2020-06-03 Nr. AB-11183-3-62-3-02408-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1081-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02408-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sistem“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. spalio 25 d. nutarimą pažeidimo byloje Nr. JA-KEA-1/JA-AB-9 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas 2017 m. spalio 25 d. priėmė Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje ir skyrė Bendrovei 1 750 Eur ekonominę sankciją. Pagal atsakovo surašytą 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų protokolą, oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/kub. m paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose, šalia Bendrovės Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso, nuo 1,125 iki 1,825 karto.

3. Pareiškėjas su Nutarimu nesutinka, kadangi atsakovas, skirdamas baudą, neįvertino greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos oro užteršimui, taip pat, kad aplink kiaulių kompleksą vykdomos kitos ūkinės veiklos dėl to foninio užteršimo lygis yra išaugęs.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad analogiškos leistinos amoniako teršalų vertės yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. D1-329/V-469 patvirtinto „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas) 26 punkte. 2015 metais lapkričio mėn.–2016 m. sausio mėn. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo atliekami oro tyrimai greta kiaulių fermos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Tyrimo rezultatai parodė, kad amoniako koncentracija ore viršija leistiną normą, tačiau nenustatyta, kad oro taršos šaltinis amoniaku yra pareiškėjui priklausantis kiaulių kompleksas. Kuomet buvo atliekamas minėtas tyrimas Bendrovės kiaulidės buvo tuščios, taip pat nebuvo kaupiamos srutos rezervuaruose, tačiau užfiksuotas ypač didelis amoniako kiekis rytinėje fermos dalyje. Šis tyrimas pagrįstai leidžia manyti, kad oro taršos šaltinis teritorijoje, kurioje buvo imti mėginiai, yra ne vien tik kiaulių kompleksas, todėl neišsiaiškinus visų aplinkybių negali būti teigiama, jog amoniako kiekis aplinkoje viršija leistinas normas dėl pareiškėjo veiklos ir dėl to jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė už oro teršimą.

5. Nurodė, kad iš atliktų tyrimų matyti, jog teritorijos, kurioje buvo imti mėginiai, foninis oro teršimas yra pakankamai didelis, t. y. dėl greta vykdomų veiklų oro užteršimas dar iki kiaulių komplekso yra arti ribinių verčių. Pareiškėjo nuomone, vykdant mėginių paėmimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus tyrimus ir nebuvo pakviestas šių tyrimų stebėti, dėl to kyla pagrįsta abejonė, ar mėginiai buvo paimti tinkamai, t. y. ar buvo laikomasi visų reikalavimų, ar buvo paimti tokiu laiku, kokį nurodo Departamentas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad departamentas neturėjo paėmęs 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. kontrolinių mėginių, kurie ginčo įveju galėtų būti patikrinami. Nesant kontrolinių/arbitražinių mėginių pareiškėjas neturi galimybės apsiginti, t. y. kreiptis į nepriklausomą laboratoriją atlikti pakartotinį oro užterštumo lygio nustatymą.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad kiekvieną kartą imant mėginius greta kiaulių komplekso, tam bent viename taške fiksuojama norma viršijanti oro užteršimą, kai tuo tarpu tyrimus atliekant nepriklausomai laboratorijai oro užteršimas neviršija ribinių verčių. Šiuo atveju, kaip tik po atlikto ginčijamo tyrimo, pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą įmonę, turinčią licenciją atlikti oro užterštumo tyrimus, kuri 2017 m. liepos 19 d. atlikusi tyrimus patvirtino, kad amoniako išmetimai į orą neviršija nustatytos 0,04 mg/kub. m vidutinės 24 val. ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, jog aplinkos oro užterštumas amoniaku buvo matuojamas Bendrovės teisėtai valdomame ir teisėtai naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, t. y. mano, kad užterštumas amoniaku turėjo būti matuojamas už Bendrovės naudojamų žemės sklypų, nes Bendrovės teisėtai valdomame ir naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, jos ūkinės veiklos teritorija išsiplėtė išsinuomojus tris, greta jai nuosavybės teise priklausančios 25,08 ha teritorijos, esančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jeigu įmonė nuomoja žemę, dar nereiškia, jog įmonės nuomojama teritorija yra ir gamybinės ūkinės veiklos teritorija. Juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygas. Išsinuomodama didesnį teritorijos plotą aplink įmonės veiklos teritoriją, apibrėžtą TIPK leidimo sąlygose, UAB „Sistem“ neįgyja teisės viršyti leidžiamą teršalų (amoniako) koncentraciją didesnėje teritorijoje.

10. Atsakovas, remdamasis Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punktu, nurodė, kad ribinė aplinkos oro užterštumo vidutinė paros (24 val.) amoniako vertė yra 0,04 mg/kub. m.

11. Bendrovės Josvainių padalinio pagrindinė veikla – kiaulių auginimas. UAB „Sistem“ TIPK leidimas Nr. 6/26 yra išduotas gamybinei teritorijai, kurios plotas yra 25,08 ha. Šias aplinkybes patvirtina Paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pirmojo skyriaus „Duomenys apie įrenginį“ 3 punktas, kuriame nurodyta, kad Bendrovė savo veiklą vykdo 1977 m. pastatytoje tipinėje 27 000 bekonų auginimo įmonėje, gamybinė teritorija yra 2,25 km atstume nuo (duomenys neskelbtini), gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha. Vykdomos veiklos, numatytos TIPK leidime, teritoriją apibrėžia tvora. Taigi Bendrovės nuomojama teritorija nėra gamybinės veiklos teritorija pagal TIPK leidimo Nr. 6/26 sąlygas.

12. Paaiškino, kad vykdant UAB „Sistem“ Josvainių padalinio, (duomenys neskelbtini). aplinkos oro taršos kontrolę, 2017 m. gegužės 17–18 d. Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistai, atlikę aplinkos oro 24 val. vidutinį amoniako užterštumo vertės tyrimą (2017 m. gegužės 25 d. Tyrimų protokolas Nr. P-VAKKR-2017-01/2), nustatė, kad oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/kub. m paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose šalia UAB „Sistem” Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso, nuo 1,125 karto iki 1,825 karto.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2016 m. birželio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 107-P-21 nutarė įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą užtikrinti nepertraukiamą situacijos Kėdainių rajono monitoringą. Atsižvelgiant į tai, Departamento direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatė Ūkio subjektų aplinkos ir gyvenamosios aplinkos oro monitoringo grafiką, kuriame numatyta, kad 2017 m. gegužės mėn. UAB „Sistem“ Josvainių padalinyje Departamentas matuos amoniako paros ribines vertes aplinkos ore, t. y. šalia Bendrovė teritorijos, o ne iš UAB „Sistem“ taršos šaltinių, todėl įmonės atstovų nebuvo pagrindo informuoti apie mėginių ėmimą. Mėginiai buvo imami pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų“ (toliau – ir Monitoringo nuostatai), 1 priedo 11.2.3 punkto reikalavimus. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai buvo atliekami už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų, ne įmonės teritorijoje. Mėginių ėmimo vietos nurodytos 2017 m. gegužės 17 d. mėginių ėmimo schemose ir 2017 m. gegužės 18 d. mėginių ėmimo schemoje, meteorologinės sąlygos nurodytos 2017 m. gegužės 25 d. Tyrimų protokole Nr. P- VAKKR-2017-O1/2.

14. UAB „Sistem“ išduoto 2007 m. sausio 2 d. (paskutinį kartą koreguotas 2012 m. birželio 18 d.) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 6/26 imperatyviai numatyta, kad Bendrovė vykdydama ūkinę veiklą (augindama gyvulius, saugodama skystą mėšlą ir t. t.) už savo teritorijos ribų neturi viršyti Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų). Taigi Bendrovei nurodyta už savo gamybinės teritorijos neviršyti leidžiamų teršalų koncentracijų.

15. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, neįvertino greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos oro užterštumui, nurodė, jog Departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. aplinkos oro mėginių paėmimo ir/ar matavimų protokolas Nr. 7 ši teiginį paneigia, kadangi minėtame protokole užfiksuota, jog imant mėginius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, jautėsi stiprus įmonės teritorijos kvapas; apeitas šalia UAB „Sistem“ rekultivuotas buvęs sąvartynas, sklindančių kvapų iš sąvartyno nėra. Be to, remiantis Čiukiškių buitinių atliekų sąvartyno teritorijos aplinkos monitoringo ataskaitos apie 2010–2013 metų stebėjimo rezultatais nustatyta, kad svarbiausių dujų emisijos į atmosferą produktu yra anglies dvideginio dujos. Kitų tirtų dujų emisijų iš sąvartyno nerasta, įskaitant ir amoniaką.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 25 d. nutarimu „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ byloje Nr. JA-KEA-1/JA-AB-9, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu UAB „Sistem“ buvo paskirta 1 750 Eur ekonominė sankcija dėl to, kad 2017 m. gegužės 17–18 dienomis oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/kub. m vidutinę 24 valandų aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose, esančiose šalia UAB „Sistem” Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso, (duomenys neskelbtini), nuo 1,125 karto iki 1,825 karto, t. y. Bendrovės paros (24 val.) amoniako išmetimai į aplinkos orą – 0,073 mg/kub. m, 0,055 mg/kub. m, 0,045 mg/kub. m, už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje (nustatyta 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų rezultatų protokolu Nr. P-VAKKR-2017-O1/2, UAB „Sistem“ Paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ištrauka ir kitais bylos dokumentais).

18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiais Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ patvirtinto Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinės aplinkos oro užterštumo verčių (toliau – ir Įsakymas) nuostatomis.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė ir atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog aplinkos oro užterštumas amoniaku buvo matuojamas Bendrovės teisėtai valdomame ir teisėtai naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, t. y. pareiškėjo nuomone, kad užterštumas amoniaku turėjo būti matuojamas už bendrovės naudojamų žemės sklypų, nes Bendrovės teisėtai valdomame ir teisėtai naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, jos ūkinės veiklos teritorija išsiplėtė išsinuomojus tris greta jai nuosavybės teise priklausančios 25,08 ha teritorijos, esančius žemės sklypus: 1,6200 ha žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,6200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Nurodė, kad juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas. UAB „Sistem“ Josvainių padalinio pagrindinė veikla – kiaulių auginimas, TIPK leidimas Nr. 6/26 yra išduotas gamybinei teritorijai, kurios plotas yra 25,08 ha. Šias aplinkybes patvirtina Paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pirmojo skyriaus „Duomenys apie įrenginį“ 3 punktas, kuriame nurodyta, kad bendrovė savo veiklą vykdo 1977 m. pastatytoje tipinėje 27 000 bekonų auginimo įmonėje, gamybinė teritorija yra 2,25 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha. Teismas nustatė, kad vykdomos veiklos, numatytos TIPK leidime, teritoriją apibrėžia tvora. Taigi pareiškėjo nuomojama teritorija (žemės sklypas – 1,6200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas – 1,6200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas – 4,2400 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra gamybinės veiklos teritorija pagal TIPK leidimo Nr. 6/26 sąlygas. Išsinuomodama didesnį teritorijos plotą aplink įmonės veiklos teritoriją, apibrėžtą TIPK leidimo sąlygose, UAB „Sistem“ neįgyja teisės viršyti leidžiamą teršalų (amoniako) koncentraciją didesnėje teritorijoje, nes ūkinės veiklos/įrenginio vietos gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1775-525/2018 pagal pareiškėjo UAB „Sistem“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „SISTEM“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo, nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo minimi išsinuomoti žemės sklypai į jo ūkinės veiklos/įrenginio vietą neįeina, o yra už šią vietą juosiančios tvoros; ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama paėmus mėginius už UAB „Sistem“ Josvainių padalinio teritorijos ribų tam tikrais atstumais, matuojant nuo tvoros (pagrindinis byloje ginčijamas aspektas buvo vieta, kurioje turėjo būti matuojama ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė).

21. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su procedūriniais pažeidimais (pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus tyrimus ir nebuvo pakviestas šių tyrimų stebėti, todėl neaišku ar buvo laikomasi visų reikalavimų, taip pat ar buvo paimti tokiu laiku, kurį nurodo atsakovas), nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2016 m. birželio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 107-P-21 nutarė įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą užtikrinti nepertraukiamą situacijos Kėdainių rajono monitoringą. Atsižvelgdamas į tai, Departamento direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatė Ūkio subjektų aplinkos ir gyvenamosios aplinkos oro monitoringo grafiką, kuriame numatyta, kad 2017 m. gegužės mėn. UAB „Sistem“ Josvainių padalinyje Departamento atstovai matuos amoniako paros ribines vertes aplinkos ore, t. y. šalia Bendrovės teritorijos, o ne iš Bendrovės taršos šaltinių, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė teisinio ir faktinio pagrindo informuoti pareiškėją apie mėginių ėmimą, jo dalyvavimą procedūroje.

22. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 priedo „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo reikalavimai“ 11 punktą, ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringas vykdomas nuolatinių, nenuolatinių matavimų ar matematinio modeliavimo būdais. To paties teisės akto 11.2.2 punkte nustatyta, kad nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, TPR, apskaičiuotas šio priedo 3 punkte nustatyta tvarka, yra didesnis kaip 10-4 (TPR>10-4).

Atskirų teršalų matavimų dažnumas turi būti ne mažesnis kaip 1 kartas per mėnesį įrenginio veikimo metu. Ūkio subjekto motyvuotu prašymu Nuostatų 15 punkte nurodyta ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą derinanti institucija gali nustatyti ne mažiau kaip 4 tolygiai per metus paskirstytus matavimus, kai matavimų, atliktų pagal monitoringo planą ir (ar) valstybinės kontrolės metu, duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. nurodyto teršalo, įrašyto į Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo vertes, koncentracija aplinkos ore yra ne didesnė kaip 0,8 to teršalo pusės valandos ribinės vertės, o, jei tokios nėra, – paros ribinės vertės. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai turi būti atliekami 1,5-3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus.

Oro mėginių paėmimo vietos teršalų koncentracijai nustatyti aplinkos ore parenkamos už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulius) bei dokumentus, tokius kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos, detalusis planas ir kt. Mėginiai imami už įmonės teritorijos ribos, ne mažiau kaip 3 taškuose, išdėstytuose skirtingais atstumais pavėjinėje kryptyje, ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Matavimų trukmė – 30 min. Kiekvieną kartą imant oro mėginius turi būti nurodyta produkcijos išeiga (ar apkrovimas) procentais nuo viso ūkinės veiklos pajėgumo.

Matavimams didžiausias atstumas ir maksimalios koncentracijos vertinimo taškas nuo konkretaus taršos šaltinio (šaltinių) parenkamas pagal taršos sklaidos skaičiavimus. Matavimus visuose pasirinktų atstumų taškuose būtina atlikti tą pačią dieną. To paties teisės akto 11.2.3 punkte įtvirtinta, kad nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikant 1 200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių, teršalų, nurodytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, koncentracija aplinkos ore už intensyvaus kiaulių auginimo įrenginių ribų, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą, neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių.

Atskirų teršalų matavimų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 6 kartai, iš kurių 4 kartus teršalų matavimai atliekami laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų turi būti atliekami 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Matavimų trukmė – 30 min. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matuojamos ne mažiau kaip kartą per 5 metus.

23. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nurodė, kad teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai buvo atliekami už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų, ne įmonės teritorijoje (teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog oro tarša turi būti nustatoma ją matuojant atitinkamu atstumu nuo kiaulių komplekso (nuo jį juosiančios tvoros), o ne nuo jo nuomojamų žemės sklypų ribos (kurie yra aplink kiaulių kompleksą)). Mėginių ėmimo vietos nurodytos 2017 m. gegužės 17 d. mėginių ėmimo schemoje ir 2017 m. gegužės 18 d. mėginių ėmimo schemoje, meteorologinės sąlygos nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 25 d. Tyrimų protokole Nr. P-VAKKR-2017-O1/2, o būtent: 1) fonas – prieš vėją nuo UAB „Sistem“ Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos atstumu nuo 280 m iki 1,3 km išmatuota 0,023 mg/kub. m vidutinė paros koncentracija; 2) pagal vėją nuo UAB „Sistem“ Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos atstumu nuo 118 m iki 350 m nustatyta vidutinė 24 valandų (paros) amoniako koncentracija 0,073 mg/kub. m (1,825 karto viršija 0,04 mg/kub. m paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę); 3) pagal vėją nuo UAB „Sistem“ Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos atstumu nuo 396 m iki 730 m nustatyta vidutinė 24 valandų (paros) amoniako koncentracija 0,055 mg/kub. m (1,375 karto viršija 0,04 mg/kub. m paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę); 4) pagal vėją nuo UAB „Sistem“ Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos 1 km atstumu nustatyta vidutinė 24 valandų (paros) amoniako koncentracija 0,045 mg/kub. m (1,125 karto viršija 0,04 mg/kub. m paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę). Šias aplinkybės patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas V. P., paėmęs mėginius pagal mėginių ėmimo schemas, taigi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 1 priedo „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo reikalavimai“ 11.2.2 punkte nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovai teigė, jog, kaip tik po atlikto ginčo tyrimo, pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą įmonę „Geomina“, turinčią licenciją atlikti oro užterštumo tyrimus, o 2017 m. liepos 19 d. atlikti tyrimai patvirtino, kad amoniako išmetimai į orą neviršija nustatytos 0,04 mg/kub. m vidutinės 24 val. ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, tačiau įvertinus įmonės „Geomina“ aplinkos oro tyrimų rezultatų protokolo Nr.17-A010 turinį, negalima pripažinti, jog oro užterštumo tyrimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimus, o tyrimo rezultatai yra gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-862 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektrometriniu metodu“, nustatytu metodu. Tokiu būdu, negalima pripažinti, kad įmonės „Geomina“ aplinkos oro tyrimų rezultatų protokolo Nr. 17-A010 rezultatai paneigia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų protokolo Nr. P-VAKKR-2017-O1/2 išvadas, jog 2017 m. gegužės 17–18 dienomis oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/kub. m vidutinę 24 valandų aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose, esančiose šalia UAB „Sistem” Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso, (duomenys neskelbtini), nuo 1,125 karto iki 1,825 karto, t. y. Bendrovės paros (24 val.) amoniako išmetimai į aplinkos orą buvo 0,073 mg/kub. m, 0,055 mg/kub. m, 0,045 mg/kub. m (išmatuota vidutinė paros koncentracija).

25. Teismas dėl pareiškėjo teismo posėdyje nurodytų argumentų, kad KRAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus darbuotojai 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. nepaėmė kontrolinių mėginių, kurie ginčo atveju galėtų būti patikrinti, nurodė, kad jie yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-862 patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektrometriniu metodu“ nenustatyta arbitražinio mėginio paėmimo procedūra. Tokio mėginio paėmimo procedūros nenumato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtinti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai.

26. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Departamentas, priimdamas prašomą panaikinti nutarimą, neįvertino greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos oro užterštumui, kad 2015 m. lapkričio mėnesį–2016 m. sausio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo atliekami oro tyrimai greta kiaulių fermos esančios (duomenys neskelbtini) kaime, kurio rezultatai parodė, kad amoniako koncentracija ore viršija leistiną normą, tačiau nenustatyta, kad oro taršos šaltinis amoniaku yra pareiškėjui priklausantis kiaulių kompleksas (nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio imtinai kiaulidės buvo tuščios), teismas pažymėjo, kad Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. aplinkos oro mėginių paėmimo ir/ar matavimų protokolas Nr. 7 šį pareiškėjo teiginį paneigia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta (liudytojo V. P. parodymai), kad protokole užfiksuota, jog imant mėginius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, jautėsi stiprus įmonės teritorijos kvapas; apeitas šalia UAB „Sistem“ rekultivuotas buvęs sąvartynas, sklindančių kvapų iš sąvartyno nėra. Be to, remiantis Čiukiškių buitinių atliekų sąvartyno teritorijos aplinkos monitoringo ataskaitos apie 2010–2013 metų stebėjimo rezultatus nustatyta, kad aplinkos tarša dujomis (CO2) iš sąvartyno kol kas nedidelė, svarbiausių dujų emisijos į atmosferą produktu yra anglies dvideginio dujos. Kitų tirtų dujų (įskaitant ir amoniaką) emisijų iš sąvartyno nerasta. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos užterštumo lygiui vertino kaip nepagrįstus.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktos Kėdainių rajono savivaldybės aplinkos oro tyrimų 2015 m.–2016 m. ataskaitos, atlikus tyrimą, kurio tikslas buvo determinuoti numatytuose tyrimo taškuose antropogeninės taršos teršalų koncentraciją aplinkos ore ir įvertinti esamą situaciją, gauti informacijos, kuri leistų išvengti, sustabdyti arba mažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai išvados labiau patvirtina, jog mėšlas, srutos ir kai kurios nuotekos yra vertingos organinės trąšos, tačiau netinkamas jų tvarkymas, susijęs su dideliu amoniako garavimu, teršalų nuotėkiu į požeminio ir paviršinio vandens telkinius bei dirvožemio užteršimu, ir šiuo nagrinėjamu atveju galėjo turėti įtakos esamam užterštumo lygiui, kuris turėjo įtakos 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. P-VAKKR-2017-O1/2 nurodytiems rezultatams, todėl ir dėl šios aplinkybės pareiškėjos skundo argumentas dėl greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos užterštumo lygiui yra nepagrįstas.

28. Teismas konstatavo, kad UAB „Sistem“ Josvainių padalinys pažeidė Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punktą, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 25 d. nutarimas pažeidimo byloje Nr. JA-KEA-1/JA-AB-9 yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užterštumo nustatymo lygį iš taršos šaltinio. Teismas nepasisakė dėl svarbios aplinkybės, ar paėmus mėginius, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, turėjo būti įvertintas foninis aplinkos užterštumas. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis įpareigoja įvertinti užterštumo lygį sprendžiant dėl išmetamų į aplinką oro teršalų.

31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 11 punkte numatyta, kad ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo tikslas – vertinti, ar iš taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų kiekis neviršija nustatytų ribinių verčių ir/arba normų. Pareiškėjas byloje kėlė klausimą ar tik mėginio paėmimo rodmuo yra pagrindas pareiškėjui skirti baudą, ar turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės. Tokias abejones pareiškėjas išsakė vadovaudamasis minėtų monitoringo nuostatų 3 priedo 3 lentele, kurioje nurodyta, kad turi būti detalus aprašymas bet kokių nestandartinių sąlygų, galinčių turėti įtakos matavimų rezultatams. Pareiškėjas mano, kad foninis užterštumas ir yra ta nestandartinė sąlyga, dėl kurio gautas visas matematinis rezultatas atlikus amoniako matavimus negali būti priskirtas Bendrovei. Mėginių paėmimo protokoluose, kuriuos pateikęs atsakovas, eilutėje „kitos atžymos” nurodyta – aplinkos temperatūra, aplinkos sąlygos, vėjo kryptis, vėjo greitis ir kt.). Taigi „kitų aplinkybių” nėra nustatytas baigtinis sąrašas, todėl foninis užterštumas priskirtinas šioms aplinkybėms. Atsakovas nesutiko, kad foninis oro užterštumas turi būti įvertintas, tačiau teismas sprendime dėl šios aplinkybės nepasisakė.

32. Atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu foninis aplinkos užterštumas neturėtų būti vertinamas, kaip teigia atsakovas, atliekant monitoringą pagal minėto įsakymo 11.2.3 punktą, tuomet foninio užterštumo nustatinėjimas būtų visai nereikalingas vykdant monitoringą nenuolatiniu būdu. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų (protokolų), foninis užterštumas buvo matuojamas, tai leidžia teigti, kad jis būtinas nustatant oro taršą. Nei vienas ginčui aktualus teisės aktas nenustato, kad atsakovas neprivalo vertinti aplinkos foninio užterštumo arba draudžia jį vertinti. Jeigu nereikėtų vertinti foninio užterštumo, susidarytų teisine prasme sudėtinga situacija, jeigu aplinkoje esantis užterštumas dėl kitų taršos šaltinių viršytų leistiną normą arba būtų arti leistinos normos verčių, tuomet pareiškėjas į aplinką apskritai negalėtų išmesti teršalų.

33. Pareiškėjas nurodo, kad visose paėmimo schemose, mėginio paėmimo taškas Nr. l rodo esančią oro taršą be Bendrovės įtakos. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad visų mėginių Nr. 1, kuriuose matuojamas foninis užterštumas, vidutinis taršos lygis yra 0,023 mg/kub. m. Jeigu atsakovas būtų įvertinęs vidutinį taršos lygį ore (foną), tai Bendrovės įtaka taškuose Nr. 2, 3 ir 4 būtų žymiai mažesnė nei nurodo atsakovas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo atimti oro užterštumo parametrą, kuris buvo nustatytas Bendrovei nedarant įtakos užterštumui. Atėmus minėtą dydį, taškuose Nr. 3 ir 4 pareiškėjo užterštumas nesiektų leistinos taršos normos, o taške Nr. 2 ribą viršytų tik 1,25 karto.

34. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis tokio matematinio veiksmo negali atlikti, tačiau teismas neišsiaiškino dėl kokių priežasčių, o pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kad toks veiksmas yra negalimas ir mano, kad neturi prisiimti atsakomybės ir būti nubaustas už oro užteršimą, kuris atsiranda ne dėl Bendrovės veiklos. Be to, jeigu būtų įvertinti minėti rodikliai, Bendrovei būtų skirta žymiai mažesnė sankcija.

35. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas mėginius ėmė ne gyvenamosios aplinkos ore, bet greta įmonės teritorijos. Artimiausia gyvenamoji teritorija yra už 1,5 km. Pagal Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” 3 punktą, sąvoka „gyvenamosios aplinkos oras” yra gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų, nurodytų šios higienos normos 2 punkte, oras. Šios normos 2 punkte nurodyta, kad šioje higienos normoje nustatyta didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija, taikoma gyvenamųjų patalpų, taip pat visuomeninių pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui. Esant nurodytoms aplinkybėms, kuomet mėginių paėmimo vieta nėra gyvenamoji teritorija, negalima teigti, kad Bendrovė pažeidė TIPK nuostatas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui dėl greta kiaulių komplekso esančio sąvartyno įtakos oro taršos nustatymui.

37. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

38. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad mėginiai buvo imami pagal Monitoringo nuostatu 1 priedo 11.2.3 punkto reikalavimus. Ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama paėmus mėginius už UAB „Sistem“ Josvainių padalinio teritorijos ribų tam tikrais atstumais, matuojant nuo tvoros ir vertinant aplinkos oro užterštumo foną (matavimai prieš vėją). Taigi buvo įvertintas esamas aplinkos oro užterštumo lygis (fonas – prieš vėją nuo UAB „Sistem” Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos atstumu nuo 280 m iki 1,3 km išmatuota 0,023 mg/kub. m vidutinė paros koncentracija). Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus nėra abejonių, kad UAB „Sistem” Josvainių padalinys pažeidė Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygi, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 26 punktą, kuriame nurodyta, kad ribinė aplinkos oro užterštumo vidutinė paros (24 val.) amoniako vertė yra 0,04 mg/kub. m.

39. Atsakovas dėl gyvenamosios aplinkos oro sąvokos nurodo, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktu, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas yra rašytinis dokumentas <...> kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį <...>; pagal 191 straipsnio nuostatas juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. UAB „Sistem” Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 6/26 yra išduotas gamybinei teritorijai, kurios plotas yra 25,08 ha. Bendrovė nesilaikė 2007 m. sausio 2 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 6/26 imperatyviai nurodytos nuostatos, kad bendrovė vykdydama ūkinę veiklą (augindama gyvulius, saugodama skystą mėšlą ir t. t.) už savo teritorijos ribų neturi viršyti Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų.

40. Atsakovas dėl greta kiaulių komplekso esančio sąvartyno nurodo, kad pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog iš greta esančio sąvartyno sklindančių kvapų nėra, o greta kiaulių komplekso esantis sąvartynas neturi jokios įtakos oro užterštumui. Pareiškėjo nuomone, byloje yra pateikti duomenys apie 2015 metais lapkričio mėnesį–2016 m. sausio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės administracijos užsakymu atliktą oro tyrimą greta kiaulių fermos esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Tyrimo rezultatai parodė, kad amoniako koncentracija ore viršija leistiną normą, tačiau nenustatyta, kad oro taršos šaltinis amoniaku yra pareiškėjui priklausantis kiaulių kompleksas. Tačiau remiantis Čiukiškių buitinių atliekų sąvartyno teritorijos aplinkos monitoringo ataskaitos 2010–2013 metų stebėjimo rezultatais nustatyta, kad aplinkos tarša dujomis iš sąvartyno kol kas nedidelė, svarbiausiu dujų emisijos į atmosferą produktu yra anglies dvideginio dujos. Kitų tirtų dujų (įskaitant ir amoniaką) emisijų iš sąvartyno nerasta. Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. aplinkos oro mėginiu paėmimo ir/ar matavimų protokolas Nr. 7 ir liudytojo V. P. parodymai patvirtina, kad imant mėginius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, jautėsi stiprus įmonės teritorijos kvapas; apeitas šalia UAB „Sistem” rekultivuotas buvęs sąvartynas, sklindančių kvapų iš sąvartyno nenustatyta.

41. Pareiškėjo pateiktos Kėdainių rajono savivaldybės aplinkos oro tyrimų ataskaitos 2015 m.–2016 m., atlikus tyrimą, kurio tikslas buvo determinuoti numatytuose tyrimo taškuose antropogeninés taršos teršalų koncentraciją aplinkos ore ir įvertinti esamą situaciją, gauti informacijos, kuri leistų išvengti, sustabdyti arba mažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai išvados labiau patvirtina, jog mėšlas, srutos ir kai kurios nuotekos yra vertingos organinės trąšos, tačiau netinkamas jų tvarkymas, susijęs su dideliu amoniako garavimu, teršalų nuotėkiu į požeminio ir paviršinio vandens telkinius bei dirvožemio užteršimu, ir šiuo nagrinėjamu atveju galėjo turėti įtakos esamam užterštumo lygiui, kuris turėjo įtakos 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. P-VAKKR-2017-01/2 nurodytiems rezultatams, todėl ir dėl šios aplinkybės pareiškėjo skundo argumentas dėl greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos užterštumo lygiui yra nepagristas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje nustatyta, kad Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius, vykdydamas UAB „Sistem“ Josvainių padalinio aplinkos oro taršos kontrolę, 2017 m. gegužės 17–18 dienomis atliko Bendrovės įtakos aplinkos orui matavimus (vidutinės amoniako užterštumo vertės tyrimą) ir 2017 m. gegužės 25 d. surašė Tyrimų protokolą Nr. P-VAKKR-2017-OI/2, kuriame užfiksavo, kad oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/kub. m paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose šalia UAB „Sistem” Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso.

43. Departamento Kėdainių r. agentūra 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB “Sistem” surašė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JA-KEA-1, kuriame, remiantis minėtu Tyrimų protokolu, nustatė, kad oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/kub. m 24 val. Vidutinę ribinę vertę mėginių ėmimo vietose šalia UAB “Sistem” Josvainių padalinio kiaulininkystės komplekso nuo 1,125 iki 1,825 karto. Tokiu būdu Bendrovė pažeidė Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 patvirtinto Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių 26 punktą. Atsakomybė už tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu Departamento 2017 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. JA-KEA-1/JA-AB-9 pareiškėjui UAB „Sistem“ už minėtą pažeidimą, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu paskirta ekonominė sankcija – 1 750 Eur bauda.

44. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad atsakovas, skirdamas Bendrovei baudą, neįvertino esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos oro užteršimui, ir aplink kiaulių kompleksą vykdomos kitos ūkinės veiklos, dėl ko foninio užteršimo lygis yra išaugęs, taip pat vykdant mėginių paėmimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai – pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus tyrimus ir nebuvo pakviestas šių tyrimų stebėti, dėl ko kyla pagrįsta abejonė, ar mėginiai buvo paimti tinkamai, t. y. ar buvo laikomasi visų reikalavimų, taip pat ar buvo paimti tokiu laiku, kokiu nurodo atsakovas.

45. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjo nurodytų mėginių paėmimo procedūrinių pažeidimų, taip pat kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų sprendė, kad Bendrovės Josvainių padalinys pažeidė Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punktą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 750 Eur bauda.

46. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepasisakė dėl aplinkybės, ar paėmus mėginius, sprendžiant dėl sankcijos taikymo, turėjo būti įvertintas foninis aplinkos užterštumas, atsakovas mėginius ėmė ne gyvenamosios aplinkos ore, bet greta įmonės teritorijos.

VI. 47. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

48. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei paaiškinimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai nurodė teisinį reglamentavimą ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl to būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

51. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl mėginių paėmimo vietos pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog imant mėginius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1 546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 1 priedo „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo reikalavimai“ 11.2.2 punkte nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

52. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1‑546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 priedo „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo reikalavimai“ 11 punktą, ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringas vykdomas nuolatinių, nenuolatinių matavimų ar matematinio modeliavimo būdais. Šių nuostatų 11.2.3 punkte įtvirtinta, kad nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikant 1 200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių, teršalų, nurodytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, koncentracija aplinkos ore už intensyvaus kiaulių auginimo įrenginių ribų, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą, neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių. Atskirų teršalų matavimų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 6 kartai, iš kurių 4 kartus teršalų matavimai atliekami laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų turi būti atliekami 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Matavimų trukmė – 30 min. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matuojamos ne mažiau kaip kartą per 5 metus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo (Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo)“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. birželio 20 d.) patvirtintą Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo vertes, ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė (vidutinė 24 valandų (paros)) yra 0,04 mg/kub. m.

53. Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, kad pareiškėjas užsiima kiaulių auginimo veikla; veiklą vykdo 1977 m. pastatytoje tipinėje 27 000 bekonų auginimo metinio pajėgumo įmonėje, gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha, tame tarpe tvartų teritorija – 15,51 ha, pagalbiniai pastatai, skystojo mėšlo ir srutų nusodintuvai, skystojo mėšlo ir srutų sukauptuvai ir tiršto mėšlo frakcijos kaupimo aikštelės – 9,54 ha. Pareiškėjo minimi išsinuomoti žemės sklypai į jo ūkinės veiklos/įrenginio vietą neįeina, o yra už šią vietą juosiančios tvoros; ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama paėmus mėginius už UAB „Sistem“ Josvainių padalinio teritorijos ribų tam tikrais atstumais, matuojant nuo tvoros; atlikus matavimus buvo nustatyta viršnormatyvinė aplinkos oro tarša amoniaku.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1775-525/2018 pagal pareiškėjo UAB „Sistem“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sistem“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo, nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo minimi išsinuomoti žemės sklypai į jo ūkinės veiklos/įrenginio vietą neįeina, o yra už šią vietą juosiančios tvoros; ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama paėmus mėginius už UAB „Sistem“ Josvainių padalinio teritorijos ribų tam tikrais atstumais, matuojant nuo tvoros. Taigi minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo atveju ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama tinkamoje vietoje, atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju atliekant oro užterštumo matavimus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

55. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su foniniu aplinkos užterštumo įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, oro mėginiai buvo imami prieš vėją, t. y. buvo įvertintas esamas aplinkos oro užterštumo lygis (fonas prieš vėją), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais šiuo klausimu.

56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovas mėginius ėmė ne gyvenamosios aplinkos ore, bet greta įmonės teritorijos, pažymi, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punkte nustatyta, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras. Pareiškėjui TIPK leidimas yra išduotas gamybinei teritorijai (plotas – 25,08 ha), kuriame yra numatyta, kad Bendrovė vykdydama ūkinę veiklą už savo teritorijos ribų neturi viršyti Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausią leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų). Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo atsakovas, Bendrovė už savo gamybinės teritorijos neturi viršyti leidžiamų teršalų koncentracijos, todėl pareiškėjo argumentai, kad mėginiai buvo imami ne gyvenamosios aplinkos ore, nepagrįsti.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad greta Bendrovės komplekso esantis sąvartynas turi įtakos oro užterštumui ir gautiems matavimo rezultatams. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria sprendime nurodytiems argumentams, todėl papildomai dėl to nepasisako.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan