d33592a7-9073-4f0b-9bb7-1bd1ca3c8f60 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38259-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.2.6, 1.1.8.1.1, 2.4.6.3.1, 2.4.6.3.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nuteistajam T.

K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T.

K. priteista D. J. 2 000,00 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti, o R. Å . 1 053,49 Eur (vienas tÅ«kstantis penkiasdeÅ¡imt trys eurai 49 ct) turtinei ir 1 000,00 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: T. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė žmogų, t. y. jis 2015 m. liepos 8 d., apie 22.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio Biržuose, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, smÅ«giuodamas rankomis, kojomis, plyta, koja trypdamas nukentėjusiosios galvÄ bei Å¡okinėdamas ant jos, sudavė ne mažiau kaip 51 smÅ«gį nukentėjusiajai B.

J., padarydamas jai krÅ«tinkaulio, deÅ¡inės pusės 7, 8, 9 Å¡onkaulių lūžius, pavirÅ¡inį kepenų įplyÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos srityje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, abiejose plaÅ¡takose, pilve, juosmens srityje, abiejose Å¡launyse, abiejose blauzdose, nugaros srityje, odos nubrozdinimus kakle, krÅ«tinės lÄ stos srityje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, abiejose Å¡launyse, abiejų kelių srityse, abiejose blauzdose, muÅ¡tines žaizdas deÅ¡iniame dilbyje, kairėje Å¡launyje, muÅ¡tinę traiÅ¡kytÄ Å¾aizdÄ kairės plaÅ¡takos 3-io pirÅ¡to srityje, kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos, pilvo, nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose, galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, odos nubrozdinimus pakauÅ¡inėje srityje, deÅ¡inėje momeninėje srityje, kairio užausio srityje, abiejų ausų srityse, kaktoje, nosies srityje, abiejų skruostų srityse, smakre, muÅ¡tinėmis žaizdomis kaktoje, abiejų lÅ«pų srityse, kraujosruvomis abipus kaktinių ir smilkininių sričių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, dėl to kraujui iÅ¡siliejus po kietuoju, minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius bei iÅ¡sivysčius galvos smegenų suspaudimui B.

J. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, tokiu bÅ«du tyčia, suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu muÅ¡imu ir daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias, itin žiauriai nužudė B. J..Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl B. J. nužudymo pripažino nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, labai gailisi padaręs šį nusikaltimÄ . Nusikaltimui padaryti įtakos turėjo jo neblaivumas, dėl kurio nesuvokė savo veiksmų.

Nors pirmosios instancijos teismas įvertino jo jaunÄ amžių, nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , tačiau nepritaikė jokių BK straipsnių, lengvinančių jo atsakomybę. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir sutiko su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais. Taip pat praÅ¡o įvertinti laikÄ , kurį jis praleido Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aplinkybę, kad Å¡ioje įstaigoje jis charakterizuojamas teigiamai ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę.Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį – pripažinti T.

K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, ir paskirti jam penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ ir nepagrįstai nepripažino T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad B. J. nužudymÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas. Teismas nuosprendyje tinkamai nemotyvavo savo sprendimo Å¡ios aplinkybės nepripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nepagrįstas Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepripažinimas nulėmė, kad nuteistajam T. K. buvo paskirta neteisinga, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė. Apeliantės vertinimu, visos teismo nurodytos ir įvertintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nuteistojo asmenybės pavojingumas, tai, kad jis praeityje buvo tris kartus teistas už plėšimus, kad jis kvalifikuotÄ nužudymÄ Ä¯vykdė praėjus tik devyniolikai dienų po to, kai baigė atlikti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dėl to T.

K. turėjo bÅ«ti paskirta griežtesnė, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sankcijos vidurkį virÅ¡ijanti bausmė. Juo labiau kad apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis šį nusikaltimÄ padarė spontaniÅ¡kai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. K. ir praeityje administracine tvarka buvo baustas už chuliganiÅ¡kus veiksmus prieÅ¡ B. J.. Be to, pats nusikaltimo padarymo bÅ«das ir trukmė rodo, kad veika nebuvo spontaniÅ¡ka. Nukentėjusioji buvo muÅ¡ama ilgÄ laiko tarpÄ , suduodant smÅ«gius rankomis, kojomis, plyta, trypiant nukentėjusiÄ jÄ ir Å¡okinėjant ant jos kojomis.

Tai rodo, kad T. K. veiksmai buvo kryptingi, padaryti siekiant kuo sunkiau sužaloti nukentėjusiÄ jÄ .Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Pagrindiniai nuteistojo T.

K. apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas suÅ¡velninti bausmę, yra tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, pripažino civilinius ieÅ¡kinius, be to, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos jis yra charakterizuojamas teigiamai, o nusikaltimui padaryti įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino T.

K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsižvelgė į jÄ skirdamas bausmę. Dar kartÄ atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir dėl to Å¡velninti apeliantui paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismas nustatė ir vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, vadovaujantis BK 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir suformuota teismų praktika, savanoriÅ¡kas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, paÅ¡alinanti asmens pakaltinamumÄ ir kaltę, Å¡velninanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Skirdamas bausmę T. K., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, kurio padariniai negrÄ Å¾inami – itin žiauriai atimta žmogaus gyvybė.

Skiriant bausmę įvertinta ir apelianto asmenybė – T. K. anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo. Vien tos aplinkybės, kad šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija jį charakterizuoja teigiamai, jis pripažino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje išimtinai numatyta tik laisvės atėmimo bausmė be jokių alternatyvų.

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, kuriame numatyta galimybė skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, nuostatų, nes nėra Å¡iame straipsnyje nustatytų jo taikymo sÄ lygų visumos. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pažymėtina, kad spendžiant klausimÄ dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ , turi bÅ«ti įvertinami bylos duomenys, apibÅ«dinantys tiek kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek kaltininko asmenybę.

Kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų, nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nei nuteistÄ jį, nei padarytÄ veikÄ . Nuteistojo asmenybė charakterizuojama neigiamai, o duomenys, apibÅ«dinantys pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo – nukentėjusioji B. J. nužudyta itin žiauriai, rankomis ir kojomis suduodant ne mažiau kaip 14 smÅ«gių (trauminių poveikių) nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , ir 37 smÅ«gius į kitas kÅ«no vietas.

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo ir Å¡velninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. PrieÅ¡ingai, įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas griežtinti nuteistajam T. K. paskirtÄ , BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos sankcijos vidurkį atitinkančiÄ keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Prokurorė yra teisi savo apeliaciniame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad jis BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir nepagrįstai skyrė jam Å¡io straipsnio sankcijos vidurkį atitinkančiÄ laisvės atėmimo bausmę. BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeisto BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte buvo nustatyta nauja atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veikÄ padarė recidyvistas.

T. K. nukentėjusiÄ jÄ B. J. nužudė 2015 m. liepos 8 d., t. y. jau įsigaliojus minėtoms baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamajame akte buvo nurodytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kad T. K. nukentėjusiÄ jÄ B. J. nužudė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ir kad Å¡iÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl T.

K. nepripažįsta pavojingu recidyvistu, pripažino, jog nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Teismas taip pat pripažino kaltinamajame akte nurodytÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra iÅ¡dėstyta jokių motyvų, kodėl nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teismų praktika, ankstesnis teistumas yra kaltininkÄ apibÅ«dinanti aplinkybė, o asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimÄ (jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas), yra laikomas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. anksčiau teistas tris kartus už plėšimus (BK 180 straipsnio 1 dalis), teistumai už Å¡iuos nusikaltimus nėra iÅ¡nykę. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ nusikaltimÄ padarė praėjus 19 dienų po to, kai baigė atlikti ankstesniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ areÅ¡to bausmę.

Pagal baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus teismas sprendimo pripažinti asmenį recidyvistu nepriima, o asmuo, atitinkantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiesiog yra laikomas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiÄ jÄ B. J. nuteistasis T. K. itin žiauriai nužudė bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistas. Å i nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte buvo nurodyta, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsižvelgti skirdamas jam bausmę.

Tačiau skundžiamame nuosprendyje Å¡i bausmės dydžiui reikÅ¡minga aplinkybė teisiÅ¡kai neįvertinta. To nepadaręs apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė T. K. neteisingÄ bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 dalys), dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, o nuteistajam skirtina griežtesnė bausmė.Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat teisingai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog T.

K. nusikalstamÄ veikÄ padarė spontaniÅ¡kai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. K. ir praeityje administracine tvarka buvo baustas už chuliganiÅ¡kus veiksmus prieÅ¡ B. J.. Nusikaltimo metu nukentėjusioji buvo muÅ¡ama ilgÄ laiko tarpÄ , su pertraukomis, suduodant smÅ«gius rankomis, kojomis, plyta, trypiant nukentėjusiÄ jÄ ir Å¡okinėjant ant jos kojomis. Tai rodo, kad T. K. veiksmai buvo kryptingi, padaryti siekiant kuo sunkiau sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , sukelti jai skausmÄ . Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, iÅ¡skyrus atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvimÄ , todėl nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų kolegija nekartoja.

Pažymėtina tik tai, kad byloje yra nustatyta ne viena, o dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių viena (veikÄ padarė recidyvistas) parodo neigiamas T. K. asmenines savybes, t. y. jo polinkį nusikalsti, sistemingÄ visuomenėje nusistovėjusios tvarkos nepaisymÄ . Å ios aplinkybės ir tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas pagal BK 61 straipsnio prasmę duoda pagrindÄ teismui skirti nuteistajam prokurorės apeliaciniame skunde praÅ¡omÄ vieneriais metais didesnę nei BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos sankcijos vidurkis bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti.Pripažinti T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).T. K., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , paskirti penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                                        Svajūnas Knizleris                                                                                                                                     Aloyzas Kruopys