2013-12-18 Nr. AB-10311-3-61-3-02645-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-2239/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02645-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 29, 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydamas: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Elektrėnų PK) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą „Dėl A. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Tačiau Elektrėnų PK Sprendime apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, visiškai neargumentavo, kokiu būdu A. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Elektrėnų PK, teigdamas, kad pareiškėjas kelia nurodytą grėsmę, privalėjo nurodyti leidimo panaikinimo motyvus ir konkrečiai argumentuoti pareiškėjo keliamas grėsmes bei kaip jos pasireiškia.

Reikalavimas individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat motyvuoti taikomas poveikio priemones įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje. Sprendimas turi būti aiškus ir pakankamai motyvuotas, kad A. K. tiksliai žinotų, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ar gali įvykdyti ir kad turėtų realias galimybes apsiginti nuo Elektrėnų PK jam inkriminuojamų veikų. Atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais, t. y., neturėdamas galimybės pritaikyti kitų GŠKĮ nuostatų, pritaikė pačią plačiausią, kurios turinys iš esmės gali būti aiškinamas labai įvairiai.

Tiek operatyvinė įskaita, tiek Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo apribojimai buvo kaupiami tam tikrose duomenų bazėse ir asmuo galėjo aiškiai žinoti, dėl kokių priežasčių jis negali gauti leidimo ginklui ar jo leidimas panaikinamas. Atsiradus naujai GŠKĮ redakcijai, turimais duomenimis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui gali būti bet kokie duomenys, kuriuos subjektyviai įvertinęs policijos pareigūnas prieina ne teisės aktais, bet savo vidiniu įsitikinimu ar subjektyvia nuomone grindžiamą išvadą.

Toks vertinamasis kriterijus palieka daug erdvės pareigūnų piktnaudžiavimui ir asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidinėjimui, todėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto redakcija aiškintina siaurinamai ir sistemiškai, atsižvelgiant į ankstesnes įstatymo redakcijas. Policijos turimais duomenimis gali būti laikoma tik asmens įrašymas į operatyvinę įskaitą Operatyvinės veiklos įstatymo prasme. Taigi ir Sprendime pateikiama informacija negali būti laikoma pakankama išvadai, kad A. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 35–37) prašė A. K. skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad GŠKĮ nuostatos rodo, kad asmenims, norintiems įsigyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Faktas, jog A. K. per metus kelis kartus nusižengė įstatymams, padarė nusikaltimą, vyksta ikiteisminis tyrimas, pagal kurį jo gyvenamojoje vietoje atliekamos kratos ir yra duomenų, kad ten galėjo būti nužudytas žmogus, leidžia neigiamai charakterizuoti A. K. asmenybę, jo elgesį, požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką ir pagrįstai teigti, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Duomenys, gauti apie pareiškėjo asmenybę, yra pakankamas pagrindas Elektrėnų PK priimti sprendimą panaikinti leidimą A. K. laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas nėra priskiriamas asmenų grupei, kuriai yra nustatyti išskirtiniai reikalavimai, lyginant su kitais asmenimis šių teisinių santykių srityje. Įstatymo leidėjas tokią pat atsakomybę nustatė ir asmenims, kurie padarė ir mažesnio pavojingumo visuomenei teisės pažeidimus – administracinius teisės pažeidimus (GŠKĮ 18 str. 2 d. 9–12 p.). Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) 222 straipsnyje reglamentuotas tyčinis nusikaltimas – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Kiti pareiškėjo 2011 metais padaryti administraciniai nusižengimai nustatytai valdymo tvarkai, prekybos ir finansų sistemai leidžia teigti, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktus ir daro tai sąmoningai. Nepagrįsti A. K. teiginiai, jog Elektrėnų PK priėmė nemotyvuotą sprendimą ir dėl to jis negali gintis, nes, išanalizavus Sprendimo turinį, matyti, kad jame išvardyti konkretūs ir neabejotini juridiniai faktai, kurie susieti į vieną visumą, išdėstyti nuosekliai ir jų pagrindu padarytos motyvuotos išvados pritaikant teisės aktų normas.

Pareiškėjas kaltina Elektrėnų PK piktnaudžiaujant savo teisėmis vien dėl to, kad jo atžvilgiu pritaikomos GŠKĮ naujos redakcijos normos. Išanalizavus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, matyti, kad jame išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) savaime yra neabejotinai didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu, todėl tam, kad institucija priimtų sprendimą, analogišką priimtam A. K. atžvilgiu, pakanka nustatyti grėsmę ir šiuo atveju įstatymų leidėjas nereikalauja padarinių.

Ši norma leidžia užbėgti sunkioms pasekmėms už akių ir, atimant iš asmens specialiąją teisę, užkardyti pagrįstą pavojų kitiems asmenims ir visuomenei. Priimtas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, priimant Sprendimą buvo remiamasi ne subjektyvia nuomone, o turimais duomenimis, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 26–34) pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkė J. N. nurodė, jog pažįsta A. K., nes 2011 m. atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo darė kratą vieno iš įtariamųjų (A. G.) žmonos gyvenamojoje vietoje, kuri priklausė jos tėvui A. K.. Darant kratą buvo aptikti pažeidimai, konkrečiai nurodyti tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 59). Kadangi pažeidimai dėl ginklų (šaudmenų) laikymo atliekamam ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturėjo, buvo iškvieti Elektrėnų PK pareigūnai, kurie įformino pažeidimus. Jos atliekamame tyrime A. K. buvo apklaustas liudytoju. Darydama kratą matė, kad ginklai buvo ne seife ar kitaip saugiai uždaryti, priėjimą prie jų galėjo turėti ir tuose namuose gyvenanti A. K. dukra, kuri leidimo ginklams neturi. A. G. tuo metu, kai buvo daroma krata, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kaip savo deklaruotą gyvenamąją vietą A. G. yra nurodęs kitą adresą, atskleisti duomenų, ar jis gyveno pas A. K. dukrą, liudytoja negali. Padarius minėtą kratą A. K. namuose objektyvių tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Apie savo dukters ir A. G. santuoką A. K. sužinojo kratos metu. Santuoka buvo sudaryta A. G. atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl liudytoja negali pasakyti, ar jie vedė bendrą ūkį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Elektrėnų PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. M. nurodė, jog jo funkcijos yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo įgyvendinimas, didžioji dalis skyriaus turimos informacijos jam kaip tyrėjui yra žinoma. A. K. žino seniai, komisariatas yra sudaręs sutartį su jo įmone dėl automobilių saugojimo, teko bendrauti ir lankytis įmonėje darbiniais reikalais. Apie A. K. kriminalinę patirtį žino tiek, kad buvo tiriama byla Šiauliuose dėl ekonominio nusikaltimo, mato jo ryšį su nusikalsti linkusiais asmenimis, kurie yra padarę ir rezonansinių nusikaltimų. Liudytojas negali patvirtinti, kad jie veikia kartu darydami nusikalstamas veikas, nes tokie duomenys oficialiai neužfiksuoti, tačiau yra žinoma, kad A. K. palaiko asmeninius ryšius su tais asmenimis. Vienas iš pavyzdžių, 2001–2002 metais per naujų metų šventimą buvo nužudytas asmuo, jo kūnas buvo dingęs ir rastas kitame rajone, įtariamieji buvo nustatyti, A. K. su jais bendravo, byloje jis buvo apklaustas liudytoju. Liudytojas E. M. taip pat prisimena atvejį, kai praeitais metais buvo padarytas apiplėšimas, jo metu dalyvavo trys asmenys, po apiplėšimo vienas iš šių asmenų tarėsi dėl skolos A. K. grąžinimo, kas patvirtina A. K. turint finansinių reikalų su nusikalstamu pasauliu. Ribojimai bendrauti su kitais asmenimis A. K. nebuvo taikyti. A. K. bendraujant su policijai žinomais asmenimis M. Č., S. Č. ir A. bei V. K. nieko neteisėto oficialiai neužfiksuota, tačiau ryšys tarp šių asmenų yra, pavyzdžiui, po padaryto eismo įvykio K., norėdamas nuslėpti jį, kreipėsi į A. K. kaip į draugą, šis padėjo automobilį atgabenti į savo įmonei priklausančią aikštelę ir ten tą automobilį laikė. Konkretesnių duomenų apie šį įvykį liudytojas nežino, nes tyrimą atliko ne Elektrėnų PK. Bendravimo su minėtais asmenimis turinio liudytojas negali atskleisti, jis tik nurodo viešo pobūdžio informaciją (kontaktų su minėtais asmenimis pavyzdžius). Liudytojas yra girdėjęs ir apie korupcinius A. K. ir Elektrėnų PK ryšius, tačiau ikiteisminis tyrimas šiuo klausimu nebuvo atliekamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 2 d. A. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengtoje ginklų saugykloje buvo rastas naktinio matymo taikiklis, kuris pagal specialisto išvadą yra priskiriamas prie A kategorijos ginklų priedėlių. Už šiuos veiksmus A. K. pagal ATPK 1991 straipsnį buvo skirta administracinė nuobauda su daikto konfiskavimu (I t., b. l. 73, 80). 2011 m. kovo 2 d. A. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jo ginklai ir šaudmenys buvo rasti ne tam skirtoje, o įvairiose kitose namo vietose (miegamajame kambaryje lovos stalčiuje, kambaryje spintelėje, kambariuose rasta šovinių). Už šiuos veiksmus A. K. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį buvo skirta administracinė nuobauda (I t., b. l. 73).

Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 29 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-081-11 nutraukimo, patvirtinto Šiaulių miesto apylinkės teismo, A. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (I t., b. l. 47–57, 66–70), bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarimu A. K. pagal ATPK 1712 straipsnio 1 dalį buvo skirta administracinė nuobauda (I t., b. l. 63).

2011 m. kovo 2 d. A. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti 276 cigarečių pakeliai, paženklinti Rusijos federacijos banderolėmis, kurie priklausė jo dukrai A. G.. Ši už minėtą pažeidimą patraukta atsakomybėn pagal ATPK 1632 straipsnio 3 dalį (I t., b. l. 62).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos poskyrio viršininkės J. N. 2011 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad, įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-30039-06 medžiagą, pradėtą pagal nusikaltimų požymius, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas), 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), neatmetama galimybė, kad T. P. galėjo būti nužudytas ar jo kūnas galėjo būti laikomas A. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kieme esančiuose pagalbiniuose pastatuose, kuriuose savo veiklą vykdo A. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-30039-06 gauta duomenų, jog įtariamojo A. G. žmonos A. G. tėvas A. K. artimai bendravo tiek su įtariamuoju A. G., tiek su kitais asmenimis, įtariamais minėto labai sunkaus nusikaltimo padarymu (I t., b. l. 59).

Elektrėnų PK viršininko A. G. 2011 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog gauta patikimų žinių, kad A. K. artimai bendrauja su A. K. ir V. K., kuriems taikomos priemonės (apribojimai) pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, telefonais, teikia transportavimo paslaugas, 2010 m. slėpė V. K. automobilį po eismo įvykio siekiant nuslėpti tyrimui svarbias aplinkybes. Taip pat artimai bendrauja su M. Č., kuriam buvo taikomi apribojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ir kuris įtariamas narkotinių medžiagų platinimu dideliais kiekiais, bei su S. Č., teistu už narkotinių medžiagų platinimą dideliais kiekiais (I. t, b. l. 89).

Elektrėnų PK 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu „Dėl A. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ A. K. buvo panaikintas leidimo Nr. 278 šaunamiesiems ginklams laikyti (nešiotis) galiojimas dviem pagrindais, numatytais GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte (I t., b. l. 39–41).

Teisėjų kolegija susipažino su Elektrėnų PK viršininko A. G. pateiktais įslaptintais dokumentais ir juose esančia informacija (I t., b. l. 194).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo (I t., b. l. 39–41), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas Nr. 278 laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimu (I t., b. l. 127–133) pareiškėjo A. K. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimų, taip pat buvo konstatuota, jog A. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Antra vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. sausio 7 d. nutartyje (I t., b. l. 170–178) konstatavo, jog šioje byloje būtina įvertinti duomenis, kurie, esą, įrodo pareiškėjo santykius su nusikaltimus linkusiais daryti asmenimis. Pabrėžtina, kad Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba 2013 m. kovo 4 d. raštu Nr. 10-S-3259 (I t., b. l. 182–183) informavo teismą, jog oficialus perspėjimas A. K. nepareikštas, taip pat kitokių duomenų apie jo santykius su nusikaltimus linkusiais daryti asmenimis nepateikė. Teismas pabrėžia, kad ir liudytojai tiesioginių, aiškių, neprieštaringų įrodymų apie A. K. bendravimą su nusikaltimus daryti linkusiais asmenimis nenurodė.

Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo ir jo atstovo pozicija, kad, esą, LVAT 2013 m. sausio 7 d. nutartyje (I t., b. l. 170–178) aiškiai nurodė, jog „iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas pareiškėjui iš esmės siejamas su ta aplinkybe, kad pareiškėjas bendrauja su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis. Tuo tarpu pareiškėjo įvykdyti aukščiau minėti teisės normų pažeidimai ir jo dukros neteisėta veikla nesudarytų atskiro pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą“, todėl šioje administracinėje byloje vėl nebereikia vertinti jau įvertintų LVAT aplinkybių. Teismas pabrėžia, kad LVAT tik tariamąja nuosaka nurodęs, kad „nesudarytų“, realiai grąžino bylą nagrinėti iš naujo tik tam, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išanalizuotų visas faktines aplinkybes iš naujo, be kita ko, ir pareiškėjo santykius su nusikaltimus linkusiais daryti asmenimis.

Visuma faktinių aplinkybių, t. y. 2011 m. kovo 2 d. A. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengtoje ginklų saugykloje buvo rastas naktinio matymo taikiklis, kuris pagal specialisto išvadą yra priskiriamas prie A kategorijos ginklų priedėlių, o už šiuos veiksmus A. K. pagal ATPK 1991 straipsnį buvo skirta administracinė nuobauda su daikto konfiskavimu (I t., b. l. 73, 80); 2011 m. kovo 2 d. A. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jo ginklai ir šaudmenys buvo rasti ne tam skirtoje, o įvairiose kitose namo vietose (miegamajame kambaryje lovos stalčiuje, kambaryje spintelėje, kambariuose rasta šovinių), o už šiuos veiksmus A. K. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį buvo skirta administracinė nuobauda (I t., b. l. 73); Šiaulių apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 29 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-081-11 nutraukimo, patvirtinto Šiaulių miesto apylinkės teismo, A. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (I t., b. l. 47–57, 66–70); Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarimu A. K. pagal ATPK 1712 straipsnio 1 dalį buvo skirta administracinė nuobauda (I t., b. l. 63), įrodo, kad pareiškėjas neabejotinai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (GŠKĮ 17 str. 1 d. 11 p.), nes nėra nepriekaištingos reputacijos, t. y. yra net pripažintas padaręs nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o ne įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ar teistas tik už baudžiamąjį nusižengimą (GŠKĮ 18 str. 2 d. 7, 8 p.).

Jau vien tai, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas (kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas (asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos) yra lygiaverčiai pagrindai, draudžiantys įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, leidžia daryti išvadą, kad, nors atsakovas Sprendime ne grafomaniškai tiksliai nurodė GŠKĮ visas nuostatas, tačiau aiškiai įvardijo visas aplinkybes ir tinkamai jas savo diskrecijos ribose kvalifikavo. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga, be kita ko, pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų prasmę, t. y. pareiškėjas yra pripažintas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, nors ir atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. Todėl jam leidimas nešioti ginklą galėjo būti panaikintas GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tačiau, atsakovas, įvertinęs visas paminėtas faktines aplinkybes, be kita ko, kad A. K. buvo pripažintas padaręs ne tik apysunkį tyčinį nusikaltimą, bet ir padaręs du administracinius teisės pažeidimus, susijusius su šaudmenimis bei ginklais, visiškai pagrįstai turėjo teisę konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei pritaikyti jo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Kitoks teismo pateiktas vertinimas šioje administracinėje byloje būtų iracionalus, neatitiktų GŠKĮ prasmės, paneigtų teisėsaugos institucijų nustatytas aplinkybes, tiesiog sužlugdytų visuomenės pasitikėjimą šiuo teismu, o teismas neįvykdytų teisingumo, atitinkančio GŠKĮ nuostatų prasmę.

Teisė turėti ir laikyti ginklus nėra konstitucinė teisė, taip pat nėra teisė, saugoma Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos. Tai teisė, kuri įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių aplinkybių, jas įvertino iš esmės teisingai, pareiškėjui buvo suteikta galimybė dalyvauti visų aplinkybių vertinime, jų kvalifikavime, jos visos buvo įvardintos skundžiamame Sprendime. Todėl Sprendimo negalima naikinti nei dėl procedūrų, nei, juolab, turinio aspektu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo – A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas „Dėl A. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ paliktinas nepakeistas.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas.

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 38–50) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

LVAT 2013 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje A822-2411/2012, atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo panaikintas A. K. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, siejo su dviem pagrindais: 1) aplinkybe, kad A. K. bendrauja su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis ir 2) pareiškėjo įvykdytais teisės normų pažeidimais bei jo dukros neteisėta veika. LVAT konstatavo, kad antrasis pagrindas negalėtų sudaryti atskiro pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, todėl grąžino bylą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad būtina ištirti, ar pareiškėjas bendrauja su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis. Tačiau VAAT sprendime nurodė, kad „LVAT tik tariamąja nuosaka nurodė, kad „nesudarytų”, realiai grąžino bylą iš naujo tik tam, kad VAAT išanalizuotų visas faktines aplinkybes iš naujo, be kita ko, ir pareiškėjo santykius su nusikaltimus linkusiais daryti asmenimis.” Tačiau pirmosios instancijos teismas į minėtus apeliacinio teismo išaiškinimus neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo tariamo bendravimo su sunkiais nusikaltimais kaltinamais asmenimis. Teismas apsiribojo vieninteliu sakiniu – „teisėjų kolegija susipažino su Elektrėnų PK viršininko A. G. pateiktais įslaptintais dokumentais ir juose esančia informacija”.

VAAT nepagrįstai taikė ir klaidingai aiškino GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų nuostatas bei nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pareiškėjui Sprendimo priėmimo metu negalėjo ir dabar negali būti taikoma nė viena GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata. Tai patvirtina byloje esanti 2011 m. gruodžio 5 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį Nr. (6-4) 14R-16587(K16431), kuri parengta vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1–8 punktų nuostatomis. Minėtoje pažymoje nurodyta, jog įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis A. K. neteistas. Sprendimo priėmimo metu metu jokie kaltinimai ar įtarimai pareiškėjui pareikšti nebuvo, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-081-11 nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. baudžiamasis procesas buvo nutrauktas ir kaltinimai bei įtarimai nebegaliojo, todėl įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas byloje negalėjo būti taikomas. Pareiškėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) negali turėti jokios įtakos pareiškėjo nepriekaištingai reputacijai, kadangi tokia veika nepatenka į veikų, už kurias atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo netenka nepriekaištingos reputacijos, ratą.

Kaip patvirtina byloje esanti 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pažyma (b. 1. 182), operatyvinė informacija apie A. K. buvo renkama su tikslu patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nesurinkta duomenų, leidžiančių jam pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Oficialus perspėjimas pareiškėjui nebuvo pareikštas, jokios prevencinio poveikio priemonės jam nebuvo taikytos, todėl akivaizdu, kad A. K. grėsmės nekelia.

Iš esmės atsakovas nusprendė panaikinti leidimą A. K. laikyti ginklą, remdamasis tik paties atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-28-PR5-1718, kuriame yra 2011 m. gegužės 5 d. žyma „teikti siūlymus dėl leidimo ginklams panaikinimo”. Šiame rašte siūloma nutraukti paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)”, nes neva rangovo veikla kenkia Vilniaus apskrities VPK įvaizdžiui. Pareiškėjo manymu, šis įrodymas negali būti vertinamas, kaip neabejotinai patvirtinantis, kad A. K. kelia grėsmę visuomenės saugumui. Akivaizdu, jog minėtu dokumentu siekiama sudaryti prielaidas civilinės sutarties nutraukimui. Minėtame dokumente nurodyta, jog artimiausiu metu operatyvinė informacija bus pateikta VAVPK, tačiau jokių duomenų, kad tokia informacija būtų buvusi pateikta, byloje nėra. Tik bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovo A. G. (asmens, kurio pasiūlymu panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklą) prašymu, buvo apklaustas jam pavaldus asmuo – Elektrėnų PK Kriminalinės policijos biuro tyrėjas E. M., kuris nurodė, jog negali patvirtinti, kad, darydamas nusikalstamas veikas, pareiškėjas veikia kartu su kitais asmenimis, linkusiais nusikalsti, kadangi tokie duomenys oficialiai neužfiksuoti. E. M. teisme rėmėsi išimtinai prielaidomis. Pareiškėjas vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuri turi sutartį su policija, pagal kurią užsiima automobilių transportavimu ir saugojimu bei už tai gauna atlygį, dėl ko tenka bendrauti ne tik su policijos pareigūnais, bet ir su asmenimis, kurių automobiliai yra nutempti ir saugojami, t. y. teisės pažeidėjais. Teiginys, kad pareiškėjas bendrauja su A. K., V. K., M. Č. ir S. Č., grindžiamas taip pat gandais ir prielaidomis. M. Č. ir S. Č. pareiškėjas nepažįsta, su K. pareiškėjui yra tekę bendrauti tik darbiniais UAB „(duomenys neskelbtini)” reikalais.

Visi Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti pažeidimai buvo padaryti iki Sprendimo priėmimo. Šiuo atveju akivaizdu, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi res judicata galią ir patvirtina, kad yra pagrindo manyti, jog A. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Pirmosios instancijos teismas, vertinęs minėtą nutartį kaip patvirtinančią A. K. keliamą grėsmę, visiškai neteisingai vertino įrodymus, kadangi turėjo daryti priešingą išvadą, t. y. turėjo nuspręsti, jog minėta nutartis patvirtina, kad iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. A. K. padaryti teisės pažeidimai nesuteikia pagrindo manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Abu pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai, susiję su šaudmenimis bei ginklais, buvo padaryti ir nustatyti tuo pačiu metu – A. K. namuose atliekant kratą (b. 1. 73, 76). Minėtos nuobaudos yra įvykdytos (b. 1. 73, 76). Taigi, šiuo atveju jos negali turėti taip pat jokios įtakos GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymui.

Pirmosios instancijos teismas Sprendime konstatavo, kad kitoks bylos faktinių aplinkybių vertinimas būtų iracionalus, neatitiktų GŠKĮ prasmės, paneigtų teisėsaugos institucijų nustatytas aplinkybes, tiesiog sužlugdytų visuomenės pasitikėjimą šiuo teismu, o teismas neįvykdytų teisingumo, atitinkančio įstatymo nuostatų prasmę. Pareiškėjo manymu, tokiomis išvadomis teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatskleidė GŠKĮ prasmės, todėl negalėjo daryti išvados, kad kitoks GŠKĮ nuostatų aiškinimas neatitiktų įstatymo prasmės. Be to, teisėsaugos institucijų šioje byloje nustatytos aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, grindžiamos prielaidomis ir spėjimais, bet ne objektyviais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, nes šiuo atveju buvo išnagrinėtos tik pareiškėjui nepalankios aplinkybės, nenagrinėjant sistemiškai visų bylos aplinkybių, neatsižvelgiant į tikruosius atsakovo tikslus, nenagrinėjant pareiškėjo pateiktų įrodymų, neatsižvelgiant į atsakovo iškviestų liudytojų paaiškinimus, patvirtinančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 56–59) prašo jį atmesti.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad gauta patikimų žinių (b. 1. 89), jog apeliantas artimai bendrauja su broliais A. ir V. K. (ankstesne pavardė M.), kurie laikomi organizuoto nusikalstamumo atstovais (jiems buvo pareikšti oficialūs perspėjimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą). Byloje yra 2002 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio nuorašas, iš kurio matyti, kad 2002 m. sausio 1 d. apeliantui priklausančiose dirbtuvėse ((duomenys neskelbtini)), kuriose jis gyveno, buvo nužudytas (nušautas) I. M.. Apeliantas nusikaltimo padarymo metu miegojo kitame kambaryje ir nužudyme nedalyvavo. Tačiau iki nužudymo visi dalyviai, tarp kurių buvo ir A. K. (M.), būdami draugai kartu su apeliantu leido laisvalaikį. Byloje yra 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio nuorašas, iš kurio matyti, kad 2011 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime (b. 1.

89) nurodyti asmenys (V. ir A. K.) su kuriais apeliantas palaikė artimus (draugiškus) santykius 2011 metų liepą viešoje vietoje nušovė žmogų. Tai, kad artimai bendravo su broliais A. ir V. K., apeliantas patvirtino teismo posėdyje, taip pat pranešė, kad iki šiol jo įmonės teritorijoje saugomas A. K. automobilis, kuris, kaip buvo nurodyta tarnybiniame pranešime (b. 1. 89), buvo paslėptas po eismo įvykio apelianto gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. patvirtino, kad 2013 metais trys asmenys dalyvavę senyvo amžiaus asmens apiplėšime, tarėsi su apeliantu dėl skolos jam grąžinimo iš lėšų gautų nusikalstamu būdu.

Teismas susipažino ir su Kriminalines žvalgybos informacinėje sistemoje (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 9 p.) galima informacija apie A. K. (b. 1. 194). Būtent į šią aplinkybę (tokios informacijos buvimą ar nebuvimą) vertinant atsakovo sprendimo pagrįstumą atkreipė dėmesį LVAT 2013 m. sausio 7 d. nutartyje. Atsižvelgdami į tai, A. K. nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šiuo atveju apeliantas aplinkybę, jog padarė nusikaltimą ir už tai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikia kaip išskirtinai teigiamą.

Atsakovo nuomone, GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktų normų analizės prasme, ginklo savininko asmenybė, o ypač asmens padaryti teisės pažeidimai ir nusikaltimai turi išskirtinai neigiamą įtaką ir liudija apie jo grėsmę visuomenei. Asmens padaryti teisės pažeidimai, kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas, yra svarios aplinkybės, leidžiančios asmeniui neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Tai yra vienintelė galimybė užbėgti sunkioms pasekmėms už akių. Įvertinus minėtas aplinkybes atsakovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad policija turi duomenų, jog A.

K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai, ir visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo „Dėl A. K. leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“, kuriuo atsakovas pareiškėjui A. K. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu panaikino išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. 278. Iš ginčo Sprendimo motyvuojamosios dalies galima daryti išvadą, kad atsakovas, panaikindamas leidimą, rėmėsi taip pat ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

2011 m. lapkričio 7 d. Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus priimtas atsižvelgus ir įvertinus visumą Sprendime nurodytų aplinkybių. Išnagrinėjęs ir įvertinęs šias aplinkybes bei į bylą pateiktus rašytinius duomenis, taip pat išklausęs liudytojų, t. y. Vilniaus apskrities VPK ONT valdybos 4-ojo skyriaus viršininkės J. N. bei Elektrėnų PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. M., parodymus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 26–34) pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 d.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.), su minėta pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka, tačiau pažymi, kad nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje ginčijamo 2011 m. lapkričio 7 d. Sprendimo dalyse atsakovas nesirėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, susijusiomis su asmens, kuriam neišduodamas arba panaikinamas leidimas laikyti (nešioti) ginklą, nepriekaištinga reputacija, todėl su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 18 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktų nuostatomis susiję teismo argumentai iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šalinami. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą šios kategorijos bylose, pagal kurią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas laikomi savarankiškais pagrindais, kuriais remiantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, todėl vien dėl to, jog fizinis asmuo yra nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (17 str. 1 d. 2 p.), savaime nesudaro pagrindo laikyti jį keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (17 str. 1 d. 11 p.) (žr., LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012). Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija nepasisakys ir dėl su minėtomis nuostatomis susijusių apeliacinio skundo argumentų.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos ginčo Sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas A. K. kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertintina faktinių aplinkybių visuma, todėl, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į tai, kad A. K. buvo pripažintas padaręs du administracinius teisės pažeidimus, susijusius su šaudmenimis ir ginklais, o būtent: 1) 2011 m. kovo 2 d. A. K. namuose (duomenys neskelbtini), namo rūsyje įrengtoje ginklų saugykloje buvo rastas naktinio matymo taikiklis ir už tai jam 2011 m. gegužės 2 d. pagal ATPK 199(1) straipsnį buvo paskirta administracinė nuobauda su daikto konfiskavimu (I t., b. l. 80); 2) 2011 m. kovo 2 d. A. K. namuose (duomenys neskelbtini), jo ginklai ir šaudmenys buvo rasti ne tam skirtoje vietoje ir už tai jam 2011 m. balandžio 18 d. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį skirta administracinė nuobauda (I t., b. l. 78, 79).

Minėta, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakovas taip pat rėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, kurioje nurodyta, jog leidimas laikyti (nešioti) B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2061/2012, kurioje įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas naudojantis ginklais ir šaudmenimis vertintas kaip patenkantis į Ginklų ir šaudmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo sritį).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad policijos komisariatas, gavęs medžiagą apie tai, jog pareiškėjui, be kita ko, yra skirtos dvi administracinės nuobaudos už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ginklų ir šaudmenų apyvartos srityje, neturėjo teisės kvestionuoti įsiteisėjusių aktų dėl administracinių nuobaudų (baudų) skyrimo ir dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo turėjo nustatyti tik tai, ar tie pažeidimai, už kuriuos pareiškėjas nubaustas, kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., LVAT 2011 m. gegužės 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1347/2011). Šias aplinkybes atsakovas 2011 m. lapkričio 7 d. Sprendime nustatė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jas atsižvelgė. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjo veikos, kai jis savo šaunamuosius ginklus, įskaitant ir naktinio matymo taikiklį, priskiriamą prie A kategorijos ginklų priedėlių, laikė ne seife, o kitiems asmenims prieinamoje vietoje, įrodo, jos toks apelianto elgesys su ginklais yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ar laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Kitos 2011 m. lapkričio 7 d. Sprendime išvardintos aplinkybės šią išvadą tik pagrindžia.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš aptariamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalis 1-9 punktuose išvardytų atvejų. Tiek minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tiek 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimą sieja su grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, kriterijumi. Taigi, šiuo atveju svarbu buvo nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamai duomenų, kad pareiškėjas kelia minėtą grėsmę. Kadangi duomenys Ginklų ir šaudmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2061/2012). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šių duomenų (bei juos patvirtinančių įrodymų) atsakovas turėjo pakankamai teisėtam sprendimui priimti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą Elektrėnų PK 2011 m. lapkričio 7 d. Sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami minėtai išvadai paneigti.

Atsižvelgusi į byloje esančią rašytinę medžiagą ir išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų ar dėl šioje nutartyje nustatytų pirmosios instancijos teismo sprendimo netikslumų, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė