2017-07-26 Nr. AB-14382-3-65-3-00147-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-603-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00147-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos G. K. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujamos jos įgaliotinio V. K. ir advokato D. G., skundas atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui (toliau – ir atsakovas, NŽT Rokiškio skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kuriuo pareiškėja prašė: 1) panaikinti 2017 m. kovo 31 d. NŽT Rokiškio skyriaus raštą Nr. 25SDF-1466-(14.25.104) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti 2017 m. kovo 28 d. NŽT Rokiškio skyriaus protokolą Nr.25PRT-20-(14.25.6) „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėjimo“ ( toliau – ir Protokolas) ir šio protokolo priedą Nr.1 (toliau – ir Protokolo priedas Nr.1) ; 3) panaikinti 2017 m. kovo 28/2017m. kovo 30 d. NŽT Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymą Nr. (14.25.51.)-1 (toliau – ir Pasiūlymas); 4) įpareigoti NŽT Rokiškio skyrių atkurti pagal galiojančius aktus nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį Rokiškio raj. Pandėlio sen. Skapatų kaime.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi.

Nustatė, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 17 d. skundu Nacionalinei žemės tarnybai kėlė įvairius klausimus, susijusius su jos nuosavybės teisių į 1,82 ha ploto žemę atkūrimu. Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-346-(7.5.) pareiškėją informavo, kad NŽT Rokiškio skyriui pavesta kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto ir Paliestų ūkių sąrašo (vientiso, jei toks išlikęs) kopijų gavimo. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėją informavo, jog Rokiškio skyriui gavus pirmiau nurodytus archyvinius dokumentus pavesta, vadovaujantis Metodiniais nurodymais dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“, atlikti šių dokumentų įvertinimą ir nustatyti, ar NŽT sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio savininko N. S. turėtos žemės plotą, o tuo atveju jei ne į visą – tiksliai nustatyti trūkstamos žemės plotą ir spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas pasisakė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama 2016 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos skundą, nesprendė dėl pareiškėjos skundžiamų Rašto, Protokolo ir jo priedo Nr.1 bei Pasiūlymo pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja privalėjo minėtus Rokiškio skyriaus priimtus sprendimus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skųsti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o ne tiesiogiai teismui.

Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti NŽT Rokiškio skyrių atkurti pagal galiojančius aktus nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą teismas vertino kaip išvestinį iš pirmiau skunde suformuluotų reikalavimų.

Kadangi pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismas jos skundą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji skundą privalo paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pareiškėjai taip pat išaiškino, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo, teismui pateikiant įrodymus apie skundžiamo sprendimo gavimo datą.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties. Prašė Panevėžio 2017 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės priimant pareiškėjos skundą nagrinėti arba pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jos manymu atsakovas skundžiamais sprendimais atsisakė jai atkurti nuosavybės teises, todėl šiuo atveju teikiant skundą teismui jai nekilo pareiga pasinaudoti išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl tai, kad pareiškėja kreipdamasi į atsakovo siekė atkurti nuosavybes teises ir ant dokumentų nesant nurodytam jų apskundimo būdui, pareiškėja pagrįstai manė, kad jiems yra taikoma bendra ABTĮ numatyta teisminio apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje. Išimtis yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Taigi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjos skundžiamų Rašto, Protokolo, Protokolo priedo Nr.1 ir Pasiūlymo matyti, kad NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas sudarė Komisiją žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, kuri 2017 m. kovo 28/30 d. protokolu ir jo priedu Nr.1 konstatavo, kad nuosavybės teisės pareiškėjai yra atkurtos į visą 34,61 ha buvusio savininko N. S. (duomenys neskelbtini) valdytą žemės plotą, kuris yra patvirtintas nuosavybės teises įrodančiais archyviniais dokumentais. Komisija priėmė Pasiūlymą, kuriame nurodė, jog esamų dokumentų nepakanka pareiškėjai nuosavybės teisėms į 1,82 ha žemę atkurti, todėl pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl 1,82 ha žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo arba ieškoti papildomų dokumentų. Skundžiamu Raštu pareiškėjai buvo paaiškinta, kokių veiksmų ėmėsi Rokiškio NŽT, spręsdamas dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į 1,82 ha žemės atkūrimo ir kokie sprendimai buvo priimti.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja privalėjo minėtus Rokiškio skyriaus priimtus sprendimus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skųsti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o ne tiesiogiai teismui. Kadangi pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, dėl Rašto, Protokolo, Protokolo priedo Nr.1 ir Pasiūlymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėja gindama savo interesus teisme naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl jos atskirojo skundo teiginiai jog jai kilo pagrįstų dvejonių ar šiems dokumentams yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėjų kolegijos vertintini kritiškai.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT Rokiškio skyrių atkurti pagal galiojančius aktus nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis reikalavimas negali būti teismo nagrinėjamu dalyku, kol pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas, jog yra atsisakoma jai atkurti nuosavybes teises į prašomą žemės plotą. Pareiškėjai skundžiamuose raštuose nebuvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į prašomą plotą, priešingai, pareiškėjai buvo siūloma kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar ieškoti papildomų dokumentų, kurie įrodytų pareiškėjos teisę į 1,82 ha žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tai yra neatsiejamas reikalavimas ir pats savarankiškai negali būti keliamas nesant sprendimo, kuriuo pagrindu būtų atsiakyta pareiškėjai atkurti nuosavybes teises į 1,82 ha žemės plotą.

Pirmosios instancijos teismas įvykdė savo pareigą pareiškėjai išaiškinti, kad ji skundą turi teisę paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, taip pat, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, į administraciniam teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo, teismui pateikiant įrodymus apie skundžiamo sprendimo gavimo datą.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė