d331849e-97f0-4a2b-85dd-65bb7b98489b · Kauno apygardos teismas

Teisėja Liuba Kymantienė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-639-594/2015Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                  Proceso Nr. 1-24-1-00622-2014-5  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.; 2.4.6.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. liepos 31 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei L.

Å ., nuteistajam L. R., jo gynėjai advokatei R. B., nukentėjusiajai A. N., nukentėjusiųjų atstovui advokatui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. R. (toliau – L. R.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas laisvės apribojimo bausme:- pagal BK 140 str. 2 d. (07.30 val. epizodas) - 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholinių gėrimų;- pagal BK 140 str. 2 d. (12.00 val. epizodas) - 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholinių gėrimų;- pagal BK 140 str. 2 d. (12.40 val. epizodas) – 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholinių gėrimų.             Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.

L. R. paskirtos bausmės subendrintos dalinai jas sudedant, paskiriant jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. R. bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholinių gėrimų, bausmės pradžiÄ nustatant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 24 d..Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paliktas nepakeistas.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių A.

N. ir Katarinos B. R. civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ L. R. priteisiant po 200 (du Å¡imtus) eurų kiekvienai. Tuo pačiu nuosprendžiu L. R. pagal BK 145 str. 1 d. iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : L. R. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 23 d., apie 07.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu, tyčia rankos pirÅ¡tais dÅ«rė į nukentėjusiosios A.

N. deÅ¡inį skruostÄ , padarydamas deÅ¡inės akies srities sumuÅ¡imÄ , po to tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajai per kairę rankÄ , padarydamas odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje, tokiu bÅ«du smurtaudamas nežymiai sutrikdė Å¡eimos nario sveikatÄ . Be to, jis pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas ir už tai 2014 m. gegužės 23 d., apie 12.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, tai yra plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, tyčia rankos kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajai kartu gyvenančiai savo neįgaliai žmonai K.

B. R. per virÅ¡ugalvį, sukeldamas jai fizinį skausmÄ , tuo smurtaudamas Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ . Be to, jis pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas ir už tai 2014 m. gegužės 23 d., apie 12.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai savo dukrai A. N. per kairį skruostÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du smurtaudamas Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ . Apeliaciniu skundu L.

R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apelianto teigimu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. (3 nusikalstamos veikos), nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme jis nepripažino. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių įrodymų, jog jis nukentėjusiajai A. N. padarė deÅ¡inės akies srities sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje, o vėliau sudavė jai per kairįjį skruostÄ .

Pasak nuteistojo, remiantis nukentėjusiosios K. B. R. parodymais, dukra po konflikto su L. R., verkė, sakė, jog jis smurtavo, tačiau apie konkrečius dukros sužalojimus nekalbėjo. Tuo tarpu A. N. parodė, kad po to, kai konflikto metu (1-oji nusikalstama veika) L. R. jÄ sužalojo, ji iÅ¡važiavo pas savo advokatÄ tvarkyti teisinių reikalų. L. R. sužalojus A. N. antrÄ kartÄ (3-ioji nusikalstama veika), ji pas teismo medicinos ekspertus apžiÅ«rai nuvyko tik po trijų dienų. Liudytojo J. R. teigimu, 2014 m. gegužės 23 d. jis apžiÅ«rėjo A.

N. (kuri vilkėjo marÅ¡kinėlius be rankovių), tačiau nepastebėjo jokių įbrėžimų ant jos kÅ«no, pabrėžė, kad A. N. net keturis kartus, jam esant namuose grasino L. R., o konfliktus, į kuriuos įtraukiamas jo tėvas L. R., iÅ¡provokuoja pati jo sesuo A. N.. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes nepakankamai iÅ¡tyrė ir įvertino. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, turėjo įvertinti ir tai, jog nukentėjusioji A.

N. yra suinteresuota užvaldyti L. R. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir to siekia visais įmanomais bÅ«dais. A. N. provokuoja konfliktus, nemoka už komunalinius patarnavimus, nuteikinėja prieÅ¡ jį jo sutuoktinę K. B. R.. Siekdama turėti pastovų pajamų Å¡altinį (A. N. daug metų niekur nedirbo), įtikino K. B. R. be jokio motyvuoto pagrindo atsisakyti apelianto, kaip jos globėjo, pareigų ir globÄ apsiformino savo vardu. Dėl savo sunkios negalios negalėdama pati apsitarnauti, nuteistojo sutuoktinė tapo priklausoma nuo A.

N., todėl ji nesunkiai yra įtraukiama į A. N. planus.Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas – atmesti. Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų.

Pagrįstas - kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 str. Å io straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas L. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį L.

R. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau jokias objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nuteistojo L. R. argumentai, kuriais Å¡is siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.BK 140 str. 2 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas prieÅ¡ savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį, sukėlė jam fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo ar trumpam jį susargdino.

Å iuo aspektu analizuojant Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ matyti, kad muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant ir pan..

Komentuojamas nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos ir pan.), tiek trumpam susargdinant, t. y. nukentėjusiajam gydantis ne ilgiau nei 10 dienų.Analizuojant Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius nuteistojo L. R. veiksmuose, visų pirma aptartini nukentėjusiųjų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintų asmenų parodymai, įvertinant tiek jų iÅ¡dėstytų aplinkybių objektyvumÄ ir pagrįstumÄ , tiek jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Nukentėjusioji A.

N., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad L. R. yra jos tėvas. Ji iÅ¡važiuodavo ir dirbdavo užsienyje, tačiau jos mama K. B. R. prašė jos pasilikti Lietuvoje. Mama Å¡eimoje visuomet buvo lyderis, tačiau jai apsirgus, L. R. pradėjo iÅ¡gėrinėti. Mama buvo muÅ¡ama L. R. dar tuomet, kai buvo sveika. 2014 m. gegužės 23 d. ji atsikėlė ir atėjo į verandÄ paruoÅ¡ti mamai valgyti, kai L. R. prie jos priėjo ir pradėjo „kolioti“. Ji (A. N.) jam liepė sumokėti už dujas, pasakydama, kad tik tuomet ji duos pinigus už Å¡iukÅ¡les.

Visus metus ji (A. N.) pirko dujas ir jokių pinigų neėmė, tačiau, kai grįžo brolis, ji pasakė, kad už dujas reikės mokėti visiems kartu. Tuomet jis pareikalavo mokėti už Å¡iukÅ¡les. Ji jam duodavo po 25 litus. Jie susikibo ir gal kaip nors netyčia ji (A. N.) nagu užkabino jo akį. L. R. raktu perrėžė jai rankÄ ir užkabino akį. Ryte ji iÅ¡važiavo pas advokatÄ , kuris ir patarė jai iÅ¡siimti „abdukcijÄ â€œ. Kai tÄ dienÄ parvažiavo namo, apie 12 val., L. R. buvo namo viduje.

Ji iÅ¡sivirė kavos, o jis priėjo ir smogė jai kumščiu. Ji iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Mama (t. y. K. B. R.) jai sakė, kad tÄ dienÄ L. R. buvo užlipęs į jos kambarį ir jai be priežasties smogė. Mama jo bijo, bijo likti namie viena. Papildomai nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jos konfliktai su tėvu prasidėjo 2009-2010 metais, iki tol jų santykiai buvo normalÅ«s. Ä®vykio dienÄ jos brolio J. R. namuose nebuvo, jis seniÅ«nijoje turėjo atlikti vieÅ¡uosius darbus. Namuose jo nebuvo visÄ dienÄ .

Jų santykiai su broliu ankščiau buvo normalÅ«s, tačiau Å¡iuo metu jie nesiÅ¡neka. 11 metų jis praleido įkalinimo įstaigoje, buvo teistas už žmogžudystę. Ä®vykio dienÄ tėvas iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėręs, jis geria kiekvienÄ dienÄ . Å iuos nukentėjusiosios A. N. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino ir jos mama - nukentėjusioji K. B. R., paaiÅ¡kinusi, kad 2014 m. gegužės 23 d., 7.30 val. ji girdėjo, kaip L. R. grasino jų dukrai A.

N., sakydamas – užmuÅ¡iu, rupūže, buvo baisu klausyti. Patvirtino, kad L. R. jų dukros atžvilgiu ir smurtÄ naudojo, dukra verkė. Tos pačios dienos 12.00 val. ji buvo antrame namo aukÅ¡te pas dukrÄ , o L. R. be priežasties smogė jai į galvos sritį vienÄ kartÄ . Jos sÅ«nus J. R. jai skambino ir grasino, kad užmuÅ¡, jei Å¡i duos parodymus teisme. Netikėti Å¡ių asmenų parodymais aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Abi nukentėjusiosios viso proceso metu buvo nuoseklios, detaliai iÅ¡dėstė joms žinomas nagrinėjamų įvykių aplinkybes, ir nors, apelianto teigimu, A.

N. siekia užvaldyti jų su K. B. R. užgyventÄ turtÄ ir dėl to jį apkalba, tačiau tokia nuteistojo versija atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad nors nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji A. N. jį apkalba siekdama užvaldyti turtÄ , tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje turtiniai nuosavybės klausimai nesprendžiami, o smurto vartojimas, kuriuo neva neteisingai yra apkaltintas L. R., nedaro jokios įtakos nuosavybės teisiniams santykiams. PrieÅ¡ingai, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, įžvelgtinas iÅ¡skirtinai prieÅ¡iÅ¡kas L.

R. elgesys tiek savo dukros A. N., tiek sutuoktinės K. B. R. atžvilgiu. Remiantis 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, K. B. R., praÅ¡ydama teismo atleisti jai paskirtÄ rÅ«pintojÄ L. R. nuo rÅ«pintojo pareigų, nurodė, kad pastarasis nesusitvarko su jos poreikiais, prieÅ¡ jÄ smurtauja, patvirtindama ir tai, jog Å¡iuo metu ji gyvena pas savo dukrÄ A. N., kuri ja rÅ«pinasi (b. t. 1, b. l. 167-168). Kaip matyti iÅ¡ 2012 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, L.

R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti A. N. su savo dukra (L. R. anÅ«ke) iÅ¡ jam priklausančių patalpų, nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto, pažymėdamas, kad A. N. yra labai konfliktiÅ¡ka asmenybė, nuolat kabinėjasi tiek prie jo paties, tiek prie K. B. R. (b. t. 1, b. l. 164-165). Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, tuo laikotarpiu L. R. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo paskirtas K. B. R. rÅ«pintoju. Vertinant L. R. ir A. N. santykius, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis 2011 m. liepos 5 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos A. N. atžvilgiu padarymÄ , t. y. už tai, kad savo neteisėtais veiksmais nežymiai sutrikdė savo dukros A. N. sveikatÄ (3 nusikalstamos veikos). Å is nuosprendis buvo apskųstas ir apeliacine tvarka, tačiau 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi L. R. apeliacinis skundas buvo atmestas (b. t. 1, b. l. 41-55). IÅ¡dėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nors L. R. ir nukentėjusiųjų santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad jos jį dėl to apkalba, kadangi nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Itin konfliktiÅ¡kus Å¡eimos santykius ir L. R. prieÅ¡iÅ¡kumÄ tiek A. N., tiek ir savo sutuoktinės K. B. R. atžvilgiu patvirtinto ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K., parodžiusi, kad ji yra L. R. anÅ«kė ir A. N. dukra. Pažymėjo, kad jos senelis yra alkoholikas ir kai iÅ¡geria, pasidaro labai agresyvus. Ir mama, ir močiutė (K. B. R.) yra nuolat jo terorizuojamos dėl įvairių smulkmeniÅ¡kų priežasčių – tai dėl pečiaus, tai dėl dujų, dėl konteinerio.

A. N. net pečiaus, esančio Å¡alia L. R. kambario, eina kurti tik tada, kai jo nėra, kad tik neįsipliekstų joks konfliktas. Buvo atvejų, kai L. R. buvo agresyvus ir jos atžvilgiu. Tuose namuose baisu gyventi, ten jaučiamas nuolatinis psichologinis spaudimas. Kai ji (A. K.) grįžo iÅ¡ Italijos, L. R. jai pasakė, kad jos su mama ir močiute tuose namuose negyvens, patvirtino, kad jas iÅ¡mes, užmuÅ¡. Močiutė jai skundėsi, kad L. R. ateidavo prie jos naktį ir badydavo jÄ adatomis už tai, kad kažkada jaunystėje ji jam buvo neiÅ¡tikima.

Kai jų (A. K. ir A. N.) nebÅ«na namuose, L. R. eina pas K. B. R. arba skambina jai telefonu. Močiutė jai sakė, kad L. R. jai smogė tÄ dienÄ , kai jos mama A. N. buvo iÅ¡važiavusi į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl neteisėtų L. R. veiksmų. PrieÅ¡ 4 metus L. R. prieÅ¡ jÄ (A. K.) Å¡oko su kėde. Liudytoja patvirtino, kad L. R. bÅ«na labai agresyvus ir nesugyvenamas, kai iÅ¡geria, tačiau Å¡iuo metu, kol vyksta teismas jis yra ramesnis. Patvirtino ir tai, kad mamos brolis (t. y. J. R.) jas taip pat terorizuoja, grasino ir jai.Konstatuojant aukščiau aptartų A.

N. ir K. B. R. parodymų pagrįstumÄ ir objektyvumÄ pabrėžtina ir tai, kad jų iÅ¡dėstytos aplinkybės apie nagrinėjamus įvykius, sutampa ne tik tarpusavyje, bet iÅ¡ esmės atitinka ir kitÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ . Kaip matyti iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1185/14(02), A. N. buvo konstatuotas deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014 m. gegužės 23 d., dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. t. 1, b. l. 20).

A. N. nustatytus sužalojimus patvirtina ir 2014 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo bÅ«rio patrulio R. V. tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kurio duomenimis, po analizuojamo įvykio į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, Å¡alia A. N. deÅ¡inės akies buvo matomas paraudimas (b. t. 1, b. l. 9-11). Å ių duomenų visumoje vertinant nuteistojo L. R. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, tiek apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo neprisipažinimas smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , galėtų bÅ«ti vertinamas tik kaip jo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktikoje formuojamÄ pozicijÄ , kad nustatinėjant nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo (nuteistojo) paaiÅ¡kinimais nėra teisinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl bÅ«tina jo iÅ¡dėstytas aplinkybes vertinti kompleksiÅ¡kai kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visumoje.

Kaip matyti iÅ¡ L. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visumos, jis 2014 m. gegužės 23 d. paprašė A. N. prisidėti prie buto iÅ¡laikymo, dukra puolė draskytis. Jis jÄ atstÅ«mė, ji pasakė, kad jį nunuodys. A. N. sakė motinai, kad ji sakytų, jog jis jÄ (K. B. R.) muÅ¡a. Dukrai nesudavė, nebuvo prie jos prisilietęs. Pas sutuoktinę net nebuvo užlipęs jau apie pusę metų, nes ji bÅ«na virÅ¡uje, palėpėje. Nueina pas sutuoktinę, kai nebÅ«na dukros.

Alkoholį vartoja tik retkarčiais, per Å¡ventes. Santuokoje iÅ¡gyveno 58 metus, nebuvo jokių kivirčų. Žmonos sveikata pablogėjo prieÅ¡ 10 metų. Ji dabar nevaikÅ¡to, guli lovoje. Dukra vadovauja, jos žmona bijo. Dukra sakė, kad nunuodys jį ir sÅ«nų, primokė motinÄ sakyti, jog jis jÄ muÅ¡a. Jis pats tai girdėjo. 7 ryto jis dar miegojo. SÅ«nus buvo kitame kambaryje, nenorėjo kiÅ¡tis. Nors L. R. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes iÅ¡dėstė ir savo apeliaciniame skunde, tačiau tikėti jomis ir jų pagrindu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgiant į esminius juose esančius prieÅ¡taravimus, atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Analizuojant aukščiau aptartų L. R. parodymų visumÄ , matyti, jog nors, jo teigimu, jis pas savo sutuoktinę, gyvenančiÄ su jų dukra antrame jų buto aukÅ¡te, neužeina jau ilgiau nei metus, kÄ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir jo sÅ«nus J. R., tačiau paklaustas apie tai pakartotinai, jis jau teigia, kad pas K. B. R. užeina tuomet, kai namuose nebÅ«na A. N.. Sutinkamai su L. R. iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, jo sÅ«nus J. R. įvykio metu, t. y. 2014 m. gegužės 23 d. buvo namuose ir girdėjo jo, ir A.

N. konfliktÄ , tačiau nenorėjo kiÅ¡tis. AnalogiÅ¡kas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytoju apklaustas J. R., tačiau kaip seka iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio praneÅ¡imo – jame nenurodyta, kad tuo metu namuose bÅ«tų buvęs ir J. R.. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir J. R. nurodė, kad 2014-05-23 kai vyko konfliktas jo namuose nebuvo, kas visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiųjų parodymus. Apie tai, kad minėtÄ dienÄ J. R. nebuvo namuose nuosekliai tvirtino A.

N., paaiÅ¡kinusi, jog J. R. įvykio dienÄ seniÅ«nijoje atlikinėjo vieÅ¡uosius darbus. Å iame kontekste vertinant nuteistojo parodymų objektyvumÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netrukus po jo ir A. N. konflikto, t. y. 2014 m. gegužės 23 d. 13.53 val., į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, L. R. buvo nustatytas lengvas – 1,15 promilių, girtumo laipsnis (b. t. 1, b. l. 27), kas leidžia pagrįstai manyti, kad alkoholio vartojimo faktas nagrinėjamu atveju galėjo turėti įtakos tiek L.

R. parodymų patikimumui, tiek jo suvokimui apie analizuojamo įvykio aplinkybes, juolab, kad kaip seka iÅ¡ liudytojos A. K. parodymų, L. R. bÅ«damas neblaivus bÅ«na agresyvus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jokios ypatingos progos alkoholio vartojimui įvykio dienÄ L. R. nenurodė, aplinkybė, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, vėlgi leidžia abejoti jo parodymų teisingumu, kadangi, pasak L. R., alkoholį jis vartoja retai, tik per Å¡ventes. IÅ¡vados dėl tokio L. R. parodymų vertinimo, nepaneigia ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų – J.

R., R. R. bei R. J., iÅ¡dėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad nei vienas iÅ¡ iÅ¡vardintų asmenų, tiesiogiai analizuojamo įvykio nematė, o vien tai, jog, jų teigimu, L. R. jau seniai konfliktuoja su savo dukra ir sutuoktine, niekaip nepaneigia L. R. kaltės jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme. Å iame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ paminėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iÅ¡­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iÅ¡­va­dos dėl apeliacinio skun­do esmės neturi bÅ«ti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mÄ Ä¯ kiekvienÄ ar­gu­men­tÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iÅ¡ naujo nekartoja. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Nuteistojo skundo motyvai, kad Å¡ių nusikaltimų jis nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡vardintais kitais įrodymais. Pripažindamas L. R. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai LR BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Dėl iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ priteisimoByloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L.

R., iÅ¡laidos sudaro 14,48 eurų (b. t. 2, b. l. 34-35). Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėjÄ , tačiau bÅ«tina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigÄ , jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis, be to, apie tai nuteistajam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡ anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grÄ Å¾intinų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis nustatomas atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį.

Å iuo metu mechanizmas, kaip bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯tvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai Å¡ias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ â€œ, todėl įvertinus visumÄ iÅ¡dėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagÄ nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų bÅ«ti teikiama nemokamai, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistojo L.

R. apeliacinį skundÄ atmesti.Nepriteisti iÅ¡ nuteistojo L. R. antrinės teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                           Albinas Antanaitis              Teisėjai :                                                                                             Giedrius Endriukaitis                                                                                                                                                                                                               Rimas Å virinas