Legislator Case Law & Legislation
d340da82-64e9-4ac7-a4df-d2e2ac0b1151 AI generated

Court dismissed appeal against conviction for public order disturbance causing property damage and traffic accident.

Case Number d340da82-64e9-4ac7-a4df-d2e2ac0b1151
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal rejected the defendant's appeal against his conviction for a public order disturbance under Article 284 of the Criminal Code. The defendant argued that the trial court relied solely on the victim's testimony while ignoring exculpatory evidence from the preliminary investigation. The court found that the defendant's actions, including smashing a car window and causing an accident, objectively demonstrated a direct intent to disrupt public order and caused significant material damage, validating the first-instance verdict.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė. The court established that a public order disturbance requires a direct intent to disrupt public order and must result in significant material damage to constitute the crime's objective elements.

Keywords

AI generated
public order disturbance direct intent material damage criminal conviction appeal dismissal traffic accident property destruction

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :  Nuteistojo R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas DBaudžiamoji byla Nr.1A-658-582/2012Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00549-10-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 2.4.6.Pranešėjas D. KorsakovasTeisėjas A. Rimkevičius (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algerdo Urbšio ir Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistojo R.

M. gynėjai advokatei R. Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirta bausmė 18 MGL, t.y. 2340 Lt (du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt litų) bauda. Nukentėjusios civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti dalinai ir iÅ¡ R. M. priteista D.

D. turtinei žalai atlyginti 1800 Lt (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai litų) ir 700 Lt (septyni Å¡imtai litų) už advokato padėjėjo paslaugas bei 6000 Lt (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-05-02, apie 17.00 val., vieÅ¡oje vietoje, ties viaduku į PLC „Mega”, Kaune, važiuojant automobiliu „Crysler 300“, prekybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atsidaręs automobilio galinių keleivio pusės durelių langÄ , matant paÅ¡aliniams asmenims, abiem rankom paėmė ir per kelis kartus sviedė įvairius daiktus ir Å¡iukÅ¡les į Å¡alia važiuojantį nukentėjusios D.

D. automobilį „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas avarinę situacijÄ , įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei sugadino svetimÄ - nukentėjusiosios D. D. 1800 Lt vertės turtÄ . t.y. automobilio „Mercedes Benz ML 320“, v.n. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklÄ .Nuteistasis R. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi iÅ¡imtinai tik nukentėjusios D. D., jos sÅ«naus bei su įvykiu nesusijusių pareigÅ«nų parodymais, kurie teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡imtinai vertino tik jo asmenines savybes, bet ne įvykio aplinkybes. Teismas ignoravo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir kaltę paneigiančius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad po tariamo incidento D.

D. bei jos sÅ«nus V. D. nurodė, kad skambino į pagalbos telefonÄ 112 bei pranešė policijos pareigÅ«nams, jog Crysler vairuotojas mėtydamas Å¡iukÅ¡les pavojingai manevravo sukeldamas avarinę situacijÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančios įvykių paieÅ¡kos suvestinės buvo neginčijamai nustatyta, kad jokio praneÅ¡imo susijusio su minimu įvykiu nei iÅ¡ D. D., nei iÅ¡ kitų asmenų gauta nebuvo. Teismas neiÅ¡analizavo telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, kurioje nustatyta, kad D. D. neskambino telefonu 112 į pagalbos centrÄ .

D. D. ir V. D. tvirtino, kad įvykio vakarÄ V. D. pastebėjo įskilusį stiklÄ keleivio pusėje. D. D. nurodė, jog įskilimÄ kitÄ dienÄ pastebėjo keleivio pusėje. Tačiau ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, bei apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog detaliau apžiÅ«rėjus automobilį matosi, kad automobilio priekinis stiklas vienoje vietoje – vairuotojo, yra sugadintas, t.y. įdaužtas, o įskilimo automobilio stikle keleivio pusėje paprasčiausiai nėra. Pirmosios instancijos teismas liudininko V.

D. parodymus, kuris byloje yra suinteresuotas asmuo, nepagrįstai vertino kaip patikimus bei neabejotinus. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. D. pakeitė savo parodymus, tvirtindamas, kad tÄ vakarÄ vaikščiojo ne su drauge, kaip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, bet su draugu, kuris apklaustas liudytoju, nieko negalėjo patvirtinti apie įvykį. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pabrėžė atlikto eksperimento objektyvumÄ ir gautų duomenų patikimumÄ . Bandomasis eksperimentas atliktas netiksliai, nevykdant teismo įpareigojimo ir ne pagal D.

D. pateiktÄ versijÄ . Nustatyta, kad gale sėdintis vyriÅ¡kis Å¡iukÅ¡les per langÄ galėjo mėtyti tik atsiklaupęs keturpėsčias, o Å¡iukÅ¡lių mėtymo laikas bÅ«tų žymiai ilgesnis, nei nurodė D. D.. Po eksperimento nukentėjusioji ėmė keisti parodymus. Apeliantas nurodo, kad minimu D. D. laikotarpiu, jis gydėsi sunkiÄ kojos traumÄ , todėl iÅ¡lysti per galinių durelių langÄ susirietus keturpėsčias, per trumpÄ laikÄ , fiziÅ¡kai nebÅ«tų sugebėjęs. Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus D.

D. ir jos sÅ«naus (suinteresuoto asmens) V. D. parodymus, patvirtinančių, kad Crysler automobiliu važiavęs keleivis elgėsi įžūliai, dėl jo veiksmų aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, buvo Å¡okiruoti, buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, sustabdytas eismas ar kitaip realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nenustatyta nei vieno liudytojo, kuris bÅ«tų patvirtinęs D. D. pateiktÄ versijÄ . Duomenų, kad bÅ«tų sukelta avarinė situacija, nėra. PareigÅ«nas A. S. tarnybinių pareigų atlikimo metu jo neapklausinėjo.

Tyrėja I. P. neapklausė jo, įtariamojo apklausos protokolo, kuriame bÅ«tų prisipažinęs nusikaltimo padarymu, nesurašė. PareigÅ«no A. S. parodymai abejotini, tai patvirtina, jog parodymus apie apelianto prisipažinimÄ davė praėjus daugiau kaip pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir tik tada, kai prokuroras V. Č. atnaujino ikiteisminį tyrimÄ , kuris buvo nutrauktas. PareigÅ«no A. S. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.              Skunde teigiama, kad D.

D. tvirtino, kad matė, kaip į langÄ atsitrenkė banano žievės ir Å¡iukÅ¡lės. V. D. tvirtino, kad matė skriejančius popierius. Tačiau nei banano žievės, nei popierius automobilio stiklo įskelti negalėtų. Nusikaltimo padarymo įrankiai nebuvo nei nustatyti, nei apžiÅ«rėti. Teismas nesiėmė jokių priemonių, jog į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų iÅ¡kviestas liudytojas A. S., su kuriuo kartu tuo metu buvo Vokietijoje. Teismas neteisėtai įpareigojo jį atvesdinti liudytojÄ A.

S. į teisminį nagrinėjimÄ .              Nukentėjusioji D. D. atsikirtimais į apeliacinį skundÄ praÅ¡o R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad su apelianto teiginiais visiÅ¡kai nesutinka. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme V. D. davė nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ant apklausos protokolÄ buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog pastarojo parodymai yra nenuoseklÅ«s ar prieÅ¡taringi. 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu V.

D. apklausiamas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu suraÅ¡ytame protokole yra padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, blogai paraÅ¡yta viena raidė, t.y. vietoje įraÅ¡o su drauge, turėjo bÅ«ti nurodyta, kad vaikščiojo su draugu, o taip pat nurodė, jog tyrėjai tikrai sakė, jog vaikščiojo su draugu tik ji blogai surašė. Tuo tarpu minėtojo liudytojo nurodytÄ aplinkybę, jog kartu su juo vaikščiojo draugas, o ne draugė patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A.

M., kuris nurodė, jog su V. D. turi tradicijÄ iÅ¡eiti į kiemÄ pasivaikščioti. Tuo tarpu tai, kad A. M. negalėjo nieko konkrečiau paaiÅ¡kinti apie automobiliui padarytÄ sugadinimÄ , nepaneigia aplinkybės, jog jis buvo kartu su V. D., kai pastarasis pastebėjo sugadinimus. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu V. D. nurodė, jog apie pastebėtus sugadinimus draugui nieko nesakė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad V. D. parodymai nenuoseklÅ«s ar prieÅ¡taringi.Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ji nurodė, jog Å¡iukÅ¡lės į automobilį buvo mestos du ar tris kartus.

Dėl susidariusios stresinės situacijos įvykio metu, kiek konkrečiai kartų R. M. metė Å¡iukÅ¡les į automobilį neskaičiavo, tačiau buvo mesta daugiau nei vienÄ kartÄ . Todėl Å¡iuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog parodymai nenuoseklÅ«s.Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad R. M. 2010-05-02 dėl savo 2009-12-18 patirto deÅ¡inio blauzdikaulio lūžimo ir jo ligos istorijoje užfiksuoto sveikatos stovio, galėjo sulenkti deÅ¡inę kojÄ , atsiklaupti, nes po gydymo traumatologas parašė, kad „iÅ¡tiesimas ir lenkimas kojos yra pilnas, judesiai neriboti“, tai darydamas galėjo jausti skausmÄ , kurio stiprumas priklauso individualiai.

Å ie teismo eksperto paaiÅ¡kinimai savaime paneigia apelianto nurodytÄ aplinkybę, jog pastarasis įvykio metu fiziÅ¡kai negalėjo susirietęs keturpėsčias mėtyti Å¡iukÅ¡les per langÄ .Vertinant tai, kad įvykis truko trumpÄ laiko tarpÄ , o taip pat tai, kad reali turtinė žala buvo padaryta atsikirtimų autorei, natÅ«ralu, jog kiti eismo dalyviai dėl kelyje kilusio sÄ myÅ¡io, praktiÅ¡kai susidariusių avarinių situacijų, tačiau nekilus eismo įvykiui į policijos įstaigÄ ir nesikreipė.

ĮžūlÅ«s veiksmai kaip nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo bÅ«das gali bÅ«ti suprastas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . ĮžūlÅ«s veiksmai gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kt.

Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, akivaizdu, jog dėl R. M. mėtomų Å¡iukÅ¡lių buvo sutrikdytas intensyvus eismas. Ä®vykio metu kelyje buvo daug automobilių, kurie dėl R. M. mėtomų daiktų per langÄ buvo priversti keisti važiavimo greitį ir kryptį, kelyje kilo sumaiÅ¡tis, susidarė avarinės situacijos, bet eismo įvykis nekilo. Å ios aplinkybės aiÅ¡kiai parodo, jog dėl apelianto neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas iÅ¡kviesti į teismo posėdį liudytojÄ A.

S., tačiau pastarojo nepavykus iÅ¡kviesti, pagrįstai baigė bylos nagrinėjimÄ . NežiÅ«rint į tai, pirmosios instancijos teismas tyrė kaltinamojo iÅ¡keltÄ gynybinę versijÄ , tačiau nesant jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, padarė iÅ¡vadÄ , jog R. M. nurodomos aplinkybės yra niekuo nepagrįsta gynybinė versija. Taip pat pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu niekuomet neįpareigojo kaltinamojo atvesdinti minėtojo liudytojo, todėl minėtosios pastarojo nurodomos aplinkybės yra visiÅ¡kai nepagrįstos.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Nukentėjusioji D.

D. teismui parodė, kad teisiamasis Å¡iukÅ¡les abiem rankom metė per automobilio durelių užpakalinį stiklÄ , turėjo bÅ«ti atsiklaupęs ant sėdynės, metė du ar tris kartus, kelis kartus subumbsėjo, metė ir smulkius daiktus, mėtymas vyko 2-3 sekundes, nuteistÄ jį atpažino pagal veido bruožus, buvo įskeltas jo automobilio priekinis stiklas keleivio pusėje, apie įvykį pranešė telefonu 112, kodėl nebuvo užfiksuotas skambutis nežino (t. 2, b.l. 38-40).Tai, kad byloje nėra duomenų, kad buvo užfiksuotas įvykis, apie kurį nukentėjusioji pranešė paskambinusi telefonu 112, nepaneigia nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimo, kad ji skambino 112 numeriu ir pranešė apie įvyki.

Tai, kad ji skambino patvirtina ir liudytojas V. D..Liudytojas V. D. teismui parodė, kad važiuojant link maÅ¡inos artėjo kita maÅ¡ina Chrysler 300, atkreipė dėmesį, kad į stiklÄ pokÅ¡telėjo garsas ir matė, kad popieriai skrido, matė vyriÅ¡kį, kuris persisvėręs per deÅ¡inių galinių durelių stiklÄ , metė Å¡iukÅ¡les, mama bandė įsiminti maÅ¡inos numerį, sustojusi paskambino telefonu ir pranešė apie įvykį. Tas įvykis sukėlė sumaiÅ¡tį kelyje. Vakare pastebėjo, kad įskilęs automobilio stiklas.

Jis vaikščiojo su draugu, apklausoje jis tikrai sakė, kad vaikščiojo su draugu A. M., apklausoje buvo blogai suraÅ¡yta viena raidė (t. 2, b.l. 55-56). Nėra pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymais vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu į apklausos protokolÄ buvo įraÅ¡yta, kad liudytojas vaikščiojo su drauge, o ne su draugu, nes liudytojas teisme parodė, kad tai buvo raÅ¡ymo apsirikimas ir apklausos metu jis teigė, kad vaikščiojo su draugu.2010-05-05 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas nukentėjusiosios automobilis ir jo priekinio lango stiklas vairuotojo vietoje įdaužtas (t. 1, b.l. 53-57), tačiau iÅ¡ nuotraukų matyti, kad automobilio priekinio lango stiklas įdaužtas arčiau keleivio pusės. Nukentėjusioji ir liudytojas V.

D. teisingai apibÅ«dino įdaužtos vietos formÄ , kitos tokios vietos automobilio apžiÅ«ros metu nustatyta nebuvo, todėl tyrėja galėjo klaidingai nurodyti, kad lango stiklas sugadintas iÅ¡ vairuotojo pusės.   Be to, tokios aplinkybės, kaip skambutis 112 numeriu ir kokioje vietoje įskilo stiklas, esminės reikÅ¡mės bylai neturi.Nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis metė įvairius daiktus, todėl į priekinį stiklÄ galėjo pataikyti ne tik banano žievės, bet ir daiktai, kurie galėjo sugadinti priekinį automobilio stiklÄ .Liudytojas A.

S. teismui parodė, kad dirba Santakos policijos komisariate kriminalinės policijos skyriaus operatyviniu darbuotoju, M. jam sakė, kad jis buvęs policijos darbuotojas, atlikinėjo Santakos PK praktikÄ , kai buvo studentu. MaÅ¡inÄ vairavo ne jis, o jo draugė. Važiuojant jie vieni kitiems užsiblokavo maÅ¡inas, buvo avarinė situacija. M. per langÄ metė Å¡iukÅ¡les, bet kad sudaužytų jisai nematė, nuvedė M. pas tyrėjÄ I. P. (t. 2, b.l. 94). Liudytoja I. P. teismui patvirtino, kad M. jai pasakė, kad žino dėl ko kviečiamas pas jÄ , ji pasakė M., kad jis metė Å¡iukÅ¡les, M. tai patvirtino, ji paprašė, kad jis palauktų ir po pietų jį apklaus, tačiau po pietų M. nepasirodė (t. 2, b.l. 96).Liudytojas V.

R. teismui parodė, kad R. M. buvo pasiskolinęs iÅ¡ jo prekybinius numerius Chrysler automobiliui tam, kad nuvaryti jį į servisÄ ir sutvarkyti (t. 2, b.l. 99).Eksperimento metu buvo nustatyta, kad panaÅ¡aus Chrysler automobilio galinis deÅ¡inės pusės lango stiklas pilnai atidarytas, buvo nustatyta, kad įmanoma iki pusės iÅ¡lįsti per automobilio galinį deÅ¡inės pusės langÄ atsiklaupus ant kelių, iÅ¡kiÅ¡us per langÄ abi rankas, galima mesti Å¡iukÅ¡les (2 t., b.l. 160-163).Ekspertas Gregoire Abi Chaker teismui paaiÅ¡kino, kad tiriamasis R.

M. 2009-12-18 patyrė traumÄ , buvo nustatytas deÅ¡inio blauzdikaulio lūžis, nėra duomenų apie patologinius pakitimus, kurie neleistų atlikti byloje nurodytus veiksmus, po gydymo traumatologas parašė, kad kojos iÅ¡tiesimas ir lenkimas yra pilnas, judesiai neriboti (t. 4, b.l. 21-22).Eksperimento metu gauti duomenys ir eksperto apklausa patvirtino, kad nuteistasis galėjo fiziÅ¡kai įvykdyti veiksmus, dėl kurių kaltinamas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neprašė apklausti liudytojo A. S..

Teismas savo iniciatyva kvietė šį liudytojÄ Ä¯ posėdį, tačiau A. S. teismo Å¡aukimo negavo, vėliau teismui pranešė, kad į teismo posėdį atvykti negali, nes dirba užsienio valstybėje. Teismas priėmė nutartį liudytojÄ atvesdinti, tačiau jo atvesdinti nepavyko, buvo gautas tarnybinis praneÅ¡imas, kad telefonu asmuo, prisistatęs A. S., paaiÅ¡kino, kad gyvena ir dirba PrancÅ«zijoje, tačiau konkretų savo adresÄ nurodyti atsisakė, į LietuvÄ artimiausiu laiku grįžti neplanuoja.

Darytina iÅ¡vada, kad teismas ėmėsi visų priemonių apklausti liudytojÄ A. S., tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. R. M. ir A. S. 2012-02-29 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteisti už bendrininkų grupėje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl pagrįstai manoma, kad liudytojo A. S. parodymai nebus objektyvÅ«s. Be to nukentėjusioji tvirtai atpažino nuteistÄ jį, buvo nustatyta, kad jis naudojosi automobiliu „Chrysler“ su kaltinime nurodytais numeriais, liudytojų A.

S. ir I. P. parodymais nustatyta, kad R. M. neginčijo, kad įvykio metu metė Å¡iukÅ¡les iÅ¡ automobilio. Teisiamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ â€¦â€œ. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai.

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo padaryta žymi materialinė žala.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Å io nusikaltimo objektas yra vieÅ¡oji tvarka. VieÅ¡Ä ja tvarka laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

VieÅ¡osios tvarkos objektyvioji pusė skiriasi pagal atliekamų veiksmų pobÅ«dį – Å¡iuo atveju nuteistojo veika buvo susijusi su kito asmens turto naikinimu, avarinės situacijos sukėlimu kelyje.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Automobilio sugadinimas buvo betikslis, beprasmis ir nemotyvuotas. Å iais veiksmais buvo apgadintas automobilis, padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Nuteistojo veiksmai buvo įžūlus. Veiksmai patvirtina, kad nuteistasis veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Minėti nuteistojo veiksmai buvo įvykdyti vieÅ¡oje vietoje – kelyje, automobilių su žmonėmis judėjimo vietoje, kitų važiavusių žmonių akivaizdoje, todėl nuteistasis sutrikdė visuomenės tvarkÄ , rimtį, sukėlė avarinę situacijÄ kelyje. Buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis. Tad nuteistasis R. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į visa aukščiau iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :  Nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                      Dmitrijus Korsakovas Teisėjai                                                             Algerdas UrbÅ¡ys                                                                                                                                                                                                             Regina Majauskienė                                                                                             Â