d331b065-47d4-445a-8edb-109e8237fe52 · Plungės apylinkės teismas

?Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-38-1054/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16985-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.1 (S) PLUNGĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS N U O S P R E N D I S LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU 2022 m. sausio 28 d. Skuodas Plungės ap­y­lin­kės tei­smo Skuodo rÅ«mų tei­sė­ja Giedrė Kandratavičienė, sek­re­to­riau­jant teismo posėdžių sekretorei Linai Staniuvienei, da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui R.

G., kaltinamajam M. G. ir jo gynėjui advokatui V. K., kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei J. P., nukentėjusiajam R. L., nukentėjusiojo T. M. atstovui advokatui R. G., vieÅ¡ame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iÅ¡­nag­ri­nė­jo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ , ku­rio­je M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, studentas, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : M. G. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų tyčia rankomis sudavė T.

M. ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į galvÄ , abiem parkritus ant žemės ir grumiantis, jis rankomis sudavė nukentėjusiajam T. M. ne mažiau kaip du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , vienÄ smÅ«gį į nugarÄ , apkabinęs rankomis nukentėjusiojo T. M. kaklÄ , šį lenkė į Å¡onÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imÄ ir žaizdÄ , kaklo sumuÅ¡imÄ ir deÅ¡inės rankos rieÅ¡akaulio (laivelio) lūžį, kas dėl rieÅ¡akaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, ten pat, veikdamas bendrininkų grupe su V. S., pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė nemažiau kaip po vienÄ smÅ«gį R. L. į galvÄ , ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ ir ne mažiau kaip po du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo T.

M.. V. S. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, veikdamas bendrininkų grupe su M. G., dėl menkavertės priežasties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, kai M. G. mušė T. M., stumdė R. L., po to V. S. ir M. G. veikdami bendrai pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį R. L. į galvÄ , ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ ir ne mažiau kaip po du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis M. G. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, sutiko duoti parodymus, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta pilnai savo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuotų nusikalstamų veikų, galisi ir atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, pripažįsta savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir visus sužalojimus, kuriuos padarė T. M.. Parodė, kad kartu su D.

B., M. J., G. P. ir V. S. nusprendė iÅ¡ Kauno vykti į Å ventÄ jÄ , nuvykę apsistojo M. J. močiutės bute. Vėliau nusprendė eiti pasivaikščioti link jÅ«ros, jiems einant gatve iÅ¡ paskos ėjo nepažįstami du vyrai, jie pradėjo mėtyti replikas apie „vorus“. Kaltinamasis parodė, kad vėliau priėjo autobuso stotelę, vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų pasidėjo kuprinę ir agresyviai pradėjo eiti link jų, jis pasimetė ir sudavė nukentėjusiajam T. M. smÅ«gius, tiksliai negali atsakyti kur ir kiek, galėjo bÅ«ti 10 smÅ«gių, pripažįsta kaltinime nurodytus smÅ«gius.

Kas vyko su kitu nukentėjusiuoju R. L., negali pasakyti, nes nematė, tuo metu buvo susiėmęs su T. M.. Kaltinamasis parodė, kad yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajam ir įsipareigojo likusiÄ Å¾alÄ atlyginti T. M. dalimis pagal pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ . Parodė, kad Å¡iuo metu studijuoja ir dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje nuotoliniu bÅ«du. Kaltinamasis V. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, sutiko duoti parodymus, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kaltinamasis parodė, kad pripažįsta pilnai savo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuotos nusikalstamos veikos, galisi, atlygino 300 Eur žalÄ nukentėjusiajam T. M.. Pamena, jog važiavo į Å ventÄ jÄ , jis, G. P., M. G., M. J., D. B., ketino apsistoti M. J. močiutės bute. Nuvykę į Å ventÄ jÄ , išėjo pasivaikščioti link jÅ«ros, eidami sutiko du vaikinus, kaip įvyko konfliktas nelabai atsimena, tik atsimena, kad stambesnis vaikinas pametė kuprinę ir pradėjo eiti link jo, atsimena, kad susikibo su R.

L.. Šiuo metu dirba pakuotoju (duomenys neskelbtini), gailisi, kad taip pasielgė, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su T. M. grįžo iš žvejybos, buvo truputį išgėrę, su T. M. kalbėjosi. Jiems pasirodė, kad kaltinamieji pradėjo sekti juos, jie ėjo į autobuso stotelę, T. M. jį lydėjo. Pasidėjo kuprinę autobuso stotelėje ir pamatė, kad link jų pareina agresyviai nusiteikę jaunuoliai, taip ir įvyko konfliktas.

M. G. konfliktavo su T. M., jis su V. S.. Grumtynių metu jis susirietė į kamuoliukÄ ir nematė, kaip M. G. grumiasi su T. M., jam sužalojimų nebuvo, tik T. M. buvo įplėšta ausis, rieÅ¡as sužalotas. Nukentėjusysis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus geriau prisiminė negu dabar. Parodė, kad jis yra už T. M. mažesnis ir stambesnis. kaltinamajam M. G. pretenzijų neturiu, jis jam nieko nepadarė. Nukentėjusysis parodė, kad pretenzijų kaltinamiesiems M. G. ir V. S. neturi, sutinka susitaikyti ir nutraukti bylÄ .

Nukentėjusysis T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. L. buvo žvejyboje, vėliau R. L. palydėjo iki autobuso stotelės. Tuo metu prasilenkė su dviem jaunuoliais ir trimis merginomis, jie kažkÄ kalbėjo apie vorus, jie pasijuokė jaunuoliams apie vorus, po to jie pradėjo pykti ant jų. Jie su R. L. vėliau laukė autobusų stotelėje, iÅ¡ už kampo iÅ¡lindo vaikinas ir pradėjo kalbėti necenzÅ«riniais žodžiais. Pirmas link jo ėjo mažesnis, kiek jam sudavė smÅ«gių neprisimena, galėjo bÅ«ti tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte.

Kas vyko su R. L. nežino, nes nematė. Nukentėjusysis parodė, kad pretenzijų kaltinamiesiems neturi, sutinka su jais susitaikyti ir nutraukti bylÄ . Nukentėjusiojo T. M. atstovas teisiamojo posėdžio metu, atstovaudamas nukentėjusįjį, parodė, kad kaltinamasis V. S. atlygino T. M. 300 Eur žalÄ , M. G. atlygino 500 Eur žalÄ , dėl 2000 Eur žalos atlyginimo dalimis su M. G. yra sudarytas susitarimas, likusios dalies civilinio ieÅ¡kinio, t. y. 280 Eur, nukentėjusysis T. M. atsisako ir iÅ¡ M. G. bei V.

S. nereikalauja, atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis dėl Å¡ios sumos nukentėjusysis negalės, yra žinomos. Nukentėjusysis T. M. pretenzijų kaltinamajam V. S. neturi ir praÅ¡o V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Su kaltinamuoju M. G. yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo dalimis, todėl taip pat praÅ¡o kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymÄ . Nukentėjusiojo atstovas patikslino, kad turtinę 80 Eur žalÄ V. S. ir M. G. atlygino lygiomis dalimis, t. y. po 40 Eur, o neturtinę žalÄ V.

S. atlygino 260 Eur, M. G. atlygino 2460 Eur. Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 2 d. vyko į Å ventÄ jÄ kartu su M. J., D. M., V. S. ir G. P.. Nuvykę į Å ventÄ jÄ , apsistojo M. J. močiutei priklausančiame bute. Vėliau visi kartu nuėjo link pajÅ«rio pasivaikščioti, einant namo V. S. vis erzino merginas juokaudamas ir draugiÅ¡kai jas gÄ sdindamas su vorais, iÅ¡girdo balsus jiems už nugaros, atsisukus pamatė du vyrus, tai yra T. M. ir R. L., jie buvo su meÅ¡kerėmis, pasirodė neblaivÅ«s, minėti vyrai pradėjo kažkÄ jiems sakyti, kad „drÄ siau gÄ sdinkit merginas“.

Einant vyrams iš paskos, netoli buvo stotelė, link kurios pradėjo eiti greitesniu žingsniu, ten vyrai pasidėjo kuprines, atsisuko į jų pusę, greitesniu tempu ėjo link jų abu sugniaužę kumščius, lyg pasiruošę suduoti smūgius. Jis, norėdamas išvengti smūgio ir apimtas baimės, pradėjo gintis, todėl sudavė T. M. ranka, nepamena nei kiek kartų tiksliai, nei į kurias vietas smūgiavo, galiausiai nukrito ant žemės, T. M. buvo ant jo. Jis atsitraukė iš grumtynių, nes matė, kad V.

S. ir R. L. vienas kitÄ laiko, atėjęs juos iÅ¡skyrė. R. L. bandė jam smogti, jis smÅ«gio iÅ¡vengė ir vienÄ kartÄ smogė ranka, tačiau tiksliai nepamena į kuriÄ vietÄ . V. S. smÅ«gių jam matant nesudavė nei vieno, nebent juos atliko, kai jis nematė. Jis ir R. L. vienas nuo kito atsitraukė ir jis pradėjo bandyti žodžiais raminti R. L., tada jie visi greitai apsisuko ir nuėjo link M. J. močiutei priklausančio buto, kuriame buvo apsistoję (b. l. 184-188, t. 2). Kaltinamasis V. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, nurodė, kad parodymus duos vėliau, kadangi nori įsigilinti į įtarimo esmę (b. l. 14-16, t. 3).

Nukentėjusiojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., jam einant su draugu R. L. namo, (duomenys neskelbtini) netoli savo namų, prasilenkiant su dviem nepažįstamais vaikinais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Vėliau autobusų stotelėje, prie namo, (duomenys neskelbtini), prie jų pribėgo tie patys minėti vaikinai, kažkÄ jiems pasakė, vienas vaikinų, jau minėtas žemesnis vaikinas, Å¡viesesnių plaukų, rankomis sudavė jam į galvÄ ne mažiau 10 kartų, taip sukeldamas skausmÄ â€“ nuo Å¡ių suduotų smÅ«gių jam buvo sužalota ausis, skaudėjo veidÄ , galvos deÅ¡inę pusę.

Tada jis vaikinÄ apkabino rankomis ties juosmeniu ir vertė ant žemės, ketindamas jį parversti ir taip iÅ¡sivaduoti, bet ant žemės parkrito abu ir suduodami smÅ«gius vienas kitam į įvairias kÅ«no vietas, ant žemės ritinėjosi, kol vaikinas nuo jo atstojo. Jis smÅ«giavo į vaikinÄ gindamasis, į kur vaikinui pataikė bei kiek kartų, tikrai nežino. Jiems taip besigrumiant ant žemės, vaikinas jam rankomis sudavė į deÅ¡inę rankÄ ne mažiau 2 smÅ«gius, į nugarÄ vienÄ smÅ«gį, taip pat jiems besigrumiant ant žemės, vienu momentu vaikinas rankomis buvo apsikabinęs jo kaklÄ ir šį lenkė į Å¡onÄ , taip sukėlė jam skausmÄ .

Nuo visų minėtų suduotų smÅ«gių ir kaklo lenkimo jam buvo sukeltas skausmas. Atsigavo kai tų vaikinų Å¡alia jau nebuvo. Jo draugÄ mušė kitas vaikinas, aukÅ¡tesnis už pirmÄ jį, maždaug apie 1,80 m Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, tačiau kaip buvo sumuÅ¡tas jo draugas nematė, nes tuo metu pats grÅ«mėsi su kitu vaikinu. Dėl Å¡ių muÅ¡tynių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl patirtų sužalojimų buvo apžiÅ«rėtas medikų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

MuÅ¡tynių metu kelnių deÅ¡inėje kiÅ¡enėje turėjo įsidėjęs savo mobilų telefonÄ â€žSamsung A5“, po grumtynių pamatė, kad telefono ekranas yra suskilęs, dėl to jam padaryta 80 Eur turtinė žala (b. l. 86-89, t. 1). Nukentėjusiojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. gegužės 2 d., apie 23 val., po žvejybos su draugu T. M., einant link pastarojo namų PuÅ¡yno gatvėje, netoli jo namų prasilenkiant su dviem nepažįstamais vaikinais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas.

Vėliau jam turėjo važiuoti autobusas, todėl su draugu atsisėdo autobusų stotelėje prie namo, (duomenys neskelbtini), prie jų pribėgo tie patys minėti vaikinai, ir vienas vaikinų, jau minėtas žemesnis vaikinas, puolė link jo draugo, o aukÅ¡tesnis vaikinas puolė jį. Jis su tuo aukÅ¡tesniu vaikinu, susikibę rankomis, stumdėsi nesuduodami jokių smÅ«gių. Besistumdant pamatė ant žemės gulintį savo draugÄ , kuris grÅ«mėsi su žemesniu vaikinu ir iÅ¡kart, priėjęs prie jų, atplėšė tÄ Å¾emesnį vaikinÄ nuo draugo.

Tada Å¡is žemesnis su aukÅ¡tesniuoju vaikinu puolė jį, t. y. jie jam abu pakiÅ¡o kojas ir jį parvertė ant žemės. Suklupęs ant žemės, klÅ«pėdamas ant kelių, galvÄ lenkė prie žemės ir jÄ rankomis dengėsi. Kažkuris iÅ¡ vaikinų, gal abu, pats to nematė, nes rankomis dengėsi galvÄ , jam rankomis smÅ«giavo į galvÄ ir į galvÄ pataikė tris smÅ«gius. Kadangi rankomis dengėsi galvÄ , vienas tų vaikinų, gal abu, smÅ«giuodamas rankomis jam į kairę rankÄ sudavė ne mažiau du kartus, į deÅ¡inę – ne mažiau penkis kartus.

Suduodant jam smÅ«gius į galvÄ ir į abejas rankas juto skausmÄ (b. l. 72-75, t. 1). Liudytojos D. M. (B.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. gegužės 2 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele vykusiose muÅ¡tynėse dalyvavo M. G., o kas buvo antrasis asmuo nežino, jį vadino pravarde „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gegužės 2 d. su drauge M. J., M. G. ir jo draugu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, G., kuri yra M. draugė, iÅ¡važiavo į PalangÄ .

Å ventojoje apsigyveno M. močiutės bute, vakare visi išėjo pasivaikščioti prie jÅ«ros. Grįžtant atgal, prasilenkė su dviem žvejais. Jų vaikinai kažkÄ sureplikavo su tais vyriÅ¡kiais, nepamena, kÄ kuris kam sakė, bet vyriÅ¡kiai, juos aplenkę, nuėjo tiesiai, jie ėjo iÅ¡ paskos, kol priėjus jų namÄ , kuriame buvom apsigyvenę, ji atsistojo prie M. automobilio. Vaikinai su draugėmis nuėjo tiesiai link vyriÅ¡kių. Neilgai trukus, prie jos pribėgo verkdama M. ir kažkÄ sakė, nepamena kÄ , bet suprato, kad kažkas negerai vyksta.

Nubėgo link tos vietos, kur jie buvo nuėję. Kai nubėgo gatve už namo, ten pamatė M. rankomis susikabinusį su vienu iÅ¡ vyriÅ¡kių, su kÅ«desniu vyriÅ¡kiu – jie tuo metu stovėjo vienas į kitÄ susikabinę rankomis, pribėgusi įsiterpė tarp jų ir rankomis juos iÅ¡skyrė. Kaip vaikinai su vyriÅ¡kiais mušėsi to nematė, nes pribėgo tuo metu, kai jie stovėjo vienas į kitÄ Ä¯sikabinę. G. buvo netoli jų, tačiau kÄ pastaroji darė, ji neužfiksavo. Kai atskyrė M. su vyriÅ¡kiu, su vaikinais ir merginomis nuėjo namo į M. močiutės butÄ (b. l.110-113, t. 1, b. l. 121-124, t.

1) Liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 metų gegužės 2 d., apie 23:00 val., ties autobusų stotele, adresu (duomenys neskelbtini), vykusiose muÅ¡tynėse dalyvavo M. G. ir V. S.. Ji kartu su savo draugėmis M. J. ir D., M. G., ir V. S. vyko į Å ventÄ jÄ . Atvykę į Å ventÄ jÄ , apsistojo M. Å¡eimai priklausančiame bute. Išėjo visi kartu pasivaikščioti, bevaikÅ¡tant pastebėjo, kad už jų eina du vyrai, jie pradėjo žodžiais kabinėtis prie jų, merginų.

Netrukus priėjo stotelę, tas stambesnis vyras numetė ant suoliuko, ar ant žemės savo daiktus, kuprinę ar meškerę, nepamena, ir pradėjo raitotis rankoves sakydamas „dabar jus išguldysiu“, tada ėjo link kažkurio iš jų vaikinų, prasidėjo konfliktas tarp jų, jie pradėjo visi grumtis, muštis nežino kuris su kuriuo, kaip, su kuria ranka ar koja trenkė, buvo ir pargriuvę, bet nepamena kurie. Kiek kartų ir į kurias vietas vienas kitam trenkė negali pasakyti, viskas vyko staiga.

Jie greitai liovėsi ir jie pradėjo eiti link namų (b. l. 147-150, t. 1, b. l. 154-157, t. 1). Liudytojos M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. gegužės 2 d. su draugėmis G. P., D. M., M. G. ir jo draugu, kurio ji nepažįsta, vadino pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vyko į Å ventÄ jÄ . Buvo apsistoję jos močiutės bute, Å ventojoje. Vakare, kažkur apie 23 val., visi ėjo prie jÅ«ros, grįžtant nuo jÅ«ros ta pačia kryptimi ėjo du vyriÅ¡kiai – žvejai.

Su jais įvyko nedidelis žodinis konfliktas. Kai ėjo link namų, (duomenys neskelbtini), pamatė kaip minėti du vyriÅ¡kiai prie autobusų stotelės metė savo meÅ¡keres ir, atstatę kumščius, ėjo link jų. Kai jie abu priėjo prie jų, tas kÅ«desnis vyriÅ¡kis, rankas laikydamas kovinėje padėtyje, sugniaužęs kumščius, buvo prie jos ir ji tų vyriÅ¡kių iÅ¡sigando, todėl pabėgo iÅ¡ tos vietos. Nubėgusi prie savo namų laiptinės, ten rado stovinčiÄ ir telefonu kalbančiÄ D., kuriai kažkÄ suÅ¡aukė, net nepamena kÄ , ir pastaroji nubėgo pas G. su vaikinais, kurie buvo likę su minėtais dviem vyriÅ¡kiais.

Kas ten vyko ji nematė, ten nėjo. Kai grįžo M. su draugu ir jos draugės, jie apie konfliktÄ nieko nepasakojo, visi nuėjo į jos artimiesiems priklausantį butÄ , ten užsidarė kambaryje ir skambino mamai (b. l. 178-181, t. 1, b. l. 182-189, t. 1). 2020 m. spalio 30 d. papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 1839/2020 (03) duomenimis, T. M. padarytas galvos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imas ir žaizda, kaklo sumuÅ¡imas ir deÅ¡inės rankos rieÅ¡akaulio (laivelio) lūžis, kas dėl rieÅ¡akaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 76-78, 79-80). 2020 m. gegužės 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo duomenimis, tarp kitų keturių su tyrimu nesusijusių asmenų, nukentėjusiesiems T.

M. ir R. L. atpažinti parodytas M. G.. Jie atpažino M. G. kaip vienÄ iÅ¡ vaikinų, kuris juos mušė (b. l. 21-24, 29-33, t. 2). 2021 m. vasario 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo duomenimis, tarp kitų trijų su tyrimu nesusijusių asmenų, liudytojai M. J. atpažinti parodytas V. S.. Ji atpažino V. S. kaip M. G. draugÄ , kuris kartu su M. G. dalyvavo muÅ¡tynėse Å ventojoje (b. l. 36-38, t. 2). 2021 m. vasario 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo duomenimis. tarp kitų trijų su tyrimu nesusijusių asmenų, liudytojai D.

M. atpažinti parodytas V. S.. Ji atpažino V. S. kaip M. G. draugÄ pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41-45, t. 2). 2020 m. liepos 8 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) duomenimis, gautos D. M., G. P., M. J. naudojamų abonentų įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei SMS žinučių iÅ¡klotinės, jų veikimo zonos nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 103-106, t. 2). 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) duomenimis, gauta M.

G. naudojamo abonento įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinė, jų veikimo zonos nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. (b. l. 110-113). 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl abonentų išklotinių analizės, duomenimis, įvertinus kiekvieno abonento (D. M., G. P., M. J. ir M. G.) išklotinių analizę, nustatyta, kad visi minėti asmenys nusikaltimo padarymo metu buvo Palangoje, Šventojoje, nes tuo laikotarpiu visų abonentai jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini).

Po nusikaltimo jų vykimo iÅ¡ Palangos link Kauno, grįžimo atgal į PalangÄ bei vykimo atgal link Kauno laikas, jungimosi prie bokÅ¡tų vietovės sutampa, kas leidžia manyti, jog 2020 m. vasario 2 d., apie 23-24 val., visi Å¡ie asmenys buvo Å ventojoje, kad M. J. 2020 m. gegužės 2 d., 2020 m. gegužės 3 d. telefonu daug kartų bendravo su M. G. (b. l. 114-118, t. 2). Teismas k o n s t a t u o j a : dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje. LR BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

LR BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarkÄ (sukeltas iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis, panika). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-3-489/2018). Pagal teismų praktikÄ , jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal LR BK 284 straipsnį ir LR BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad kaltinamasis M. G. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, dėl menkavertės priežasties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia rankomis sudavė T. M. ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į galvÄ , abiem parkritus ant žemės ir grumiantis, rankomis sudavė nukentėjusiajam T. M. ne mažiau kaip du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , vienÄ smÅ«gį į nugarÄ , apkabinęs rankomis nukentėjusiojo T.

M. kaklÄ , šį lenkė į Å¡onÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imÄ ir žaizdÄ , kaklo sumuÅ¡imÄ ir deÅ¡inės rankos rieÅ¡akaulio (laivelio) lūžį, kas dėl rieÅ¡akaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, ten pat, veikdamas bendrininkų grupe su V. S., pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė nemažiau kaip po vienÄ smÅ«gį R.

L. į galvÄ , ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ ir ne mažiau kaip po du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo T. M.. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, veikdamas bendrininkų grupe su M.

G., dėl menkavertės priežasties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, kai M. G. mušė T. M., stumdė R. L., po to V. S. ir M. G. veikdami bendrai pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį R. L. į galvÄ , ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ ir ne mažiau kaip po du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, neneigė sudavęs nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smÅ«gius, nors ir nurodė, kad kur tiksliai pataikė ir kiek smÅ«gių sudavė neprisimena, tačiau sutiko su tuo, jog savo smÅ«giais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imÄ ir žaizdÄ , kaklo sumuÅ¡imÄ ir deÅ¡inės rankos rieÅ¡akaulio (laivelio) lūžį.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat savo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog, kaip įvyko konfliktas nelabai atsimena, tačiau pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodė, jog gailisi, kad taip pasielgė. Kaltinamųjų kaltė, be jų pačių prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: nukentėjusiųjų T. M. ir R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jie nuosekliai nurodė konflikto aplinkybes (b. l. 72-75, 86-89 t. 1), liudytojų D.

M. (B.), G. P. ir M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 110-113, b. l. 121-124, 147-150, 154-157, 178-181, 182-189 t. 1), 2020 m. spalio 30 d. papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. pG 1839/2020 (03), kurios duomenimis T. M. padarytas galvos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imas ir žaizda, kaklo sumuÅ¡imas ir deÅ¡inės rankos rieÅ¡akaulio (laivelio) lūžis, kas dėl rieÅ¡akaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 76-78, 79-80, t. 2), 2020 m. gegužės 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai (b. l. 21-24, 29-33, 36-38, 41-45, t. 2), 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl abonentų iÅ¡klotinių analizės, iÅ¡ kurio nustatyta, kad visi asmenys nusikaltimo padarymo metu buvo Palangoje, Å ventojoje (b. l. 114-118, t.

2) ir kita byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji M. G. ir V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnyje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam T. M. kilusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, kaltinamojo M. G. veiksmai papildomai kvalifikuotini ne tik pagal LR BK 284 straipsnį, bet ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Kaltinamieji M. G. ir V. S. nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia. Jie suvokė, kad vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, kurioje nusikaltimo metu buvo paÅ¡alinių asmenų, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti ir kitų asmenų, kurie dėl kaltininkų veiksmų galėjo patirti nepatogumų, kaltinamieji suvokė, jog vieÅ¡oje vietoje be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindami, kokį poveikį visuomenei turės jų atliekami veiksmai.

Dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko Nukentėjusieji T. M. ir R. L. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog susitaiko su kaltinamaisiais M. G. ir V. S., nukentėjusieji kaltinamiesiems atleidžia, jokių pretenzijų jiems nebereiškia, prašo kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkams ir nukentėjusiesiems susitaikius. Nukentėjusiojo T. M. atstovas teisiamojo posėdžio metu, atstovaudamas nukentėjusįjį, parodė, kad kaltinamasis V.

S. atlygino T. M. 300 Eur žalÄ , o M. G. atlygino 500 Eur žalÄ , teismui pateiktas nukentėjusiojo T. M., atstovaujamo atstovo, ir kaltinamojo M. G. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis susitarime nustatyta tvarka sutiko atlyginti žalÄ nukentėjusiajam (b. l. 158, t. 3), likusios dalies civilinio ieÅ¡kinio, t. y. 280 Eur, nukentėjusysis T. M. atsisako ir iÅ¡ M. G. bei V. S. nereikalauja, atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis dėl Å¡ios sumos nukentėjusysis negalės, yra žinomos. Kaltinamieji ir jų gynėjai teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkams ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.

Prokuroras su pateiktais praÅ¡ymais sutiko, nurodė, kad yra visos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkams ir nukentėjusiesiems susitaikius sÄ lygos. LR BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. ir V. S. padarė nusikalstamas veikas, kurios, vadovaujantis LR BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Aplinkybė, kad kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamieji M. G. ir V. S. susitaikė su nukentėjusiaisiais T. M. ir V. S., nukentėjusieji kaltinamiesiems pretenzijų neturi, dalis T. M. civilinio ieškinio yra atlyginta (kaltinamasis M.

G. nukentėjusiajam atlygino 500 Eur, o kaltinamasis V. S. atlygino 300 Eur), dėl dalies žalos atlyginimo sudarytas susitarimas, o likusios dalies civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamųjų atžvilgiu atsisakė. Kaltinamieji anksčiau nėra teisti, ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nėra pradėtų (b. l. 189-197, 2 t., 20-26 3 t.). Nustatyta viena kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Anksčiau kaltinamieji nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu.

Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad M. G. ir V. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, M. G. ir V. S. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamiesiems ir nukentėjusiesiems susitaikius (LR BK 38 straipsnis), baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukiant. Pagal LR BK 67 straipsnio dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir LR BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu), gali bÅ«ti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan.

KokiÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras siÅ«lė kaltinamiesiems paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur, įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Gynėjai su Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu nesutiko. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju kaltinamiesiems neskirtina prokuroro siÅ«loma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Kaltinamasis M. G., nors ir dirba, tačiau Å¡iuo metu yra dar studentas ir jo turtinė padėtis nėra labai gera. Kaltinamasis atlygino 500 Eur žalÄ nukentėjusiajam T. M. ir įsipareigojo dar atlyginti nukentėjusiajam 2000 Eur, taip pat atlygino 200,25 Eur žalÄ civilinei ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Kaltinamasis V. S. Å¡iuo metu dirba pakuotoju (duomenys neskelbtini), taip pat atlygino 300 Eur žalÄ nukentėjusiajam T. M.. Teismo nuomone, įvertinant tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė smurtaudami, jiems skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, programÄ iÅ¡klausant per 6 mėnesių laikotarpį (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas, teismo vertinimu, turės teigiamos įtakos kaltinamųjų elgesiui. Dėl kardomųjų priemonių Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam M. G. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 196-197, t. 2). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam V. S. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 17-19, t. 3). Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso, tel. abonentų išklotinės medžiaga (CD laikmenoje, prie bylos viršelio, 3 t.) –, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoma baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusysis T. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 80 Eur turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 157, t. 3), iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme turtinę 80 Eur žalÄ V. S. ir M. G. atlygino lygiomis dalimis, t. y. po 40 Eur, o neturtinę žalÄ V. S. atlygino 260 Eur, M. G. atlygino 460 Eur. Byloje pateiktas nukentėjusiojo T. M., atstovaujamo atstovo advokato R. G., ir kaltinamojo M. G. sudarytas susitarimas dėl 2000 Eur žalos atlyginimo dalimis, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms nei vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių teisių, todėl patvirtintinas.

Likusios dalies civilinio ieškinio, t. y. 280 Eur, nukentėjusysis T. M. atsisakė, atsisakymo pasekmės žinomos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla dalyje dėl T. M. civilinio ieškinio nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 200,25 Eur žalos (b. l. 57-59, t. 2).

Kaltinamasis M. G. 200,25 Eur žalÄ Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino, civilinė ieÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 27 d. teisme gautu praÅ¡ymu savo civilinio ieÅ¡kinio atsisakė, atsisakymo pasekmės žinomos (b. l. 151, t. 3). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, byla dalyje dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio taip pat nutrauktina (LR BPK 113 straipsnis, LR CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). Dėl proceso iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme dalyvavo kaltinamojo V. S. gynėja advokatė J. P., teikianti kaltinamajam antrinę teisinę pagalbÄ . Byloje esančiais duomenimis, valstybės turėtos iÅ¡laidos dėl kaltinamajam V. S. teiktos teisinės pagalbos sudaro 284,60 Eur. Ä®vertinęs tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas bÅ«tinaisiais pagrindais, kaltinamasis Å¡iuo teismo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis Å¡iuo metu dirba pakuotoju (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad susidariusios iÅ¡laidos dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos, jos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų LR BK 284 straipsnyje bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ LR BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamajam bei nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis). Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, programÄ iÅ¡klausant per 6 mėnesių laikotarpį.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, M. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnyje, padarymÄ LR BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamajam bei nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis). Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, programÄ iÅ¡klausant per 6 mėnesių laikotarpį.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, T. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Patvirtinti kaltinamojo M. G. ir T. M., atstovaujamo atstovo advokato R. G., sudarytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, pagal kurį M. G. sutinka atlyginti 2500 (du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai) Eur nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Žala atlyginama tokia tvarka: 500 (penki Å¡imtai) Eur sumokama susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ , likusi suma 2000 (du tÅ«kstančiai) Eur atlyginama per 10 mėnesių, kas mėnesį mokant po 200 Eur į nukentėjusiojo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ .

Priimti T. M. 280 Eur civilinio ieÅ¡kinio atsisakymÄ . BylÄ dalyje dėl T. M. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 200,25 Eur civilinio ieÅ¡kinio atsisakymÄ . BylÄ dalyje dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nepriteisti iÅ¡ V. S. valstybei 284,60 Eur iÅ¡laidų dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo. Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso, tel. abonentų iÅ¡klotinių medžiagÄ (CD laikmenoje, prie bylos virÅ¡elio, 3 t.).

IÅ¡aiÅ¡kinti M. G. ir V. S., atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, LR BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Taip pat LR BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė