2021-02-10 Nr. AB-2909-3-61-3-04505-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-331-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04505-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir VĮ Turto bankas, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Anykščių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 38SD-2942-(14.38.137E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą NR. 1T-12-(7.5.) „Dėl valstybės įmonės Turto banko skundo išnagrinėjimo“;3) įpareigoti NŽT Anykščių skyrių perduoti Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 39,4400 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Anykščių skyrius Sprendimu atsisakė perduoti VĮ Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise žemės sklypą. Šį Sprendimą pareiškėjas apskundė NŽT, kuri ginčijamu sprendimu teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjo teigimu, žemės sklypas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (toliau – ir Parduodamo turto sąrašas) buvo įtrauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m, vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 pakeitimo“. Pažymėjo, kad Parduodamo turto sąrašo pakeitimo projektas, kuriame buvo įtrauktas pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) ir jam priskirtas žemės sklypas, buvo teiktas derinti NŽT, teikusiai pastabas dėl minėto projekto, tačiau pastabų dėl ginčo žemės sklypo nepateikė. Pareiškėjo nuomone, tai leidžia teigti, kad NŽT pritarė, jog 39,4400 ha ploto žemės sklypas, skirtas Pastatui eksploatuoti, būtų įtrauktas į Parduodamo turto sąrašą ir kartu su Pastatu būtų parduotas teisės aktuose nustatyta tvarka.

4. Paaiškino, kad VĮ Turto bankas yra valstybinės žemės patikėtinis, kai žemė yra priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas ir jam priskirtas 39,4400 ha ploto žemės sklypas paminėtu Vyriausybės nutarimu yra įtraukti į Parduodamo turto sąrašą, bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Aprašo nuostatas, NŽT Anykščių skyrius turi pareigą perduoti, o VĮ Turto bankas perimti patikėjimo teise valdyti žemės sklypą, o jį perėmus, vykdyti teisės aktuose jam priskirtas turto pardavimo viešame aukcione procedūras.

5. Pareiškėjas nesutiko su NŽT Anykščių skyriaus Sprendimo argumentais, kad žemės sklypas galėtų būti perduodamas tik suformavus sklypą, reikalingą Pastatui eksploatuoti arba parengus patikslintą jo kadastrinių matavimų planą, kuriame būtų nurodyta dalis, reikalinga Pastatui eksploatuoti. Taip pat nesutinka ir su atsakovo skundžiamo sprendimo argumentais, kad pastatui eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės plotas ir nustatyta tvarka inicijavus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbus, pastarasis turi būti pertvarkomas į du žemės sklypus.

6. Pareiškėjo teigimu, remiantis VĮ Registrų centro išrašu, žemės sklypo įregistravimo pagrindas – 2001 m. vasario 21 d. Utenos apskrities viršininko įsakymas Nr. 10-04-30, kuris nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir galioja, buvo priimtas žemės sklype jau esant pastatui (daržinei), kurio statybos metai – 1969 m. Šio sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti ir 2001 m. vasario 1 d., taip pat esant jau pastatytai daržinei. Teigė, kad ginčijamuose sprendimuose nepateikta duomenų bei objektyvių argumentų, kodėl Utenos apskrities viršininko įsakymu suformuotas sklypas laikytinas per dideliu, ar kodėl 1997 m. ir 2001 m. atlikti kadastriniai matavimai laikytini neteisingais. Skundžiamų sprendimų argumentus, kad pastatui eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės plotas, pareiškėjas laikė visiškai nepagrįstais.

7. Pareiškėjo nuomone, skundžiamuose administraciniuose aktuose išdėstyta pozicija, kad Pastatui eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės plotas, yra subjektyvi NŽT ar Skyriaus nuomonė, nepagrįsta įrodymais, teisiniais ar faktiniais argumentais. Teigė, kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, nes administraciniuose aktuose motyvų išdėstymas nėra pakankamas.

8. Atsakovas NŽT, kurį atstovauja Skyrius, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas Lietuvos Respublikai priklauso pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 10-04-30 „Dėl Utenos apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 10-04-18 priedo 3 eilutės dalinio pakeitimo ir dėl 1997 m. sausio 16 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M34/97-0020 nutraukimo“ (toliau – ir 2001 m. Įsakymas). Paaiškino, kad Utenos apskrities viršininko administracija 1997 m. sausio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 10-04-18 „Dėl valstybinių žemės ūkio įmonių žemės naudojimo įteisinimo Anykščių rajone“ (toliau – ir 1997 m. Įsakymas), kuriuo suteikti naudotis neterminuotai valstybinės žemės sklypai valstybinėms žemės ūkio įmonėms pagal priedą. Priedo 3 eilutėje nurodyta, kad Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stočiai (toliau – ir Stotis) neterminuotai perduodami 6 sklypai, tarp jų sklypas 1-2, kurio plotas 65,67 ha, (duomenys neskelbtini), veiklos pobūdis – žemės ūkio veiklai.

10. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotoms sėklininkystės, veislininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) žemės sklypas priskirtas naudotis Stočiai. Žemės sklypas 2001 m. kovo 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M34/2001-022 (toliau – ir Panaudos sutartis) panaudai suteiktas Stočiai.

11. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl Lietuvos žemdirbystės instituto, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ir Lietuvos miškų instituto reorganizavimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1798) Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas ir Lietuvos miškų institutas sujungimo būdu reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą „Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą“ (toliau – ir Centras). Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype yra Pastatas, kurį Centras patikėjimo teise valdė, naudojo ir juo disponavo nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 28 d.

12. Paaiškino, kad Centras kreipėsi į NŽT Anykščių skyrių dėl Panaudos sutarties nutraukimo, kadangi žemės sklypo neplanuoja naudoti mokslo tiriamiesiems darbams ir ūkinei veiklai vykdyti. NŽT Anykščių skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 38SD-4317-(14.38.137E.) informavo Centrą, kad žemės sklype yra Pastatas, kurį Centras valdo patikėjimo teise. Skyrius, įvertinęs tai, kad ne visas žemės sklypas reikalingas pastatui eksploatuoti, minėtame rašte nurodė, jog turi būti atlikti sklypo kadastriniai matavimai ir nustatyta sklypo dalis, reikalinga Pastatui eksploatuoti. Taip pat Skyrius rašte nurodė, kad žemės sklypo Panaudos sutartis gali būti nutraukta, kai jame esančiam Pastatui eksploatuoti bus nustatyta reikalinga sklypo dalis ir Centras Pastato nevaldys turto patikėjimo teise.

13. Centras 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. CD-8-1-5 informavo NŽT Anykščių skyrių, kad 2018 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje vyko darbo grupės posėdis dėl Centrui suteiktų žemės sklypų naudojimo ir jų poreikio. Centras minėtu raštu informavo, kad sklypo neplanuoja naudoti mokslo tiriamiesiems darbams ir ūkinei veiklai vykdyti.

14. Pažymėjo, kad Pastatas, esantis žemės sklype, perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti VĮ Turto bankui. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas prieš terminą nutraukė Panaudos sutartį, apie tai Centras buvo informuotas Skyriaus 2018 m. vasario 20 d. raštu.

15. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir atsižvelgiant į pateiktą Centro 2018 m. gegužės 24 d. raštą Nr. CD-4-225, juridinis faktas apie sudarytą Panaudos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2018 m. balandžio 10 d.

16. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 pakeitimo“, NŽT 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1SD-4651-(3.7 E.) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“ pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos derinimui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – ir Projektas).

17. Atsakovo nuomone, 39,4400 ha ploto žemės sklype yra vienas pastatas ir kartu su Pastatu viešame aukcione negali būti parduodamas visas sklypas, kurio didžioji dalis nėra reikalinga (būtina) jame esančiam Statiniui pagal viešame registre įrašytą tiesioginę paskirtį eksploatuoti.

18. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju išskirti žemės sklypo dalį plane nėra tikslinga, kadangi tolesnis žemės sklypo valdymas, naudojimas ir juo disponavimas būtų nepagrįstai apsunkintas. Atsakovo vertinimu, visas sklypo plotas nėra reikalingas (būtinas) jame esančiam Pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl pareiškėjas turėtų inicijuoti Sąrašo 2.16.20 papunkčio pakeitimą, pagal kompetenciją kreipdamasis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją.

19. Nurodė, kad pareiškėjas pridėjo žemės sklypo plano kopiją, kurioje matyti, jog per jį eina vietinės reikšmės kelias. Anykščių rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. l-TS-256 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos keitimo patvirtinimo“ patvirtino Anykščių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos keitimo dokumentą (toliau – ir Žemėtvarkos schema). Žemėtvarkos schemoje matyti, kad per sklypą eina į jo plotą neįmatuotas kelias Nr. A-93, t. y. IV kategorijos vietinės reikšmės savivaldybės viešasis kelias.

20. Atsakovo teigimu, atliekant žemės sklypui kadastrinius matavimus, turėtų būti formuojami du atskiri žemės sklypai. Pastatas yra vienos kelio pusės pakraštyje, o kitoje kelio pusėje esančioje žemės sklypo dalyje jokių pastatų nėra. Pastato bendras plotas – 619,62 kv. m, užstatytas plotas – 493,00 kv. m. Pastatui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį – kita (ūkio) – užtektų apie 0,15 ha ploto žemės sklypo.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą NR. lT-12-(7.5.) ir NŽT Anykščių skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 38SD-2942-(14.38.137E) bei įpareigojo NŽT Anykščių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą žemės sklypo perdavimo. Kitą skundo dalį atmetė.

22. Teismas nustatė, kad žemės sklypas Lietuvos Respublikai priklauso pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 10-04-30. Žemės sklypas priskirtas naudotis Stočiai ir 2001 m. kovo 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M34/2001-022 panaudai suteiktas Lietuvos žemdirbystės instituto stočiai (po reorganizacijos Centras), kurį jis valdė, naudojo ir juo disponavo nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 28 d.

23. Žemės sklypas į Parduodamo turto sąrašą buvo įtrauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 pakeitimo“, kurio projektą nustatyta tvarka2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1SD-4651-(3.7 E.) suderino NŽT.

24. Pastatas, esantis žemės sklype, perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti VĮ Turto bankui, todėl pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. rašte, adresuotame NŽT Anykščių skyriui, nurodė, kad žemės sklypas yra reikalingas parduodamam Pastatui eksploatuoti, kurį patikėjimo teise valdo pareiškėjas ir prašė perdavimo ir priėmimo aktu perduoti patikėjimo teises į žemės sklypą, taip pat atlikti kitus Aprašo 13 ir 14 punktuose nurodytus veiksmus.

25. NŽT Anykščių skyrius 2018 m. birželio 18 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad ne visas žemės sklypas reikalingas Pastatui eksploatuoti, todėl turi būti atlikti jo kadastriniai matavimai ir nustatyta Pastatui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kuri bus perduodama pareiškėjui valdyti patikėjimo teise arba atliekamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, padalijant žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir suformuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą (be pastatų) ir žemės sklypą Pastatui eksploatuoti. Patikėjimo teisės į žemės sklypą ar jo dalį pareiškėjui galės būti perduotos tik suformavus žemės sklypą, reikalingą Pastatui eksploatuoti, arba parengus patikslintą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, kuriame būtų nurodyta sklypo dalis, reikalinga pastatui eksploatuoti.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Anykščių skyriaus raštu, kreipėsi į NŽT, kuri 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad žemės sklypas yra neproporcingai didelis ir jis visas nėra reikalingas (būtinas) jame esančiam Pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

27. Teismas nurodė, kad ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra, tačiau esminis ginčas byloje kilęs dėl to, ar turi būti perduotas visas žemės sklypas, ar, kaip teigia NŽT ir jo skyrius, mažesnė jo dalis, būtina pastatui eksploatuoti.

28. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 6 dalies 1 punktu.

29. Nurodė, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, Pastatas – kitos (ūkio) paskirties (fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 procentų).

30. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Pastatui eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas, o NŽT Anykščių skyrius sprendė, jog Pastatui eksploatuoti reikalingas ne visas plotas, todėl turi būti atlikti kadastriniai matavimai, nurodė, kad Anykščių skyriaus rašte išdėstyta pozicija nėra pagrįsta jokiais duomenimis bei ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Kadastro nuostatų normos taikytinos esant keliems statiniams žemės sklype, vertinant kiekvieno iš jų funkcionalumą bei galimybę patekti. Šiuo atveju yra vienas Pastatas, kuris visame žemės ūkio paskirties sklype buvo naudojamas. Nei NŽT, nei Anykščių skyrius nepateikė jokių duomenų, kuriais grindė poziciją, kad toks sklypas yra neproporcingai didelis ir, jų vertinimu, nebuvo būtinas Pastatui eksploatuoti.

31. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad ginčijamuose sprendimuose išdėstyta subjektyvi atsakovų pozicija niekuo nepagrįsta ir minėti sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

32. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kokius veiksmus atsakovai atliko, nustatydami, jog ne visas žemės sklypas, o būtent konkreti jo dalis yra būtina (ar proporcinga) Pastatui eksploatuoti. Akcentavo, kad atsakovai turėjo šiai išvadai pagrįsti aiškiai nurodyti tiek teisinį, tiek ir faktinį pagrindus. Neaišku, kodėl atsakovai nevertino aplinkybės, jog Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo 2.16.20 punkte įtrauktas visas turtas, t. y. Pastatas ir žemės sklypas.

33. Teismas sprendė, kad atsakovai atliko formalų duomenų vertinimą, neatliko realaus patikrinimo vietoje, esant neaiškumų, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovams suteiktos pareigos įgyvendinimu. Tokį atsakovų elgesį teismas pripažino pažeidžiančiu gero administravimo principą ir netinkamu administracinės procedūros įgyvendinimu. Vien abstraktus NŽT ir Anykščių skyriaus manymas, kad racionaliau ar naudingiau turtas bus perduotas jį padalijus, nesant individualių tokio sprendimo argumentų, negali būti laikomas tinkamu pagrindimu.

34. Nustatyti neaiškumai yra esminiai, dėl kurių sprendimų motyvuotumas nelaikytinas tinkamu, todėl teismas skundžiamus sprendimus panaikino ir įpareigojo NŽT Anykščių skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą perduoti žemės sklypą Pastatui eksploatuoti. Teismas nurodė, kad šiuo atveju NŽT Anykščių skyrius turi priimti tokį sprendimą, kurio išvados turi būti pagrįstos tiek teisiniais, tiek ir faktiniais motyvais ir, esant būtinybei, atlikti papildomą tyrimą, sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus ir duomenis bei priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

III. 35. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

36. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų , jog Pastatui eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas.

37. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas yra 39,44 ha ploto, jame yra tik vienas Pastatas, kurio plotas – 619,62 kv. m, užstatytas plotas 493,00 kv. m. Sklypas buvo suformuotas tokio ploto ne pastatui eksploatuoti, jis buvo suteiktas Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymo stočiai, suformuotas mokslo tiriamiesiems darbams ir ūkinei veiklai vykdyti.

38. Pažymi, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, matininkas, turintis kvalifikacijos pažymėjimą atlikti formavimo ir pertvarkymo projektus, nustatytų, kokio dydžio sklypo reikia Pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nevertino fakto, jog žemės sklypas paženklintas vietovėje, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai (toliau – preliminarūs matavimai). Atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas, turi būti parengtas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

40. Teismas taip pat nevertino, kad per sklypą eina vietinės reikšmės kelias. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 22 punktu, žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Taigi atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėtų būti formuojami du atskiri žemės sklypai. Pastatas yra vienos kelio pusės pakraštyje, o kitoje kelio pusėje esančioje žemės sklypo dalyje jokių pastatų nėra, taigi žemės sklypo dalis nėra neužstatyta pastatais.

41. Atsakovas teigia, kad valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn. Įstatymų leidėjas neįgaliojo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo parduoti neužstatytus valstybinės ar savivaldybių žemės sklypus (jų dalis), kurie nėra reikalingi (būtini) nustatyta tvarka parduodamiems nekilnojamiesiems daiktams pagal jų paskirtį eksploatuoti.

42. Akcentuoja, kad valstybinė žemė yra pagrindinis visos šalies turtas, todėl racionalus šių išteklių naudojimas sudaro sąlygas formuoti žemės sklypus, kurie leidžia funkcionuoti žemėje esantiems statiniams, bet neužima pernelyg didelio ploto. Visų pirma žemės plotai priklauso nuo to, kokią funkciją atlieka juose esantys pastatai. Sklypo dydis turi užtikrinti tinkamą pastatų eksploatavimą, kad jie galėtų atitikti savo paskirtį.

43. Atsakovas nesutinka, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų. Teismas nurodo, kad atsakovai atliko formalų duomenų vertinimą, neatliko realaus patikrinimo vietoje. Atsakovo nuomone, nustatyti trūkumai, jeigu juos galima pavadinti trūkumais, negali būti laikomi esminiais atsižvelgiant į adresatą – VĮ Turto banką, į žemės sklypo plotą, Pastato dydį ir pagrindinę naudojimo paskirtį, fizinio nusidėvėjimo procentą - 70 procentų.

44. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

45. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ įtrauktas į Parduodamo turto sąrašą. Vadovaujantis Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1179 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 18 punkto nuostatomis, Parduodamo turto sąrašas arba Parduodamo turto sąrašo pakeitimo projektas turi būti suderintas su NŽT, jeigu prie Parduodamo turto sąrašo pakeitimo projekte nurodyto nekilnojamojo turto yra suformuoti žemės sklypai.

46. Pažymi, kad Parduodamo turto sąrašo pakeitimo projektas, į kurį buvo įtrauktas Pastatas ir jam priskirtas žemės sklypas, buvo teiktas derinti NŽT, kuri jokių pastabų dėl žemės sklypo, taip pat ir jo ploto, nepateikė. NŽT pritarė, kad 39,4400 ha ploto žemės sklypas, skirtas Pastatui eksploatuoti, būtų įtrauktas į Parduodamo turto sąrašą ir kartu su Pastatu būtų parduotas teisės aktų nustatyta tvarka.

47. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo Pastatas kartu su žemės sklypu (plotas nurodytas) yra įtraukti į Parduodamo turto sąrašą, yra galiojantis teisės aktas, todėl šiuo atveju NŽT turi pareigą perduoti nurodyto ploto žemės sklypo valdymą patikėjimo teise VĮ Turto bankui. Atsižvelgiant į tai, kad rengiant Parduodamo turto sąrašo pakeitimo projektą, NŽT nepateikė pastabų dėl žemės sklypo, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl Parduodamo turto sąrašo patvirtinimo ir NŽT turint pareigą perduoti žemės sklypo valdymą Turto bankui, atsakovo argumentai dėl perduotino žemės sklypo ploto yra nepagristi.

48. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklypo preliminariais matavimais, nurodo, kad žemės sklypas suformuotas pagal 1997 m. gruodžio 5 d. atliktus preliminarius matavimus, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pagal VĮ Registrų centro išrašo duomenis, žemės sklypo įregistravimo pagrindas – apskrities viršininko 2001 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 10-04-30, šis aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis, be to, priimtas jau esant žemės sklype Pastatui, kuris pastatytas 1969 m. Šio žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti ir 2001 m. vasario 1 d., taip pat jau esant pastatytai daržinei. NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. IT-12-(7.5.) ar NŽT Anykščių skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendime nėra pateikta duomenų bei objektyvių argumentų, kodėl 2001 m. vasario 21 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-04-30 suformuotas žemės sklypas laikytinas per dideliu, ar kodėl 1997 m. ir 2001 m. atlikti kadastriniai matavimai laikytini neteisingais.

49. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su per sklypą einančiu keliu, pareiškėjas nurodo, kad Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas (2018 m. rugsėjo 27 d.) galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimui Nr. 135, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į Parduodamo turto sąrašą. VĮ Turto bankas, kaip valdytojas, kuriam po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 135 žemės sklypas nebuvo perduotas, apie dėl per žemės sklypą einančio kelio priskyrimo vietinės reikšmės savivaldybės viešajam keliui informuotas nebuvo.

50. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas įtrauktas į Parduodamo turto sąrašą ir jo valdymas iki šiol nėra perduotas, VĮ Turto banko, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, teisės aktais nustatyta pareiga įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto (žemės sklypo) valdymą, yra apribota.

51. Pareiškėjo nuomone, skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi yra nepakankamai motyvuoti, juose nėra pateikta duomenų bei objektyvių argumentų. Taigi sprendimuose išdėstyta pozicija laikytina atsakovo subjektyvia nuomone, nepagrįsta jokiais įrodymais, teisiniais ar faktiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kokius veiksmus atsakovai atliko, kuriais jie nustatė, jog ne visas žemės sklypas, o būtent konkreti jo dalis yra būtina (ar proporcinga) Pastatui eksploatuoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl NŽT Anykščių skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjui perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus įrodymus bei ginčijamus sprendimus konstatavo, kad šie sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuoti, atsakovai atliko formalų duomenų vertinimą, neatliko realaus patikrinimo vietoje, esant neaiškumų, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Tokį atsakovų elgesį teismas pripažino pažeidžiančiu gero administravimo principą ir netinkamu administracinės procedūros įgyvendinimu, todėl panaikino skundžiamus sprendimus ir įpareigojo NŽT Anykščių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą dėl žemės sklypo perdavimo.

54. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų, jeigu trūkumų ir yra, tai jie neesminiai, nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. Teismas visiškai nevertino fakto, kad žemės sklypas paženklintas vietovėje, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai, taip pat, jog per sklypą eina vietinės reikšmės kelias, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėtų būti formuojami du atskiri žemės sklypai. Pareiškėjas nepagrindė, kad Pastatui eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas.

55. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

56. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Žemės sklypas Lietuvos Respublikai priklauso pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 10-04-30. Pagal 2001 m. kovo 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M34/2001-022 jis buvo suteiktas naudotis Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stočiai (po reorganizacijos tapusiai Centru), kurį ji valdė, naudojo ir juo disponavo nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Vėliau pastatas buvo perduotas VĮ „Turto bankas“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.16.20 papunkčiu į Parduodamo turto sąrašą buvo įtrauktas, kaip nurodyta jame, valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas suformuotas žemės sklypas, – daržinė 1J1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 619,62 kv. m; 39,4400 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

57. Taigi pareiškėjas turto patikėjimo teise valdo Pastatą, žemės sklypą patikėjimo teise valdo NŽT.

58. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. raštu kreipėsi į NŽT Anykščių skyrių su prašymu perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise 39,44 ha žemės sklypą, reikalingą eksploatuoti VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomam Pastatui.

59. NŽT Anykščių skyrius skundžiamame sprendime nurodė, kad negali perduoti patikėjimo teise valdyti viso sklypo. Kadangi ne visas žemės sklypas reikalingas Pastatui eksploatuoti, turi būti atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nustatyta Pastatui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kuri ir bus perduota Turto bankui valdyti patikėjimo teise, arba turi būti atliekamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas padalijant žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir suformuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą (be pastatų) ir žemės sklypą Pastatui eksploatuoti. Tik suformavus žemės sklypą, reikalingą Pastatui eksploatuoti, arba parengus patikslintą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, kuriame būtų nurodyta sklypo dalis, reikalinga Pastatui eksploatuoti, galės perduoti patikėjimo teises į žemės sklypą ar jo dalį.

60. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu NŽT Anykščių skyriaus sprendimu, su skundu kreipėsi į NŽT, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

61. Pareiškėjas, remdamasis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu teigia, kad VĮ Turto bankas yra valstybinės žemės patikėtinis, kai žemė yra priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, todėl jam turi būti perduotas į Parduodamo turto sąrašą įtrauktas 39,44 ha Žemės sklypas, kuris, pareiškėjo teigimu, reikalingas Pastatui eksploatuoti, taip pat atsakovas turi atlikti Apraše nustatytus veiksmus.

62. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, nustatančios valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektus (patikėtinius), 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai yra: Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (Žemės įstatymo 7 str. 11 d.).

63. Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. <...>; Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. <...>.

64. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o to paties straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

65. Pažymėtina, kad taisyklės, kurios nustato atitinkamas pareigas ir teises aukciono organizatoriui (šiuo atveju pareiškėjas) bei NŽT žemės sklypų, priskirtinų aukciono būdu parduodamiems statiniams, formavimo srityje, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše. Šio Aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.

66. Aprašo 6 punkte numatyta, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami ir išnuomojami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (toliau – valstybinės žemės sklypai) <...>. Aprašo 7 punkte numatyta, kad žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas) rengimo pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus organizatorius yra aukciono organizatorius, žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimą finansuojantis savo lėšomis. Aprašo 12 punkte numatyta, kad aukciono organizatorius, prieš pradėdamas organizuoti aukcioną, kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovą su prašymu priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą, priskirtą nekilnojamajam turtui (jeigu žemės sklypas nesuformuotas), nustatyti servitutus, kai to reikia, ir išduoti pažymą, ar kaimo teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Prie prašymo pridedamas žemės sklypo planas ir žemės sklypo kadastro duomenų byla.

67. Aprašo 13 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 2 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos atlieka šiuos veiksmus: 13.1. priima sprendimą suformuoti žemės sklypą – patvirtinti jo kadastro duomenis (jeigu žemės sklypas nesuformuotas); 13.2. nustato žemės sklypo dalies, kurios reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, dydį, jeigu nekilnojamąjį turtą sudaro statinio ar įrenginio dalis arba žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai (jeigu ne visi žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (jų dalys) parduodami); 13.3. nustato žemės sklypo servitutus (jeigu servitutai nenustatyti); 13.4. parengia pažymą, ar kaimo teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 13.5. išduoda pažymą, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis yra reikalingas įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, ir nurodo valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) patikėtinį – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją. Aprašo 14 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus (duomenis) pateikia aukciono organizatoriui.

68. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, nustatančio valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, t. y. valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

69. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjo patikėjimo teise valdomas nekilnojamas turtas – Pastatas, yra 39,44 ha ploto, tuo tarpu Pastato bendras plotas yra 619,62 kv. m, užstatytas plotas – 493 kv. m. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde teigia atsakovas ir patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, 39,44 ha ploto Žemės sklypas buvo suformuotas ne Pastatui eksploatuoti, bet Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stočiai, kurios pagrindinė veiklos rūšis – agrarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai, mokslo tiriamiesiems darbams ir žemės ūkio veiklai vykdyti. Utenos apskrities viršininko 2001 m. vasario 21 d. įsakyme Nr. 10-04-30 nėra nurodoma, jog žemės sklypas skirtas būtent Pastato eksploatacijai.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad Pastatui, kurio paskirtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis – kita, nusidėvėjimo procentas – 70, eksploatuoti pagal viešajame registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nereikalingas visas 39,44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, šis sklypas buvo skirtas žemės ūkio veiklai, agrarinių mokslų darbams, todėl atsakovai pagrįstai skundžiamuose sprendimuose atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

71. Be to, kaip procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovas ir patvirtina byloje esantys įrodymai, žemės sklype yra IV kategorijos vietinės reikšmės savivaldybės viešasis kelias Nr. A-93 (Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. I-TS-256, kuriuo patvirtinta Anykščių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema). Todėl šiuo atveju sutiktina su atsakovo teiginiais, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu patvirtinimo", 22 punktu, žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėtų būti formuojami du atskiri žemės sklypai. Nors šios aplinkybės skundžiamuose sprendimuose atsakovai ir nenurodė, tačiau tai papildomai pagrindžia jų poziciją.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, skundžiamų sprendimų turinį, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl nepagrįstai juos panaikino ir įpareigojo NŽT Anykščių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. prašymą.

73. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

74. Tačiau akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

75. Įvertinus skundžiamų sprendimų turinį akivaizdu, kad juose nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą bei teisės aktų nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovas netenkindamas pareiškėjo prašymo, nurodyta, kada pareiškėjo prašymas galėtų būti tenkinamas, išdėstyta sprendimų apskundimo tvarka. Turint omenyje, kad pareiškėjas yra valstybės įmonė, veikianti valstybės turto valdymo srityje, joje dirba ir teisininkai, tai jam keliami aukštesni administracinių aktų suvokimo reikalavimai nei vidutiniškai išsilavinusiam fiziniam asmeniui. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai bei pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra nepagrįsti. Esami skundžiamų sprendimų trūkumai nėra esminiai ir nesutrukdė pareiškėjui suprasti atsakovo valią, jo atsisakymo veikti pareiškėjo pageidaujamu būdu motyvus ir neapribojo pareiškėjo teisių kreiptis į teismą.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, kurio 1.17 punktu pakeitė šio sąrašo 2.16.20 papunktį nurodydama – Daržinė 1J1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 619,62 kv. m, (duomenys neskelbtini), t. y. į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtraukdama tik Pastatą be žemės sklypo.

77. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodyti teiginiai, susiję su žemės sklypo valdymu, naudojimu ir disponavimu patikėjimo teise bei įpareigojimu NŽT perduoti žemės sklypą VĮ Turto bankui pagal Parduodamo turto sąrašą, taip pat kiti argumentai, susiję su skundžiamų atsakovo sprendimų pagrįstumu bei atitikimu VAĮ nuostatoms, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 28 pakeistam Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašui, nagrinėjamu atveju tapo nereikšmingi.

78. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė