d348bc5b-e5f1-4d95-be2b-bf14b2ca0612 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-302-775/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00556-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.1;

2.5.4.7.1; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovei U. S., jos atstovui advokatui G. K.,

atsakovui A. B., jo atstovui advokatui L. M.,

trečiajam asmeniui notarei G. P.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10645-490/2022 pagal ieÅ¡kovės U. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui Jonavos rajono 2-o notarų biuro notarei G. P. dėl sudaryto dokumento pripažinimo galiojančiu testamentu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė U. S. ( toliau – ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti galiojančiu E. B. (toliau – testatorė), mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriuo ji visÄ jai priklausantį turtÄ palieka ieÅ¡kovei bei priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dienÄ mirė testatorė, kuri savo valia visÄ jai priklausiusį turtÄ paliko ieÅ¡kovei. Dėl sveikatos problemų testatorė pati testamento suraÅ¡yti negalėjo, todėl kreipėsi į Jonavos rajono antrojo notarų biuro notarę G. P., kuri nurodė, kad serga sunkaus Å«minio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2) ir dėl to negali atlikti notarinių veiksmų. Notarė pasiÅ«lė testatorei ieÅ¡koti kito notaro, kuris sutiktų testamentÄ patvirtinti notarinius veiksmus atliekant testatorės namuose, tačiau dėl pandemijos testatorei nepavyko rasti notaro, kuris bÅ«tų galėjęs atvykti į jos namus.

Testatorei buvo pasiÅ«lyta kreiptis į jos gyvenamosios vietos seniÅ«nÄ . Testatorės gyvenamosios vietos seniÅ«nas A. P. sutiko atlikti testamento tvirtinimo veiksmus, tačiau atvykęs į testatorės namus, nurodė, jog pats testamento nesuraÅ¡ys, o tik jį patvirtins. Tuomet testatorė paprašė ieÅ¡kovės, jog ji suraÅ¡ytų testamento tekstÄ . IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) seniÅ«no bei kartu buvusių liudytojų R. M. ir A. R. akivaizdoje savo ranka surašė testatorės diktuojamÄ tekstÄ , tada perdavė testatorei, kuri, susipažinusi su jo turiniu, dokumentÄ savo ranka pasirašė.

IÅ¡kart po testamento pasiraÅ¡ymo dokumentas buvo atiduotas seniÅ«nui, kuris nustatė testatorės tapatybę ir savo paraÅ¡u partvirtino testatorės paraÅ¡o tikrumÄ . 2020 m. gruodžio 9 d. seniÅ«nas testamentÄ perdavė saugoti notarei. (duomenys neskelbtini) mirus testatorei, atsirado pagrindai paveldėti jos turtines teises, pareigas ir kitas paveldimas neturtines teises. 2020 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į notarę dėl testatorės testamentu nustatytos paveldėjimo teisės įgyvendinimo.

TÄ pačiÄ dienÄ buvo užvesta paveldėjimo byla ir ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas liudijimas. IeÅ¡kovė šį notarės iÅ¡duotÄ liudijimÄ suprato kaip paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ ir tik vėliau paaiÅ¡kėjus, jog minėtas liudijimas nesuteikia ieÅ¡kovei teisės testatorės palikimui priimti, ieÅ¡kovė 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į notarę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Notarė atsisakė ieÅ¡kovei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nurodydama, jog įpėdinės ranka suraÅ¡ytas testamentas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principams ir gali bÅ«ti pripažįstamas testatoriaus valios trÅ«kumu, dėl to testamentas nėra pripažintinas.

Notarė taip pat nurodė, kad testamente nebuvo nurodyta jo sudarymo vieta ir laikas, o seniÅ«nas netinkamai patvirtino testamentÄ , patvirtindamas paraÅ¡Ä , bet ne patį testamentÄ . Be to, testatorės veiksnumas, sudarant testamentÄ nebuvo nustatytas. IeÅ¡kovė teigė, kad visi nurodyti trÅ«kumai nėra esminiai, t. y. dėl tokių trÅ«kumų neatsiranda pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu. IeÅ¡kovė teigė, kad testatorės valia ieÅ¡kovei palikti jos turtÄ buvo susiformavusi žymiai anksčiau, nei buvo sudaromas testamentas, jos nurodytas aplinkybes grindė byloje pateiktais įrodymais ir liudytojų parodymais.

3. Atsakovas A. B. (toliau – atsakovas) nesutiko su ieÅ¡kiniu ir teismo prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ranka suraÅ¡ytas testamentas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principams ir jame nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia. Testamentas sudarytas apgaulės bÅ«du, siekiant materialinės naudos, pasinaudojant bejėgiÅ¡ka testatorės bÅ«kle. Testatorė dėl savo sunkios sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti ieÅ¡kovės suraÅ¡yto testamento teksto ir jo turinio. Negalėjo pasiraÅ¡yti ir testamento, nes tuo metu nevaldė rankų. Atsakovo vertinimu, testamentas ne tik suraÅ¡ytas ieÅ¡kovės, bet ir jos pasiraÅ¡ytas, laikant testatorės rankÄ . Testatorė mirė (duomenys neskelbtini), tai yra dvi dienos po testamento sudarymo. Testatorė ilgÄ laikÄ sirgo cukriniu diabetu, jai buvo amputuota koja. Dėl stipraus ligos pablogėjimo jos sveikatos bÅ«klė buvo labai prasta. PrieÅ¡ mirtį testatorė visÄ laikÄ gulėjo lovoje, beveik nereagavo į aplinkÄ , kalbėjo be jokio loginio ryÅ¡io, nesiorientavo aplinkoje, nevaldė rankų, todėl negalėjo suprasti ir tuo labiau pati pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės suraÅ¡yto testamento. Tai, kad ieÅ¡kovė stengėsi nesÄ Å¾iningu bÅ«du užvaldyti atsakovo sutuoktinės – testatorės turtÄ rodo ir tos aplinkybės, kad ji stengėsi jį sukirÅ¡inti su sutuoktine, kiÅ¡osi į jų asmeninį gyvenimÄ , o jai mirus, savavaliÅ¡kai pakeitė namo spynÄ , iÅ¡varė jį iÅ¡ namų ir neleido jam pasiimti net asmeninių daiktų. Testamento sudarymo dienÄ testatorė buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, negalėjo numatyti testamento sudarymo padarinių, jos sveikatos bÅ«klė savo esme ir turiniu galėjo lemti negalėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Pripažino galiojančiu E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , kuriuo ji visÄ jai priklausantį turtÄ paliko ieÅ¡kovei. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2 973,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 40,32 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovės ranka surašyto ir testatorės pasirašyto testamento pripažinimo galiojančiu.

6. Remdamasis Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais, esančiais byloje, teismas nustatė, kad testatorė, gyvendama santuokoje su atsakovu 2008–2015 metais globojo tuo metu nepilnametę ieÅ¡kovę. 2019–2020 metais blogėjant testatorės sveikatai, ieÅ¡kovė ėmė ja rÅ«pintis. 2020 metų pavasarį atsakovas paliko testatorę ir išėjo gyventi pas kitÄ moterį. Notarės patvirtintu testatorės įgaliojimu ieÅ¡kovė buvo įgaliota vesti paveldėjimo bylÄ , mirus S. Č.. 2020 metų vasarÄ sÄ siuvinyje raÅ¡ytu tekstu „Mano norai“ testatorė nurodė, kaip norėtų bÅ«ti palaidota, taip pat nurodė, kad „Tik jei nespėčiau ko formaliai sutvarkyti, tai neleiskite nuskriausti U., ir padėkite jai atgauti po mano mirties, tas kas priklausė man“.

7. Testamentu ir Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimais teismas nustatė, kad testatorė, dalyvaujant liudytojams ir vėliau atėjusiam seniÅ«nui, pasirašė ieÅ¡kovės ranka suraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriame nurodyta: „AÅ¡ E. B. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama veiksni, suvokdama savo veiksmus ir pasekmes, laisva valia, be prievartos, suklydimo, sudarau šį testamentÄ , kuriuo savo mirties atveju darau tokį patvarkymÄ : VisÄ man nuosavybės teise priklausantį turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , (turtines teises ir kita), kur jis bebÅ«tų iÅ¡ ko besusidėtų ir kada beatsirastų aÅ¡ palieku U. S. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)“. Testatorės paraÅ¡o tikrumÄ patvirtino seniÅ«nas, kuris testamentÄ saugoti perdavė notarei.

8. IÅ¡ medicininio mirties liudijimo, kuris iÅ¡duotas 2020 m. lapkričio 13 d., teismas nustatė, kad testatorė mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2020 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo ir gavo liudijimÄ testamentinei įpėdinei vesti paveldėjimo teisės bylÄ po testatorės mirties. Tačiau dėl notarės 2022 m. kovo 31 d. nustatytų testatorės asmeninio testamento trÅ«kumų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnio 1 dalį, paveldėjimo teisės liudijimas ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡duotas. Kitų įpėdinių raÅ¡ytinių pareiÅ¡kimų paveldėjimo byloje nėra, atsakovas į notarę kreipėsi žodžiu.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad testatorė nuosekliai nuo 2020 metų vasaros siekė visÄ savo turtÄ palikti ieÅ¡kovei. Tai, kad Testatorė nespėjo testamento suraÅ¡yti pas notarÄ , nulėmė kelios nesėkmingai susiklosčiusios aplinkybės, tai yra testatorės teisinių žinių stoka ir klaidingas įsitikinimas, kad testamentÄ galima raÅ¡yti tik tam turtui, kuris jai priklauso, bei vis silpnėjanti testatorės sveikata, dėl ko ji negalėjo vaikščioti. Todėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. notarė ieÅ¡kovei patvirtino tik įgaliojimÄ vesti paveldėjimo bylÄ . Teismas pažymėjo, kad dėl 2020 metais Å¡alyje buvusios ekstremalios padėties ir įvesto karantino, valstybės įstaigos dirbo daugiausia nuotoliniu bÅ«du ir patekimas į jas buvo apsunkintas. Todėl testamentas ir buvo suraÅ¡ytas taip, kaip nulėmė paminėtos aplinkybės bei testatorės ir ieÅ¡kovės teisinio iÅ¡prusimo ir iÅ¡silavinimo lygis.

10. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, teigdamas, kad asmeninis testamentas buvo suraÅ¡ytas ne testatorės ranka, o ieÅ¡kovės ranka, ir pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovei laikant testatorės rankÄ , todėl toks suraÅ¡ytas dokumentas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principams ir neiÅ¡reiÅ¡kia tikrosios testatorės valios, taip pat testamentas sudarytas apgaulės bÅ«du, siekiant materialinės naudos, pasinaudojant bejėgiÅ¡ka testatorės bÅ«kle, o Å¡ias aplinkybes įrodo liudytoja R. M. (toliau – liudytoja). Teismas vertino, kad Å¡ios liudytojos parodymai nėra nuoseklÅ«s. 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje liudytoja parodė, kad testatorė, gulėdama lovoje, kažkÄ neaiÅ¡kiai diktavo ieÅ¡kovei, o Å¡i rašė, pasiraÅ¡ymui ieÅ¡kovė laikė testatorės rankÄ ir testatorė taip pasirašė. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. rugsėjo 30 d., liudytoja jau paaiÅ¡kino, kad testatorė nieko nekalbėjo, su ja nebuvo galima susikalbėti, ieÅ¡kovė rašė pati, testatorė jai nediktavo. Tačiau Å¡iuos liudytojos parodymus paneigia liudytoju apklausto seniÅ«no ir socialinio darbuotojo padėjėjos A. R. parodymai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Dėl paminėto teismas liudytojos parodymus vertino kritiÅ¡kai.

11. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo testamento įforminimo trÅ«kumai yra neesminiai, nes byloje neginčytinai nustatytas reikÅ¡mingiausias sandorio elementas – testatorės valia savo turtÄ palikti ieÅ¡kovei. Ta aplinkybė, kad seniÅ«nas atsisakė patvirtinti testamentÄ ir jame patvirtino tik testatorės paraÅ¡Ä , niekaip nepaneigia testatorės valios savo turtÄ ir turtines teises palikti ieÅ¡kovei. Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad testamento turinys atitinka testatorės valiÄ . Byloje nėra duomenų, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu, savo teiginių dėl testatorės valios trÅ«kumų nepagrindė jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

12. Ä®vertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ bei atsižvelgdamas į civilinėje teisėje galiojančias sÄ Å¾iningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijas, teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta testatorės valios trÅ«kumų testamento sudarymo metu, todėl ieÅ¡kinį patenkino ir sandorį pripažino galiojančiu.

13. Nustatęs, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 94 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 879,32 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus išlaidų dydžio, ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškinį tenkinus, nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 2 973,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. teismas neteisingai aprašė sprendime ištirtus įrodymus ir neteisingai juos vertino, kas turėjo įtakos sprendimo priėmimui. Teismo sprendimas nepagrįstas, neatitinkantis įrodymų visumai bei prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vieningos teismų praktikos taikymui tokios kategorijos bylose.

1.2. Byloje nėra ginčo, kad testamentÄ surašė pati ieÅ¡kovė, kuri 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu tai patvirtino. IeÅ¡kovė nurodė „AÅ¡ suruoÅ¡iau raÅ¡telį, socialinė R. R. ir seniÅ«nas sakė raÅ¡yk, E. diktavo.“ Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės parodymai prieÅ¡tarauja liudytojos A. R. parodymams, kuri nurodė, kad seniÅ«no nebuvo ir jis nematė testamento suraÅ¡ymo bei pasiraÅ¡ymo ir seniÅ«no parodymams, kuriais jis patvirtino, kad nedalyvavo testamento suraÅ¡yme ir jo pasiraÅ¡yme. SeniÅ«nas, apklaustas liudytoju 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas prieÅ¡ jam ateinant ir į teisėjos klausimÄ ar jis paklausė testatorės apie testamento turinį, pastarasis nurodė, kad neklausė apie testamento turinį, kurio paraÅ¡o tikrumÄ tvirtino, nors net nematė, kaip testatorė pasirašė testamentÄ .

1.3. Liudytoja A. R. 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad testatorė buvo silpna, negalėjo paraÅ¡yti. Liudytoja nurodė, kad testatorė mėgino raÅ¡yti, bet jai neišėjo, ji gulėjo ant Å¡ono ir ėmė raÅ¡yti ieÅ¡kovė. Liudytoja teigė, kad nepamena, kas diktavo testamento tekstÄ , jį sudėliojo visi, tačiau nors ir sunkiai testamentÄ pasirašė testatorė, nors seniÅ«nas nematė kaip testatorė pasirašė.

1.4. Liudytoja R. M. 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje parodė, kad viskÄ rašė ieÅ¡kovė. Testatorė sunkiai kalbėjo, gulėjo lovoje. Liudytojos vertinimu, testatorė buvo nesavame prote. Kai atvažiavo socialinė darbuotoja ir kiti dalyvavę asmenys, nebuvo galima suprasti, kÄ testatorė Å¡neka. SeniÅ«nas sakė, kad negali paimti tokio dokumento, kol neateis notaras. IeÅ¡kovė, laikydama testatorės rankÄ , pasirašė, nes testatorei buvo suparalyžiuota ranka. Kai seniÅ«nas ko nors klausdavo testatorės, pastaroji nieko jam neatsakydavo, seniÅ«nas sakė, kad tokio dokumento negalės tvirtinti. Testatorė teksto nediktavo ir neskaitė, ieÅ¡kovė pasirašė su testatorės ranka. Buvo raÅ¡omi keli dokumentai, to neneigė ir ieÅ¡kovė.

1.5. Nagrinėjamu atveju, testamentas neatitiko CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmeniniam testamentui bÅ«tinų reikalavimų, tai yra testamentas nebuvo suraÅ¡ytas testatorės ranka, testamente nėra nurodoma jo sudarymo data ir vieta, paraÅ¡o tikrumÄ tvirtinęs seniÅ«nas nepagarsino testatorei testamento turinio, tokiu bÅ«du nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta ir patikrinta testatorės valios iÅ¡raiÅ¡ka.

15. IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. atsakovas skunde nepasisako kokias konkrečiai teisės normas ir/ar teismų praktikÄ galėjo pažeisti pirmosios instancijos teismas, o teikia fakto aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas jau yra iÅ¡nagrinėjęs ir dėl jų pasisakęs, tai yra atsakovas tiesiog pratęsia bylos (jos faktinių aplinkybių) nagrinėjimÄ apeliacijoje. Apeliacinis skundas negrindžiamas jokiu materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimu, nukrypimu nuo teismų praktikos, o iÅ¡ esmės grindžiamas atsakovo nepasitenkinimu skundžiamu sprendimu ir iÅ¡ to kylančiomis emocijomis. Nepasitenkinimas teismo priimtu sprendimu nėra pagrįstas pagrindas naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

2.2. IÅ¡ atsakovo skunde nurodomų padrikų liudytojų parodymų iÅ¡traukų nėra iki galo aiÅ¡ku, kÄ bÅ«tent norima tuo pasakyti, tačiau manytina, kad atsakovas tokiu bÅ«du bando pagrįsti, jog liudytoju apklaustas seniÅ«nas testamento suraÅ¡yme ir pasiraÅ¡yme apskritai nedalyvavo, dokumento tekstÄ sugalvojo ir surašė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovė, paraÅ¡Ä už testatorę padėjo pati ieÅ¡kovė (neva laikydama jos rankÄ ), o testatorė (duomenys neskelbtini) nebuvo valinga ir nesuprato savo veiksmų. IeÅ¡kovė su tokiais atsakovo teiginiais kategoriÅ¡kai nesutinka, mano, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, įrodymus įvertino tinkamai ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

2.3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas bÅ«tent ant seniÅ«no iÅ¡duotos dokumento formos ir jo pačio paskui pasiraÅ¡ytas. Å i aplinkybė patvirtina, kad testamentas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas iki seniÅ«no atvykimo. Be to, liudytoja R. M., kurios parodymais atsakovas iÅ¡imtinai grindžia apeliacinį skundÄ , duodama parodymus pripažino, kad suraÅ¡ant testamentÄ , dalyvavo tiek seniÅ«nas, tiek socialinė darbuotoja A. R.. Kita vertus, teismas sprendimu apskritai nenustatė ar seniÅ«nas dalyvavo testamento suraÅ¡yme, buvo konstatuota, kad seniÅ«nas patvirtino testatorės paraÅ¡Ä ir testamentÄ perdavė notarei, todėl atsakovo teiginys dėl neteisingai nustatytų aplinkybių yra savaime neteisingas, kadangi yra bandoma nuginčyti aplinkybę, kuri net nebuvo pripažinta. Visgi, net ir vertinant Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad seniÅ«nas nenustatė testatorės valios ir veiksnumo. PrieÅ¡ingai, duodamas parodymus, seniÅ«nas net kelis kartus aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad jis testatorės klausė ar ji pati siekia sudaryti testamentÄ , ar jos niekas neverčia, ar ji suvokia tokių veiksmų pasekmes.

2.4. Atsakovas įrodinėja, kad testamento tekstÄ sugalvojo ir surašė iÅ¡imtinai pati ieÅ¡kovė, kad teksto ieÅ¡kovei testatorė nediktavo, kadangi (duomenys neskelbtini) jau nekalbėjo. Tokius atsakovo teiginius tiesiogiai paneigė ne tik liudytojos R. M. duoti parodymai, tačiau ir kitų liudytojų parodymai. Be to, apie testatorės turėtÄ dar iki testamento suraÅ¡ymo susiformavusiÄ valiÄ visÄ savo turtÄ palikti ieÅ¡kovei, patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (Testatorės raÅ¡telis „Mano norai“).

2.5. Atsakovo teiginys, jog paraÅ¡Ä ant testamento padėjo ne pati testatorė, o ieÅ¡kovė, laikydama jos rankÄ , prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojų parodymams. Šį atsakovo teiginį paneigia testamento apačioje esantis kompiuteriu spausdintas seniÅ«no patvirtinimas, jog testatorė pasirašė jo akivaizdoje ir jos paraÅ¡as yra tikras. Atsakovo spekuliacijoms oponuoja ir liudytojų parodymai. Liudytojos R. M. parodymai, jog neva testatorė negalėjo pati pasiraÅ¡yti, kadangi jos rankos buvo suparalyžiuotos yra prieÅ¡taringi, todėl vertintini kritiÅ¡kai. Teismas, vertindamas liudytojos R. M. parodymus, kuriais atsakovas iÅ¡imtinai grindžia savo skundÄ , taip pat nustatė, kad Å¡ios liudytojos parodymai nėra nuoseklÅ«s, o pati liudytoja, duodama parodymus, pripažino, kad su atsakovu ji palaiko santykius, į teismÄ atvyko kartu. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 14 d., liudytoja R. M. parodė, kad testatorė gulėdama lovoje kažkÄ neaiÅ¡kiai diktavo ieÅ¡kovei, o Å¡i rašė, pasiraÅ¡ymui ieÅ¡kovė laikė testatorės rankÄ ir testatorė taip pasirašė. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. rugsėjo 30 d., Å¡i liudytoja jau paaiÅ¡kino, kad testatorė nieko nekalbėjo, su ja nebuvo galima susikalbėti, ieÅ¡kovė rašė pati, testatorė jai nediktavo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Å¡i liudytoja, duodama parodymus antrÄ kartÄ , savo pozicijÄ buvo suderinusi su atsakovu, todėl jos parodymai nėra objektyvÅ«s ir vertintini kritiÅ¡kai.

2.6. Atsakovas nurodo, kad testatorė (duomenys neskelbtini) nebuvo valinga, nesuprato savo veiksmų, „buvo nesavame prote“. Tokius teiginius atsakovas grindžia iÅ¡imtinai liudytojos R. M. parodymais. Visgi, tiek seniÅ«nas, tiek socialinė darbuotoja, apklausti teisme, visiÅ¡kai užtikrintai ir nedviprasmiÅ¡kai paliudijo, kad testamento suraÅ¡ymo dienÄ testatorė buvo Å¡viesaus proto, adekvati, logiÅ¡kai kalbėjo, tai yra sugebėjo suprasti savo veiksmus ir tokių veiksmų pasekmes.

2.7. Atsakovas nurodo, kad testamentas neatitiko CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmeniniam testamentui bÅ«tinų reikalavimų, todėl negali bÅ«ti pripažintas testamentu. IeÅ¡kovė su tokiais atsakovo teiginiais kategoriÅ¡kai nesutinka. Testamento tekstas „ne testatorės ranka“ buvo suraÅ¡ytas teisėtai ir dėl svarbių priežasčių. CK 5.29 straipsnis numato galimybę testamentÄ pasiraÅ¡yti kitam asmeniui, esant svarbioms priežastims (fiziniai trÅ«kumai, liga ar kitos priežastys). Teisė pasiraÅ¡yti testamentÄ už kitÄ asmenį yra numatyta notarui ar kitam testamento tvirtinimo galiÄ turinčiam pareigÅ«nui, tame tarpe ir seniÅ«nui (CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Testatorė, bÅ«dama sunkios fizinės bÅ«klės (tinkamÄ rankų koordinacijÄ ribojo drebulys (tremoras) – Å¡iÄ aplinkybę patvirtina testatorės drebančia ranka atliktas paraÅ¡as testamente ir liudytojų parodymai) pati įskaitomai suraÅ¡yti testamento teksto negalėjo, nors bandė, todėl testamento sudarymo dienÄ Å¾odžiu kreipėsi į seniÅ«nÄ , praÅ¡ydama testamentÄ tiek suraÅ¡yti, tiek patvirtinti. SeniÅ«nas atsisakė atlikti testamento suraÅ¡ymo veiksmus, tačiau sutiko pasiraÅ¡yti ir patvirtinti testamentÄ . Tik tuomet testatorė žodžiu paprašė ieÅ¡kovės, jog ji suraÅ¡ytų testamentÄ . Nors CK 5.29 straipsnis įsakmiai nurodo, jog įpėdinis negali pasiraÅ¡yti testamente, tačiau ieÅ¡kovės vertinimu, teismas testamento teisėtumo kontekste Å¡iÄ sÄ lygÄ turėtų vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į situacijos objektyviÄ sias ir subjektyviÄ sias aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Objektyviosiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovė laiko testatorės (ne)galėjimÄ savarankiÅ¡kai suraÅ¡yti testamento ir dėtas pastangas testamento suraÅ¡ymo veiksmus pavesti notarams ir seniÅ«nui. Subjektyviosiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovė laiko testatorės galimybes, neturint teisinio iÅ¡prusimo, suprasti įstatymu nustatytus testamento formos reikalavimus.

2.8. CK 5.30 straipsnis numato, jog testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentÄ negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bÅ«dais arba jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ kitų aplinkybių. IeÅ¡kovė nurodo, jog testamentas buvo suraÅ¡omas testatorės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek ant pačio testamento nurodyta data. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas, spręsdamas testatorės testamento tvirtinimo klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad testatorės sudarytas testamentas CK 5.28 pagrindu, galėtų bÅ«ti prilygintinas oficialiajam. Tinkamų oficialiojo testamento sudarymo reikalavimų nesilaikymas nebuvo sÄ lygojamas testatorės kaltės, prieÅ¡ingai – testatorė savo veiksmais siekė sudaryti teisinį reguliavimÄ atitinkantį testamentÄ , tačiau dėl nežinojimo ir testamentÄ tvirtinusio pareigÅ«no teisinių žinių trÅ«kumo, testatorės testamentas nebuvo sudarytas tinkamai. Kaip jau buvo minėta, testatorė nevaikščiojo, dėl Å¡irdies ligos ir didelio svorio sunkiai judėjo, tinkamÄ rankų valdymÄ ribojo drebulys (tremoras). Dėl testamento sudarymo testatorė visų pirma kreipėsi į notarus ir tik tuomet, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių notarai atsisakė atvykti atlikti notarinius veiksmus, testatorė kreipėsi į gyvenamosios vietos seniÅ«nÄ . Darytina iÅ¡vada, kad testatorė ėmėsi visų jos situacijoje įmanomų veiksmų oficialiojo testamento sudarymo užtikrinimui, o įstatymo nustatytų oficialiojo testamento formos ir turinio reikalavimų nesilaikymas, kuris lemia testamento kvalifikavimÄ neatitinkančiu įstatymo nustatytos formos, buvo įtakotas testamentÄ tvirtinančio pareigÅ«no atsisakymo suraÅ¡yti testamento tekstÄ , todėl konstatuotina, kad testatorės testamentas galėtų bÅ«ti pripažįstamas galiojančiu ir turėtų bÅ«ti atitinkamai vertinamas.

2.9. Atsakovas teigia, jog testamente nėra iÅ¡reikÅ¡ta testatorės valia. Byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, kurie pagrindžia, kad testatorė turėjo sÄ moningÄ , gerai apgalvotÄ ir nuo seniai valingÄ norÄ visÄ jos turtÄ palikti ieÅ¡kovei. Svarbia aplinkybe laikytina ir pačios testatorės pažymėjimas, diktuojant testamento tekstÄ , jog ji yra veiksni, suvokia savo veiksmus ir pasekmes, testamentÄ sudaro laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Vėliau testatorė tai patvirtino paraÅ¡u. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė mano, kad teismas nepažeidė materialios teisės normų, jas tinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti paliktas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino galiojančiu (duomenys neskelbtini) E. B. sudarytÄ testamentÄ .

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

19. Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentu asmuo nustato daiktų likimÄ po jo mirties. Ä®statymo leidėjas tokiam valios iÅ¡reiÅ¡kimui nustato atitinkamas sÄ lygas ir tvarkÄ , tam, kad Å¡i valia bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta laisvai paties testatoriaus be paÅ¡alinių įtakos. TestamentÄ privalo sudaryti tik pats asmuo, kuris bÅ«tinai turi bÅ«ti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnis). PrieÅ¡ingu atveju, testamentas negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1punktas).

20. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai testamentÄ pripažino galiojančiu, nes jis neatitiko CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmeninio testamento sudarymui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

21. CK 5.28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raÅ¡tu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos konsulinio pareigÅ«no atitinkamoje valstybėje. CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punkte ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad seniÅ«nai taip pat tvirtina oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė E. B. praÅ¡ymu dėl testamento tvirtinimo pirmiausia kreipėsi į notarus, tačiau vienai notarei sergant, kitai atsisakius vykti į namus, viena iÅ¡ notarių patarė dėl testamento patvirtinimo kreiptis į gyvenamosios vietos seniÅ«nÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad pirmiausia buvo siekiama, jog testamentÄ patvirtintų notaras, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos ieÅ¡kovei teko kreiptis į seniÅ«nÄ . SeniÅ«nas, remdamasis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta pareigybine instrukcija, ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad jis gali patvirtinti tik testatorės paraÅ¡Ä , tačiau testamento tvirtinti negali. Vis tik seniÅ«nas šį testamentÄ Ä¯registravo seniÅ«nijoje ir perdavė jį saugoti notarei, kuri taip pat testamentÄ priėmė, sudarė testamento priėmimo saugoti aktÄ ir įregistravo testamentų registre, taigi, visi tolesni pareigÅ«nų veiksmai patvirtina, kad patys pareigÅ«nai šį testamentÄ laikė prilyginamu oficialiam testamentui, tokiu bÅ«du kartu suklaidindami testatorę ir ieÅ¡kovę, nes nei seniÅ«nas, nei notarė ieÅ¡kovei nepaaiÅ¡kino, kad dėl tokiu bÅ«du patvirtinto testamento ateityje gali kilti keblumų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau nurodytas testamento tvirtinimo ir įregistravimo aplinkybes, sprendžia, jog ginčo testamentas laikytinas ne asmeniniu, kaip nurodo apeliantas, o oficialiesiems testamentams prilyginamu testamentu su tam tikrais įstatymo nustatytų tokio testamento formos ir turinio reikalavimų trÅ«kumais.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad Å¡is dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl testamento tikrumo. Todėl nagrinėjant kilusį ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, ar testatorės valia atitinka sudaryto testamento turinį ir ar testamento formos ir turinio trÅ«kumai neturėjo neigiamos įtakos testatorės laisvos valios susiformavimui ar jos pareiÅ¡kimo tikrumui.

23. Apeliantas nurodo, kad testamente nėra nurodyta testamento sudarymo data ir vieta. Pažymėtina, kad taikant CK 5.30 straipsnio analogijÄ , testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentÄ negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bÅ«dais arba jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ kitų aplinkybių. Byloje nėra ginčo, kad testamentas buvo patvirtintas testatorės E. B. namuose (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtino ieÅ¡kovė, byloje apklausti liudytojai seniÅ«nas A. P., A. R. ir R. M., todėl konstatuotina, kad testamento sudarymo vieta yra nustatyta bylos duomenimis. IÅ¡ byloje pateikto testamento matyti, kad seniÅ«nas, tvirtindamas testatorės paraÅ¡Ä , nurodė (duomenys neskelbtini) datÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė patvirtina, jog testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini).

24. Apeliantas taip pat nurodo, kad testamentas nebuvo suraÅ¡ytas testatorės ranka. Kadangi kaip minėta Å¡ios nutarties 21 punkte, ginčo testamentas laikytinas ne asmeniniu, o oficialiesiems testamentams prilyginamu (seniÅ«no patvirtintu) testamentu, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju griežtos testamento formos norminiai aktai nenustato. Taip pat jokia įstatymo norma nenustato, kas turi paraÅ¡yti testamento tekstÄ . Kadangi ginčo atveju seniÅ«nas testamento formos ieÅ¡kovei nepateikė, pati testatorė viso testamento teksto dėl sveikatos negalėjo paraÅ¡yti, nes tinkamÄ rankų valdymÄ ribojo drebulys (tremoras), todėl, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė ir liudytoja A. R., testamento tekstÄ E. B. praÅ¡ymu surašė ieÅ¡kovė. Pažymėtina, jog paties atsakovo kviesta liudytoja R. M. pirmos apklausos metu 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad testamento tekstÄ diktavo E., o U. rašė savo ranka. Teisėjų kolegija vertindama testamento suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovės ranka, sprendžia, jog Å¡is testamento trÅ«kumas nelaikytinas esminiu, jeigu pats testamento turinys buvo diktuojamas testatorės ir atitiko tikrÄ jÄ jos valiÄ .

25. Atsakovas teigė, jog testamentas negali bÅ«ti pripažintas galiojančiu, nes testatorės paraÅ¡as yra paraÅ¡ytas ieÅ¡kovei vedžiojant testatorės rankÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas, teikdamas tokį argumentÄ , privalo jį įrodyti. Pats ieÅ¡kovas testamento sudaryme nedalyvavo ir Å¡io fakto patvirtinti negali, tačiau remiasi liudytojos R. M. parodymais, kuri buvo kambaryje testamento sudarymo metu ir teigė mačiusi, kaip testamente E. pasirašė, U. vedžiojant jos rankÄ .

Pažymėtina, kad E. B. parašas testamente yra patvirtintas tvirtinamuoju seniūno įrašu. Byloje atsakovas testatorės parašo testamente neginčijo civilinio proceso nustatyta tvarka, neprašė skirti ekspertizę ištirti, ar tai tikrai E. B. parašas, todėl laikytina, kad seniūno patvirtintas parašas ginčo testamente yra testatorės. Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustas liudytojas seniūnas A. P. paaiškino, kad jam atvykus į namus pas E. B., ji jį pažino ir pasisveikino, buvo akių kontaktas.

Jam buvo paduotas paraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas tekstas. Kadangi seniÅ«nas paties pasiraÅ¡ymo momento nematė, jis paklausė E.: „E., ar tu pati pasiraÅ¡ei Å¡itÄ dokumentÄ ?“ Ji atsakė: „AÅ¡ pati“. SeniÅ«nas paaiÅ¡kino: „Įsitikinau, kad E. veiksni, supranta mane ir pažįsta, pati pasirašė, todėl tÄ paraÅ¡Ä ir patvirtinau.“ Liudytojas pasakė, kad gali užtikrinti, jog E. B. valia atitiko testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . Jos valia buvo palikti turtÄ ieÅ¡kovei. Teigė, jog jis yra tuo įsitikinęs. Å io liudytojo, kaip pareigÅ«no, parodymus teismas vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi, be to jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. ieÅ¡kovės ir liudytojos A.

R. paaiÅ¡kinimais, kurios taip pat, davę priesaikÄ teismui, nuosekliai tvirtino, kad testamente pasirašė pati E. B.. Liudytoja A. R., socialinės darbuotojos padėjėja, paaiÅ¡kino, kad testamente pasirašė pati E., tačiau gana sunkiai, nes buvo silpnos sveikatos. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Å iuo atveju, teismas, vertindamas prieÅ¡ingus Å¡alių liudytojų parodymus, atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra liudytojos R. M. mirusio sugyventinio pusbrolis, todėl ji yra suinteresuota teikti ieÅ¡kovui palankius parodymus. Be to, bylos nagrinėjimo metu Å¡i liudytoja teisme buvo apklausta du kartus ir antros apklausos metu jos teikiami parodymai skyrėsi nuo duotų pirmÄ kartÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡i liudytoja, siekdama atsakovui palankaus teismo sprendimo, galimai derino savo parodymus su atsakovu, todėl jos parodymai nėra patikimas įrodymas ir dėl to vertintini kritiÅ¡kai.

Tuo tarpu liudytoja A. R. yra socialinė darbuotoja, kurios suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, todėl teismas Å¡ios liudytojos parodymus, kad testamentÄ pasirašė pati E. B., vertina kaip objektyvius ir patikimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetÄ , sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) dokumente yra ne E. B. paraÅ¡as.

26. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad testatorė negalėjo pasiraÅ¡yti testamente, nes jos ranka buvo suparalyžiuota. Atsakovas savo argumentus vėl grindžia liudytojos R. M. parodymais, kuriuos teismas, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 25 punkte, pripažino nepatikimais. Kad E. B. rankos nebuvo paralyžiuotos, patvirtino liudytojas A. P., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad tuo metu testatorės sveikata buvo silpna, tačiau rankas ji valdė, tik jos stipriai drebėjo, kÄ patvirtina ir paraÅ¡as testamente, todėl apelianto teiginys dėl suparalyžiuotos E. B. rankos atmetamas kaip neįrodytas.

27. Apeliantas cituoja liudytojos R. M. parodymus, kad testatorė buvo ne savame prote, tačiau kitų liudytojų – A. P. ir A. R. parodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, Å¡ios liudytojos parodymus paneigia. Jiems testatorės bÅ«klė įtarimų nesukėlė. SeniÅ«nas patvirtino, kad E. buvo sÄ moninga, pažino jį, pasisveikino. Be to, ir pačios R. M. parodymai yra prieÅ¡taringi. Nors ji sakė, kad E. tÄ dienÄ buvo ne savame prote, bet tuo pačiu patvirtino, kad E. jai skambino iÅ¡ vakaro, prašė, kad užeitų pas jÄ ryte, o kitÄ dienÄ E. pati iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog liudytojos R. M. parodymai nesudaro pagrindo abejoti E. B. psichine bÅ«kle. Nėra jokių objektyvios kilmės duomenų, patvirtinančių, jog testatorė testamento pasiraÅ¡ymo metu nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika paveldėjimo bylose įpareigoja teismÄ vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, aiÅ¡kintis tikrÄ jÄ testatoriaus vidinę valiÄ Ä¯vertinant visus turimus byloje įrodymus, net ir menkiausius, nes Å¡ių bylų specifika yra ta, kad pats testatorius bylos nagrinėjimo metu jau bÅ«na miręs ir negali duoti paaiÅ¡kinimų teisme, todėl bÅ«tinas atidus, nors ir retrospektyvus visų įrodymų ir kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių tyrimas. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar (duomenys neskelbtini) dokumento turinys atitiko tikrÄ jÄ testatorės valiÄ , remiasi ne tik Å¡alių ir liudytojų parodymais, ypač seniÅ«no A. P. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, jog tvirtindamas dokumente paraÅ¡Ä , jis taip pat suprato ir buvo įsitikinęs E. B. valia ir noru savo turtÄ palikti globotinei, bet ir kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, kurios patvirtina kryptingÄ , egzistavusį dar iki testamento sudarymo, E. B. valios formavimÄ si palikti savo turtÄ ieÅ¡kovei.

29. Byloje nustatyta, kad E. B. 1,5 metų iki mirties gyveno viena, jos sutuoktinis – atsakovas A. B. išėjo iÅ¡ namų, paliko E. B. ir gyveno su kita moterimi. Tai patvirtina paties atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis paskutinį kartÄ su E. B. matėsi prieÅ¡ 1,5 metų iki jos mirties. Testatorės sveikata nuo 2017 metų pradėjo blogėti, dėl cukraligės komplikacijų prieÅ¡ metus iki mirties jai buvo amputuota viena koja, su protezu vaikščioti jai nepavyko, todėl jai reikėjo žmogaus, kuris padėtų rÅ«pintis sveikata.

IeÅ¡kovė buvo E. B. ir A. B. globotinė (atsakovo brolio dukra), tačiau, kaip nurodė ieÅ¡kovė, dėl prastų santykių su atsakovu ieÅ¡kovei teko palikti B. namus ir iÅ¡eiti į vaikų namus. Kai suprastėjo E. B. sveikata, ieÅ¡kovė pradėjo ja rÅ«pintis, atveždavo su broliu maisto, guldė į ligoninę ir panaÅ¡iai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. B. pasitikėjo ieÅ¡kove, 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. prieÅ¡ beveik du su puse mėnesio iki (duomenys neskelbtini) dokumento sudarymo, įgaliojo ieÅ¡kovę notariniu įgaliojimu vesti paveldėjimo bylÄ po jos motinos mirties ir atstovauti E. B.

įvairiose įstaigose, įregistruojant nuosavybės teisę į paveldėtus daiktus. 2020 m. vasarÄ ji parašė laiÅ¡kÄ â€žMano norai“, kuriame labai aiÅ¡kiai nurodė savo valiÄ , atitinkančiÄ (duomenys neskelbtini) dokumente nurodytÄ valiÄ : „Tik jei nespėčiau ko formaliai sutvarkyti, tai neleiskite nuskriausti U., ir padėkite jai atgauti po mano mirties, tai kas priklausė man“. IÅ¡ laiÅ¡ko turinio matyti, kad jos santykiai su vyru buvo blogi, ji rašė: „jei mano vyras negyvens su manimi, tai papraÅ¡ykite laidotuvėse nedalyvauti, lai neapsisunkina...“.

Taip pat ir atsakovo liudytoja R. M. 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje patvirtino, kad E. jai yra sakiusi, jog A. nieko nepaliks, U. viskÄ paliks. Å ios faktinės aplinkybės ir įrodymai papildomai patvirtina nuosekliÄ ir aiÅ¡kiÄ E. B. valiÄ savo turtÄ palikti ieÅ¡kovei, tačiau staiga prasidėjusi pandemija, teisinių žinių neturėjimas ir klaidingas supratimas, kad testamentu įpėdiniui galima palikti tik teisiÅ¡kai sutvarkytÄ ir savo vardu įregistruotÄ turtÄ , E. B. sutrukdė savo valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti notariniu bÅ«du patvirtintame testamente.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog apelianto nurodyti testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai, labiau susiję su teisinių žinių stoka ir klaidingu seniÅ«nui įstatymais nustatytos kompetencijos suvokimu (Civilinio kodekso 5.28 straipsnis, LR Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnis) bei notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, neatidžiu pareigų atlikimu, nėra esminiai ir nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo testamento turinys neatitiko tikrosios testatorės valios, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas neįrodė, kad testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai galėjo turėti įtakos tikrosios testatorės valios iÅ¡reiÅ¡kimui. Vien aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei to siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neiÅ¡samiai. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimÄ naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Å¡is sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamos 2 286,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 286,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija Gudynienė

Anita Sereikienė

Edita Šliumpienė