2025-07-11 Nr. CB-4165-2-69-3-12256-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2537

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12256-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 4 d. paduotu ieškovo O. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl be pagrindo įgyto turto (pinigų) grąžinimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį priteisti iš atsakovo 511,89 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (lėšas), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniai), neatsižvelgė, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl žalos dydžio, o mokėjimas buvo atliktas ne laisva valia, bet esant spaudimui ir klaidingai informacijai.

2. Teismai netyrė, ar atsakovas buvo nesąžiningas. Atsakovas pateikė galimai suklastotą remonto aktą su detalės kodu, kuri netinka atsakovo automobiliui. Tai patvirtina oficialūs katalogai. Šis dokumentas turėjo esminę reikšmę vertinant žalos faktą ir dydį.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą apeliacinį skundą, pateiktą dėl naujai paaiškėjusių esminių faktų - detalės netinkamumo, ridos neatitikimo. Atsisakymas priimti patikslintą skundą pažeidė CPK 42, 306, 314 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Teismas apribojo galimybę ginti pažeistą teisę ir remtis naujais duomenimis, turėjusiais esminę reikšmę bylos išsprendimui.

4. Teismai nepakankamai kritiškai įvertino liudytojo S. V. parodymus, nepaisė jų prieštaravimų ir netikrino pateiktų dokumentų autentiškumo (CPK 185 straipsnis).

5. Sprendimai buvo priimti mechaniškai, be išsamaus vertinimo, pažeidžiant sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodomų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų numeriai neegzistuoja (pvz., Nr. 3K-3-202-969/2015, Nr. e3K-3-117-916/2019, Nr. e3K-3-333-701/2016).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis (75 proc. × 30 Eur minimalus indeksuotas žyminis mokestis už turtinį ginčą). Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti O. B. (duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 251 AB „Swedbank“, kodas ZO48215.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė