A-822-2297-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-2297/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. skunde (b. l. 1–2) ir patikslintame skunde (b. l. 12–13) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-09-20 raštą Nr. 17.2-17632 ir Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą įpareigoti paneigti pareiškėjui pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją bei įpareigoti jį priimti procesinį sprendimą dėl A. S., D. R. ir kitų jų nusikaltimo bendrininkų nusikalstamų veikų. Skunde paaiškino, kad priimdamas minėtą sprendimą generalinis prokuroras atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168, 169 straipsniais nepriėmė procesinio sprendimo pagal pareiškėjo 2011-09-14 skundą, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą šiame skunde nurodytų prokurorų ir teisėjų atžvilgiu.

Atsakovei buvo pateiktas pareiškėjo 2011-09-14 skundas dėl generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. S. 2011-09-02 atsakymų į pareiškėjo skundus. Juose pareiškėjas nurodė, kad D. R. ir A. S. nuslėpė pareiškėjo pareiškimuose nurodytus nusikaltimus, dangsto nusikaltimus darančius teisėsaugos pareigūnus, nurodytus jo 2011-09-14 skunde. Generalinis prokuroras, tirdamas pareiškėjo skundus, pats prisidėjo prie juose nurodytų teisėsaugos pareigūnų nusikalstamų veikų, nes iškraipė faktines nusikaltimų aplinkybes, ir 2011-09-20 raštu Nr. 17.2-17632 pateikė žinomai melagingą informaciją, t. y. prie 2011-08-22 ir 2011-08-26 skundų pateiktus įrodymus pavadino abstrakčiais, deklaratyviais ir nepagrįstais. 2011-09-20 rašte Nr. 17.2-17632 generalinis prokuroras melagingai teigia, kad nėra pagrindo 2011-09-14 skundą vertinti kaip pranešimą apie nusikalstamą veiką ir jo pagrindu Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 ir 169 str. nustatyta tvarka spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

Rašte melagingai teigiama, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juos priimdami asmenys piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus, neatliko tarnybos pareigų ar padarė korupcinio pobūdžio veikas. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su jo 2011-08-22 ir 2011-08-26 skundais pateikti duomenys įrodo dėl teisėjo A. Š. nusikalstamų veiksmų pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei pareiškėjo ankstesnius skundus nagrinėjusių prokurorų ir teisėjų nusikalstamas veikas. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad skundžiamame sprendime yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, o būtent: neteisingai įvertinta, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie nusikalstamas veikas yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepatvirtina 2011-09-14 skunde minimų asmenų nusikalstamo elgesio; netinkamai išaiškintos ir taikytos BPK 168 ir 169 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios procesinio sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo formą; taip pat netinkamai išaiškinta nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka bei neteisingai nurodyta, jog pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui 2011-08-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą (b. l. 21–24) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2011-09-02 sprendimu Nr. 17.2-16591 dėl 2011-08-22 skundo J. J. buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis BPK 168 str. 4 d., prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl pareiškėjo 2011-08-22 skundo dalis dėl 2011-08-05 nutarimo panaikinimo negali būti nagrinėjama Generalinėje prokuratūroje.

Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad jo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro T. K. atžvilgiu nėra pagrįstas jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis; pareiškėjas nusikalstama veika klaidingai laiko jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimą, todėl klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK nustatyta tvarka nespręstinas. Generalinėje prokuratūroje taip pat gautas pareiškėjo 2011-08-26 skundas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo A. Š., prokurorų Z. B., K. G., G. B., A. K., taip pat R.

B. nusikalstamų veikų. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ONKTD) prokuroro A. S. 2011-09-02 sprendimu Nr. 17.2-16516 dėl 2011-08-26 skundo pareiškėjui buvo atsakyta, kad iš esmės analogiško turinio pareiškėjo 2011-05-29 skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ONKTS) prokuroras R. M. ir 2011-06-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2011-08-26 skunde nurodyta kaip nauja aplinkybė, kad teisėjui A.

Š. tariamai darant nusikalstamas veikas su juo bendrininkavo ir konkretūs prokurorai, yra grindžiama tik tuo, kad minimi prokurorai, pagal kompetenciją išnagrinėję prokuratūroje gautus J. J. skundus, priėmė pareiškėjui nepalankius, jo netenkinančius sprendimus. Ši aplinkybė negali būti vertintina kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą iš naujo svarstyti ankstesniuose galiojančiuose proceso sprendimuose išspręstą ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, todėl 2011-09-02 sprendime Nr. 17.2-16516 konstatuota, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pakartotinai nagrinėti 2011-08-26 skunde nurodytų aplinkybių. 2011-09-14 skundas nebuvo vertintas kaip pranešimas apie nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, dėl kurio prokuroras privalo priimti BPK 168–169 str. nustatytus procesinius sprendimus.

Pareiškėjo 2011-09-14 skundo teiginiai dėl generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. ir prokuroro A. S. tariamai padarytų nusikalstamų veikų yra grindžiami ne faktiniais duomenimis, o vien tik aplinkybe, kad šie prokurorai priėmė pareiškėjo netenkinančius sprendimus. Todėl toks jo kreipimasis negali būti vertinamas kaip skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, nes yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjo neigiamas požiūris į atliktus tam tikrus procesinius veiksmus bei priimtus sprendimus nepatvirtina to, kad jo nurodyti prokurorai ir teisėjai slepia nusikalstamas veikas ar jose bendrininkauja.

Generalinio prokuroro sprendimas dėl pareiškėjo 2011-09-14 skundo yra įformintas tinkamai, nepažeidžiant BPK 168 ir 169 str. reikalavimų, todėl argumentas, kad dėl jo 2011-09-14 skundo privalėjo būti priimtas proceso sprendimas – nutarimas pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas prašo panaikinti generalinio prokuroro 2011-09-20 sprendimą Nr. 17.2-17632 ir įpareigoti generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą (nutarimą) dėl pareiškėjo Generalinei prokuratūrai adresuotuose skunduose nurodytų prokurorų ir teisėjų galimai nusikalstamų veikų, taip pat įpareigoti paneigti 2011-09-20 sprendime Nr. 17.2-17632 pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo 2011-08-22 skundas dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. K. 2011-08-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2011-07-07 skundą dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario V. M., prokurorų L. M. ir R. P., teisėjų A. N. ir A. Š. padarytų nusikalstamų veikų. 2011-08-22 skunde buvo prašoma panaikinti 2011-08-05 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro T. K. padarytos nusikalstamos veikos, nes priimdamas 2011-08-05 nutarimą prokuroras T. K. „prisidėjo prie jų (prokurorės R. M. ir teisėjo V. M.) nusikalstamų veikų“ ir „susivienijo nusikaltimams daryti“.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2011-09-02 sprendimu Nr. 17.2-16591 dėl pareiškėjo 2011-08-22 skundo J. J. buvo išaiškinta, kad vadovaujantis BPK 168 straipsnio 4 dalimi prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl pareiškėjo 2011-08-22 skundo dalis dėl 2011-08-05 nutarimo panaikinimo negali būti nagrinėjama Generalinėje prokuratūroje. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad jo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro T.

K. atžvilgiu nėra pagrįstas jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis; pareiškėjas nusikalstama veika klaidingai laiko jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimą, todėl klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK nustatyta tvarka nespręstinas. Generalinėje prokuratūroje taip pat buvo gautas pareiškėjo 2011-08-26 skundas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo A. Š., prokurorų Z. B., K. G., G. B., A. K., taip pat R. B. nusikalstamų veikų. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A.

S. 2011-09-02 sprendimu Nr. 17.2-16516 dėl 2011-08-26 skundo pareiškėjui buvo atsakyta, kad iš esmės analogiško turinio pareiškėjo 2011-05-29 skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau - ONKTS) prokuroras R. M., 2011-06-07 nutarimu atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. 2011-08-26 skunde nurodyta kaip nauja aplinkybė, kad teisėjui A. Š. tariamai darant nusikalstamas veikas su juo bendrininkavo ir konkretūs prokurorai, yra grindžiama tik tuo, kad minimi prokurorai, pagal kompetenciją išnagrinėję prokuratūroje gautus J.

J. skundus, priėmė pareiškėjui nepalankius, jo netenkinančius sprendimus. Atsakovas nurodo, kad ši aplinkybė negali būti vertintina kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą iš naujo svarstyti ankstesniais galiojančiais proceso sprendimais išspręstą ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, 2011-09-02 sprendime Nr. 17.2-16516 buvo konstatuota, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pakartotinai nagrinėti 2011-08-26 skunde nurodytų aplinkybių. Generalinėje prokuratūroje 2011-09-16 elektroninio ryšio priemonėmis, o 2009-19-19 ir paštu buvo gautas pareiškėjo 2011-09-14 skundas dėl generalinio prokuroro pavaduotojo D.

R. ir prokuroro A. S. 2011-09-02 sprendimų, kuriais atsakyta į J. J. skundus. Pareiškėjas 2011-09-14 skunde nurodė, kad 2011-08-22 ir 2011-08-26 skundų nenagrinėdami iš esmės generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. ir prokuroras A. S. slepia nusikalstamas veikas ir dangsto jas darančius asmenis, t. y. 2011-09-14 skunde išvardintus prokurorus bei teisėjus, ir visų jų atžvilgiu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame skunde taip pat buvo išdėstyti argumentai dėl prokuroro T. K. 2011-08-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2011-07-07 skundą neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Į pareiškėjo 2011-09-14 skundą buvo atsakyta skundžiamu generalinio prokuroro 2011-09-20 sprendimu Nr. 17.2-17632, kuriame konstatuota, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. ir prokuroras A. S. tinkamai įvertino 2011-08-22 bei 2011-08-26 skunduose nurodytas faktines aplinkybes ir motyvuotai atsisakė šiuos skundus nagrinėti. Pareiškėjo teiginys, kad netenkindami jo 2011-08-22 ir 2011-08-26 skundų, generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. ir prokuroras A. S., taip pat ir kiti pareiškėjo išvardyti ankstesnius jo skundus nagrinėję prokurorai ir teisėjai atliko nusikalstamas veikas, buvo įvertintas kaip abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į šią išvadą, 2011-09-14 skundas nebuvo vertintas kaip pranešimas apie nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo proceso įstatymą, dėl kurio prokuroras privalo priimti BPK 168, 169 straipsniuose nustatytus procesinius sprendimus

Pareiškėjas nurodo, kad 2011-09-20 sprendimu Nr. 17.2-17632 atsakydamas į jo skundą, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, generalinis prokuroras netinkamai aiškino ir taikė BPK 168 ir 169 straipsnius, reikalaujančius ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą išspręsti procesiniu sprendimu - nutarimu. Vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria prokurorui pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą - nutarimą. Kiekvienu atveju turi būti vertinama kreipimosi turinio ir esmės atitiktis skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvokai. Pareiškėjo 2011-09-14 skundo teiginiai dėl generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. ir prokuroro A. S. tariamai padarytų nusikalstamų veikų yra grindžiami ne faktiniais duomenimis, o vien tik aplinkybe, kad šie prokurorai priėmė pareiškėjo netenkinančius sprendimus. Atsakovė pagrįstai teigia, kad toks pareiškėjo kreipimasis, vertinant jo esmę ir turinį minėtų Rekomendacijų ir BPK nuostatų kontekste, negali būti laikomas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką.

Pareiškėjas nurodo, kad kartu su jo 2011-08-22 ir 2011-08-26 skundais pateikti duomenys įrodo dėl teisėjo A. Š. nusikalstamų veiksmų pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei pareiškėjo ankstesnius skundus nagrinėjusių prokurorų ir teisėjų nusikalstamas veikas.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad šios aplinkybės nebuvo skundžiamo generalinio prokuroro 2011-09-20 sprendimo Nr. 17.2-17632 nagrinėjimo dalykas, nes pareiškėjo skundai dėl tariamai nusikalstamos teisėjo A. Š. veikos yra ne kartą nagrinėti prokuratūroje, šiuo klausimu priimti galiojantys proceso sprendimai, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro R. M. 2011-06-07 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro T. K. 2011-08-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumą ir pagrįstumą 2011-09-16 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl pareiškėjo 2011-09-14 skundo reikalavimų 2 punkte išvardytų prokurorų ir teisėjų taip pat yra priimti galiojantys sprendimai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka: Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorės G. V. 2010-11-17 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurių teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-01-04 nutartimis ir Vilniaus apygardos teismo 2011-03-23 nutartimis; Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro M. D. 2010-12-30 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2011-03-23 nutartimi, laikinai ėjusio Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pareigas A. S. 2011-01-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-02-18 nutartimi; Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. 2011-04-20 sprendimas Nr. 17.2-8072. Atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėjas 2011-08-22, 2011-08-26, 2011-09-14 skunduose nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai nagrinėti ankstesniais galiojančiais proceso sprendimais jau išspręstus klausimus.

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad generalinio prokuroro 2011-09-20 sprendime Nr. 17.2-17632 nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai.

Pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aukštesnysis prokuroras pažeistų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas 2011-08-05 nutarimą apskundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, pareiškėjo skundas 2011-09-16 nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl skundžiamame generalinio prokuroro 2011-09-20 sprendime Nr. 17.2-17632 nurodytos neva melagingos informacijos yra nepagrįsti.

III. Pareiškėjas J. J. apeliaciniu skundu nesutinka su 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Nurodo, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. ir prokuroras A. S. slepia nusikalstamas veikas, dangsto nusikaltimus darančius teisėsaugos pareigūnus. Generalinis prokuroras pats prisidėjo prie teisėsaugos pareigūnų nusikalstamų veikų, nes iškraipė faktines nusikaltimų aplinkybes, ginčijamu raštu pateikė žinomai melagingą informaciją, t. y. prie 20011 m. rugpjūčio 22 d. ir 2011 m. rugpjūčio 26 d. skundų pateiktus įrodymus pavadino abstrakčiais, deklaratyviais ir nepagrįstais. Generalinis prokuroras melagingai teigia, kad nebuvo pagrindo 2011-09-14 skundą vertinti kaip pranešimą apie nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo proceso įstatymą, dėl kurio prokuroras privalo priimti BPK 168, 169 straipsniuose nustatytus procesinius sprendimus. Netinkamas ir nusikalstamas D. V. vertinimas, nurodant, kad prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro T. K. atžvilgiu nėra pagrįstas jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis, kai tuo tarpu nusikalstama jo veika yra akivaizdi.

Generalinėje prokuratūroje taip pat gautas pareiškėjo 2011-08-26 skundas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo A. Š., prokurorų Z. B., K. G., G. B., A. K., taip pat R. B. nusikalstamų veikų. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. S. 2011-09-02 sprendimu Nr. 17.2-16516 dėl 2011-08-26 skundo pareiškėjui buvo atsakyta, kad iš esmės analogiško turinio pareiškėjo 2011-05-29 skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. M. ir 2011-06-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2011-08-26 skunde nurodyta kaip nauja aplinkybė, kad teisėjui A. Š. tariamai darant nusikalstamas veikas su juo bendrininkavo ir konkretūs prokurorai, tačiau teismas vertino, kad ši nauja aplinkybe neva yra grindžiama tik tuo, kad minimi prokurorai, pagal kompetenciją išnagrinėję prokuratūroje gautus J. J. skundus, priėmė pareiškėjui nepalankius, jo netenkinančius sprendimus, taip pat teismas, slėpdamas nusikaltimus, minėtus paaiškinimus įvardija tariamais.

Nusikalstamai išgalvotai teigiama, kad pranešimai apie nusikaltimus gali būti įvardijami kaip nepalankių sprendimų priėmimas, nes įrodymai buvo pateikti generaliniam prokurorui ir teismui. Pareiškėjas teigia, kad teismui įrodė, kad valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai nuo 1998 m. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus, neatliko tarnybos pareigų, padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios buvo įrodytos rašytiniais įrodymais.

Teigia, kad A. Š., piktnaudžiaudamas teisėjo darbu, siekdamas pareiškėjo sąskaita gauti turtinės naudos, įtakojo Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Prie A. Š. nusikalstamai bendrininkaujant veikė trys pulkininkai: V. V., D. M. ir P. L. bei jų sūnūs. Iš pareiškėjo buvo viliojami pinigai, kuriuos pastarieji rinkdavo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius motyvus, kaip ir atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmiausiai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2011 m. gegužės 1 d. redakcija) įstatymo 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pažymėtina, kad įstatymas aiškiai nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo.

Kita vertus, pabrėžtina, kad Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad skundo reikalavimai, susiję su prokuratūros kaip viešojo administravimo subjekto funkcija, gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 17.2-17632 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą paneigti pareiškėjui pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją bei įpareigoti jį priimti procesinį sprendimą dėl A. S., D. R. ir kitų jų nusikaltimo bendrininkų nusikalstamų veikų. Ginčijamas generalinio prokuroro 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 17.2-17632 buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti prokuroro 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad skundas dalyje dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Generalinėje prokuratūroje yra nenagrinėtinas.

Pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aukštesnysis prokuroras pažeistų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Ši apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta prokuroro T. K. 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarime, generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. 17.2-16591 ir generalinio prokuroro 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 17.2-17632. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą pareiškėjo skundo dalis dėl šio 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo negali būti nagrinėjama Generalinėje prokuratūroje bei teisme.

Pažymėtina, kad Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3, (2009 m. gruodžio 11 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), 3 punktas numato, jog skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, taip pat prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ar kiti baudžiamajame procese numatyti skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d.

įsakymu Nr. I-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka ir jų nagrinėjimui Aprašo nuostatos netaikomos. Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 17.2-17632 atsakydamas į jo skundą, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, generalinis prokuroras netinkamai aiškino ir taikė BPK 168 ir 169 straipsnius, reikalaujančius ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą išspręsti procesiniu sprendimu - nutarimu.

Pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110, 5 punktą skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką, įpareigojančiu prokurorą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą BPK 168, 169 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. priimti procesinį sprendimą - nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra laikomas tik toks asmens kreipimasis, kuriame yra pakankamai aiškiai suformuluotos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (arba bent pateikti objektyvūs duomenys, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikslinti atliekant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus), kurių atitiktis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymiams yra nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertinimo dalykas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria prokurorui pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą - nutarimą. Kiekvienu atveju turi būti vertinama kreipimosi turinio ir esmės atitiktis skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvokai.

Ginčijamame sprendime konstatuota, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. ir prokuroras A. S. tinkamai įvertino 2011 m. rugpjūčio 22 d. bei 2011 m. rugpjūčio 26 d. skunduose nurodytas faktines aplinkybes ir motyvuotai atsisakė šiuos skundus nagrinėti. 2011 m. rugpjūčio 22 d. skundu pareiškėjas prašė panaikinti 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro T. K. tariamai padarytų nusikalstamų veikų, o 2011 m. rugpjūčio 26 d. skundu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo A. Š. ir kai kurių prokurorų tariamai padarytų nusikalstamų veikų. Ginčijamame sprendime teigiama, kad 2011-09-14 skundo teiginiai dėl generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. ir prokuroro A. S. tariamai padarytų nusikalstamų veikų yra grindžiami ne faktiniais duomenimis, o vien tik aplinkybe, kad šie prokurorai priėmė pareiškėjo netenkinančius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundai dėl tariamai nusikalstamos teisėjo A. Š. veikos yra ne kartą nagrinėti prokuratūroje, šiuo klausimu priimti galiojantys proceso sprendimai, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro R. M. 2011 m. birželio 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro T. K. 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai, kad kartu su skundais pateikti duomenys įrodo dėl teisėjo A. Š. nusikalstamų veiksmų pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei pareiškėjo ankstesnius skundus nagrinėjusių prokurorų ir teisėjų nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai administracinių teismų kompetencijos ribose nesuteikia pagrindo spręsti apie ginčijamo sprendimo neteisėtumą, nes priešingu atveju administracinis teismas būtų priverstas nagrinėti duomenis ir įrodymus, kurie buvo prokuroro tyrimo objektas atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Administracinis teismas nėra kompetentingas tikrinti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, dėl to pareiškėjo apeliaciniame skunde minėtų įrodymų nėra kompetentingas tirti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taip pat netirs, ar 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo skunde nurodytos naujos aplinkybės dėl to, kad teisėjui A. Š. tariamai darant nusikalstamas veikas su juo bendrininkavo ir konkretūs prokurorai.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad generalinio prokuroro 2011-09-20 sprendime Nr. 17.2-17632 nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl ginčijamame generalinio prokuroro 2011-09-20 sprendime Nr. 17.2-17632 nurodytos neva melagingos informacijos yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, pažymi, kad atsakovo veiksmus, susijusius su prokuratūros kaip viešojo administravimo subjekto funkcija, laiko tinkamais ir nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų normas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė