2016-12-07 Nr. AB-23033-3-61-3-02379-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-764-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02379-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl invalidumo pensijos skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jam skirti pirmos grupės invalidumo pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) nuo 1991 m. sausio 7 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. birželio 27 d. skundo trūkumams pašalinti: atsižvelgiant į nutartyje nurodytą aiškinimą, pateikti skundą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais; pateikti skundžiamą aktą – Valdybos Vilniaus skyriaus 2001 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 199/3.

2016 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis prašė skirti jam pirmos grupės invalidumo pensiją, kuri priklauso nuo 1991 m. sausio 7 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, buvo detaliai nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai ir išaiškinta pareiškėjui, kaip minėtus trūkumus pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas per teismo nustatytą terminą (iki 2016 m. birželio 27 d.) skundo trūkumų, nurodytų teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje, nepašalino. Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.

II. Pareiškėjas D. P. atskirajame skunde nurodo, kad jis nori skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo A. K. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, teisėjas A. K. pareiškėją apgaudinėja ir nenori pripažinti tiesos, t. y. kad pareiškėjui nuo 1991 metų priklauso invalidumo pensija. Pareiškėjas prašo jam skirti invalidumo pensiją skubos tvarka ir paaiškina, kad pareiškėjas pradėjo dirbti valstybei naudingą darbą nuo 1988 metų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis, kuria, pareiškėjui D. P. nepašalinus trūkumų, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Tik dėl neesminių skundo formos bei turinio trūkumų negalima atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Akcentuotina, kad skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti administracinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu skundu ir yra skirtos tiek galimybei įtrauktiems į bylą asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto skundo, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje, t. y. apie administracinį ginčą. Taip pat buvo išaiškinta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Valdybos 2016 m. gegužės 26 d. ir Valdybos Vilniaus skyriaus 2001 m. sausio 11 d. sprendimais, turi reikšti reikalavimus dėl jų, t. y. teismas siūlė pareiškėjui prašyti panaikinti ar pakeisti Valdybos Vilniaus skyriaus 2001 m. sausio 11 d. sprendimą ir Valdybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame, kaip ir pradiniame skunde, prašė skirti jam pirmos grupės invalidumo pensiją, kuri priklauso nuo 1991 m. sausio 7 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisėjo pozicija, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Kaip jau minėta, tiek skunde, tiek patikslintame skunde pareiškėjas prašė skirti nuo 1991 m. sausio 7 d. jam pirmos grupės invalidumo pensiją. To paties pareiškėjas prašo ir atskirajame skunde. Šiame kontekste akcentuotina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskiria pensijų, todėl reikalavimas skirti pensiją neatitinka ABTĮ reikalavimų. Tačiau administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, įskaitant ir ginčus dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti (ABTĮ 3 str. 1 d.). Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valdybos teritoriniai skyriai (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą iki 2005 m. liepos 1 d. asmenims, kurie atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, buvo skiriamos invalidumo pensijos, o nuo 2005 m. liepos 1 d. – netekto darbingumo pensijos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei pirminiame skunde, nei jo patikslinime pareiškėjas nesuformulavo aiškių, konkrečių, ABTĮ reikalavimus atitinkančių reikalavimų, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundą, iš kurių būtų aiškios administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Kadangi pareiškėjas nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo) taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, ir nenurodė konkretaus skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo dalykas), darytina išvada, kad teismas negalėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti administracinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis galėtų būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta. Atsakydama į atskirojo skundo argumentą, kad teisėjas A. K. apgaudinėja pareiškėją ir nenori pripažinti tiesos, t. y. jog pareiškėjui nuo 1991 metų priklauso invalidumo pensija, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė tik pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, o ne tai, ar pareiškėjui turėjo būti paskirta invalidumo (netekto darbingumo) pensija.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, idant būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo (ABTĮ) keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Taigi pareiškėjas dar turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu skundu, kuriame turėtų būti tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas (pavyzdžiui, skunde gali būti prašoma teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovo priimtą konkretų aktą, išdėstant nesutikimo su skundžiamu aktu motyvus ir nurodant svarbias termino praleidimo priežastis). Skunde turėtų būti aiškiai ir nuosekliai išdėstyti pareiškėjo reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, iš kurių byloje dalyvaujantys asmenys ir teismas suprastų, ko pareiškėjas siekia ir dėl kokių konkrečių aplinkybių viešojo administravimo subjekto aktai / veiksmai yra neteisėti. Atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktų teismui procesinių dokumentų turinį ir formą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, gali pasinaudoti teisininkų ar kitų kompetentingų asmenų pagalba parengiant dokumentus teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė