigus naudingųjų iškasenų gavybą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui keliami kvalifikacijos reikalavimai, kurie buvo patvirtinti prie informacijos atrankai pateiktais išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos dokumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Eurovia Lietuva“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad 2014–2015 metais atliko Pašilių žvyro telkinio dalies (apie 30 ha) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pilną vertinimą ir turi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti šiuos žvyro telkinius. AB „Eurovia Lietuva“ neturi ir neplanuoja turėti jokių sąsajų su UAB „Skaldenis“ naudojant žvyro telkinį. Dėl to pareiškėjų skunde išdėstyti teiginiai suformuluoti nekorektiškai, nebuvo vadovautasi patikimais įrodymais. Teisės aktai įpareigoja tik UAB „Skaldenis“ atlikti gretimai planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą. Pareiškėjų nurodyta Vilniaus universiteto mokslininko studija nelaikytina patikima, kadangi neaišku, kieno užsakymu ji buvo atlikta, ar buvo recenzuota ir viešinama. Todėl laikytina asmenine mokslininko nuomone.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka bei prašė teismo nutraukti administracinę bylą.

Paaiškino, kad siekia pradėti eksploatuoti 16,5 ha ploto žvyro karjerą, esantį duomenys neskelbtini). Agentūra, įvertinusi pateiktą informaciją dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo, 2016 m. kovo 10 d. priėmė išvadą, kurioje nurodė, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Apie minėtą išvadą visuomenė buvo informuota laikraščiuose bei skelbimų lentose. Agentūra 2016 m. gegužės 27 d. priėmė galutinę atrankos išvadą, kurioje taip pat nustatyta, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Apie Išvadą visuomenė taip pat buvo informuota nurodytais būdais.

Pareiškėjų teiginiai dėl jų suinteresuotumo kelia abejonių. Iš pareiškėjų pateiktos informacijos bei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų galima daryti išvadą, kad nei vienas iš pareiškėjų faktiškai negyvena planuojamoje žvyro karjero eksploatavimo vietoje. Pareiškėjai nurodė kitus adresus korespondencijai, dalis pareiškėjų gyvena toliau nei planuojamas įrengti žvyro karjeras, be to, žvyro karjerą ir pareiškėjo T. L. sklypą skiria 390 metrų miško žemės. Daliai pareiškėjų priklausantys žemės sklypai nėra apstatyti gyvenamosios paskirties pastatais.

Pareiškėjai apie poveikio aplinkai vertinimą buvo informuoti tinkamai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Leidinys „Lietuvos žinios“, kuriame buvo skelbiama informacija, yra vienas populiariausių šalies dienraščių. Skelbimas šiame laikraštyje bei „Vilniaus krašto savaitraštis“ laikytinas adekvačiu ir veiksmingu. Be to, „Vilniaus krašto savaitraštis“ leidžiamas ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Visuomenės papildomas informavimas lenkų kalba laikytinas adekvačiu, atsižvelgiant į Vilniaus rajono gyventojų tautinę sudėtį.

Vadovaujantis PŪVPAV įstatymo 1 priedu, planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai privalo būti vertinamas tuo atveju, jeigu žvyro karjero plotas yra 25 ha ir didesnis. Nagrinėjamu atveju, žvyro karjero plotas yra 16,5 ha. Žvyro karjerus skiria 300 m atstumas bei du 12 m pločio pylimai, naudingąsias iškasenas išgauna skirtingi ūkio subjektai, įsiterpusių žemės sklypų savininkai yra kiti asmenys, o teisės aktai nenumato galimybės vertinti kelių ūkio subjektų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

UAB „Skaldenis“ ėmėsi visų galimų priemonių, kad žvyro karjero eksploatavimas nedarytų neigiamo poveikio aplinkai ir būtų užtikrinta aplinkos apsauga. Informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo parengė 2016 metais, kai perėmė žvyro karjero įrengimą ir eksploatavimą iš UAB „Mabilta“, kuri 2006 metais gavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą naudoti Pašilių žvyro telkinio 7,6 ha dalį. UAB „Skaldenis“, integravęs UAB „Mabilta“ kasybos sklypą į didesnę teritoriją, t. y. į 16,5 ha, nesiėmė didinti gavybos apimčių, kurioms buvo išduotas leidimas UAB „Mabilta“. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliktas taip pat atsižvelgiant į tai, kad už 300 m bus įrengtas AB „Eurovia Lietuva“ karjeras ir tame karjere planuojamas gavybos bei žaliavos pervežimo apimtis ir jos transportavimo kelią. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Eurovia Lietuva“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo parengta atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mabilta“ turėjo leidimą ūkinei veiklai Pašilių kaime ir į tai, kad toje vietovėje bus eksploatuojami du žvyro karjerai. AB „Eurovia Lietuva“ minėtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pristatė visuomenei ir gavo visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų pritarimą planuojamai ūkinei veiklai vykdyti. Kadangi planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai yra nustatytas atsižvelgiant į tai, kad vienoje apylinkėje bus eksploatuojami du žvyro karjerai, UAB „Skaldenis“ nekyla pareiga atlikti papildomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nes faktiškai šis vertinimas jau yra atliktas.

Vilniaus rajono Pašilių kaimo apylinkės dar iki prof. P. K. studijos buvo priskirtos gamtinio karkaso zonai, kurioje karjerų įrengimas nėra draudžiamas, tačiau draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. Pareiškėjų nurodytoje Vilniaus universiteto profesoriaus studijoje gamtinio karkaso ribos nesutampa su Vilniaus rajono bendrajame plane nurodytomis ribomis. Šią studiją atliko privatus asmuo prieš 10 metų, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

Pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie ginčijamą išvadą, tačiau per įstatymo numatytą 20 dienų terminą nesikreipė į Agentūrą, t. y. nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgiant į tai, byla turi būti nutraukta.

Dėl pareiškėjų argumentų, jog planuojama vykdyti ūkinė veikla prieštarauja Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams, pažymėjo, jog kiekvienas teritorijų planavimo dokumentas negali prieštarauti aukštesnės juridinės galios teritorijų planavimo dokumentui. Šiuo atveju tiek Vilniaus apskrities bendrojo plano sprendiniuose, tiek visos šalies bendrojo plano sprendiniuose Pašilių žvyro telkinio teritorija yra rezervuota visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos bendrojo plano ištraukoje „Naudingųjų iškasenų telkiniai ir prognoziniai plotai“ Pašilių telkinys pažymėtas kaip vieta, kurioje galima kasyba atviru būdu. Dėl šios priežasties Vilniaus rajono savivaldybės bendrajame plane nurodyta aplinkybė, jog nėra pritariama žvyro gavybai Pašilių telkinyje, prieštarauja aukštesnės juridinės galios dokumentams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2016 m. gegužės 27 d. galutinės atrankos išvados Nr. (28.7)-A4-5592 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Agentūra, įvertinusi UAB „GJ Magma“ pateiktą informaciją, priėmė 2016 m. kovo 10 d. Pirminę išvadą, kurioje nusprendė, jog planuojamai ūkinei veiklai – Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio naudojimui (toliau – ir Telkinio naudojimas) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Agentūra atsižvelgė į tai, kad baigus eksploatuoti žvyro telkinį, teritorija bus apsodinta mišku, kad bus vykdomos priemonės užtikrinti, jog keliamas triukšmas bei oro teršimas nesieks ir neviršys didžiausių ribinių dydžių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3892 prašė Agentūros persvarstyti Pirminę išvadą. Nurodė, kad vertinant planuojamą ūkinę veiklą, nebuvo atsižvelgta į tame pačiame Pašilių žvyro telkinyje (toliau – ir Telkinys) veikiančio kito ūkio subjekto numatomą vykdyti analogišką veiklą. Todėl oro taršos ir keliamo triukšmo skaičiavimai turi būti atliekami pakartotinai.

Agentūra 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (28.7)-A4-4137 pakvietė UAB „GJ Magma“, UAB „Skaldenis“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus atstovus dalyvauti persvarstant Pirminę išvadą.

Įvertinęs papildomai pateiktą informaciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2.10185 (16.9.7.10.11) nurodė, kad pritaria Pirminei išvadai, jog planuojamos ūkinės veiklos – Telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Pastabų dėl atrankos išvados neturėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija (2016 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 133(10-3268-(4.15)), Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (2016 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 3-26-721(10.1-26)).

Agentūra 2016 m. gegužės 27 d. priėmė skundžiamą Išvadą, kurioje nurodė, jog planuojamai ūkinei veiklai – UAB „Skaldenis“ planuojamam vykdyti Telkinio naudojimui poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Agentūra atsižvelgė į pakartotinai atliktus oro taršos ir triukšmo matavimus.

Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualius santykius reglamentuoja PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Skaldenis“ atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstyto argumento, jog administracinė byla turi būti nutraukta, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punktu, PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 9 dalimi, ir pažymėjo, kad minėtą teisės nuostatą būtina aiškinti kartu su to paties straipsnio 10 ir 13 dalimis. Teismo vertinimu, minėtose teisės normose įtvirtinta ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet atrankos išvados svarstymo tvarka, kuria siekiama užtikrinti šios procedūros objektyvumą. Minėta procedūra baigiama priėmus galutinę išvadą, t. y. individualų administracinį aktą. Galutinę išvadą priima pirmąją išvadą priėmusi institucija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, o ne aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas. Todėl teismas nesutiko, kad minėta procedūra gali būti prilyginama išankstiniam ginčo nagrinėjimui ne teisme, o jos nesilaikymas – pagrindu nutraukti administracinę bylą.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie vykdomą poveikio aplinkai vertinimo atranką ir taip buvo pažeista Atrankos procedūra, teismas pažymėjo, kad nei Orhuso konvencija, nei PŪVPAV įstatymas nenumato konkrečių paskelbimo būdų, o tik įtvirtina reikalavimą šią informaciją paskelbti adekvačiai. Teismas vadovavosi Informavimo tvarkos aprašo 18 punktu (2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 640 redakcija) ir pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog informacija apie Pirminę išvadą buvo paskelbta savaitraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“, dienraštyje „Lietuvos žinios“, Vilniaus rajono savivaldybės skelbimų lentoje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos skelbimų lentoje. Visi minėti skelbimai paskelbti lietuvių kalba, laikantis Informavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytos skelbimo apie atrankos išvadą formos, nurodant būtinus duomenis: paaiškinta galimybė teikti pasiūlymus dėl Atrankos išvados persvarstymo, nurodyta, kad pasiūlymai gali būti teikiami Agentūrai, pateikti išsamūs Agentūros kontaktiniai duomenys (skelbimų 6 punktas). Taip pat paaiškinta, kur galima kreiptis norint susipažinti su Atrankos išvada bei dokumentais (7 punktas). Pareiškėjai neginčijo šių faktinių aplinkybių, tačiau nesutiko, jog toks paskelbimas laikytinas adekvačiu. Iš minėtų byloje pateiktų duomenų matyti, kad informacija apie Pirminę išvadą buvo paskelbta laikantis teisės aktų reikalavimų. Skelbimai buvo publikuojami tiek regioninėje spaudoje, tiek nacionaliniame laikraštyje, skirtame platesniam skaitytojų ratui, tiek seniūnijos, tiek savivaldybės skelbimų lentose. Tokį paskelbimą teismas laikė adekvačiu, todėl pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti nepakankamo pareigų, susijusių su informacijos paskelbimu, vykdymo.

Pareiškėjai Orhuso konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog suinteresuota visuomenė informuojama pradiniame priimamo aplinkosauginio sprendimo procedūros etape, traktavo kaip įpareigojančią iš anksto pranešti apie ketinamą vykdyti atranką. Teismo vertinimu, minėta nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į tos pačios Orhuso konvencijos straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog kiekviena Šalis užtikrina visuomenės dalyvavimą jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taigi reikalavimas užtikrinti visuomenės dalyvavimą pradiniame etape yra siejamas su galimybės svarstyti įvairius variantus, t. y. galimybės išreikšti savo poziciją, kuomet nėra priimtų konkrečių sprendimų, sudarymu. Vadovaudamasis Informavimo tvarkos aprašo 8 punktu, teismas pažymėjo, kad toks reguliavimas derinasi su minėtomis Orhuso konvencijos nuostatomis, kadangi, vadovaujantis PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 9 dalimi, informavus apie pirminę atrankos išvadą, sudaroma galimybė teikti pasiūlymus, t. y. svarstyti įvairius variantus. Tokiu atveju suinteresuota visuomenė turi galimybę įvertinti nustatytus preliminarius duomenis ir pateikti jiems įtaką darančius argumentus. Todėl teismas nesutiko, kad visuomenės neinformavimas apie ketinimą atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir suinteresuotos visuomenės teises.

Pareiškėjai skunde teismui pažymėjo, kad priimant Išvadą nebuvo atsižvelgta į tame pačiame žvyro telkinyje ketinamą įrengti kito ūkio subjekto AB „Eurovia Lietuva“ karjerą.

Teismas vadovavosi PŪVPAV įstatymo 1 priedo 10 punktu, to paties priedo 2.3 punktu ir pažymėjo, kad minėtos teisės normos yra skirtos užtikrinti, jog duomenys apie poveikį aplinkai būtų aktualūs ir objektyvūs, padidinus ūkinės veiklos apimtis. Teismo vertinimu, minėtose teisės nuostatose įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai nėra taikomi, kada skirtingi ūkio subjektai įkuria skirtingus, tarpusavyje nesiribojančius kasybos plotus. Tačiau tokiai situacijai poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nustato kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismas vadovavosi PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 punktu, to paties straipsnio 4 dalimi ir darė išvadą, jog teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo sumuoti keleto ūkio subjektų kasybos plotus ir atlikti bendrą poveikio aplinkai vertinimą, tačiau įtvirtina atsakingos institucijos pareigą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu atsižvelgti į netoliese vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir galimą jų sąveiką.

Nagrinėjamu atveju UAB „GJ Magma“ 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. 013 pateikė Agentūrai informaciją dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo planuojant naudoti Telkinį (toliau – ir Informacija). Minėtoje Informacijoje pateiktos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. UAB „GJ Magma“, teikdama vertinimą, atsižvelgė į netoliese planuojamą įrengti AB „Eurovia Lietuva“ žvyro karjerą ir motyvuotai įvertino galimą planuojamos ūkinės veiklos sąveiką su minėto subjekto planuojama vykdyti veikla. Įvertinus šių planuojamų įrengti karjerų įsidėstymą ir veiklos sąlygas, buvo nustatyta, jog triukšmo, oro taršos kiekis neviršys leistinų normų (Informacijos 12, 28 ir 35 lapai), įtaka vietovėje esančių tolimesnėse sodybose artezinių šulinių vandens lygiui nebus daroma (49 lapas). Kaip jau buvo minėta, Išvada buvo priimta, atsižvelgus į Vilniaus visuomenės sveikatos centro prašymą persvarstyti Pirminę išvadą, įvertinant triukšmo ir oro taršos dydžius atsižvelgiant į netoliese vykdomą analogišką veiklą. Įvertinęs papildomai pateiktą Informaciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2.10185 (16.9.7.10.11) padarė išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Ši aplinkybė nurodyta skundžiamoje Išvadoje. Taigi negalima sutikti, kad Agentūra, priimdama skundžiamą Išvadą, neatsižvelgė į AB „Eurovia Lietuva“ planuojamą vykdyti veiklą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas.

Pareiškėjai argumentavo, jog Agentūra neatsižvelgė į teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias minimalią 300 m ilgio sanitarinę apsaugos zoną, taikomą smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimui. Teismas pažymėjo, kad reikalavimus sanitarinėms apsaugos zonoms nustato Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (toliau – ir Taisyklės). Minėto teisės akto priedo, kuriame nurodyti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, 2.5 papunktyje buvo nustatyta 300 m ilgio sanitarinė apsaugos zona smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimui. Teismas pažymėjo, kad ši nuostata neteko galios nuo 2011 m. balandžio 17 d. (2011 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. V-360). Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu reikalavimas nustatyti sanitarinę apsaugos zoną žvyro karjerų eksploatavimui nebuvo įtvirtintas.

Skunde teismui pareiškėjai nurodė, jog Agentūra neatsižvelgė į planuojamos ūkinės veiklos teritorijos unikalumą, laikėsi pozicijos, kad tik poveikio aplinkai vertinimas galės objektyviai nustatyti galimybę šioje teritorijoje rengti karjerą. Pareiškėjai vadovavosi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesoriaus P. K. 2006 m. spalio 27 d. pateiktu vertinimu dėl Pašilių žvyro telkinio naudojimo.

Teismo vertinimu, minėta mokslininko išvada nepatvirtina Agentūros išvadų neteisėtumo. Profesorius P. K. vertino visos Telkinio teritorijos kraštovaizdinę vertę, atskirai pasisakydamas dėl atskirų jų dalių. Pažymėjo, jog pati vertingiausia zona – rytinis kiemas pretenduoja į gamtos paveldo objekto statusą. Vertindamas šiaurinę bei šiaurės rytuose esančią dalį, profesorius pažymėjo, jog ši dalis turi vidutinę vertę, nes jos gamtinis kompleksas turi aiškių antropogeninio degradavimo pėdsakų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad planuojamas žvyro karjeras nepatenka į profesoriaus 2006 metais apibūdintą ypač vertingą teritorijos dalį, kurią pabrėžė pareiškėjai.

Didžioji dalis planuojamo karjero patenka į jo nurodytos vidutiniškai vertingos teritorijos dalį. Išvados dėl konkretaus ketinamo naudoti ploto vertės įvertintos UAB „GJ Magma“ pateiktoje Informacijoje. Jos 28.6 punkte nurodyta, jog „šiuo metu nagrinėjama teritorija didžiąja dalimi yra apleistas žemės ūkio laukas, užsisėjantis savaiminiais medynais. Šioje vietoje kraštovaizdžio natūrali struktūra jau pakeista, kadangi apie 0,3 ha centrinė vertinamo ploto dalis valstybinėje žemėje jau yra pažeista ankstesniais metais vykdytos nelegalios kasybos.

Negana to, buvęs nelegalus karjeras valstybinėje žemėje buvo paverstas ir nelegaliu sąvartynu. Pradėjus įsisavinti karjerą užsakovas įsipareigoja išvežti visas atliekas, kurios daugiau nei dešimtmetį „puošia“ vertingą kraštovaizdį, į regioninį sąvartyną arba į atitinkamų atliekų surinkimo aikšteles (priklausomai nuo atliekų rūšies). Baigus naudingųjų išteklių gavybą, buvusio karjero vietoje pagrinde bus suformuota vidutiniškai per 7 m gylio įduba apsodinta mišku“. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų pateiktoje profesoriaus išvadoje vertinama gerokai platesnė Telkinio teritorija, į tai, kad studija atlikta 2006 metais, ir į tai, kad planuojama ūkinė veikla nebus vykdoma profesoriaus įvertintoje itin vertingoje teritorijos dalyje, teismas darė išvadą, jog, nagrinėjamam atvejui UAB „GJ Magma“ pateikta Informacija yra aktualesnė ir tikslesnė, vertinant konkrečios UAB „Skaldenis“ planuojamos vykdyti veiklos teritorijos vertę.

Motyvai dėl planuojamos ūkinės veiklos įtakos kraštovaizdžiui pateikti ir Išvados 9.2 papunktyje. Todėl atmesti pareiškėjų teiginiai dėl teritorijos unikalumo ir dėl to kylančios būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Patikslintame skunde pareiškėjai papildomai paaiškino, jog tiek UAB „Skaldenis“, tiek AB „Eurovia Lietuva“ planuojamų karjerų įrengimas ir eksploatacija prieštarauja Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams, kuriuose nurodyta, jog Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas nepritaria žvyro gavybai Pašilių telkinyje.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Agentūros priimta Išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo. Minėta išvada savaime nesuteikia UAB „Skaldenis“ teisės naudoti Telkinyje esančius žvyro išteklius, o tik sukuria prielaidas spręsti dėl minėto leidimo išdavimo. Konkretų sprendimą dėl leidimo naudoti Telkinyje esančius žvyro išteklius priims įgaliota institucija, vadovaudamasi ne tik Išvada, bet ir teritorijų planavimo dokumentais bei kitais aktualiais duomenimis. Todėl pareiškėjų argumentai dėl Išvados neatitikties Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams neturi teisinės reikšmės šiam ginčui.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Agentūra tinkamai vertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą.

III. Pareiškėjai T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. gegužės 27 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5592 dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro karjero telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo.

Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. gegužės 27 d. galutinės atrankos išvados Nr. (28.7)-A4-5592 dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro karjero telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu, konstatavęs, kad ginčijama Išvada priimta objektyviai ir teisingai įvertinus faktines aplinkybes, tinkamai interpretavus ir taikius teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutiko su jo išvadomis, dėl kurių atmesti pareiškėjų argumentai dėl netinkamo informavimo apie poveikio aplinkai vertinimo atranką.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Orhuso konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pradiniame priimamo aplinkosauginio sprendimo procedūros etape suinteresuota visuomenė apie tai turi būti informuojama adekvačiai, laiku ir veiksmingai arba viešai paskelbiant, arba individualia tvarka. Ar priemonės, numatytos Informavimo tvarkos apraše, informuoti apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą viešo paskelbimo būdu, parinktos tinkamai, t. y. visuomenė apie minėtą procedūrą informuota adekvačiai, laiku ir veiksmingai, yra fakto klausimas, kurį kiekvienos procedūros atveju privalo patikrinti Agentūra: užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija turi pranešti visuomenei apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, arba jeigu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, o atsakinga institucija nusprendžia, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir šiame punkte nurodytą sąrašą (Informavimo tvarkos aprašo 8.1 p. (ginčui reikšminga Informavimo tvarkos aprašo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Apie Informavimo tvarkos aprašo 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio atrankai vertinimą, užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas, gavęs atrankos išvadą, per 10 darbo dienų turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (Informavimo tvarkos aprašo 1 priedas) Informavimo tvarkos aprašo 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse, o atsakinga institucija priimtą atrankos išvadą ir informaciją atrankai – per 3 darbo dienas paskelbti savo interneto tinklalapyje, kad PAV proceso dalyviai galėtų išsamiai susipažinti su atrankos informacija ir teikti pasiūlymus dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados persvarstymo.

Atrankos informacija atsakingos institucijos interneto tinklalapyje skelbiama ne trumpiau kaip 20 darbo dienų (Informavimo tvarkos aprašo 9 p.). Užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas 9 punkte nurodytą informaciją turi paskelbti: miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje; savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,), kurių teritorijas apima planuojama ūkinė veikla, su savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,) informacine žyma apie gavimo faktą ir data (Informavimo tvarkos aprašo 18.1 ir 18.2 p.).

Suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (Informavimo tvarkos aprašo 10 p.). Atsakinga institucija kartu su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektais, užsakovu, PAV dokumentų rengėju ir pasiūlymus pateikusiais suinteresuotos visuomenės atstovais, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų išnagrinėja pasiūlymus ir priima galutinę atrankos išvadą (Informavimo tvarkos aprašo 12 p.).

Atsakinga institucija priimtą galutinę atrankos išvadą ir atrankos išvados persvarstymo protokolą per 3 darbo dienas turi paskelbti savo interneto tinklalapyje (Informavimo tvarkos aprašo 13 p.). Užsakovas apie galutinę atrankos išvadą turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (Informavimo tvarkos aprašo 2 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse (Informavimo tvarkos aprašo 12 p.). Užsakovas raštu informuoja atsakingą instituciją apie 9 ir 12 punktuose nurodytus pranešimus, paskelbtus 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse, kartu prideda laikraščių, kuriuose skelbtas pranešimas, kopijas ir pranešimo, skelbto savivaldybės (seniūnijos) lentoje, kopiją su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie paskelbimą (Informavimo tvarkos aprašo 15 p.).

Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra, tik formaliai įsitikinusi, kad apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą yra paskelbta Informavimo tvarkos apraše numatytose visuomenės informavimo priemonėse (vietinėje ir respublikinėje spaudoje bei skelbimų lentose), nepagrįstai visuomenės informavimo apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą laikė adekvačiu: nors informacija apie atrankos išvadą pagal Informavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytą formą buvo paskelbta savaitraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“ ir dienraštyje „Lietuvos žinios“, Vilniaus rajono savivaldybės skelbimų lentoje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos skelbimų lentoje, pasirinktų priemonių visuma nevertintina kaip tinkama visuomenei adekvačiai informuoti: visų pirma, netgi vertinant, kad UAB „Skaldenis“, viešai skelbiamais duomenimis neturintis tinklalapio, negalėjo paskelbti informacijos tokiu būdu, byloje nėra jokių duomenų, kad informacijos nebuvo galimybės paskelbti per radiją ir televiziją; tuo tarpu informacijos paskelbimas savaitraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“, dienraštyje „Lietuvos žinios“, Vilniaus rajono savivaldybės skelbimų lentoje ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos skelbimų lentoje, teisėjų kolegijos vertinimu, itin menkai užtikrino tokios informacijos sklaidą ir ginčo atveju negali būti vertinamas adekvačiu visuomenės informavimu: viešais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazės duomenimis, savaitraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ tiražas 2016 metų I pusmetį (kaip ir ankstesniais bei vėlesniais laikotarpiais) sudarė 700 egzempliorių, t. y. buvo vienas iš mažiausių vietinių ir regioninių laikraščių tiražų; dienraščio „Lietuvos žinios“ tiražas 2016 metų I pusmetį sudarė 6 544 egzempliorių, t. y. buvo mažiausias iš dienraščių, platinamų teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų (pavyzdžiui, dienraščio „Lietuvos rytas“ tiražas buvo 32 046 egz., dienraščio „Vakaro žinios“ tiražas – 29 422 egz.); skelbimų lentos nėra planuojamos ūkinės veiklos vietoje ar greta jos: jos yra (turėtų būti) prie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buveinės (duomenys neskelbtini)) ir Riešės seniūnijos buveinės (duomenys neskelbtini)), t. y. apie 7 ir daugiau kilometrų atstumu nuo Pašilių žvyro telkinio ar jį supančių gyvenviečių.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas informaciją apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, savo iniciatyva gali papildomai skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.) (Informavimo tvarkos aprašo 19 p.), kas, pasirinkus viešo paskelbimo priemones, užtikrinančias menką informavimo sklaidą, būtų reikšminga adekvačiam visuomenės informavimui užtikrinti, tokios papildomos priemonės ginčo atveju iš esmės nebuvo taikomos:

UAB „GJ Magma“ (PAV dokumentų rengėjas) Agentūrai pateiktoje informacijoje dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo nurodyta, kad apie planuojamą ūkinę veiklą buvo informuotas neįvardytas artimiausios sodybos savininkas, kas, pažymėtina, nėra patvirtinta jokiomis kitomis priemonėmis bei ką neigia pareiškėjai. Suinteresuota visuomenė, t. y. visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu (PŪVPAV įstatymo (2005 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. X-258 redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 str. 10 d.), turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą (PŪVPAV įstatymo 15 str. 3 d.). Pareiškėjai, kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys šalia Pašilių žvyro telkinio dalies, kurioje vykdyti veiklą planuoja UAB „Skaldenis“, laikytini suinteresuota visuomene PŪVPAV įstatymo ir Orhuso konvencijos prasme, turintys teisę dalyvauti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, o taip pat – teikti Agentūrai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kada, t. y. atrankos išvados persvarstymo metu, ir turi būti išnagrinėti pareiškėjų argumentai, susiję su UAB „Skaldenis“ planuojamos veiklos vykdymu Pašilių žvyro telkinyje.

Kadangi tokia suinteresuotos visuomenės teisė buvo nepagrįstai apribota dėl padarytų pažeidimų, susijusių su informacijos apie atrankos išvadą viešinimu, toks pažeidimas laikytinas pagrindu naikinti ginčijamą galutinę atrankos išvadą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, kad, atsižvelgiant į tai, jog tame pačiame Pašilių žvyro telkinyje numatoma vykdyti analogišką veiklą, Agentūra nepagrįstai nepareikalavo abiejų karjerų operatorių atlikti bendrą (suminį) poveikio aplinkai vertinimą, teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos atskiriems planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams), planuojantiems ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, toje pačioje vietovėje, atlikti bendrą poveikio aplinkai vertinimą, juo labiau – asmeniui, dėl kurio planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV įstatymo nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra įvykdytos, atlikti jas pakartotinai dėl to, kad kitas asmuo planuoja ūkinę veiklą ar net analogišką ūkinę veiklą toje pačioje vietovėje. Įstatymų leidėjas atvejus, kada laikoma, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (jos elementams), yra išvardinęs PŪVPAV įstatymo 1 priede, o veiklas, kurių galimo poveikio aplinkai reikšmingumas nėra preziumuojamas, tačiau dėl kurių privalo būti atliekama atranka, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai – PŪVPAV įstatymo 2 priede (PŪVPAV įstatymo 7 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vertinant paskesnės, ginčo atveju – UAB „Skaldenis“, planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai konkrečioje vietovėje, yra įvertinama informacija, apibūdinanti planuojamą ūkinę veiklą – mastas, tarša ir trukdžiai ir kt., o taip pat – galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla (PŪVPAV įstatymo 7 str. 4–6 d., Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-6650 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), 7 p. (2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-1026 redakcija), Metodinių nurodymų 1 priedo 16 p.).

Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijama galutinė atrankos išvada yra naikinama, dėl ko bent jau poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros dėl UAB „Skaldenis“ planuojamos vykdyti veiklos Pašilių žvyro telkinyje dalis, susijusi su atrankos išvados viešinimu ir galutinės atrankos išvados priėmimu, turės būti pakartota, kiti šalių argumentai, susiję su ginčijamos galutinės atrankos išvados teisėtumu / neteisėtumu, teisėjų kolegijos teigimu, nėra reikšmingi šiam ginčui, todėl dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija papildomai tik pažymėjo, kad ginčui aktualios redakcijos PŪVPAV įstatymo nuostatos nereikalauja vykdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso tokiu atveju, kai remiantis įstatymų nuostatomis konkreti planuojama veikla – nepriklausomai nuo jos konkretaus poveikio aplinkai – apskritai nėra leistina pasirinktoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-194/2010). Taigi, šiuo aspektu teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad, Išvadai sukuriant tik prielaidas įgaliotai institucijai spręsti dėl konkretaus sprendimo dėl leidimo naudoti Telkinyje esančius žvyro išteklius išdavimo, pareiškėjų argumentai dėl Išvados neatitikties Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams neturi teisinės reikšmės šiam ginčui. Kita vertus, turėtų būti įvertinti ir atsakovo tik atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono bendrojo plano duomenų nurodyti argumentai, kad, remiantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, kuris detalizuoja minėtą bendrąjį planą, atrankos metu nagrinėta teritorija patenka į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną U3 – naudingųjų iškasenų, kuriai nustatytas reglamentas: naudingųjų iškasenų eksploatavimui skirtos teritorijos. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintas, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

IV. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10, 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas be motyvų (ABTĮ 156 str. 2 d. 8 p.) ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas nurodoma motyvuojamojoje sprendimo dalyje. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus, motyvus byloje teikia proceso šalys ir dalyviai – pareiškėjams šios teisės nebuvo apribotos, o sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

2. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kodėl būtent Pašilių žvyro telkinio dalies eksploatavimo planuojamai ūkinei veiklai informavimo apie atrankos išvadą ar privaloma vertinti poveikį aplinkai planuojamos ūkinės veiklos numatytos teisės aktuose kaip galimos taikyti papildomos informavimo apie atrankos išvadą priemonės ir būdai turėjo būti privalomai taikytini nurodytomis aplinkybėmis, kad visuomenės informavimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą būtų adekvatus. Pagal suformuotą teisminę praktiką netinkamai motyvuotas teismo sprendimas laikytinas sprendimu be motyvų.

3. Nei Informavimo tvarkos apraše, nei Orhuso konvencijoje nėra nurodyti reikalavimai spaudos leidinių tiražams. Iš įsiteisėjusio teismo sprendimo nėra aišku, kokiais teisiniais pagrindais teismas taikė kiekybinius kriterijus spaudos leidinių tiražų skaičiui, skelbimo lentų atstumų nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos, dydžiams, kuriais remdamasis paskelbimo informacijos apie atrankos išvadą savaitraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis“, dienraštyje „Lietuvos žinios“, Vilniaus rajono savivaldybės skelbimų lentoje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos skelbimų lentoje nevertino kaip tinkamos priemonių visumos visuomenei adekvačiai informuoti. Informavimo tvarkos aprašas nenumato reikalavimų informuoti apie priimtas atrankos išvadas suinteresuotą visuomenę asmeniškai. Visuomenės informavimas apie priimtą atrankos išvadą ir galutinę atrankos išvadą atitiko PŪVPAV įstatymo reikalavimus, Informavimo tvarkos aprašo reikalavimus. Nurodytu atveju buvo taikytinos informacijos apie atrankos išvadą paskelbimui viešo pobūdžio priemonės, kurios užtikrina pakankamą suinteresuotumą turinčios visuomenės supažindinimą.

4. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, kas turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikė Orhuso konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) formuojama praktika, aiškinant Orhuso konvencijos ir ją įgyvendinančių ES teisės aktų nuostatas dėl informacijos apie aplinką teikimo visuomenei, rodo, kad teisės gauti informaciją apie aplinką ribojimo atvejai turi būti aiškinami siaurai, jie turi būti konkrečiai nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose, visada turi būti vertinama interesų pusiausvyra, ribojimai neturi tapti kliūtimi kitoms teisėms įgyvendinti, pvz., dalyvavimui PAV procese. Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti „teisės į aplinką“ tinkamą įgyvendinimą ir apsaugą, bendrajame žmogaus teisių apsaugos kontekste priėmė dvi direktyvas, skirtas Orhuso konvencijos nuostatoms įgyvendinti: 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl visuomenės teisės gauti informaciją apie aplinką ir Tarybos direktyvos 90/313/EEB pripažinimo netekusia galios (2003/4/EB) (toliau – ir Direktyva 2003/4/EB), 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB ryšium su visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismą (2003/35/EB) (toliau – ir Direktyva 2003/35/EB). Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktų, užtikrinančių asmenų teisę į informaciją – 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV direktyva). PAV direktyva perkelta į Lietuvos Respublikos vidaus teisę. Lietuvos Respublikos teisėje tai yra reglamentuota PŪVPAV įstatyme. Atsakovas cituoja PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 8 dalies, 7 straipsnio 9 dalies, 7 straipsnio 11 dalies, 7 straipsnio 13 dalies, Informavimo tvarkos aprašo 8.1 papunkčio, 9, 10, 12, 13, 15, 18, 19 punktų nuostatas.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikydamas Informavimo tvarkos aprašo 18.1 papunkčio nuostatą „esant galimybei, - per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje“ nurodytos administracinės bylos aplinkybėmis aiškino kaip privalomą reikalavimą adekvačiam visuomenės informavimui, nors nepateikė jokių motyvų, kodėl užsakovas, neturėdamas interneto svetainės, būtent šioje administracinėje byloje turėjo pareigą informaciją apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos privalomai paskelbti per radiją ir televiziją. Teismas nepagrįstai vertino, jog skelbimų lentos nėra planuojamos ūkinės veiklos vietoje ar greta jos; jos yra (turėtų būti) prie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buveinės (Rinktinės g. 50, Vilniuje) ir Riešės seniūnijos buveinės (duomenys neskelbtini)), t. y. 7 ir daugiau kilometrų atstumu nuo Pašilių žvyro telkinio ar jį supančių gyvenviečių. Teisės aktuose nėra nurodyti kiekybiniai atstumo kriterijai skelbimų lentų vietoms nuo planuojamų ūkinių veiklų vietų. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Informavimo tvarkos aprašo 18.1 papunkčio, 18.2 papunkčio nuostatas, 19 punktą. Teismas netinkamai pritaikydamas ir aiškindamas Orhuso konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Informavimo tvarkos aprašo nuostatas, padarė materialiosios teisės Orhuso konvencijos 6 straipsnio 2 dalies ir PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 9 dalies esminius pažeidimus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pažeidžiamas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas tiek užsakovo, PAV dokumentų rengėjo ir Agentūros atžvilgiu.

6. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kaip matyti iš teisminės praktikos, pirmiausia kyla problemos dėl tinkamo visuomenės informavimo, t. y. ar būdai, kurie buvo pasirinkti informuoti visuomenę, ir terminai, per kuriuos realiai visuomenė turėjo galimybę susipažinti su informacija, buvo tinkami. Visų pirma, visuomenė turi būti informuojama, dėl kokios konkrečios (tikslios) veiklos yra priimami atitinkami sprendimai PAV srityje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009). Tai, kaip konkrečiai (tiksliai) pateikiama informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, lemia, kokius argumentus ir pasiūlymus turi galimybę pateikti visuomenė. Jei tam tikri esminiai dalykai nebus paviešinti, bus apribota galimybė visuomenei į tai reaguoti. Antra, visuomenė turi būti informuojama tinkamais būdais. Pripažinta, kad tokie pasirinkti visuomenės informavimo būdai, kaip visuomenės informavimas paskelbiant pranešimus respublikinėje ir vietinėje spaudoje, internete, seniūnijų informacinėse lentose, registruotais laiškais, atitinka Orhuso konvencijos nuostatas (žr. 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-681/2011).

Trečia, esminę reikšmę turi informacijos pateikimo visuomenei terminai, kadangi jie susiję su terminais, per kuriuos visuomenė gali atlikti tam tikrus veiksmus (pateikti pasiūlymus, skundus ir pan.). Pavyzdžiui, tai, kad byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, jog atitinkama informacija apie atrankos išvadą būtų buvusi paskelbta savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, sudarė pagrindą pripažinti, kad suinteresuota visuomenė buvo netinkamai informuota apie planuojamą ūkinę veiklą, dėl ko buvo pažeista jos teisė per nustatytą terminą pateikti atsakingai institucijai motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (žr. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pagal bylos aplinkybes galima pripažinti, kad visuomenė buvo informuota apie planuojamą ūkinę veiklą (nors tam tikri formalūs pažeidimai ir buvo nustatyti) (žr. 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822- 681/2011).

7. Kitu atveju teismas konstatavo, kad nors, vadovaujantis Orhuso konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, kiekviename sprendime, susijusiame su neigiamu poveikiu aplinkai, turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, įstatymai nesuteikia suinteresuotai visuomenei teisės galutinai nuspręsti nei dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, nei dėl jos vykdymo vietos, kadangi tai yra planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus teisė, nes būtent pastarasis PAV proceso dalyvis planuoja ūkinę veiklą ir savo lėšomis atlieka PŪVPAV įstatymo jam nustatytas PAV procedūras (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-186/2013). Nagrinėdamas administracines bylas, teismas pabrėžia atsakingos institucijos pareigą veiksmingai užtikrinti suinteresuotos visuomenės dalyvavimą PAV procese. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822-989/2013 konstatavo, kad atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos PAV yra neprivalomas, turi aiškiai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodyti konkrečią (tikslią) veiklą, dėl kurios priimta ši išvada, o plečiamasis šioje išvadoje įvardytos planuojamos ūkinės veiklos aiškinimas (jos turinio vertinimas) yra negalimas.

Atsakingai institucijai, kuri atlieka PAV atranką, tenkantis reikalavimas aiškiai ir konkrečiai (tiksliai) įvardyti planuojamą ūkinę veiklą kildinamas ir iš pareigos užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų (suinteresuotos visuomenės) dalyvavimą PAV procese (žr. 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-989/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2013, 124-154 p.). Kitoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad visuomenei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti PAV atrankos procese, priimant galutinę išvadą įvertinti visuomenės prašymai, bei kartu pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad suinteresuota visuomenė nepasinaudojo savo teise dalyvauti atrankos procese, netrukdo suinteresuotai visuomenei kreiptis į teismą dėl galutinės atrankos išvados teisėtumo (žr. 2014 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1472/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teisminėje praktikoje atsakingos institucijos ir užsakovo, PAV dokumentų rengėjo laikymasis nustatytų imperatyvių reikalavimų visuomenės informavimui PŪVPAV įstatyme, Informavimo tvarkos apraše iki įsiteisėjusio sprendimo šioje administracinėje byloje buvo laikomas tinkamu, veiksmingu ir adekvačiu. Nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be teisinio pagrindo nukrypo nuo savo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo tenkinti atsakovo prašymą ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas, nemotyvuotas ir pažeidžia vienodos teismų praktikos formavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo tenkinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas prašyme išdėstė išsamius motyvus, savo prašymą pagrindė konkrečiomis teisės normomis ir teismų praktika, kas akivaizdžiai įrodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra be motyvų, jog teismas, priimdamas sprendimą, padarė materialiosios teisės normų pažeidimų ir nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos formavimo. Būtent tai lėmė teismo neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su Agentūros prašyme išdėstyta pozicija, kad pareiškėjai, kaip suinteresuota visuomenė, buvo informuoti apie Išvadą teisės aktų nustatyta tvarka, o teismo sprendime nurodytos išvados dėl privalomo papildomų informavimo priemonių naudojimo yra visiškai nemotyvuotos, nepagrįstos ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Nei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai, kurie yra suderinti su ES teisės aktais, nenumato tokių visuomenės informavimo priemonių poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip pranešimo per televiziją ar radiją, asmeninio informavimo privalomais. Šie informavimo būdai yra tik papildomi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš viso nesivadovavo jokia teismų praktika, jos necitavo, be to, nenurodė, kad šiuo sprendimu ir jame pateikiamais išaiškinimais būtų keičiama ankstesnė suformuota vienoda administracinių teismų praktika. Palikus galioti tokį teismo sprendimą ateityje nagrinėjant panašias bylas kiltų daug neaiškumų, kuri visgi teismo praktika taikytina, nes tarpusavyje ji būtų prieštaringa.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas Agentūra prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiantis šiuo pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-502/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-502/2018).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu bei atitinkamų teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymo atnaujinti procesą argumentus dėl jam neaiškių sprendimo vietų ir aspektų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas, jo nuomone, privalėjo pasisakyti, bet nepasisakė, pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė nustatytas bylos faktines aplinkybės ir teisinius argumentus, dėl kurių priėjo prie išvadų, kad Agentūra, tik formaliai įsitikinusi, kad apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą yra paskelbta Informavimo tvarkos apraše numatytose visuomenės informavimo priemonėse (vietinėje ir respublikinėje spaudoje bei skelbimų lentose), nepagrįstai visuomenės informavimo apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą laikė adekvačiu.

Nors atsakovas teigia, jog nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra be motyvų, tačiau akivaizdu, kad jis nesutinka su sprendimo motyvais, t. y. su ginčo situacijos, faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

Atsakovas prašyme cituoja PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 8, 9, 11, 13 dalių, Informavimo tvarkos aprašo 8.1 papunkčio, 9, 10, 12, 13, 15, 18, 19 punktų nuostatas, nurodo, kad teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Informavimo tvarkos aprašo 18.1, 18.2 papunkčių, 19 punkto, kitas Informavimo tvarkos aprašo nuostatas, padarė Orhuso konvencijos 6 straipsnio 2 dalies ir PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 9 dalies esminius pažeidimus.

Kaip matyti, konkrečiu atveju atsakovas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu procesą atnaujinti siekia nurodydamas abstrakčius motyvus, t. y. remdamasis prašyme paminėtų teisės aktų nuostatų daugėtu bei prašyme nepateikdamas jokio alternatyvaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimo, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą.

Be to, ar priemonės, numatytos Informavimo tvarkos apraše, informuoti apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą viešo paskelbimo būdu, parinktos tinkamai, t. y. visuomenė apie minėtą procedūrą informuota adekvačiai, laiku ir veiksmingai, yra fakto klausimas, kurį kiekvienos procedūros atveju privalo patikrinti Agentūra.

Įvertinusi atsakovo prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes iš esmės nesutinkama su priimtu teismo sprendimu. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui.

Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, P822-81/2010, P143-154/2011, P492-268/2011, P63-205/2011, P-86-822/2015, P-97-502/2015, P-106-525/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad šioje byloje, analizuojant ir vertinant konkrečias faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, buvo vertinama ar visuomenė apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą informuota adekvačiai, laiku ir veiksmingai. Atsakovo paminėtos administracinės bylos negali būti laikomos analogiškomis dėl individualaus vertinimo specifikos.

Išanalizavus atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai.

Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

Įvertinusi teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 pagal pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“ ir akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius