d33e7ea0-d3b5-4db3-aafb-1e95cc71178c · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                      Civilinė byla Nr. e2A-278-212/2015Rima Å imbelytė                                                    Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06810-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.21     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7816-400/2014 pagal ieÅ¡kovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei R.

G. dėl skolos priteisimo n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 998,54 Lt skolÄ , 2 062,13 Lt palÅ«kanų, 2442,73 delspinigių, 30 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už du priminimus, 11 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-10-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas ir žyminį mokestį. Nurodė, jog ieÅ¡kovas su atsakove 2008-08-14 sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 3 000 Lt kreditas 2 metams.

Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotina skola. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 998,54 Lt (868,44 Eur) negrÄ Å¾into kredito, 2 062,13 Lt (597,23 Eur) palÅ«kanų, 620 Lt (179,56 Eur) delspinigių, 30 Lt (8,69 Eur) priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už priminimų siuntimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2014-10-22, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 680,96 Lt (197,22 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nustatė, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2008-08-14 sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 3 000 Lt kreditas. Atsakovė įsipareigojo jai suteiktÄ kreditÄ grÄ Å¾inti lygiomis dalimis kiekvienÄ mėnesį mokėdama po 138 Lt, kredito grÄ Å¾inimo terminas – 24 mėn. Teismas nenustatė, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui susidariusį įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovas atsakovui paskaičiavo 2 442,73 Lt delspinigių. Å alys kredito sutartyje buvo susitarę, kad atsakovei laiku nesumokėjus bet kokių pagal sutartį mokėtinų sumų, ji įsipareigoja mokėti 30 metinių procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad praÅ¡oma priteisti delspinigių suma beveik sutampa su praÅ¡oma priteisti skolos suma, sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės Å¡alies – vartotojos, į tai, kad ieÅ¡kovas dėl skolos priteisimo į teismÄ kreipėsi tik 2014-10-03, ieÅ¡kovas nebandė iÅ¡spręsti skolos grÄ Å¾inimo klausimus iki kreipimosi į teismÄ , todėl sprendė, jog 30 proc. dydžio metiniai delspinigiai, sudarantys 2 442,73 Lt sumÄ yra aiÅ¡kiai per dideli, todėl sumažino iki 620 Lt.

Tokia netesybų sumÄ laikė pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieÅ¡kovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti Å¡alių teisių pusiausvyrÄ prievolės neįvykdymo atveju.Sutartyje buvo numatyta 11 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Paskolos sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti 11 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, sudaryta tarp fizinio asmens (vartotojo) ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), pagal iÅ¡ anksto ieÅ¡kovo parengtÄ tipinę sutartį, skirtÄ nevienkartiniam naudojimui.

Aplinkybė, kad atsakovė neginčijo sutarties sÄ lygose numatyto palÅ«kanų dydžio, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, tokio pobÅ«džio ginčų sprendimas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai, todėl egzistuoja teisinis pagrindas mažinti palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dydį iki įstatyminio 5 procentų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies (76 proc.), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 680,96 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimo už akių dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo pakeisti ir priteisti 11 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo 2014-10-22 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir priteisti ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, jog teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visos bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįsta sprendimÄ .

PrieÅ¡ Sutarties sudarymÄ 2008 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė palÅ«kanų norma namų Å«kiams dėl sÄ skaitų pereikvojimo, kuriuo atsakovė galėjo disponuoti kredito limito laikotarpiu buvo 13,19 procentų dydžio palÅ«kanų norma, t.y. didesnė nei buvo numatyta Sutarties 23 p., ar pirmosios instancijos priteista palÅ«kanų norma. Atsakovės įsipareigojimai nebuvo užtikrinti jokiomis kitomis priemonėmis, todėl ieÅ¡kovo atsakovei taikytas palÅ«kanų dydis atitinka tuo metu kitų bankų taikytas palÅ«kanas ir todėl negali bÅ«ti laikomos neprotingu.

Pats pirmosios instancijos teismas priteisė 9.9 procentų dydžio palÅ«kanas, t.y. 2 062,13 Lt, už naudojimÄ si suteiktu kreditu. Å iuo atveju teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas, nes labai panašų palÅ«kanų dydį, kuris buvo individualiai sutartas Å¡alių, traktuoja visiÅ¡kai skirtingai. Sprendime nurodyti teiginiai dėl procesinių palÅ«kanų mažinimo iki 5 procentų, paneigia įstatymo leidėjo CK 6.210 str. 1 d. įtvirtintÄ teisę Å¡alims susitarti dėl kitokio nei 5 procentų procesinių palÅ«kanų dydžio, Å¡iuo atveju 11 procentų.Ginčo kredito sutartis pasižymi tam tikra specifika, į kuriÄ teismas neatsižvelgė.

Visų pirma, Å¡i sutartis buvo sudaryta su Banku, kurio Å«kinės komercinės veiklos esmę sudaro teikimas finansinių paslaugų, iÅ¡ kurių pagrindinės yra indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimas, taip pat paskolų teikimas. Sutartyje buvo aiÅ¡kiai įtvirtintos abiejų Å¡alių teisės ir pareigos, įskaitant 11 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų. Bankas, įvertinęs skolininko mokumÄ , paskolina lėšas ir kartu prisiima tam tikrÄ rizikÄ , kad jam nebus laiku įvykdyti įsipareigojimai, todėl pagrindinis jo interesas yra suvaldyti rizikÄ ir sukurti reikiamÄ sistemÄ , užtikrinančiÄ pareigos grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymÄ , į kuriÄ Ä¯eina ir skolininko įsipareigojimas mokėti procesines palÅ«kanas.

Atsakovė sutartį su Banku sudarė laisva valia ir niekieno neverčiamas. Todėl teisėtai sudarytos sutartys turi bÅ«ti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, o tai lemia, kad teismas negali sumažinti palÅ«kanų tiek, jog bÅ«tų paneigtas CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarčių laisvės principas. Be to, kitose bylose dėl skolų priteisimo iÅ¡ IeÅ¡kovo skolininkų, apeliacinės ir pirmosios instancijos teismai priteisia 11 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-08-14 Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ ir R. G. sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį (b. l. 6-9). Å alys Sutarties 23 punkte susitarė, jog tais atvejais, kai atsakovės (kredito gavėjos) prievolės ieÅ¡kovui (bankui) yra vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimÄ , atsakovė (kredito gavėja) įsipareigoja mokėti 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas ieÅ¡kovui (bankui) nuo priteistos (iÅ¡ieÅ¡koto) sumos už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas procesines palÅ«kanas sumažino iki 5 procentų dydžio. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė 11 procentų procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo taip kaip susitarė Å¡alys.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

Å alių susitarimo dėl palÅ«kanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytÄ palÅ«kanų dydį. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palÅ«kanas, antra, sutartinės palÅ«kanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog skolininkas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-888/2003; Nr. 3K-3-233/2006; Nr. 3K-3-553/2008; Nr. 3K-3-595/2008;Nr. 3K-3-283/2012).Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ , į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes.

Aplinkybių, tirtinų mažinant palÅ«kanas, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Pažymėtina, kad procesinės palÅ«kanos laikomos kompensacinėmis palÅ«kanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriaus minimalius patirtus nuostolius, atsakovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , o ne atlikti pasipelnymo funkcijÄ .Apeliantas nurodo, jog sutarties sudarymo laikotarpiu buvo 13,19 procentų dydžio palÅ«kanų norma, t. y.

žymiai didesnė nei numatyta sutartyje bei pats pirmosios instancijos teismas priteisė 9.9 procentų dydžio palÅ«kanas už naudojimÄ si suteiktu kreditu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Ta aplinkybė, kad Å¡alims sudarant kredito sutartį, palÅ«kanų norma buvo 13,19 procento, nepatvirtina apelianto argumento, jog sutartyje numatytos 11 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos yra protingos ir pagrįstos. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurias teismai turi įvertinti mažindami palÅ«kanas, o metinis palÅ«kanų normos dydis nėra lemiamas veiksnys.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai. Tai, kad teismas priteisė sutartyje numatytas 9,9 procento metinių pelno palÅ«kanų normas, nelemia iÅ¡vados, jog privaloma priteisti ir 11 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Pastebėtina, jog atsakovės kredito limito kortelės galiojimas baigėsi 2012-08-31, tačiau Bankas dėl nežinomų priežasčių delsė pradėti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl iÅ¡augo mokėtinos netesybos (b. l. 10-13).Sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja sutarčių laisvės principÄ , įtvirtina sudarančių sutartį Å¡alių teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieÅ¡taraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, asmenys privalo patys rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ , pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu bÅ«du, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Å alių teisė susitarti dėl procesinių palÅ«kanų, dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka. Tačiau teismas turi teisę mažinti sutartines procesines palÅ«kanas, jei susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo argumentas, jog atsakovė laisva valia, niekieno neverčiamas sudarė sutartį su ieÅ¡kovu, o CK 6.156 straipsnio 4 dalis suteikia sutarties Å¡alims teisę nustatyti sutarties sÄ lygas savo nuožiÅ«ra, todėl teisėtai sudaryta sutartis turi bÅ«ti vykdoma taip, kaip nustatyta sutartyje, nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog ginčo kredito sutartis pasižymi tam tikra specifika. Bankas, suteikdamas paskolÄ , prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ , todėl sutartyse aiÅ¡kiai nurodoma sutartį sudarančių Å¡alių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų užtikrinimo priemonės ir pan.

Pagal Bankų įstatymo 4 straipsnį banko Å«kinės komercinės veiklos esmė – finansinių paslaugų, iÅ¡ kurių pagrindinės yra indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimas, taip pat paskolų teikimas. Bankas veikia su itin aukÅ¡tu atidumo ir rÅ«pestingumo laipsniu; verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusiÄ rizikÄ . Å ioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad buvo sudaryta kredito sutartis dėl pakankamai nedidelės sumos, gan trumpam laikotarpiui, todėl sudaryta sutartis vertintina taip pat pagal CK 6.228 straipsnio reikalavimus, t. y. ar sutarties sÄ lyga dėl 11 procentų palÅ«kanų dydžio nesuteikia kitai Å¡aliai perdėto pranaÅ¡umo.

Be to, iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos yra žinoma, kad nuo 2008 metų pastebimai pasikeitė kreditavimo sÄ lygos ir bankinės palÅ«kanos ženkliai sumažėjo. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ bei faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutartimi nustatytos 11 procentų palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės ir pažeidžia teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), suteikia perdėtÄ pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas sumažino (CK 6.210 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Zina MickevičiÅ«tė