d346da9f-fa92-4427-8d1a-46fc0b4d32ba · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-332/2017                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00451-2015-6                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                                                    1.2.20.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.5.;                                  2.4.6.1.; 2.4.7.                                                                                                                                            (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,gynėjams advokatams Vandai Laukevičienei, Ramūnui Dobrovolskiui,nuteistiesiems K.

C., Ž. C.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. C. ir nuteistojo K. C. bei jo gynėjo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-15 nuosprendžio, kuriuo:Ž. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigotas Ž.

C.: - per laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; - per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, kai nebūnama namie dėl darbo ar mokslų;- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.K.

C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per vienÄ mėnesį visuomenės labui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Ž. C. nuteistas už tai, kad jis 2014-11-20, nuo 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. C., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigÅ«nams – tyrėjams D.

G., R. M., P. P. bei M. S., atvykus į Ž. C. ir K. C. gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Å iaulių apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kratos bei paimti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mės turinčius daiktus ar dokumentus, siekdamas iÅ¡vengti ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos bei paslėpti ar sunaikinti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mės turinčius daiktus, laikomus (duomenys neskelbtini), ir žinodamas bei suprasdamas, kad yra atvykę policijos pareigÅ«nai atlikti kratos jų gyvenamojoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K.

C. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams - tyrėjams D. G., R. M., P. P. bei M. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas, apie 18 minučių neatrakindamas namo (duomenys neskelbtini) durų bei sÄ moningai neįsileisdamas policijos pareigÅ«nų į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos atlikimui.K. C. nuteistas už tai, kad jis 2014-11-20, nuo 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. C., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigÅ«nams – tyrėjams D.

G., R. M., P. P. bei M. S. atvykus į K. C. ir Ž. C. gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), pagal Å iaulių apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kratos bei paimti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mės turinčius daiktus ar dokumentus, siekdamas iÅ¡vengti ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos bei paslėpti ar sunaikinti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mės turinčius daiktus, laikomus (duomenys neskelbtini), ir žinodamas bei suprasdamas, kad yra atvykę policijos pareigÅ«nai atlikti kratos jų gyvenamojoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž.

C. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams - tyrėjams D. G., R. M., P. P. bei M. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas, apie 18 minučių, neatrakindamas namo (duomenys neskelbtini) durų bei sÄ moningai neįsileisdamas policijos pareigÅ«nų į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos atlikimui.Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. C. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-15 nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – jį (Ž.

C.) iÅ¡teisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. C. nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-15 nuosprendžiu, nes jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už veikÄ , kurios nepadarė. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nevertino liudytojų, kurie paaiÅ¡kino pareigÅ«nų įsileidimo aplinkybes, parodymų, negretino jų su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų duotais paaiÅ¡kinimais teisme, neaptarė aplinkybių, jog dėl iÅ¡kritusios durų rankos ir bendrų nuteistųjų ir pareigÅ«nų pastangų jÄ Ä¯statant į duris pareigÅ«nai taip pat negalėjo patekti į gyvenamÄ sias patalpas, neanalizavo dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, jog nuo pareigÅ«nų atvykimo prie (duomenys neskelbtini) namo iki pradėjimo atlikti kratÄ buvo praėję iki 18 minučių.

Nuteistojo Ž. C. nuomone, teismas nepagrįstai sutelkė dėmesį į tai, kad kratos metu buvo rastas civilinėje apyvartoje uždraustas Å¡aunamasis ginklas. Nuteistasis Ž. C. pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir galimai padarytų procesinių pažeidimų. Atvykus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams gyvenamajame name buvo dar trys paÅ¡aliniai asmenys, kurie tyrimo metu nebuvo apklausti, taip pat nebuvo iÅ¡spręsta ir jų atsakomybė, ir tai, apelianto nuomone, suteikia pagrindÄ manyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek teismas nebuvo objektyvÅ«s jo atžvilgiu.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad jis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtariamasis, jis neturėjo ir jokio kito procesinio statuso minėtame ikiteisminiame tyrime. Apeliantas nurodo, kad jis nuteistas už tai, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkaudamas, tačiau apie Å¡iÄ teismo konstatuotÄ aplinkybę skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakoma. Apeliantui neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas pripažįsta bendrininkavus du asmenis, nors kaip liudytoja apklausta I. M. patvirtino, jog ji matė ir suprato, jog atvyko policijos pareigÅ«nai, tačiau ji taip pat neatidarė durų.Apeliaciniu skundu nuteistasis K.

C. ir jo gynėjas advokato padėjėjas S. Povilauskas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-15 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. C. ir jo gynėjas advokato padėjėjas S. Povilauskas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog K. C. 2014-11-20, nuo 16 val., veikdamas bendrininkų grupėje trukdė policijos pareigÅ«nams atlikti pareigas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota nusikalstamos veikos pradžia yra neparemta jokiais faktiniais duomenimis, kadangi pirmas objektyvus įrodymas dėl veikos pradžios laikytinas pokalbis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, įvykęs 16.02 val., todėl nuosprendyje nurodytas veikos pradžios laikas yra nepagrįstas. Kratos protokole užfiksuota, kad krata buvo pradėta 16.20 val., tačiau nei vienas policijos pareigÅ«nas negalėjo pagrįsti, jog nurodytas laikas yra patekimo į patalpas laikas, tai yra, negalėjo nurodyti, kada nuteistieji pradėjo vykdyti nurodymus ir ėmėsi veiksmų atidaryti duris ir kiek tai užtruko (įdėjo sugadintÄ rankenÄ Ä¯ duris), kiek laiko užtruko, kol policijos pareigÅ«nas D.

G. atvyko iÅ¡ kitos namo pusės ir pradėjo raÅ¡yti kratos protokolÄ , kiek truko visų namų patikrinimas (atliktas iki protokolo raÅ¡ymo pradžios), kiek truko visų asmenų patikrinimas, surakinimas, paguldymas ant žemės (tai atlikta iki kratos protokolo pildymo pradžios), kiek truko supažindinimas su nutartimi ir pasiruoÅ¡imas paties kratos protokolo pildymui. Apeliantai pažymi, kad į patalpas patekę policijos pareigÅ«nai tarpusavyje tarėsi, kokį laikÄ fiksuoti pradedant pildyti kratos protokolÄ , todėl netgi kratos protokole užfiksuotas laikas nėra laikytinas objektyviai teisingas.

Teisminio nagrinėjimo metu teismas iÅ¡klausęs visų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų nurodė, kad Å¡is laiko tarpas yra apie 3-5 minutes. Kas bÅ«tent buvo daroma 3-5 minutes iki vienas iÅ¡ nuteistųjų priėjo prie durų ir ėmėsi veiksmų durų rankenai įstatyti bei duris atidaryti, nuosekliai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visi apklausti namuose buvę asmenys. Nuteistasis Ž. C. policijos pareigÅ«nų reikalavimus iÅ¡girdo nusileidęs iÅ¡ sporto salės. K. C. pažadintas brolio. Per 3-5 minutes asmenys neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, padėję pinigines lėšas pas draugę, taip pat sulaukę, kol draugė iÅ¡eis iÅ¡ duÅ¡o ir apsirengs, atidarė pareigÅ«nams duris, prieÅ¡ tai per balkonÄ Ä¯sitikinę jų atvykimo teisėtumu. 3-5 minučių laiko tarpas teismo buvo įvertintas kaip pavojingas, už kurį turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau, apeliantų nuomone, yra pagrindas minėtus asmenų veiksmus vertinti kaip mažareikÅ¡mius.Apeliantai pažymi, kad teismas pripažino, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, tuo tarpu neaptarė ir nevertino, nemotyvavo bendrininkavimui bÅ«tinų požymių, o bÅ«tent asmenų tarpusavio susitarimo trukdyti policijos pareigÅ«nams, kuomet nuteistieji logiÅ¡kai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino savo veiksmus, iÅ¡girdus policijos pareigÅ«nų reikalavimus atidaryti duris, kuriuos atlikus durys buvo atidarytos ir pareigÅ«nai pateko į patalpas.

Taigi tarp asmenų nebuvo jokio susitarimo veikti bendrai, tai yra bendrais veiksmais trukdyti pareigÅ«nams, tokių duomenų bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo nustatyta. Nuteistieji nesudarė jokių kliūčių pareigÅ«nams atlikti pavestas funkcijas ir veiklÄ â€“ atlikti kratÄ , 3-5 minutes užtruko, kol atidarė namo duris. Nustatyta, kad pareigÅ«nai, nepaisant iÅ¡ankstinio žinojimo, nebuvo pasiruošę neutralizuoti teritorijoje buvusio Å¡uns ir tuo tik apsunkino patekimÄ prie namo ir tinkamÄ reikalavimo atidaryti duris iÅ¡reiÅ¡kimÄ .

Teismo nurodytas motyvas, kaip pavojingumÄ apibÅ«dinantis požymis - didelės pareigÅ«nų pajėgos – neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi kiekvienu atveju pareigÅ«nai sprendžia dėl jiems reikalingo pajėgų kiekio ir tai visiÅ¡kai nesusiję su veikos kaip trukdymo pavojingumu. Nuteistieji apie procesinę padėtį ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje buvo atliekama krata, nebuvo informuoti, asmenų atžvilgiu apskritai tuo metu nebuvo atliekama jokių ikiteisminių tyrimų, todėl asmenys nebuvo informuoti apie vykdomÄ tyrimÄ , nesuvokė savo pavojingumo ir nesiekė veikti prieÅ¡ingai policijos reikalavimams.

Nuteistieji neatliko jokių veiksmų, siekiant trukdyti pareigÅ«nams, iÅ¡skyrus 3-5 minučių laiko tarpÄ , kuomet nespėjo atidaryti darų, todėl veiksmų intensyvumo vertinimas neturi jokios reikÅ¡mės veiksmus pripažįstant pavojingais. PareigÅ«nai Å¡iuo atveju veikė teisėtai, tačiau akivaizdžiai nepasiruošę, kadangi nedelsiant nesiėmė priemonių neutralizuoti palaidÄ Å¡unį ir tokiu bÅ«du priėjus prie patalpų iÅ¡reikÅ¡ti reikalavimÄ , prieÅ¡ingai, jie gaiÅ¡o laikÄ iki patekimo į teritorijÄ ir tokiu bÅ«du tai įvertino kaip trukdymÄ .

Apeliantas taip pat nurodo, nei vienas iÅ¡ kratoje dalyvavusių policijos pareigÅ«nų nepateikė praneÅ¡imų, reikalavimų, tarnybinių praneÅ¡imų ar pan. apie pažeistÄ jų funkcijų atlikimÄ , trukdymÄ atlikti pareigas, pasitelkti papildomi pareigÅ«nai apskritai nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistieji neturėjo jokios tyčios trukdyti pareigÅ«nams, nenorėjo taip veikti, nesuprato trukdantys pareigÅ«nams, kadangi, perdėję grynÄ sias lėšas pas draugę į rankinę ir atidarę duris, net nepasirÅ«pino Å¡aunamojo ginklo kaip draudžiamo objekto paslėpimu.Apeliantų teigimu, byloje nustatyta, kad nuteistieji neturėjo jokių duomenų apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , priimtÄ nutartį dėl kratos, nebuvo pripažinti įtariamaisiais, todėl neturėjo galimybės ir pareigos suvokti, kad pareigÅ«nai atlieka veiksmus konkrečioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo medžiagoje).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji kreipėsi į pareigÅ«nus prieÅ¡ įsileidžiant į namus dėl įsitikinimo kratos teisėtumu ir tik gavę patvirtinimÄ Ä¯vykdė reikalavimÄ atidaryti duris. Todėl nuteistųjų nežinojimas anie procesinio dokumento - nutarties kratai atlikti - pobÅ«dį ir nesant proceso dalyviais, neturėtų sukelti baudžiamosios atsakomybės, nes asmenys nežinojo apie veiksmus, kurie atliekami konkrečioje baudžiamojoje byloje. Nuteistųjų elgesys nebuvo įžūlus ir ignoruojantis, iÅ¡Å¡aukiantis, prieÅ¡ingai asmenys kontaktavo su pareigÅ«nais ir vykdė jų nurodymus.

Objektyvieji veikos požymiai rodo, jog tai buvo trumpalaikis, pavienis poelgis, nesÄ moningas užgaiÅ¡imas atidaryti duris, trukęs 3-5 minutes, kuris neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip trukdantis procesinio veiksmo eigai, kadangi pareigÅ«nai buvo įleisti į patalpas, rado ieÅ¡kotÄ objektÄ - Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju galima taikyti tiek administracinę, tiek procesinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK ir BPK. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė pačiÄ griežčiausiÄ atsakomybės rūšį – baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Teismo posėdyje nuteistieji Ž.

C. ir K. C. bei jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti ir Ž. C. bei K. C. iÅ¡teisinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo                                Ž. C. ir nuteistojo K. C. bei jo gynėjo advokato padėjėjo S. Povilausko apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-15 nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame iÅ¡dėstyti duomenys iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra teisiÅ¡kai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų Ž. C. ir K. C. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų Ž. C. ir K. C. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. C. ir K. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams - tyrėjams D.

G., R. M., P. P. bei M. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas, apie 18 minučių neatrakindami namo (duomenys neskelbtini) durų bei sÄ moningai neįsileisdami policijos pareigÅ«nų į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos atlikimui. Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu bÅ«du trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Lietuvos Respublikos BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra, be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumÄ atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas.

Papildomas objektas gali bÅ«ti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sÄ lygos ir pan.). Objektyviai Lietuvos Respublikos BK 231 str. numatyta veika pasireiÅ¡kia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no profesinei veiklai. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigÅ«nų užduotis – siekti nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymÄ konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-697/2015).

Teismų praktikoje taip pat nustatyta ir tai, kad, vertindamas trukdymÄ pareigÅ«nui atlikti pareigas ir pripažindamas tokį elgesį nusikalstamu, teismas privalo įvertinti ne vien tik kliÅ«tis, su kuriomis susidÅ«rė pareigÅ«nas, bet ir įvykio kontekstÄ : vykdomo teismo sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami teismo sprendimu, padėtį, jų informuotumÄ apie teismo sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigÅ«nui, intensyvumÄ , taip pat paties pareigÅ«no veiksmų teisėtumÄ ir pan.

Tik visapusiÅ¡kai įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamÄ baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumÄ , taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti bÅ«tina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigÅ«no veiklai, ir norėtų taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009). Apeliaciniuose skunduose neigiama Ž. C. ir K. C. kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., padarymo, iÅ¡ esmės ginčijant surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms.

Tačiau su apeliacinių skundų argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Be to, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne atskirus duomenis, o jų visumÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė.Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių apylinkės teismo iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių, Ž. C. ir K. C. kaltės padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei Å¡ios veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama Ž. C. ir K. C. kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Ž. C. ir K. C. padarė jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams - tyrėjams D. G., R. M., P. P. bei M. S. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas. Nors nuteistųjų apeliaciniais skundais praÅ¡oma juos iÅ¡teisinti, tačiau tai, kad jie padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., patvirtina: liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų D.

G., R. M., M. S. ir P. P. parodymai pirmosios instancijos teisme, Å¡ių liudytojų parodymus patvirtinantys 2014-11-24 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. G. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t. 53 b. l.), 2015-09-01 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (1 t. 54-56 b. l.), Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartyse (1 t. 96, 98 b. l.), 2014-11-20 kratos protokole (1 t. 99-106 b. l.) nurodyti duomenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistųjų Ž.

C. ir K. C. kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimis ikiteisminiame tyrime byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista atlikti kratÄ pas Ž. C. ir          K. C. jų vienoje ir toje pačioje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), todėl ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekantys pareigÅ«nai 2014-11-20, apie 16 val., nuvyko į nuteistųjų namus, esančius (duomenys neskelbtini), atlikti su minėtos baudžiamosios bylos tyrimu susijusio ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos pagal jau minėtas teismo nutartis.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai D. G., R. M., M. S. ir P. P. prie nuteistųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvyko dviem tarnybiniais automobiliais be skiriamųjų ženklų, tačiau vilkėdami liemenes su užraÅ¡u „Policija“. Kartu su jais atvyko ir mobiliojo bÅ«rio pareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, kuris buvo pastatytas matomoje vietoje prieÅ¡ namÄ . PareigÅ«nams atvykus, jie negalėjo patekti į kiemÄ , nes jame lakstė rotveilerių veislės Å¡uo, kuris buvo agresyvus, lojo.

Todėl per garsiakalbį nuteistiesiems ir kitiems name buvusiems asmenims buvo praneÅ¡ta, kad atvyko policija bei buvo iÅ¡sakyti reikalavimai uždaryti Å¡unį bei įsileisti pareigÅ«nus, buvo įjungti tarnybinio automobilio Å¡vyturėliai, tačiau į tai niekas nereagavo, Å¡uo nebuvo uždarytas. Nevykdant pareigÅ«nų reikalavimų, jie buvo privesti panaudoti specialiÄ sias priemones, t. y. pareigÅ«nai papurÅ¡kė dujų Å¡uniui, taip jį neutralizuodami. Patekę į kiemÄ pareigÅ«nai ilgÄ laikÄ skambino į duris, beldė bei reikalavo įsileisti, buvo praneÅ¡ta, kad atvyko policija atlikti kratos, tačiau jų reikalavimai nebuvo vykdomi ir jie nebuvo įleisti.

Jų neįsileidžiant pareigÅ«nams teko prie balkono pristumti Å¡iukÅ¡lių konteinerį, kurio pagalba buvo ketinama įlipti į balkonÄ ir patekti į namo vidų, taip pat buvo tartasi dėl gaisrinės pareigÅ«nų kvietimo, dėl galimo durų laužimo. Namo durys buvo atidarytos praėjus maždaug 20 min. nuo pareigÅ«nų atvykimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistųjų Ž. C. ir K. C. apeliacinių skundų teiginius, kad jie nepadarė jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neatliko jokių veiksmų, siekiant trukdyti pareigÅ«nams, kad jie nesuvokė, jog pareigÅ«nai atlieka veiksmus konkrečioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo medžiagoje), kad nežinojo apie procesinio dokumento - nutarties kratai atlikti - pobÅ«dį, atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei iÅ¡tirtų objektyvių įrodymų visuma ir vertina kaip jų gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma K. C. ir jo gynėjo advokato padėjėjo apeliaciniame skunde, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad net ir po to, kai nuteistiesiems buvo paaiÅ¡kinta, kokiu tikslu atvyko pareigÅ«nai, jie vis tiek nedelsiant nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų atidaryti duris, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nutiestieji Ž. C. ir                           K. C. puikiai suvokė, kad savo veiksmais trukdo policijos pareigÅ«nams tinkamai atlikti savo pareigas.

Nagrinėjamu atveju nuteistųjų Ž. C. ir K. C. veiksmai, neįsileidžiant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų į namÄ , truko maždaug 20 min. Jų veiksmai pasireiÅ¡kė ne tik ignoruojančiu elgesiu – nepaÅ¡alinimu Å¡uns iÅ¡ kiemo, durų neatrakinimu ir neatidarymu, bet ir aktyviais veiksmais – skambinimu tėvui G. C., praneÅ¡ant apie atvykusius pareigÅ«nus, pinigų slėpimu. Objektyvieji veikos požymiai rodo, kad tai buvo ne trumpalaikis, pavienis poelgis, trukdantis procesinio veiksmo eigai, o pakankamai ilgai trunkantis, pasireiÅ¡kęs įvairiomis formomis, sÄ moningas trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, todėl tai pagrįstai pripažinta pavojinga veika, atitinkančia visus Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. numatytos veikos požymius.

Taigi Ž. C. ir K. C. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d.Pažymėtina, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai D. G., R. M., M. S. ir P. P. byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė iÅ¡ esmės vienodai, parodymus davė teisme bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, kad jie bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti apkalbėti ar duoti Ž. C. ir K. C. kaltinančius parodymus. Manyti, kad Å¡ių liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iÅ¡kraipomos tikrosios įvykių aplinkybės, o nuteistųjų Ž.

C. ir K. C. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų D. G., R. M., M. S. ir P. P. parodymai nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir aiÅ¡kÅ«s, juos patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Ä®vertinus bylos duomenų visumÄ , nėra pagrindo pripažinti liudytojų D. G., R. M., M. S. ir P. P. parodymus netinkamais ar nepatikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų Ž. C. ir K.

C. parodymais bei liudytojų G. C., D. A., E. M. ir Ž. M. parodymais, kadangi Ž. C. ir K. C. suinteresuoti išvengti atsakomybės, o liudytojai G. C., D. A., E. M. ir Ž. M. yra pastarųjų artimieji (G. C. yra Ž. C. ir K. C. tėvas), pažįstami, draugai (D. A., E. M. ir Ž. M.), todėl taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi. G. C., D. A., E. M. ir Ž. M. parodymai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, nes šių parodymų turinys rodo, jog parodymai buvo duoti Ž. C. ir K. C. palankia linkme, siekiant padėti jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistieji Ž.

C. ir K. C. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jie skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, jog jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje, tačiau apie Å¡iÄ teismo konstatuotÄ aplinkybę skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakoma. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais.

Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Ž. C. ir K. C. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas, apie 18 minučių neatrakindami namo (duomenys neskelbtini) durų bei sÄ moningai neįsileisdami policijos pareigÅ«nų į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos atlikimui. Taigi teismas nustatė objektyviuosius bendrininkavimo požymius – dviejų asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumÄ , realizuojant Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Ž. C. ir K. C. veikė sutartinai, kartu buvo jų gyvenamojoje vietoje, į kuriÄ atvyko ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, suprato, ko pareigÅ«nai atvyko ir vengė juos įsileisti. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. C., nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, nurodo, kad 2014-11-20 atvykus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti kratos gyvenamajame name buvo dar trys paÅ¡aliniai asmenys, kurie tyrimo metu nebuvo apklausti, taip pat nebuvo iÅ¡spręsta ir jų atsakomybė.

Tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas apklausė nuteistųjų praÅ¡omus kviesti liudytojus -                     D. A., E. M. ir Ž. M., kurie byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, kaip jau minėta, įvertinęs Å¡ių liudytojų parodymus, teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Dėl Å¡ių asmenų atsakomybės pažymėtina tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys bÅ«tų kurstę trukdyti ar patys bÅ«tų trukdę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Nuteistojo K.

C. ir jo gynėjo advokato padėjėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nusikalstamos veikos pradžia yra neparemta jokiais faktiniais duomenimis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės įrodytos jau anksčiau minėtų duomenų visuma. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, laiko tarpas, kiek pareigÅ«nams trukdoma atlikti kratÄ , reikÅ¡mės, kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., neturi, svarbus pats trukdymo faktas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji Ž. C. ir K. C. betarpiÅ¡kai realizavo visus jiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jų veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-15 nuosprendį ir Ž.

C. ir K. C. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistiesiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistieji, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistųjų Ž.

C. ir K. C. padarytÄ veikÄ , todėl tenkinti nuteistojo Ž. C. ir nuteistojo K. C. bei jo gynėjo advokato padėjėjo S. Povilausko apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-15 nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo Ž. C. ir nuteistojo K. C. bei jo gynėjo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                             Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                                                                                                         Gražvydas Poškus