d34140d5-e84d-4f96-bd94-920ce65fa35e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-20240-820/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15053-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; (S) 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ieÅ¡kinį atsakovei L. K. dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys: E. K., E. K. ir Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nustatyti, kad V. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų; ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB „Medicinos bankas“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pradėjo paveldėjimo procedÅ«ras turtui, likusiam po V. K. mirties. Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, ieÅ¡kovas kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Notarų biuras informavo ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo negali, kadangi mirusiojo sutuoktinei priklauso ½ turto dalis bendro turto ir nėra nustatytos santuokinio turto dalys. Kadangi ieÅ¡kovas dėl Å¡ių aplinkybių negali užbaigti turto paveldėjimo procedÅ«rų, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti palikėjo ir sutuoktinės turto dalis bendrame turte.

Remdamasis šiais argumentais, ieškovas prašo tenkinti ieškinį.

2. Atsakovė ir tretieji asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas.

3. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

4. AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

5. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad V. K. ir L. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) V. K. mirė (duomenys neskelbtini) V. K. ir L. K. santuoka iki V. K. mirties nebuvo nutraukta. IÅ¡ byloje esančios paveldėjimo bylos matyti, jog V. K. santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo įgijęs, turėjo banko sÄ skaitÄ â€žSwedbank“, AB, ir UAB Medicinos banke bei buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį. V. K. sutuoktinė L. K. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į santuokos metu įgytÄ turtÄ .

IeÅ¡kovas 2021 m. kovo 8 d. raÅ¡tu Nr. (28.8-08-4) RNA-9104 kreipėsi į Vilniaus miesto 42-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo (duomenys neskelbtini) mirus V. K.. IeÅ¡kovo teigimu Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras informavo ieÅ¡kovÄ , kad negali iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi mirusiojo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto ir nėra nustatytos turto dalys bendrojoje nuosavybėje. IeÅ¡kovas, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, negali baigti paveldėjimo procedÅ«ros, kadangi notaras neiÅ¡duoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo kol nenustatytos palikėjo V.

K. ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

6. Vienam iÅ¡ sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio praÅ¡ymu. Duomenų, kad L. K. bÅ«tų kreipusis į notarÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ , nėra. Ä®statymas nenumato, kad notaras galėtų iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ nesant pergyvenusio sutuoktinio praÅ¡ymo.

Ä®statymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neiÅ¡duodamas nuosavybės teisės liudijimo. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. rugsėjo 4 d. Notarų rÅ«mų prezidiumo nutarimu Nr. 12.3., 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarÄ ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismÄ .

7. Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. iÅ¡duodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatomis), tik po to iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiÅ¡ki.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

9. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis V. K. savo mirties momentu turėjo turto, kuris laikytinas bendra jungtine nuosavybe. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieÅ¡kovo teisę perimti palikimÄ valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta L. K. dalis iÅ¡ minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių V. K. ir L. K. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam V. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. K. priklauso ½ dalies iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės turto.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iÅ¡ įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paveldėjimo teisė į mirusio V. K. nuosavybės teise valdytÄ turtÄ perėjo valstybei, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl V. K. turto, iki pastarojo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. K., dalies nustatymo.

11. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus faktus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkintinas ir nustatytina, kad mirusiajam V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. K.: ½ dalis „Swedbank“, AB banko pensijų kaupimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų; ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB Medicinos banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 448 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti, kad V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis „Swedbank“, AB banko pensijų kaupimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų; ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB Medicinos banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tikslu gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda