2016-09-26 Nr. AB-18212-3-61-3-03259-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1625-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03259-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad LAVL buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 20 d., nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. Kamerų plotas buvo mažas, gyvenimo sąlygos žalojo sveikatą ir buvo antisanitarinės, nebuvo suteikiama pakankamai laiko pasivaikščiojimams gryname ore. Kamerose gultai seni ir surūdiję, kiti baldai taip pat netinkami naudoti. Dviejų aukštų gultai nestabilūs, nepritvirtinti prie grindų, juose nepatogu miegoti, nebuvo kopėtėlių pakilimui į antrą aukštą, čiužiniai, antklodės ir pagalvės seni, suplėšyti ir nešvarūs. Patalpos neremontuotos nuo 2000 metų. Sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, iš jo sklido blogas kvapas. Dušo patalpa nešvari, nukritusios plytelės, slidi danga, vanduo buvo sunkiai reguliuojamas. Kamerų langai išdaužti, todėl rudenį teko patiems juos uždengti. Kamerose buvo rūkoma, nors pareiškėjas nerūkantis, prašymai perkelti į nerūkančiųjų kamerą buvo ignoruojami. Pasivaikščiojimo kiemelis mažas, nešvarus, pasivaikščioti vienu metu vesdavo ne mažomis grupėmis po 4–5 žmones, bet po devynis. Vienos valandos pasivaikščiojimas prilygo kankinimui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, jis buvo pažemintas, sugniuždytas, prarado pasitikėjimą savimi, padaryta žala sveikatai. Papildomai paaiškino, kad anksčiau į teismą kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nebuvo ir nėra išversti į lietuvių (rusų) kalbas, todėl ilgai negalėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti.

LAVL nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų (nuteistųjų), neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius buvo gydomas su pareiškėju, negali. Pažymėjo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems. Ligoninės palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat atnaujinamas. Pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 35.5 punktą, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (pertvara) atitinka minėto Taisyklių punkto reikalavimus. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Kiekvienais metais panaudojamos visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai), o ligoninės gydomųjų skyrių palatos nuolat remontuojamos. Patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, dažniau. Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Taisyklių 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pažymėjo, kad ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą higienos pasą, kuris įrodo, jog LAVL patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. LAVL atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus septyniems metams (nuo pirmos hospitalizavimo datos), todėl prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 20 d., nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 20 d.

Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015 m. birželio 15 d., taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. pareikšti praleido Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl to teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. galimai padarytą neturtinę žalą taikė ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tačiau, išnagrinėjęs bylos duomenis, bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas jo buvimo LAVL metu skundų dėl laikymo sąlygų neteikė, teismas pareiškėjo nurodytus argumentus, kad ligoninės patalpose sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, laikymo sąlygos buvo antisanitarinės ir neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpoje, kur jis buvo laikomas, kiti asmenys rūkė, vertino kaip nepagrįstus.

Atsižvelgęs, kad pareiškėjui jo hospitalizavimo LAVL metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, įvertinęs tokio pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą. Taip pat prašo netaikyti senaties termino nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pagal pareiškėjo apeliacinį skundą byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d. Atitinkamai, išskyrus atskirai nurodytus atvejus, šiame baigiamajame teismo akte vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki minėto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Todėl pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, jis buvo pažemintas, sugniuždytas, prarado pasitikėjimą savimi, padaryta žala jo sveikatai.

Pareiškėjas pažymi, kad nori dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, pateikti įrodymus ir viską, kas susiję su šia byla.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 137 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pažymėtina, kad pats pareiškėjas proceso pirmosios instancijos teisme metu prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 4). Nagrinėjamoje byloje yra pateikti pareiškėjo skundas (b. l. 1–4) ir apeliacinis skundas (b. l. 93), LVAL atsiliepimas į pareiškėjo skundą (13–18), kuriuose aiškiai išdėstyta proceso šalių pozicija ginčo klausimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių argumentų, kodėl iškilo būtinybė apeliacinio proceso stadijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka – nenurodo, kokius konkrečius įrodymus nori pateikti, ką naujo, nepaminėto procesiniuose dokumentuose, nori išdėstyti. Atsižvelgus į paminėtus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ji nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą netinkamomis sąlygomis LAVL laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 20 d., nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. LAVL 2015 m. gegužės 28 d. atsakymas dėl prašymo nagrinėjimo Nr. 7-298 (b. l. 5) patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas jo nurodytu laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2014 m. birželio 15 d. (b. l. 7). Todėl nagrinėjamu atveju daliai pareiškėjo reikalavimo yra pasibaigęs 3 metų senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį LAVL prašė taikyti.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1090/2013).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjui galbūt padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. tinkamų sąlygų ligoninėje neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad pareiškėjas viso laikymo LAVL metu žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Argumentų, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą senaties terminą pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už galimai netinkamas laikymo sąlygas LAVL laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. pagrįstai pritaikytas senaties terminas.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta LAVL informacija apie palatos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose esančių lovų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. ( b. l. 13), pažymi, kad pareiškėjas LAVL 15 parų buvo laikomas vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.4 punkte nustatytos 5,1 kv. m minimalios ploto normos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikia argumentų, kuriais ginčytų teismo nustatytas faktines aplinkybes. Išnagrinėjusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 77–85) ir atsižvelgdama, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta teismo konstatuotas aplinkybes pagrįstomis ir detaliau dėl jų nepasisako.

Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL 15 parų buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, todėl buvo pažeistas Taisyklių 111.4 punktas, kuriame numatyta, jog vienam LAVL laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 5,1 kv. m ploto sąlygomis LAVL buvo laikomas tik 15 parų. Kitų pažeidimų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl per mažo ploto LAVL palatoje pareiškėjui kilo papildomų sveikatos problemų. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui yra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė