d335cf2f-cac0-4b60-b3c8-596fc4fcc7db · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-662-309/20132Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00616-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus (toliau - TelÅ¡ių apskr.

VPK Akmenės r. PK VPS) atstovo apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo P. T. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta nuobauda – 1250 Lt (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones keturių mėnesių laikotarpiui, n u s t a t ė :

P. T. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 4 d., 6.38 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,53 promilės girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ ir padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . TelÅ¡ių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti  Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimÄ ir P. T. skirti nuobaudÄ pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.Skunde nurodo, kad TelÅ¡ių apskr.

VPK Akmenės r. PK VPS nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , netinkamai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, taip pat pažeidėjo požiÅ«rį į eismo saugumÄ , nevertino asmens nerÅ«pestingumo kaip sunkinančios aplinkybės, kaip nesugebėjimo planuoti darbo ir laisvalaikio, dėl ko nepagrįstai pritaikius ATPK 301 straipsnį paskirta Å¡velnesnė nuobauda, nei numato įstatymas už vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.Pasak apelianto, P. T., vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,53 promilių) girtumas, padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Kalbant apie asmens girtumo bÅ«klę, jo apsvaigimo laipsnį, pažymi, kad įstatymo leidėjas įvertinęs kompetentingų sveikatos apsaugos srities specialistų nuomonę, pagrįstai nustatė maksimaliÄ 0,40 promilių girtumo bÅ«senÄ , kai transporto priemonės vairuotojas dar gali vairuoti transporto priemonę, ir apsvaigimas, virÅ¡ijantis maksimaliÄ jÄ leidžiamÄ 0,40 promilės ribÄ vertinamas kaip nebetinkamas saugiai vairuoti transporto priemonę, kadangi jau akivaizdžiai prarandami arba sulėtėja saugiam vairavimui reikalingi refleksai.Apeliantas teigia, kad Akmenės rajono apylinkės teismas pripažino lengvinančia aplinkybe P. T. nuoÅ¡irdų gailėjimasi, tačiau vertinant pagal Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. ATP-1097-245/2013, lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoÅ¡irdus gailestis, padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ ir jame dalyvavusius asmenis.

NuoÅ¡irdus gailestis nėra savitikslis dalykas - jis turi rodyti aiÅ¡kų asmens požiÅ«rį (smerkimÄ ) į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimÄ , be to, nuoÅ¡irdus gailėjimasis gali bÅ«ti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pažeidimas iÅ¡aiÅ¡kintas ne P. T. iniciatyva, o policijos pareigÅ«nų, einančių jiems pavestas pareigas, iÅ¡ ko galima teigti, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimÄ , o ne dėl to, kad jį padarė.

Be to, teismas minimame nutarime nurodė, kad tiki P. T. nuoÅ¡irdumu, tiki, kad pažeidimas atliktas dėl nerÅ«pestingumo, kadangi sėsdamas vairuoti transporto priemonę, P. T. teigimu, jis jautėsi blaivus, todėl nepakankamai įvertinęs savo sveikatos bÅ«klę ir padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Apeliantas pažymi, kad eismo saugumas, kaip ir vieÅ¡asis saugumas yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių ir įgyvendinant valstybės politikÄ Å¡ioje srityje vairuotojui tenka didelė atsakomybės dalis už saugų eismÄ , kai Å¡is dalyvauja kelių eisme, o tai darydamas privalo atsakingai įvertinti realiÄ grėsmę eismo saugumui, kuriÄ kelia vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio (pasak alkoholio vartojimÄ , jo poveikį organizmui ir pasiÅ¡alinimÄ apraÅ¡ančių Å¡altinių, transporto priemonės vairuotojui, kuriam nustatoma nuo 0,2 iki 0,5 promilės girtumas, darosi sunkiau įvertinti judančius Å¡viesos Å¡altinius, darosi sunkiau įvertinti atstumÄ iki prieÅ¡ais atvažiuojančios transporto priemonės, sunkiau įvertinti transporto priemonių gabaritus kelyje, norisi vairuoti rizikingiau, vairuotojas nebesilaiko saugaus atstumo, iÅ¡gėrus 200 g., degtinės, draudžiama vairuoti transporto priemonę 10-12 valandų).

Nagrinėjamu atveju P. T. dirba vairuotoju, tai yra jo kasdienė veikla, todėl Å¡is eismo dalyvis turėtų ypatingai atsargiai vertinti galimybę vairuoti, kai prieÅ¡ tai vartojo alkoholio, nes už įstatymo pažeidimÄ bÅ«tent dėl to neabejotinai iÅ¡kyla neigiamo poveikio priemonės, kurios paliečia ne tik jį, bet ir jį supančiÄ aplinkÄ , ir čia pažeidėjo veikla negali bÅ«ti įvardijama nerÅ«pestingumu, dėl ko atsirastų teisinis pagrindas Å¡velninti atsakomybę už įstatymo pažeidimÄ , kaip ir tai, kad pažeidėjas padarė pažeidimÄ , nežinodamas, kad jį daro, tiesiog, kadangi jis jautėsi blaivus.Teismas, analizuodamas P. T. asmens baustumo pažymÄ atkreipė dėmesį, kad asmuo yra baustas už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , važiuojant neprisisegus saugos diržu, vairuojant techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, pažymėjo, kad tai nebegaliojančios administracinės nuobaudos.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visos Å¡ios nors ir nebegaliojančios administracinės nuobaudos, yra objektyvÅ«s, asmenį charakterizuojantys duomenys, iÅ¡ ko matyti atsainus P. T. požiÅ«ris į eismo saugumÄ .Apelianto nuomone, apibendrinus tai kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad nebuvo jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, privertusių P. T. vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, taip pat neigiamas poveikis, atsiradęs po įstatymo pažeidimo laikytinas natÅ«raliu, kadangi jis kyla iÅ¡ paties pažeidėjo atliktos įstatymo uždraustos veikos, taip pat mano, jog argumentas, dėl nuobaudos Å¡velninimo, kadangi asmens girtumas buvo nežymiai virÅ¡ijantis leistinÄ normÄ nėra pakankamas ir pagrįstas, nes kaip jau minėta tekste, asmens girtumas nuo 0,2 iki 0,5 promilės jau sukelia žmogaus psichikos pakitimus, kurie neabejotinai neigiamai veikia transporto priemonės vairuotojo gebėjimus saugiai vairuoti, iÅ¡ ko kyla reali grėsmė žymiai platesniam eismo dalyvių ratui nei pažeidėjÄ supanti aplinka, ir bÅ«tent tai nesudaro sÄ lygų Å¡velninti atsakomybę vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, už vieno Å¡iurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimo atlikimÄ , vien dėl to, kad asmens apsvaigimas sustabdymo metu buvo nežymiai virÅ¡ijantis maksimaliÄ leidžiamÄ normÄ .

Taikant poveikio priemones už įstatymo pažeidimus, analogiÅ¡kais atvejais, be abejonės turėtų bÅ«ti iÅ¡laikytas ir lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas.Apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliaciniu skundu neginčijamas P. T. kaltės klausimas, tačiau keliamas nuobaudos individualizavimo ir ATPK 301 straipsnio pagrįstumo klausimas.

Atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.  IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad P. T. paskirta 1250 Lt bauda, remiantis ATPK 301 straipsniu, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , atsižvelgė į tai, kad P. T. nustatytas 0,53 promilių girtumas nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ ribÄ , kad pažeidimÄ padarė dėl nerÅ«pestingumo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino, kad P. T. dirba vairuotoju, charakterizuojamas teigiamai, gyvena su sutuoktine, dukra, anÅ«ke bei globotine, kad jo sutuoktinei B. T. nustatytas 35 proc. darbingumas, kad P. T. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, pripažinta nepagrįstai, nes P. T. padarytas pažeidimas buvo iÅ¡aiÅ¡kintas ne P. T. iniciatyva, o policijos pareigÅ«nų, einančių jiems pavestas pareigas, iÅ¡ ko galima teigti, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimÄ , o ne dėl to, kad jį padarė.Teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ ir jame dalyvavusius asmenis.

Taigi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėtųsi dėl padaryto pažeidimo arba padėtų iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ ir jame dalyvavusius asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ laikoma, kai asmuo pats savanoriÅ¡kai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę.

Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291/2011). Pastebėtina, kad Å¡iuo atveju kaltininkui nėra keliama pareiga praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms apie paties padarytÄ pažeidimÄ , kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum.

Precedentinis teisės aiÅ¡kinimo metodas reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kintis tikrÄ jÄ teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiÅ¡kinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, t. y. į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panaÅ¡ia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-76/2012).

Apelianto cituojamoje Kauno apygardos teismo nutartyje byloje Nr. ATP-1097-245/2013, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo suraÅ¡ymo metu nenurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi, nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti padaryto pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad P. T. suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ policijos pareigÅ«nams nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes bei, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino P. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte.  Apeliacinės instancijos teismas, įvertina tai, kad yra P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai, kad praeityje nebuvo baustas dėl bÅ«nant neblaiviam padarytų pažeidimų, taip pat nebuvo baustas už itin Å¡iukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Aplinkybė, kad automobilį vairavusiam P. T. nustatytas alkoholio promilių kiekis (0,53 promilės, pritaikius 5% paklaidÄ â€“ 0,5035 promilės) nedaug virÅ¡ijo lengvo neblaivumo (girtumo) laipsnį rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad P. T. rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri savo sutuoktinę B. T., kuriai nustatytas 35 % darbingumo lygis, kad Å¡eimoje augina globotinę G. B.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra iÅ¡skirtinių aplinkybių kompleksas, rodančių, jog minimalios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir taikant Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Taigi įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011).

Teismo nuomone, Å¡iuo atveju paskirta 1250 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, nėra simbolinė, sukels atitinkamus neigiamus padarinius administracinį teisės pažeidimÄ padariusiam asmeniui ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimÄ P. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai pritaikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skyrė administracinę nuobaudÄ , kuri nėra per Å¡velni ir atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl priimto nutarimo keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                             Zigmas Kavaliauskas