d333121e-244b-4618-9908-0600a94a07b3 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-519/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46310-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.5.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.9.1.; 1.2.4.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 1 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjui advokatui Petrui Simėnui,nuteistajam T.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. Å . pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 242 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu T.

Å . paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su 2017 m. balandžio 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 16 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas. Priteista iÅ¡ T. Å . 84,58 Eur žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. T. Å . nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) k., V. K. gyvenamajame name, tyčia nenustatytÄ skaičių kartų kumščiu sudavė į veidÄ ir pakaušį V. K., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimÄ veide, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.1.1. Be to, T. Å . nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, o bÅ«tent: nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., bÅ«damas nesuimtas, vengė atlikti 2017 m. balandžio 11 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-471/2017 jam paskirtÄ 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas 2017 m. birželio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, kol 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Å . praÅ¡o jam paskirti Å¡velnesnę bausmę, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Taip pat praÅ¡o paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du. 2.1. Teigia, kad nukentėjusysis be jokios priežasties jam pirmas du kartus sudavė ranka į veidÄ .

Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis atsistojęs pastūmė nukentėjusįjį, nuvirtusiam nukentėjusiajam V. K. sudavė 5–6 kartus kumščiu į galvos sritį ir išėjo. Apelianto teigimu, V. K. be jokios priežasties pradėjo pirmas prieš jį smurtauti, o jis nukentėjusiajam smūgius sudavė gindamasis. Nurodo, kad apylinkės teismas į jo nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Taip pat apylinkės teismas neįvertino liudytojo A. Š. parodymų. 2.2. Apelianto teigimu, jam inkriminuota veika dėl nukentėjusiojo V.

K. sužalojimo turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 139 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.2.3. Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų bÅ«ti pripažintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 2.4. Nurodo, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino aplinkybes, kodėl nevykdė Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teigia, jog jis susirado darbÄ (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡važiavo ten dirbti.

Apie priimtÄ apygardos teismo sprendimÄ jis nieko nežinojo. Teigia, kad jis gyveno pas tėvus iki 2017-08-20, jokių praneÅ¡imų iÅ¡ teismo, policijos jis negavo. Sutinka, kad 2017-09-11 atvykus policijos pareigÅ«nams jis iÅ¡Å¡oko per langÄ , tačiau taip pasielgė dėl to, jog dar nebuvo gavęs atlyginimo už darbÄ (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus tai, kad jis savo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo pripažįsta visiÅ¡kai ir gailisi, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis T. Å . ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo T. Å . apeliacinis skundas atmetamas 4. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nuteistojo suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).5.

Nuteistasis T. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad dėl nukentėjusiojo V. K. sužalojimo jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 139 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.5.1. Pažymima, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis – skirtingos pasekmės. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau Taisyklės). Taisyklių 1 skyriaus 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Å¡iuo teisės aktu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punktu, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių 3 skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (taisyklių 7.1 punktas). 5.2.

Byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais – paties nuteistojo T. Å ., nukentėjusiojo V. K., liudytojų A. Å ., R. N. parodymais, specialisto iÅ¡vada bei kitais bylos duomenimis – nustatyta, kad nuteistojo T. Å . tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi T. Å . kyla atsakomybė už kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kurie buvo tiesiogiai nulemti jo nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes T. Å . veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, atmetamas kaip nepagrįstas.5.3.

Nepagrįstas nuteistojo skundo reikalavimas jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerÅ«pestingumas). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas reiÅ¡kia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal BK atitinkamÄ straipsnį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju teigti, jog T. Å . suduodamas nenustatytÄ skaičių kartų kumščiu nukentėjusiajam V. K. į veidÄ , nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nėra pagrindo. SmÅ«giuodamas nukentėjusiajam į veido sritį, nuteistasis negalėjo tikėtis, jog nesukels nukentėjusiajam atitinkamų sužalojimų. Å iuo atveju T. Å . veikė neapibrėžta tyčia – nuteistasis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

BÅ«tent tai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvinę pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams. Tai, kad T. Å . suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ bei sukeltas pasekmes, netiesiogiai patvirtina jo elgesys po incidento. Nuteistasis T. Å . parodė, jog jis telefonu kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė ir su juo susitaikė, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ , jog naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.5.3.1.Ä®vertinus aptartas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta, todėl nuteistojo praÅ¡ymas dėl nukentėjusiojo V.

K. sužalojimo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atmestinas.

6. Nuteistojo praÅ¡ymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atmestinas, kadangi Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir pripažinta.6.1. Nuteistasis T. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 1 dalies 5, 6, 9 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teigdamas, kad V. K. be jokios priežasties pradėjo pirmas prieÅ¡ jį smurtauti, o jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam gindamasis. 6.2.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.6.2.1.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).6.2.2.

IÅ¡ paties apelianto, liudytojo A. Å . duotų parodymų matyti, kad nukentėjusysis be jokios priežasties pirmas sudavė T. Å . smÅ«gį į veidÄ , o tada T. Å ., kuris sėdėjo ant kėdės, atsistojo ir V. K. pastÅ«mė, Å¡iam nugriuvus, T. Å . daug kartų kumščiu lovoje gulinčiam V. K. sudavė į veidÄ ir galvÄ . Nukentėjusysis V. K. parodė, kad dėl iÅ¡gerto alkoholio jautėsi apsvaigęs ir gerai aplinkybių nebeprisimena, bet pamena, kad T. Å . kumščiu jam sudavė ne mažau kaip penkis kartus į galvÄ , veidÄ ir pakauÅ¡io sritį.

Ar jis tuo metu sėdėjo ar stovėjo, neprisimena. Ar nuo suduotų smÅ«gių nugriuvo ar ne, taip pat neprisimena, bet prabudo jau (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ä®vykio metu kartu buvusi liudytoja R. N. patvirtino, jog begeriant alų V. K. namuose įvyko muÅ¡tynės ir ji matė kaip T. Å . pradėjo muÅ¡ti V. K. gulintį ant lovos, mušė suduodamas kumščiais į veidÄ . 6.2.3. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju T.

Å . veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Minėtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam V. K. sudavus smÅ«gį nuteistajam T. Å . į veidÄ , T. Å . pastÅ«mė nukentėjusįjį, kuris nugriuvo ant lovos. Å iuo atveju pavojingas kėsinimasis, nukentėjusiojo panaudotas fizinis smurtas prieÅ¡ T. Å ., jau buvo atremtas ir aiÅ¡kiai T. Å . nebuvo reikalo gintis ir smÅ«giuoti ant lovos gulinčiam ir visiÅ¡kai nesiprieÅ¡inančiam nukentėjusiajam. Taigi akivaizdu, kad pavojingo kėsinimosi nebuvo ir T.

Å . veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobÅ«džio. Dėl to apelianto versija, kad jis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius gindamasis, atmetama.6.2.4. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija, nėra pagrindo pripažinti T. Å . atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ar veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).7.

Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau jis anksčiau teistas septynis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, probacijos laikotarpiu nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į tai, jog jis jauno amžiaus, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažino tai, kad V. K. sužalojo bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).7.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tai, kad T. Å . iÅ¡vadų iÅ¡ savo netinkamo elgesio nedaro, nesitaiso, prieÅ¡ingai, toliau daro nusikalstamas veikas, sprendžia, kad teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T.

Å . už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmes, dydžiu didesnes nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes. Spręsti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ T. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiÅ¡kiai per griežtos ar neproporcingos nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui, ar, kad per jam paskirta subendrinta bausmė yra griežta ir neproporcinga, teisinio pagrindo nėra, juolab, kad bendrinant už pavienes veikas paskirtas bausmes, buvo parinktas palankesnis nuteistajam bausmių subendrinimo bÅ«das – bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du.

Be to, nuteistajam T. Å ., vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

8. Nuteistojo praÅ¡ymas paskirtas bausmes bendrinti apėmimo bÅ«du yra nepagrįstas. T. Å . padarytos nusikalstamos veikos nei labai skiriasi pagal pavojingumÄ , nei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius, o tuo labiau jam nėra paskirtas laisvės atėmimas deÅ¡imčiai metų ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nesant bent vienos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytos sÄ lygos bausmės negali bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«dų, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė bausmių apėmimo bendrinimo bÅ«do.9.

Taip pat nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimÄ bendrinant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi nusikalstamas veikas nuteistasis padarė atlikdamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, bausmės jam teisingai subendrintos BK 64 straipsniu, kuris bausmių bendrinimo apėmimo bÅ«do nenumato.10. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Å . praÅ¡o jam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę. 10.1.

BK 62 straipsnis reglamentuoja Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sÄ lygas. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju, T. Å . savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamas veikas, žalos Valstybinei ligonių kasai nėra atlyginęs. Taigi Å¡iuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų.10.2. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Kaip matyti iÅ¡ įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi bÅ«ti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu, nuteistajam T. Å . yra nustatyta tik viena tokio pobÅ«džio aplinkybė. Be to, nagrinėjamu atveju, nėra ir kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sÄ lygų.10.3. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sÄ lygų, Å¡velnesnės bausmės skyrimas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, yra negalimas.11.

Å velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, remiantis jo apeliacinio skundo teiginiais, jog jis susirado darbÄ (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡važiavo ten dirbti, jog jis nežinojo apie priimtÄ apygardos teismo sprendimÄ , praneÅ¡imų iÅ¡ teismo, policijos negavo, jog 2017-09-11 atvykus policijos pareigÅ«nams jis iÅ¡Å¡oko per langÄ dėl to, jog nebuvo dar gavęs atlyginimo už darbÄ (duomenys neskelbtini), nėra jokio objektyvaus pagrindo.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo T.

Å . apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                            Nijolė Matuzevičienė  Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                           Virginija Žindulienė