2021-06-02 Nr. AB-12136-3-65-3-00370-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1504-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00370-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 3261 (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą įskaityti į visuomenei naudingą darbą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) rajonas, priežiūros ir tvarkymo darbus; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Sprendimu nusprendė neskirti jam socialinės pašalpos už ginčo laikotarpį, nes jis nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjas minėtoje veikloje nedalyvavo dėl to, kad nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo bei tvarkė prie jo tėvų namų esantį 12 arų valstybinės žemės sklypą, šiems darbams atlikti pareiškėjas naudojosi jo motinai priklausančia žoliapjove, o jo motina mokėjo už pareiškėjo sunaudotą elektros energiją. Pareiškėjas, šienaudamas valstybinės žemės plotą, atidirbo daugiau negu reikalaujama, atsakovas minėtus darbus turėjo laikyti jo atlikta visuomenei naudinga veikla, paskirti ir ginčo laikotarpiu kas mėnesį jam mokėti socialinę pašalpą.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas su 2019 m. lapkričio 6 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, kuris nustatė, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. pagal Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui išrašytą siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 759, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) 25 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos. Siuntimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2019 m. spalio 12 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti visuomenei naudingą veiklą. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. gavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Nr. 116, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas pagal išduotą siuntimą naudingos veiklos neatliko, per siuntime nurodytą laikotarpį dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo į (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodytiems 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros bei tvarkymo darbams negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, nes jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti ir pranešimas apie pareiškėjo visuomenei naudingos veiklos atlikimą Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nebuvo pateiktas. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui yra teikęs ne vieną skundą, dėl kuriuose išdėstytų reikalavimų pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2019 m. lapkričio 6 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 3261 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., kuris ir yra ginčijamas šioje byloje. Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje).

7. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose – Socialinės paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintame Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-120 patvirtintame Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) – įtvirtintas nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. R4-1481 jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 9 d. siuntimas Nr. 759 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 12 d. turi atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – į Kupiškio r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, atlikti 72 val. trukmės visuomenei naudingą veiklą per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. Tačiau pareiškėjas į Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. gruodžio 9 d. pranešimas Nr.116 bei paties pareiškėjo skunde pateikti paaiškinimai. Pareiškėjas nei Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardintų Tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. sausio 2 d. rašte Nr.S-1(1.13) pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas. Atsižvelgęs į minėtus duomenis, teismas nusprendė, kad pareiškėjas turėjo pakankamas sąlygas atlikti visuomenei naudingą veiklą jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių nesikreipė, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje grindė tuo, jog jis, padedamas motinos ir tėvo, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo (šienavo) valstybinės žemės sklypą, esantį Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), greta pareiškėjo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštai. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad G. K. su šeimos nariais, tarp jų ir su pareiškėju, savo iniciatyva iki 2014 metų prižiūrėjo prie jos namų valdos esantį valstybinės žemės sklypą.

10. Teismas nurodė, kad visuomenei naudingos veiklos sąvoka apibrėžta Tvarkos aprašo 2 punkte. Teismas, sistemiškai įvertinęs Tvarkos aprašo III skyriaus, reglamentuojančio telkimo visuomenei naudingai veiklai įgyvendinimo nuostatas, padarė išvadą, kad tai ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, o tokia, kuri atliekama laikantis jos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos, ir kuri gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Todėl teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Darydamas šią išvadą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika šios kategorijos administracinėse bylose, kuriose teismas išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinius skundus dėl atsakovo sprendimų, susijusių su socialinės paramos neskyrimu pareiškėjui skirtingais laikotarpiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2017 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A‑1620‑502/2017 konstatavo, jog tokie vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai.

11. Teismas apibendrino, kad pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, konkrečiu atveju – į Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pareiškėjo reikalavimą įskaityti iki 2014 metų atliktus valstybinės žemės ploto priežiūros darbus į visuomenei naudingos veiklos atlikimą laikė nepagrįstu ir konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos, ir tai buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas atsisakyti skirti jam socialinę pašalpą pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.

12. Teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas, nustatęs, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat pateikė šiuos prašymus:

13.1. Įpareigoti Savivaldybės administraciją ir (duomenys neskelbtini) seniūniją pateikti į administracinę bylą išsamius duomenis ir turimus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kokie konkretūs visuomenei naudingos veiklos darbai buvo organizuojami nuo 1992 metų iki 2020 metų (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje; nurodyti, ar yra sudaryti visuomenei naudingos veiklos darbų ir įstaigų, įmonių bei organizacijų, kuriuose atliekami šie darbai, sąrašai; ar vedama šių darbų apskaita.

13.2. Išreikalauti iš Savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenis apie tai, kam buvo mokama už valstybinės žemės ploto priežiūrą, kurią vykdė pareiškėjas.

13.3. Įpareigoti Savivaldybės administraciją ir Socialinės paramos skyrių pateikti nuo 1992 metų iki 2020 metų turimus dokumentus ir naikinimo aktus kurie buvo nepateikti Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

13.4. Įpareigoti Savivaldybės socialinės paramos skyrių pateikti įstatymą, kuris draudžia savivaldoje, esant seniūno pažymai, jog buvo šienaujama apie 12 arų valstybinės žemės ploto, bendruomenės labui, užskaityti kaip atidirbimą už socialinę pašalpą.

13.5. Kviesti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir įtraukti į žodinį bylos nagrinėjimą pareiškėją R. K..

13.6. Kviesti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir įtraukti į žodinį bylos nagrinėjimą liudytoju Kupiškio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėją L. B., kadangi ne pirmą kartą ji teismo metu duoda melagingus parodymus.

13.7. Kviesti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir įtraukti į žodinį bylos nagrinėjimą liudytoju Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną V. J., nes V. J. posėdžio metu neteisingai nurodė, kad valstybinės žemės sklypą šienauti pareiškėjui padėjo jo motina – G. K..

13.8. Kviesti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir įtraukti į žodinį bylos nagrinėjimą ir įtraukti suinteresuotu asmeniu pareiškėjo motiną G. K.. Pareiškėjas naudojo savo motinos elektrinę žoliapjovę, taip pat elektros energiją už kurią mokėjo pareiškėjo motina.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad:

14.1. Nuo 2010 metų iki 2020 metų Panevėžio apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Šiaulių apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai), tai pat Kupiškio rajono savivaldybė, Savivaldybės administracija, socialinės paramos skyrius, tai pat Socialinės paramos skyriaus vedėja L. B., (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. J. kankina pareiškėją, žaloja jo sveikatą, žemina orumą, žiauriai elgiasi su pareiškėju, laiko pareiškėją vergijoje, versdami antrą kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, žinodami jog pareiškėjas nuo 1992 metų iki 2014 metų prižiūrėjo ir šienavo apie 12 arų valstybinės žemės plotą, nemokėdami socialinės pašalpos. Toks Kupiškio rajono savivaldybės tarnautojų elgęsis sukėlė pareiškėjui didžiules fizines bei dvasines kančias, nuo tokios įtampos pareiškėjo sveikata pablogėjo.

14.2. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos (5 str. 3 d., 21 str. 3 d., 22 str. 1 d., 2 d. ir 4 d., 48 str. 1 d., 4 skirsnio 3 d., 52 str.).

14.3. Pareiškėjas atidirbo daugiau, nei reikalaujama atlikti visuomenei naudingų darbų. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. J., taip pat pripažino, jog buvo tvarkomas, šienaujamas, prižiūrimas apie 12 arų valstybinės žemės plotas.

14.4. Nėra tokio įstatymo, kuris draustų savivaldoje, (duomenys neskelbtini) seniūnui V. J. patvirtinus, jog pareiškėjas prižiūrėjo valstybinės žemės plotą ir už šios žemės priežiūrą atlygio negavo, užskaityti kaip atidirbimą už pareiškėjo prašoma socialinę pašalpą, kadangi Kupiškio rajono savivaldybės administracija, Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. J. ir socialiniai darbuotojai, Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, administracijos direktoriaus pavaduotojos laikinai einančios administracijos direktoriaus pareigas I. B., socialinės paramos skyriaus vedėja L. B., tai pat socialinės paramos skyrius yra piktybiškai nusistatė prieš pareiškėją. Šių asmenų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

14.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui.

14.6. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad pareiškėjo atlikti darbai (prižiūrint valstybinės žemės plotą) turėtų būti užskaityti kaip atidirbimas už turėtą gauti socialinę pašalpą, taip pat prašo įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją išmokėti socialinę pašalpą (122 Eur už mėnesį) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

15. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pripažinti, kad pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, piktnaudžiavo procesu, ir skirti jam baudą.

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų faktais pagrįstų argumentų, paaiškinimų, įrodymų, kurių nebūtų išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atsakovą Savivaldybės administraciją įskaityti į visuomenei naudingą darbą 12 arų valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo priežiūros ir tvarkymo darbus bei išmokėti 122 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, konkrečiu atveju – į Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teismas neįsigilino į jo skunde nurodytas aplinkybes, taip pat pareiškėjas pažymi, kad nėra įstatymo, draudžiančio Savivaldybės administracijai pareiškėjo atliktus valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus įskaityti į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas nenurodo kokias būtent naujas aplinkybes, į kurias neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, jis galėtų paaiškinti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Nėra pagrindo manyti, kad administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo posėdyje apklausti jo motiną, V. J. bei Socialinės paramos skyriaus vedėją L. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas siekia, jog G. K. ir (duomenys neskelbtini) seniūnas V. J. patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl pareiškėjo minimo valstybinės žemės sklypo priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu. Taip pat pareiškėjas teigia, kad minėti asmenys (išskyrus pareiškėjo motiną) teikė teisme melagingus paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., todėl aplinkybės, buvusios 1992–2014 metais nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės, be to, tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas savo iniciatyva minėtu laikotarpiu prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie minėtų asmenų teiktus melagingus paaiškinimus taip pat savaime nesudaro pagrindo kviesti juos liudytojais. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kviesti papildomus liudytojus, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

24. Socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Socialinės paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę, teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas nustato pareigą socialinės paramos gavėjui dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje. Pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, savivaldybės administracija turi teisę neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų arba nutraukti jos teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.

25. Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Organizuojant visuomenei naudingą veiklą atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita (Tvarkos aprašo 6 p.).

Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, visuomenei naudingai veiklai priskiriamas aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas (7.1 p.); parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra (7.2 p.); <...> kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.7 p.). Visuomenei naudinga veikla organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais (8 p.).

Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.), o Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami, sąrašas. Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus–paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą.

Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 p.). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 p.).

Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 p.).

26. Aprašo 67.6 punkte numatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. su prašymu–paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio. Socialinės paramos skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 1461 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., kuris ginčijamas šioje byloje. Atsakovas Sprendime nurodė socialinės pašalpos neskyrimo pagrindą – Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).

28. Pareiškėjas teigia, kad jis 1992–2014 metų laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Kupiškio rajonas, todėl šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai ginčo laikotarpiu gauti.

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Administraciją įskaityti minėto Sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus, ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, atlikti vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodytais visuomenei naudingos veiklos darbais; ir, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-602/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-262-502/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-502/2021 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytas tapačias aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo priežiūros vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos minėtose apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo išsireikalauti papildomą medžiagą apie visuomenei naudingos veiklos organizavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėti pareiškėjo argumentai dėl papildomos medžiagos išreikalavimo atmestini kaip nepagrįsti.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė