Legislator Case Law & Legislation
d34cd2d0-cd22-44a8-a33c-a6d02a293090 AI generated

d34cd2d0-cd22-44a8-a33c-a6d02a293090 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number d34cd2d0-cd22-44a8-a33c-a6d02a293090
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

d34cd2d0-cd22-44a8-a33c-a6d02a293090 · Kauno apygardos administracinis teismas: Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ . SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2015-09-28 (b.l. 12). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2008-10-30 iki 2012-09-28, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 57 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

      Administracinė byla Nr. I-1829-554/2016. Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01931-2015-6.Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.; 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 7 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,            sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei,            nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V. Å . ,            atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,           raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu, kuris iÅ¡siuntimui buvo įteiktas 2015-09-28, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 137712 Eur neturtinės žalos atlyginimui už teisės aktų reikalavimams prieÅ¡taraujančių įkalinimo sÄ lygų sudarymÄ laikotarpyje nuo 2008-10-30 iki 2015-09-30.

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-11) nurodė, kad nuo 2008 metų iki 2013 metų atliko bausmę PravieniÅ¡kių 3-uose pataisos namuose, o nuo 2015-06-10 iki 2015-09-30 atliko bausmę 2-uose PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, kankinančiomis sÄ lygomis. Gyvenamųjų patalpų plotas buvo per mažas, 8 žmonėms buvo skirtos keturios spintelės, tik viena spinta, todėl nebuvo vietos susidėti drabužiams. 130 žmonių buvo skirtas vienas Å¡aldytuvas maistui susidėti, ventiliacija buvo tik pro langÄ , nebuvo jokios iÅ¡traukiamosios ventiliacijos, vasarÄ patalpose buvo karÅ¡ta ir tvanku, o žiemÄ Å¡alta.

Nebuvo karšto vandens, nebuvo pakankamo kiekio prausyklų, kojų plovimo įrenginių, klozetų, pisuarų. Dušo įranga buvo apleista, patalpa nedažyta, neremontuota, sienos ir lubose susiformavęs pelėsis, iš dušo čiaupo bėgo tik šaltas vanduo. Virtuvėlėje buvo tik viena dujinė viryklė, stalai, spintelės sulūžę, nebuvo skiriama jokių valymo, dezinfekavimo priemonių, virtuvės plotas mažas. Patalpose buvo pilna blakių, tarakonų. Pataisos namų administracija nesiėmė jokių priemonių jiems naikinti, gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos.

Nuo 2015-06-10 bausmę atliko 16 bÅ«ryje, kur asmeniui teko tik apie 2,3 kv. m ploto. Pasivaikščiojimo kiemas buvo labai mažas. Buvo įrengtos dvi sporto salės ir jose leisdavo mankÅ¡tintis per dienÄ tik 1 val. 30 min. vienam bÅ«riui. Patalpose buvo tamsu. Daiktų krata atliekama brigadoje nedalyvaujant daiktų savininkui, daiktai mėtomi, sugadinami, iÅ¡purvinami. Dėl to patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ .

Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b.l. 21-26) atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atlikinėjo bausmę 3-uose PravieniÅ¡kių pataisos namuose laikotarpiu nuo 2008-10-31 iki 2011-02-01. 3-ieji PravieniÅ¡kių pataisos namai 2011-01-01 buvo reorganizuoti į PravieniÅ¡kių PN-AK. 2013-06-12 pareiÅ¡kėjas lygtinai buvo paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK. Tikslių duomenų, kiek asmenų gyvenamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas atsakovas pateikti negali, tačiau pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose.

Pabrėžė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir visÄ bausmės laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Pagal Pataisos namų direktoriaus numatytÄ dienotvarkę jie gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, sportuoti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla.

Patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). Ä®kalinimo įstaigose gyvenamÄ sias patalpas ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji, todėl jei patalpos buvo netvarkingos (ant sienų ir lubų matėsi pelėsis ar kita), reiÅ¡kia nebuvo tinkamai vykdomas budėtojo darbas. PravieniÅ¡kių PN-AK neturi informacijos apie tai, kad atlikę patikrinimus įvairios kompetentingos institucijos bei komisijos pripažino tai, kad kalinimo sÄ lygos yra netinkamos ir tai sÄ lygojo nežmoniÅ¡kÄ elgesį bei kankinimÄ .

Nurodė, kad vienam nuteistajam per mėnesį iÅ¡duodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. Esant reikalui pataisos įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais, byloje surinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ paneigia jo neva patirtÄ neturtinę žalÄ .

PraÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovo atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai ABTÄ® nustatyta tvarka, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2008-10-30 iki 2013-06-12 bei nuo 2015-06-10 iki 2015-09-30.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, blogu apÅ¡vietimu, bloga ventiliacija ir t.t. momento.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ . SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2015-09-28 (b.l. 12). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2008-10-30 iki 2012-09-28, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 57 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje   Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių aplinkybių, dėl ko jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡ioje administracinėje byloje vertintini ginčui aktualÅ«s laikotarpiai nuo 2012-09-28 iki 2013-06-12 bei nuo 2015-06-10 iki 2015-09-30 (ABTÄ® 57 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2013-06-12 atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose 6 bÅ«rio 62 brigados 7 patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 17 kv.m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 22, 29, 30), todėl pareiÅ¡kėjui teko 2,12 kv.m. gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2015-06-10 iki 2015-09-30 pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose 16 bÅ«rio 6 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,76 kv.m, joje įrengtos 22 miegamosios vietos (b.l. 48, 94), todėl pareiÅ¡kėjui teko 2,35 kv.m. gyvenamojo ploto. Taigi, pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina taip pat ir iÅ¡ kitų kalinimo sÄ lygų.

Skunde nurodė, kad gyvenamose patalpose buvo per mažai spintelių, nebuvo kur susidėti drabužių, 130 žmonių buvo skirtas tik vienas Å¡aldytuvas, nebuvo iÅ¡traukiamosios ventiliacijos, nebuvo karÅ¡to vandens, nebuvo pakankamo kiekio prausyklų, kojų plovimo įrenginių, klozetų, pisuarų, duÅ¡o patalpa neremontuota, sienose ir lubose susiformavęs pelėsis, iÅ¡ duÅ¡o čiaupo bėgo tik Å¡altas vanduo, virtuvėlės plotas mažas, joje buvo tik viena dujinė viryklė, baldai, nebuvo skiriama jokių valymo, dezinfekavimo priemonių, patalpose pilna blakių, tarakonų, gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, pasivaikščiojimo kiemas buvo labai mažas, sporto salėse sportuoti skiriamas per trumpas laikas, patalpose tamsu, atliekant daiktų kratÄ daiktai sugadinami, iÅ¡purvinami.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal higienos normos 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus, o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus dėl patalpų vėdinimo. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatas laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 yra patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡as (b.l. 39-40), pagal kurį patalpų valymÄ atlieka patys nuteistieji.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad duÅ¡o patalpoje ant sienų buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už patalpų tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti patalpas. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 215-11-23 pažymos Nr. 77-1532 matyti, jog budėtojai aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (b.l. 99-100). Teismui nebuvo pateikti duomenys, jog pareiÅ¡kėjas apie netinkamÄ patalpų tvarkymÄ bÅ«tų informavęs administracijos atstovus ir reikalavęs, jog už tvarkymÄ atsakingas nuteistasis tinkamai įvykdytų savo pareigas.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apÅ¡vietos, spintelių trÅ«kumo.

Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietos, spintelių trÅ«kumo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ ir t.t. informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusį apÅ¡vietimÄ nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos, spintelių trÅ«kumo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 57 str.). Taip pat pažymėtina, kad 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinti AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvai, tačiau minėtuose normatyvuose nenumatytas rÅ«bų kabyklos įrengimas nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad buvo įrengta per mažai sanitarinių įrengimų – klozetų, pisuarų, praustuvių.

Pagal 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama 10 asmenų, 1 klozetas arba unitazas – 12 asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Byloje nustačius aplinkybę, jog gyvenamosios patalpos buvo perpildytos (miegamųjų vietų įrengta daugiau nei leistina atsižvelgiant į minimalaus gyvenamojo ploto normatyvus), pareiškėjo tvirtinimas, jog sanitariniame mazge įrengta per mažai klozetų, pisuarų ir prausyklų, lieka nepaneigtas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų ir esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Atsakovo į bylÄ pateikta 2011-10-24 tarp UAB „Dezinfa“ ir PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos sudaryta sutartis                             Nr. KN-P-2011/200/71-161 (b.l. 41-44) teismui nekelia abejonių, jog PravieniÅ¡kių PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tarakonų, blakių, nedezinfekuojamų patalpų laikytini nepagrįstais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog PravieniÅ¡kių PN-AK sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat, o karÅ¡to vandens tiekimas į prausyklas teisės aktais nenumatytas, Å¡aldytuvai yra visose 16 bÅ«rio gyvinamosiose patalpose, be to, bendro naudojimo virtuvėlėje yra 1 Å¡aldytuvas (b.l. 99-100).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad virtuvėlė maža, baldai sulūžę, trūko dujinių viryklių. Sutinkamai su Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, tiek pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, tiek drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui).

Kaip matyti, teisės aktai nustato virtuvėlių įrengimÄ pataisos namų gyvenamosiose patalpose esant techninėms galimybėms, tokių patalpų įrengimas nėra privalomas. Nuteistiesiems pataisos namuose maitinimo paslaugos yra teikiamos pataisos įstaigos valgykloje. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo per mažo virtuvėlės ploto, netinkamo įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Higienos normos 18.4. p. nuostatas laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18-21 p.. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos 11 p.). Å i teisė taip pat numatyta ir BVK 103 str. 1- 3 d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVII skyriuje.

PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad jam nėra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas kaip deklaratyvus. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja pataisos namuose esančių sporto salių ploto, be to, iÅ¡ pateiktos nuteistųjų dienotvarkės (b.l.

32) matyti, jog sportuoti nuteistieji gali dienotvarkėje numatytu laiku. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų sÄ lygų sportavimui sudarymo atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde atsakovui reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, jog kratos metu asmens daiktai yra iÅ¡mėtomi, sugadinami), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo - t.y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu (kada konkrečiai buvo atliekamos, kratos, kokie konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo daiktai galimai buvo sugadinti ir pan.), o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. Byloje esanti PravieniÅ¡kių PN-AK 2015-11-17 pažyma Nr. 73(2)-902 (b.l.

62) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, į Psichologinę tarnybÄ dėl pablogėjusios emocinės savijautos, susijusios su netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis pataisos namuose, nesikreipė. IÅ¡ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos duomenų (b.l. 49-61) matyti, jog pareiÅ¡kėjas yra į gydytojus kreipęsis dėl kairio dilbio, kojos traumų. Vertintina, jog tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimai nėra susiję su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK.

Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK tiesioginį poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, jo emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK laiko nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno gana ilgÄ laikotarpį – apie 1 metus, tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AK bendrosios sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjui minimalus teisės aktuose nustatytas plotas nebuvo užtikrintas gyvenant bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritorijÄ , taip pat galėjo sportuoti sporto aikÅ¡tynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kÅ«rybine ar pan. veikla iÅ¡ dalies kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ .

Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, nepakankamo sanitarinių įrenginių (praustuvių ir klozetų) kiekio), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 479 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

                Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. Å . iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 479 (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .           Teisėjas                                                                                                Algis Markevičius