d32ea975-e3ca-4349-b3f3-7e058cdff6d8 · Ignalinos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-812-644/2015Teisminio proceso Nr.2-16-3-00738-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 128.20.; 118. (S) IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2015 m. rugsėjo 17 d. Ignalina Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. A., valstybės įmonė Turto bankas ir Ignalinos rajono 2-asis notaro biuras,- n u s t a t ė:

Ignalinos rajono apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. A., valstybės įmonė Turto bankas ir Ignalinos rajono 2-asis notaro biuras.PareiÅ¡kėjas uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ praÅ¡o teismo:Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A.

T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , tai yra paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir taip tapo viso buto savininke;Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjo visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini);Sujungti bylas ir nagrinėti šį pareiÅ¡kimÄ kartu su civiline byla Nr. 2-413-664/2015.PareiÅ¡kimÄ priimti atsisakytina.Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms.

Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai ir tuo atveju teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O.

L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-388/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ . Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).             Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiÅ¡kia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įtvirtindamas civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principÄ paveldėjimo teisėje, įstatymų leidėjas palikėjo teisių ir pareigų perkėlimÄ sieja su paties įpėdinio valia Å¡ias teises priimti ar nuo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2004).

Civilinės teisės doktrinoje palikimo, priėmimas apibrėžiamas kaip teisės subjekto veiksmas (valios iÅ¡reiÅ¡kimas), kuriuo siekiama įgyti turtinio ir neturtinio pobÅ«džio civilinių subjektinių teisių ir pareigų visumÄ arba kaip įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ . Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, tai yra vieno asmens laisvos iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Visais atvejais palikimo priėmimas pasireiÅ¡kia aktyviais įpėdinio veiksmais, todėl negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas tylėjimu. Taigi, norėdamas paveldėti mirusiojo turtÄ , įpėdinis (tiek testamentinis, tiek įstatyminis) turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ palikimui priimti. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. B. ir kt. v.

A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti patvirtintas teismo sprendimu. Ä®pėdinis, praleidęs įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, priėmęs palikimÄ faktinių valdymu, Å¡iam faktui nustatyti privalo kreiptis į teismÄ , t.y. imtis aktyvių veiksmų, siekdamas iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .Ä®pėdinė S. A., (duomenys neskelbtini)mirus jos motinai E. T., įgyvendindama savo kaip pirmos eilės įpėdinės teises, dar 2013-09-04 kreipėsi dėl jos palikimo priėmimo į Ignalinos rajono 2-Ä jį notaro biurÄ , kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 100/2013.

Taigi, įpėdinė S. A., aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti E. T. palikimÄ , atsiradusį po jos mirties, paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui per teisės aktų nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini)mirusi E. T. faktiniu valdymu priėmė palikimÄ (1/2 buto) po savo sutuoktinio A.

T., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, o suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukta S. A., savo ruožtu po motinos E. T. mirties faktiniu valdymu paveldėjo motinos turtÄ (visÄ butÄ ). Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto pareiÅ¡kimo ir jo priedų, nei E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), nei S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. T. (asmens kodas ir gimimo data pareiÅ¡kime nenurodyta), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, įstatymo nustatytais bÅ«dais ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios įgytį nuosavybės teises į po A.

T. mirties atsiradusį paveldimÄ turtÄ ir šį palikimÄ priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje ir 5.51 straipsnyje numatytais pagrindais, tai yra nesikreipė nei į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nei į teismÄ dėl juridinio fakto apie palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti nustatymo, todėl įpėdiniu nesančio pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ praÅ¡ymas be minėtų asmenų sutikimo (valios iÅ¡raiÅ¡kos) nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , pažeidžia civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principÄ paveldėjimo teisėje, patiems apsispręsti dėl palikimo priėmimo.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio         1 dalis).( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 m.. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 k-7-18/2014).Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatomas palikimo priėmimas, pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, pats savaime dar nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66 straipsnį, paveldėjimo teisę patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas, o juos pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus iÅ¡duoda tik notarai.

Todėl įpėdiniui, gavusiam teismo sprendimÄ , norint turėti teisę pilnai disponuoti palikimÄ sudarančiu turtu, taip pat, registruoti turtÄ Nekilnojamojo turto registre, bÅ«tina kreiptis į notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nuosavybę patvirtinantį dokumentÄ . Nagrinėjamu atveju, net teismui ir nustačius pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma juridinį faktÄ , jog (duomenys neskelbtini) mirusi E. T. faktiniu valdymu priėmė palikimÄ (1/2 buto) po savo sutuoktinio A. T., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, o suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukta S. A., savo ruožtu po motinos E. T. mirties faktiniu valdymu paveldėjo motinos turtÄ (visÄ butÄ ), tačiau suinteresuotam asmeniui S. A., kaip įpėdiniai, nesukreipus į notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nuosavybę patvirtinantį dokumentÄ (o remiantis teisės aktų nuostatomis paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik įpėdiniams) tokio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui nesukeltų teisinių pasekmių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 1.1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.).

To paties Senato Nutarimo 1.3 punktu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, kaip yra Å¡iuo atveju, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, civilinė byla 3K-7-24/2008). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 444 straipsniais, Civilinio kodekso 5.2., 5.3., 5.50, 5.51 straipsniais, teismas, - n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, palikti nenagrinėtu.Dėl nutarties per septynias dienas gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Irena Vapsvienė