2021-10-06 Nr. AB-20575-3-61-3-02291-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2617-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. birželio 19 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-552 (toliau – ir Vertinimo išvada) ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. 2020 m. balandžio 8 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė pirkimo „Projektavimo ir statybos darbų pirkimas TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygas.

2.2. Tarnyba atliko pareiškėjo vykdomo viešojo Pirkimo vertinimą ir, nustačiusi, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies reikalavimus, Vertinimo išvadoje įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimą.

2.3. Įstatymo pažeidimai konstatuoti dėl to, kad pareiškėjas: 1) neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydamas prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas; 2) Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją.

2.4. Pirkimo objektą sudaro modeliavimas, projektavimas ir statybos darbai, kurie yra finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.2.1-TID-V-510 priemonę „Laivybos sąlygų vandens transporte užtikrinimas“ (toliau – ir Priemonė) ir jie reikalingi TEN-T tinklo keliui E41 modernizuoti.

2.5. Minėti darbai neišskaidyti pagrįstai, kadangi teisės aktuose nenumatyta pareiga pareiškėjui pirkimo objektą išskaidyti į dalis. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 28 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis darytina išvada, kad įstatymų leidėjas tikslingai Įstatyme ir VPĮ nustatė skirtingą reglamentavimą, įvertinus perkančiųjų subjektų ūkinės veiklos specifiką bei apimtis, dėl ko pareiškėjas, atlikdamas Pirkimą ne pagal VPĮ, o pagal Įstatymo nuostatas turi teisę pats spręsti dėl Pirkimo objekto skaidymo į dalis, tačiau to daryti neprivalo, kaip neprivalo ir pagrįsti savo sprendimo dėl Pirkimo objektų neišskaidymo. Tokį Įstatymo aiškinimą pripažįsta ir pati Tarnyba, kuri Vertinimo išvados 3 lape nurodė, kad perkantieji subjektai Įstatymo nėra įpareigojami skaidyti pirkimus, savo 2019 m. gruodžio 9 d. el. laiške nurodė, jog šis reikalavimas nėra taikomas perkantiesiems subjektams, taip pat 2020 m. balandžio 24 d. el. laiške nurodė, kad nors pagal Įstatymą nėra pareigos tokiu atveju skaidyti pirkimo į dalis, tačiau, Tarnybos nuomone, toks Pirkimo objekto skaidymas leistų padidinti tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgiant į šiuos vertinimus, pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija 2020 m. balandžio 1 d. patvirtino Pirkimo sąlygas, nutardama, kad nėra galimybės išskaidyti Pirkimo objektą į dalis.

2.6. Tarnyba 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 4S-495 pareikalavo pareiškėjo nurodyti priežastis, dėl kurių Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis. Pareiškėjas 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2S-195 (toliau – ir Raštas) nurodė Tarnybai Pirkimo objekto neskaidymo priežastis ir argumentus, kad perkant projektavimo bei statybos darbus atskirai ir atskiriems tiekėjams bei rangovams esant atsakingiems tik už savo techninius ar kitokio pobūdžio sprendinius, būtų neįmanoma aptarti jų tarpusavio sąveikos ir atsakomybių ir taip užtikrinti pareiškėjo tikslą – gauti kokybišką rezultatą bei pasiekti sinerginį vientiso projekto efektą. Pareiškėjas būtinumą neišskaidyti Pirkimo objekto grindė ir prie skundo pridėta technikos mokslų daktaro A. D. 2020 m. birželio 30 d. išvada (toliau – ir Išvada), kuri, pareiškėjo manymu, pagrindžia, jog išskaidžius Pirkimo objektą, pirkimo sutarčių vykdymas taptų itin brangus ir sudėtingas techniniu požiūriu. Dėl šių priežasčių Pirkimo sąlygomis nebuvo siekiama dirbtinai riboti tiekėjų varžymosi. Todėl nepagrįsta Tarnybos Vertinimo išvada, jog Pirkimo sąlygomis dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami pirkimų principai.

2.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba išvadą, jog rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus ir pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, padarė remdamasi vienintele faktine aplinkybe, jog prie Pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas. Tai savaime nereiškia, jog tik vienas tiekėjas atitiko Pirkime nurodytus reikalavimus ir turėjo galimybę pateikti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, kadangi pasiūlymo nepateikimą galėjo nulemti eilė kitų subjektyvių, nuo tiekėjo valios priklausančių priežasčių. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2015 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 pateiktą išaiškinimą, pareiškėjas teigė, kad net ir laikant, jog Pirkimo objekto neišskaidymas į dalis galėjo nulemti mažesnį tiekėjų skaičių, tai savaime nereiškia, jog toks Pirkimas yra neteisėtas, kadangi Raštu pareiškėjas nurodęs Tarnybai priežastis, lėmusias būtinybę neskaidyti Pirkimo objekto į dalis.

2.8. Tarnyba, prieidama prie išvados, kad modeliavimo rezultatams pasiekti visiškai nebūtina įrengti pačių bunų, norint įvertinti jų poveikį, neįvertino pagrindinio aspekto (modeliavimo darbų specifikos), lemiančio būtinybę pastačius bunas, įvertinti jų daromą efektą ir poreikį keisti vagoje (jos ruože, ilgesniame ar trumpesniame) vykstančius hidrodinaminius procesus, statant papildomas bunas tarp jau pastatytų ar keisti jų parametrus (daromi pokyčiai ruožo viduje), taip pat modeliavimo būdu analizuoti jau sutvarkyto ruožo poveikį kitiems ruožams (iš esmės – žemiau esantiems). Nemuno upės vaga nuolat plukdomi nešmenys (iš aukščiau, iš upės dugno, krantų), kurie nusėda upės dugne ar pakrantėse, performuodami kranto liniją, upės vagą (kuri dažnai bus laivakelio vidurys) ir jos dugną, ant kurio ir yra statoma buna (sujungta su krantu). Upės vagos performavimas vyksta ir vyks projekto vykdymo metu dėl esamų bunų nuolatinių pokyčių (jų nuardymo, išplovimų ties bunomis ir t. t.). Modeliavimas turi praktiniu aspektu tarnauti statybai ir būti vienu iš esminių veiksnių siekiant užtikrinti projekto rezultatą (reikiamas bunų kiekis ir jų parametrai), kurio veiksmingumas tikrinamas modeliavimo būdu. Taigi ši Tarnybos išvada ne tik nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, bet ir prieštarauja Pirkimu siekiamų įsigyti modeliavimo darbų specifikai ir tikslui.

2.9. Tarnyba taip pat priėjo prie nepagrįstos išvados, jog tarp trijų Pirkimo objektą sudarančių sudedamųjų dalių nėra tokio nenutraukiamo ryšio, dėl kurio nebūtų galima Pirkimą skaidyti į dalis. Statybos darbų sudėtingumą pagrindžia jau vien planuojama Pirkimo kaina (28 145 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)). Vykdant projektą aktualus yra nuoseklumas tarp visų trijų sudedamųjų dalių – modeliavimo, projektavimo ir statybos.

2.10. Modeliavimas yra projektavimo įrankis, užtikrinantis, kad projektuotojas suprojektuos bunas taip, kad jos reikiamai reguliuos upėje vykstančius ir vyksiančius hidrodinaminius procesus, tai yra užtikrins upės vagoje reikiamus laivakelio matmenis, bus išvengta krantų erozijos, upės dugno ardymo, tų pačių bunų (esamų ar pastatytų naujų) griovimo. Pirminis modeliavimas parodys projektuotojui projektavimo kryptis, toliau sekantis modeliavimo etapas nurodys bunos galimą padėtį, jos aukštį, posūkį pagal kranto liniją, pagal tai projektuotojas projektuos bunos konstrukciją, patikrins skaičiavimais jos stabilumą, parinks reikiamą bunos medžiagą (jos frakciją, sluoksnius, tvirtinimą), projektuos kaip buna (jos šaknis) bus įkomponuota į krantą, kaip suformuota bunos galva. Pagrindiniai fiziniai bunos vaizdo parametrai perkeliami ir patikrinami modelyje, kas svarbiausia ne pavienės bunos, o viso projektuojamo ruožo. Vėliau, darant papildomas intervencijas į vagos formavimą bunomis, kurios nebuvo projektuotos dėl to, kad siekiama ekonomiškumo ir taupymo, naujų papildomų bunų situacija vėlgi tikrinama modelyje ir atliekamas projektavimas. Šio projekto tikslas būtų artėti prie geriausios situacijos palaipsniui, pirmiausiai atliekant darbus ruožų atkarpų blogiausiose vietose, kur laivyba (turime galvoje krovininę laivybą) praktiškai dabar negalima sausmečio metu, ir projekto finansavimo ribose pasiekti kuo geresnių rezultatų visame ruože, rekonstruojant ar statant naujas bunas ir sąlyginai neblogose upės atkarpose, tačiau kur modeliavimas parodys tokį poreikį. Taigi, akivaizdu, jog Nemuno upės atveju, šios trys Pirkimo dalys yra neatsiejamos. Atsižvelgiant į Nemuno upės hidrodinamiką ir upėje vykstančius nuolatinius procesus, praktiškai yra neįmanoma, jog kartą sumodeliavus ir suprojektavus bunas, situacija nesikeis. Ji keisis, todėl labai svarbu, kad projekto veiklos būtų vykdomos kaip galima artimesniais terminais, kad nuo modeliavimo – projektavimo iki užbaigtos statybos būtų kuo mažesnis laiko tarpas. Nemuno upė per daug svarbi, kad nebūtų išlaikoma statybos eigos vientisumo ir neatsiejamumo nuo modeliavimo ir projektavimo, kas pagrindžia būtinumą visus tris objektus įsigyti vienu pirkimu.

2.11. Pareiškėjas patenka į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir NSUSOĮ) 1 priede pateikiamą Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kaip įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, ir yra laikoma strateginę reikšmę valstybės interesams turinčia ir svarbią visuomenei (viešajam interesui) veiklą vykdančia įmone (NSUSOĮ 2 str. 8 d. 1 p.), todėl nesutikimas su Vertinimo išvada grindžiamas ir viešuoju interesu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengta 2016 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių priežiūros ir tinkamų sąlygų laivybai sudarymo vertinimo ataskaita, susisiekimo ministro 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 3-72 patvirtintu susisiekimo ministro valdymo sričių 2020–2022 metų strateginiu veiklos planu (toliau – ir Strateginis veiklos planas), TEN-T vidaus vandenų kelias E41 yra vienas svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių, o vienas svarbiausių darbų yra šio kelio modernizavimas. Pagal Strateginio veiklos plano IV skyriaus 4 lentelę, TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas iš esmės bus vykdomas tik Europos Sąjungos lėšomis, kadangi šalis pati finansuoti tokio projekto neturi galimybių. Finansavimas vykdomas pagal Priemonę, kuri yra pasibaigusi, dėl ko, neįvykdžius finansavimo sąlygų dėl nutraukto Pirkimo ir praradus visą ar dalį Europos Sąjungos finansavimo, pareiškėjas nebeturės galimybės gauti finansavimo šiems darbams atlikti antrą kartą, dėl ko Lietuva praras galimybę modernizuoti vieną svarbiausių tarptautinės reikšmės TEN-T tinklo kelią E41, t. y. bus pažeistas viešasis interesas.

2.12. Tarnybos kompetencija apsiriboja viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimu, tačiau neapima statinių klasifikavimo, jų sudėtingumo vertinimo, kas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija, todėl nesutiktina, jog Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus, pareiškėjas dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, dėl ko buvo pažeista Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. Tarnyba, neturėdama tam jokios kompetencijos, visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog į kvalifikacijos apimtį nepatenka hidrotechniniai statiniai, kaip pvz. jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, kurie yra „technologiškai sudėtingi“ ir šios išvados nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

2.13. Vadovaudamasis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus „ypatingieji statiniai“ antrajame skirsnyje pateikto ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašo 14–16 punktais ir VI skyriaus „nesudėtingieji statiniai“ antrajame skirsnyje pateikto nesudėtingųjų statinių sąrašo 3 lentelės 4.1 ir 4.2 punktais, pareiškėjas teigė, kad hidrotechnikos statiniai laikomi inžineriniais statiniais, kurie neatitinka ypatingųjų statinių parametrų, ir pagal nesudėtingųjų statinių sąraše nurodytus parametrus laikomi nesudėtingais statiniais ir darė išvadą, kad ginčo statiniai gali būti priskiriami tiek ypatingiesiems, tiek nesudėtingiesiems statiniams ir vertino, kad jei tiekėjas, turi kvalifikaciją, įgytą statant tokius hidrotechnikos statinius, kaip jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, savaime nereiškia, jog toks tiekėjas turės labai aukštą kvalifikaciją. Statant Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nurodytus konkrečius hidrotechnikos statinius, tiekėjas kvalifikaciją gali būti įgijęs tiek statant juos kaip nesudėtinguosius, tiek kaip ypatinguosius statinius (priklausomai nuo jų techninių parametrų), todėl nelogiška ir nepagrįsta Tarnybos išvada, jog apibrėžus konkrečius hidrotechnikos statinius, kuriems kvalifikacija turi būti įgyta, gali sudaryti situacija, jog labai aukštą kompetenciją turintis tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

2.14. Vadovaudamasis Įstatymo 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 47 straipsnio 1 dalies, 50, 51 straipsnių, Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 21 punkto nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad, vykdydamas Pirkimą ir nustatydamas pirkimo objektui įgyvendinti reikalingus kvalifikacijos reikalavimus, pareiškėjas turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Siekiant įsigyti Pirkimo objektą, susijusį su bunų rekonstrukcija ar nauja statyba, aktualu, kad tiekėjas turėtų kvalifikaciją statant hidrotechnikos statinius, o konkrečiai – krantosaugos bei upių vagotvarkos statinius, todėl Pirkimo sąlygose nurodęs, jog tiekėjas turi būti įgijęs kvalifikaciją statant konkrečius hidrotechnikos statinius, bei įvardinęs tuos statinius, kurie savo paskirtimi iš esmės atitinka ketinamas rekonstruoti ar statyti naujas bunas.

2.15. Vadovaudamasis STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ XVIII skyriaus „Vidaus vandenų laivybos HTS“ nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad jose nustatyti reikalavimai vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniams, o jūros naftos ir dujų gavybos statiniams keliami reikalavimai išskiriami visiškai atskirame skyriuje – XIX skyrius „Jūrų HTS“. Vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniams (o konkrečiai upės vagotvarkos ir krantosaugos statiniams, ir bunoms) keliami visiškai kitokie reikalavimai, nei jūrų hidrotechnikos statiniams. Siekiant įsigyti su vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniais – bunomis – susijusius darbus, buvo numatytas būtent su tokiais statiniais susijęs kvalifikacinis reikalavimas. Nepagrįsta išvada, kad turintis kvalifikaciją, įgytą statant jūros naftos ir dujų gavybos statinius, tiekėjas bus aukštos kompetencijos, kadangi turėdamas tokią kompetenciją, tiekėjas neturi kvalifikacijos, įgytos statant vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statinius (upės vagotvarkos ir krantosaugos statinius), kas reiškia, jog tiekėjas neturi konkretiems Pirkimo objekto darbams, susijusiems su bunų rekonstrukcija ar nauja statyba, reikalingos kvalifikacijos.

2.16. Vertinimo išvada neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

3.1. Vadovaudamasis Įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pareiškėjo atviro konkurso būdu vykdyto Pirkimo vertinimą ir Vertinimo išvadoje konstatavo, kad: 1) neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, pareiškėjas neužtikrino konkurencijos, tuo sudarė prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas ir dėl to pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą; 2) Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, todėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.2. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 40 straipsnio nuostatomis, aplinkybė, jog įstatymų leidėjas perkantiesiems subjektams nustatė ne pareigą, o galimybę sudėtinį pirkimo objektą skaidyti į atskiras dalis negali būti aiškinama taip, jog perkantieji subjektai turi diskrecijos teisę nuspręsti neskaidyti sudėtinio pirkimo objekto tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad, išskaidžius pirkimo objektą, būtų sudarytos sąlygos dalyvauti pirkime didesniam tiekėjų ratui, kas lemtų didesnę konkurenciją, būtų užtikrinti viešųjų pirkimų principai ir pasiektas viešųjų pirkimų tikslas.

3.3. Direktyvos 2014/25/ES, kurią įgyvendinus buvo priimtas Įstatymas, preambulėje nurodyta, kad viešieji pirkimai turėtų būti pritaikyti MVĮ [mažųjų ir vidutinių įmonių] poreikiams, o perkantieji subjektai turėtų būti skatinami naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu Komisijos tarnybų 2008 m. birželio 25 d. darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“. Iš rekomendacijų, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemą suteikti MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, matyti, jog turėtų būti aiškiai nustatyta, kad sutartys gali būti skaidomos į pirkimo dalis. Toks tikslas nurodytas ir Įstatymo aiškinamajame rašte.

3.4. Nagrinėjamuoju atveju Pirkimo objektą sudaro tarpusavyje savo esme ir sudėtingumu nelygiaverčiai elementai (modeliavimas, projektavimas, statybos / rekonstrukcijos darbai), todėl tik labai plataus profilio veikla užsiimančiam tiekėjui yra galimybė dalyvauti Pirkime, o kaip parodė Pirkimo ir šio pirkimo objekto ankstesnių pirkimų eiga, rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus ir pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Tiekėjams, kurie yra pajėgūs vykdyti Pirkimo objekto statybos / rekonstravimo darbus, tačiau jų veikla neapima atskiros specifinės modeliavimo srities, kuri yra susijusi su mokslo sritimi ir neturi tiesioginės sąsajos su statybos darbais yra nepagrįstai užkertamas kelias dalyvauti Pirkime.

3.5. Svarbi aplinkybė yra ta, jog Pirkimas buvo vykdomas keletą kartų, o besikartojanti situacija, kai pasiūlymą dalyvauti Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, nors matyti, jog tiekėjų susidomėjimas pirkimu buvo didelis (prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų) leidžia daryti išvadą, jog Pirkimo sąlygos neužtikrino efektyvios, realios tiekėjų konkurencijos kaip reikalauja Įstatymas, kas būtent lėmė tai, jog pagal Pirkimo sąlygas pasiūlymą galėjo pateikti tik vienas tiekėjas.

3.6. Įvertinusi pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių Pirkimo objektas nebuvo išskaidytas į atskiras dalis, tačiau konstatuodama aptariamą pažeidimą, Taryba rėmėsi nepriklausomo eksperto 2020 m. gegužės 28 d. išvada, kurioje paneigtos pareiškėjo nurodytos Pirkimo neskaidymo priežastys ir padaryta išvada, jog tarp trijų konkretaus projekto kritinį kelią sudarančių sudedamųjų nėra tokio nenutraukiamo ryšio, dėl kurio negalima būtų pirkimą atskirti į keletą dalių / pirkimų.

3.7. Tik pareiškėjas yra atsakingas už tai, kad būtų tinkamai parengti konkretaus pirkimo dokumentai, kad vykdant pirkimo procedūras, pirkimo sutartį būtų užtikrintas efektyvus ir veiksmingas perkamo objekto įsigijimas, kas būtent ir leidžia sumažinti netinkamai vykdomos sutarties riziką, todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentais, susijusiais su viešuoju interesu. Visą projektą vykdant vienam tiekėjui nėra garantuojama, kad tokiu būdu bus išvengta minėtos rizikos.

3.8. Neginčijama aplinkybė, kad Pirkimo sąlygose nurodydamas, jog tiekėjas turi būti įgijęs kvalifikaciją statant konkrečius nurodytus hidrotechnikos statinius, pareiškėjas nurodė tuos statinius, kurie savo paskirtimi iš esmės atitinka ketinamas rekonstruoti ar statyti naujas bunas, siekdamas, kad tiekėjas turėtų patirties statant tuos statinius, kurie savo paskirtimi sutampa su ketinamais statyti ar rekonstruoti statiniais – bunomis, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kurie pagrįstų, jog tiekėjas, kuris yra įgijęs patirties statant ir kitus tos pačios srities, t. y. hidrotechnikos, statinius (pvz., jūros naftos ir dujų gavybos statinius) nebūtų pajėgus atlikti ir bunų statybos / rekonstrukcijos darbus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. CVP IS paskelbė Pirkimo, finansuojamo pagal Priemonę sąlygas (pirkimo Nr. 480758), kuriuo buvo siekiama modernizuoti TEN-T tinklo kelią E41.

5.2. Tarnyba atliko išsamų pareiškėjo vykdomo Pirkimo procedūrų vertinimą po vokų atplėšimo procedūros, kai sutartis nesudaryta, ir Vertinimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatas, taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ir įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimą.

5.3. Vertinimo išvadoje Tarnyba konstatavo, kad: 1) neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, pareiškėjas neužtikrino konkurencijos, tuo sudarė prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas ir dėl to pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatas, taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą; 2) Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, kadangi net ir turintis labai aukštą kompetenciją tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus vien dėl to, kad jis neturi patirties statyti mažiau sudėtingus pareiškėjo reikalaujamus statinius, ir konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6. Dėl Pirkimo objekto neskaidymo, teismas aptarė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, analizavo Pirkimo sąlygų 2.1 punktą ir nustatė, jog pareiškėjas aiškiai įtvirtino nuostatą, jog Pirkimas nebus skaidomas. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Pirkimas negali būti skaidomas dėl to, kad Įstatyme nėra įtvirtinta tokia pareiga, be to, dėl projekto sudėtingumo ir išskirtinumo rangos darbai ir projektavimas tarpusavyje labai glaudžiai susiję. Teismas pritarė ir pareiškėjo pozicijai, jog Įstatyme nėra įtvirtinta pareiga skaidyti pirkimą – pagal Įstatymo 40 straipsnio nuostatas, pirkimo skaidymas / neskaidymas į dalis paliktas perkančiojo subjekto diskrecijai. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo diskreciją riboja Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatos, kuriose reikalaujama racionaliai naudoti skirtas lėšas ir draudžiama dirbtinai sumažinti konkurenciją.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neginčijo Vertinimo išvadoje nustatytų aplinkybių, kad Pirkimas yra vykdomas jau trečią kartą, tiekėjų susidomėjimas juo yra didelis (visų vykdytų pirkimų atvejais CVP IS prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, bent keletas iš jų teikė pastabas ir paklausimus, pretenzijas), tačiau pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas. Dėl pareiškėjo pateiktos Išvados, teismas pažymėjo, kad A. D. nėra kompetentingas vertinti viešųjų pirkimų sąlygų ir daryti su Pirkimu susijusių išvadų. Teismas pagrįsta pripažino Tarnybos išvadą, kad analizuojamos Pirkimo dokumentų nuostatos neužtikrino efektyvios tiekėjų konkurencijos – rinkoje nesant pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus – kompiuterinį modeliavimą, projektavimą ir statybos darbus – nebuvo užtikrinta Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostata, įgalinanti pirkimo subjektus siekti dirbtinai nemažinti konkurencijos. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamuoju atveju, kai pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, nebuvo tiekėjų konkurencijos, kuria būtų siekiama gauti naudingiausią pasiūlymą, taigi racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė šias išvadas paneigiančių argumentų, t. y. nenurodė, kad rinkoje yra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų atlikti kompiuterinio modeliavimo, projektavimo ir statybos darbus, kas galėtų užtikrinti konkurenciją. Teismas sprendė, kad Tarnybos išvada, jog šiuo aspektu neužtikrindamas konkurencijos, pareiškėjas sudarė prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui, tuo pažeisdamas Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatų bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principą, pagrįsta.

8. Teismas aptarė Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir nurodė, kad Tarnyba šiuos kvalifikacijos reikalavimus (atitinkamai tiekėjui kaip juridiniam asmeniui ir pasitelkiamam statinio projekto vadovui – turėti kvalifikaciją, įgytą statant konkrečius hidrotechninius statinius: užtvankos ir / ar dambos, ir / ar krantinės ir / ar prieplaukos, ir / ar molai, ir / ar upių vagotvarkos statiniai, ir / ar krantosaugos statiniai, ir / ar bangolaužiai, ir / ar bunos; ir / ar vandens uostų statiniai, t. y. vandens uostų krantinės, ir / ar molai, ir / ar atitveriamos dambos) pripažino ribojančias konkurenciją. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad, nurodydamas konkrečius statinius, kurie savo paskirtimi iš esmės atitinka ketinamas rekonstruoti ar statyti naujas bunas, pareiškėjas siekė, kad tiekėjas turėtų patirties statyti būtent pareiškėjo ketinamus statyti statinius. Tačiau tuo atveju, jeigu siūlymą pateiktų tiekėjas, turintis patirties statant tos pačios srities – hidrotechnikos statinius, jis neatitiktų pareiškėjo nurodytų pirkimo sąlygų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog tiekėjas, turintis kitų tos pačios srities (hidrotechnikos) net ir sudėtingesnių statinių patirties, nebūtų pajėgus atlikti pareiškėjo Pirkimu ketintų atlikti darbų.

9. Teismas nurodė, kad Metodikos, kuria vadovaujasi ir pareiškėjas, 21.1 punkte tiekėjo patirčiai apibūdinti nustatytas kriterijus, jog tiekėjas būtų vykdęs panašią pirkimo sutartį. Aptaręs panašios sutarties sąvoką, teismas pagrįsta pripažino Tarnybos išvadą, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatęs reikalavimus tiekėjui turėti kvalifikaciją statant konkrečius hidrotechninius statinius dirbtinai ribojo konkurenciją ir tuo buvo pažeistos Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos.

10. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ketino modernizuoti TEN-T vidaus vandenų kelią E41, kuris yra vienas svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių, nesuteikė teisės pareiškėjui remiantis objekto svarba nesilaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų. Teismas sprendė, kad Vertinimo išvadoje nurodyti jos priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas – išsamiai išnagrinėti, įvertintos Pirkimo aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat argumentai, susiję su nustatytais pažeidimais ir pareiškėjui taikytomis poveikio priemonėmis. Vertinimo išvada priimta Tarnybos kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka jos priėmimo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl teismas nusprendė, kad nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių Vertinimo išvada turėtų būti panaikinta.

III. 11. Pareiškėjas Direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Vertinimo išvadą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas, papildomai nurodant, kad:

12.1. Teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pirkimo objekto skaidymą, vykdant pirkimą pagal Įstatymą, netinkamai įvertino Pirkimo objekto specifiką, kvalifikacinių reikalavimų pobūdį, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas sprendimas – Vertinimo išvada panaikinta.

12.2. Tiek Tarnybos, tiek teismo vertinimu, vykdant pirkimą ne pagal VPĮ, o pagal Įstatymą, perkantysis subjektas vis tiek turi įrodyti būtinumą pirkimo objekto neskaidyti į dalis. Toks teisės aktų aiškinimas prasilenkia ne tik su įstatymų leidėjo valia, bet ir elementaria logika. Ginčo atveju susiklostė paradoksali situacija – Įstatyme numatytam liberalesniam reglamentavimui dėl pirkimo objekto skaidymo / neskaidymo į dalis, kuris detalizuotas Įstatymo komentare (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/komentarai/PI_komentaras.pdf), Direkcijai buvo uždėta neproporcinga objekto skaidymo būtinumo įrodinėjimo našta. Tokia teisinė situacija, kuomet pareiškėjas atsiduria labiau varžančioje teisinėje padėtyje pažeidžia protingumo, teisingumo principus, dėl ko yra teisiškai netoleruotina. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1134-236/2018 pateiktais išaiškinimais, pareiškėjas turėjo teisę spręsti, ar Pirkimo objektą skaidyti į dalis. Būtinumas Pirkimo objekto neskaidyti pagrįstas išsamiais paaiškinimais bei Išvada.

12.3. Teismas sprendime visiškai neanalizavo Direkcijos į bylą pateiktos Išvados, konstatavęs, kad ją surašęs asmuo nėra kompetentingas vertinti viešųjų pirkimų sąlygų ir daryti su Pirkimu susijusių išvadų. Tokie teismo motyvai prasilenkia su elementaria logika. Teismų praktikoje (LAT 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018) yra pripažįstama, jog asmens, kurio kompetencija nėra susijusi su pirkimo sąlygų vertinimu, tačiau yra susijusi su technologiniais dalykais, dėl kurių išvada ir yra teikiama, išvada yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis technines kliūtis vykdyti pirkimą, neskaidant jo į dalis. Teismo netiesiogiai padaryta išvada, jog Pirkimo objekto neskaidymo būtinumą gali pagrįsti tik asmuo, kuris yra kompetentingas vertinti viešųjų pirkimų sąlygas, prasilenkia su logika ir dėl to, kad vienintelė institucija, kurios kompetencijai priklauso pirkimo sąlygų vertinimas – Tarnyba (Įstatymo 101 str.). Taigi, kilus ginčui tarp perkančiojo subjekto ir Tarnybos dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis būtinumo, perkantysis subjektas niekuomet negalėtų nuginčyti Tarnybos sprendimo, nes ji vienintelė būtų kompetentinga vertinti pirkimo sąlygas.

12.4. Tiek teismo, tiek Tarnybos išvados, jog vien tai, kad Pirkime dalyvavo vienas tiekėjas, reiškia, jog tik jis vienas atitiko Pirkimo reikalavimus, dėl ko nebuvo užtikrinta tiekėjų konkurencija, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, tuo tarpu, vien tai, kad dėl objektyvių priežasčių sujungtas Pirkimo objektas nulėmė mažesnį pasiūlymą pateikusių tiekėjų skaičių, savaime nereiškia, jog toks Pirkimo objekto sujungimas yra neteisėtas (LAT 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Vien tai, kad pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, nereiškia, jog buvo neteisėtai ir dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija ir dėl to užkirstas kelias racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas.

12.5. Teismo išvada, jog Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti reikalavimai tiekėjui turėti kvalifikaciją statant konkrečius hidrotechnikos statinius dirbtinai riboja konkurenciją, nepagrįsta, padaryta visiškai neįsigilinus į hidrotechnikos statinių paskirtį ir jų pogrupius, bei visiškai neįvertinus Pirkimo objekto, kadangi priešingai, šiais kvalifikacijos reikalavimais Direkcija turi galimybę įgyvendinti Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą vykdant Pirkimą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, nustatant Pirkimo objektui įgyvendinti reikalingus kvalifikacijos reikalavimus.

12.6. Dėl sprendimo argumentų, susijusių su Pirkimo svarba viešajam interesui, teismo yra išaiškinta, jog specifiniai pirkimo reikalavimai yra pateisinami viešojo intereso apsauga (žr., pvz., LAT 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus). Taigi, Pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra pagrįstas ne tik dėl techninių priežasčių, bet ir tuo, jog Pirkimo objektas sujungtas siekiant viešojo intereso apsaugos – reikiamus darbus įsigyti iš tiekėjo, kuris būtų pajėgus įvykdyti visą projektą, dėl ko būtų išvengta netinkamų pirkimo sutarčių įvykdymo rizikos ir galimo Europos Sąjungos piniginių lėšų įsisavinimo praradimo, dėl ko būtų neįmanoma užbaigti vieno iš svarbiausių valstybei projektų TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimo. Teismui į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgus, buvo neįvertinta ne tik Pirkimo objekto svarba, viešasis interesas, bet ir tokios svarbos bei egzistuojančio viešojo intereso įtaka nustatant Pirkimo objektuose nustatytus reikalavimus, dėl kurių buvo priimta neteisėta Tarnybos Vertinimo išvada.

12.7. Vertinimo išvadoje pateikti motyvai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ji yra grindžiama ne objektyviais duomenimis, kaip nepagrįstai nurodyta teismo sprendime ir kaip to reikalauja VAĮ, bet prielaidomis. Teismas, visiškai nevertinęs Vertinimo išvados motyvų ir padaręs išvadą, jog Vertinimo išvada nepažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dėl ko jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo Vertinimo išvada panaikinta.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

13.1. Nors perkantieji subjektai Įstatymo nėra įpareigojami skaidyti pirkimus, tačiau sprendimai dėl pirkimo objekto neskaidymo turi būti priimami įvertinus visas su pirkimu susijusias aplinkybes, rinkoje esančią situaciją, o Įstatymo nuostatos turi būti taikomos ir aiškinamos sistemiškai su, įskaitant, bet neapsiribojant, Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 29 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai numatančiomis pareigą pirkimus vykdyti vadovaujantis nustatytais principais, panaudojant pirkimui skirtas lėšas racionaliai ir draudžiančiomis riboti tiekėjų konkurenciją. Vis dėlto, nors Įstatymo 40 straipsnyje neįtvirtina pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis, tačiau tai nereiškia, kad perkančiųjų subjektų sprendimas pirkimo objektą (ne)skaidyti į dalis yra diskrecinis, nes yra daugiau išimtinis, kadangi kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar bus užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas, o bet kokie varžymai, susiję su tiekėjų dalyvavimu, turi būti tinkamai pagrįsti (Įstatymo komentaras). Perkantysis subjektas, prieš priimdamas sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, turi įvertinti, ar pirkimo objektas iš esmės yra dalus. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba Vertinimo išvadoje pažymėjo, kad tarp trijų Pirkimo objektą sudarančių sudedamųjų dalių (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) nėra tokio nenutraukiamo ryšio, dėl kurio nebūtų galima Pirkimo skaidyti į keletą dalių / pirkimų. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas, neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydamas prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui, ir dėl to pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

13.2. Teismas tinkamai įvertino reikšmingų aplinkybių visetą, be kita ko, ir svarbią aplinkybę, jog Pirkimas buvo vykdomas keletą kartų, tačiau pasiūlymą dalyvauti Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, nors matyti, jog tiekėjų susidomėjimas Pirkimu buvo didelis (prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų), o tai leidžia daryti išvadą, jog Pirkimo sąlygos neužtikrino efektyvios, realios tiekėjų konkurencijos kaip reikalauja Įstatymas, kas būtent lėmė tai, jog pagal tokias sąlygas, kokios buvo nustatytos Pirkime, pasiūlymą galėjo pateikti tik vienas tiekėjas.

13.3. Teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją bei Pirkime keliamų kvalifikacijos reikalavimų pobūdį, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriais visiškai nepaaiškinama, nepagrindžiama, jog tiekėjas, kuris yra įgijęs patirties statant ir kitus tos pačios srities, t. y. hidrotechnikos, statinius (pvz., jūros naftos ir dujų gavybos statinius) nebūtų pajėgus atlikti ir bunų statybos / rekonstrukcijos darbus.

13.4. Racionalaus pirkimo vykdytojams patikėtų valstybės lėšų panaudojimo siekis ir sąžiningų tiekėjų teisėti interesai negali būti paneigiami, nes tai suponuotų galimybę ir teisę pirkimo vykdytojams pažeidinėti pirkimų tvarką prisidengiant perkamo objekto reikšmingumu, svarba ar galimo finansavimo praradimu. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas „<...> primintina ir tai, kad iš VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje [nagrinėjamu atveju aktualaus Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje] įtvirtintos viešųjų pirkimų tikslo sampratos kyla tai, kad perkančioji organizacija jo turi siekti vadovaudamasi VPĮ [Įstatymo] reikalavimais, taigi ir viešųjų pirkimų principais. Dėl to vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai tarp visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją. Šiame kontekste aktualus kasacinio teismo išaiškinimas dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, pagal kurį socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai“ (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

13.5. Teismas tinkamai įvertino Vertinimo išvados turinį VAĮ 8 straipsnio aspektu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. birželio 19 d. vertinimo išvados Nr. 4S-552 teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Vertinimo išvadoje Tarnyba įpareigojo pareiškėją VĮ Vidaus vandens kelių direkciją (perkančiąją organizaciją) nutraukti Pirkimą („Projektavimo ir statybos darbų pirkimas TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“), be kita ko, konstatavusi, kad (1) pareiškėjas neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rūšis (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dali, neužtikrino konkurencijos sudarė prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas ir pažeidė Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, 2 dalies 1 punktą („perkantysis subjektas turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; <...>“) ir 3 dalį („planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams“); (2) pareiškėjas nustatęs reikalavimą tiekėjui ir statinio projekto vadovui būti įgijusiam kvalifikaciją statant konkrečius hidrotechninius statinius: užtvankas ir / ar dambas, ir / ar krantines, ir / ar prieplaukas, ir / ar molus, ir / ar upių vagotvarkos statinius, ir / ar krantosaugos statinius, ir / ar bangolaužius, ir / ar bunas; ir / ar vandens uostų statinius, t. y. vandens uostų krantines, ir / ar molus, ir / ar atitveriamas dambas, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją ir pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 3 dalį.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas: 1) be pagrindo visiškai neanalizavo pareiškėjo pateiktos technikos mokslų daktaro A. D. 2020 m. birželio 30 d. išvados, kuria pareiškėjas grindė būtinumą neskaidyti Pirkimo objekto; 2) konstatavo, kad Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai tiekėjui turėti kvalifikaciją statant konkrečius hidrotechnikos statinius dirbtinai riboja konkurenciją, nors, pareiškėjo nuomone, teismas visiškai neįsigilino į hidrotechnikos statinių paskirtį ir jų pogrupius, ir neįvertino Pirkimo objekto; 3) neįvertino Pirkimo objekto reikšmės ir viešojo intereso įtakos nustatant ginčo reikalavimus; 4) konstatavo, kad Vertinimo išvada nepažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nors visiškai nevertino Vertinimo išvados motyvų.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

19. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vertinimo išvados dalis, kuria pripažinta, jog pareiškėjas, neskaidydamas Pirkimo, pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra teisėta ir pagrįsta. Prie tokios išvados teismas priėjo nurodęs, kad „<...> Pirkimas yra vykdomas jau trečią kartą, tiekėjų susidomėjimas juo yra didelis (visų vykdytų pirkimų atvejais CVP IS prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, bent keletas iš jų teikė pastabas ir paklausimus, pretenzijas), tačiau pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas“; „Pirkimo dokumentų nuostatos neužtikrino efektyvios tiekėjų konkurencijos – rinkoje nesant pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus – kompiuterinį modeliavimą, projektavimą ir statybos darbus“; „šias išvadas paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė, t. y. nenurodė, kad rinkoje yra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų atlikti kompiuterinio modeliavimo, projektavimo ir statybos darbus, kas galėtų užtikrinti konkurenciją.“ Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti teismo motyvai negali būti pripažinti pakankamais, nes teismas nevertino jam pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų pareiškėjo argumentų, kuriais pastarasis grindė savo poziciją neskaidyti Pirkimo (žr., pvz., Nutarties 2.5–2.11 p.).

22. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija atsisakyti visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinti technikos mokslų daktaro A. D. 2020 m. birželio 30 d. išvadą. Nustatyta, kad šia Išvada pareiškėjas grindė savo poziciją, kad Pirkimo objekto skaidymas negalimas dėl techninių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti pareiškėjo argumentai yra svarbūs ir reikšmingi sprendžiant dėl Pirkimo objekto skaidymo į dalis. Todėl, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus privalėjo pateikti motyvuotus atsakymus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, kaip konstatuota LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1970-442/2019 administracinių bylų teisenoje gali būti vertinami kaip įrodymai ir proceso šalių iniciatyva ne bylos nagrinėjimo procese parengti rašytiniai aktai, kurie yra surašyti pritaikant specialiąsias žinias; tokie dokumentai turi būti vertinami ne kaip specialisto išvada, o kaip rašytiniai įrodymai, nes juose gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vertinimo išvados dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjas, nustatęs kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui, dirbtinai ribojo konkurenciją ir tuo pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas prie tokios išvados priėjo neįvertinęs pareiškėjo argumentų, kuriais pastarasis grindė būtinybę tiekėjui ir statinio projekto vadovui įtvirtinti būtent tokius reikalavimus, kokie buvo įtvirtinti Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose (žr. Nutarties 2.12–2.15 p.).

24. Tikrinamame teismo sprendime konstatuota, kad „ginčijamoje Vertinimo išvadoje nurodyti jos priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas – išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos Viešojo pirkimo aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat argumentai, susiję su nustatytais pažeidimais ir pareiškėjui taikytomis poveikio priemonėmis. Vertinimo išvada priimta Tarnybos kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka jos priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėta išvada padaryta neįvertinus pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų (žr., pvz., Nutarties 2.7–2.8 p.) ir nėra grindžiama Vertinimo išvadoje išdėstytų motyvų analize. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada dėl Vertinimo išvados atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams negali būti pripažinta tinkamai motyvuota.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles neįvertinęs Išvados, ir nepateikęs motyvų dėl pareiškėjo argumentuotos pozicijos atsisakyti skaidyti Pirkimo objektą ir būtinybės tiekėjui ir statinio projekto vadovui įtvirtinti būtent tokius reikalavimus, kokie buvo įtvirtinti Pirkimo sąlygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose, pažeidė proceso teisės normas. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad, manydamas, jog pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir prie jų pateikta medžiaga yra nepakankama, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą veikti aktyviai, inter alia (be kita ko), pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų, kviesti specialistą ar skirti ekspertą.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

27. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos. Bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė