Legislator Case Law & Legislation
d32e0cf9-ffff-4ecf-b2ab-18072164a56e AI generated

d32e0cf9-ffff-4ecf-b2ab-18072164a56e · Kauno apygardos teismas

Case Number d32e0cf9-ffff-4ecf-b2ab-18072164a56e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-896/2013 pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui L. K. dėl pažeistų teisių gynimo, institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ , Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė apginti jos pažeistas teises ir uždrausti atsakovui ar kitiems jo leidimu tretiesiems asmenims naudotis jai priklausančia nuosavybe, bÅ«tent patalpa, pažymėta jos pateiktame plane indeksu 1-2, kuri yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

d32e0cf9-ffff-4ecf-b2ab-18072164a56e · Kauno apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 1-4) apeliantas R. K. praÅ¡o teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-81-896/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 1986 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartimi R. Å . dovanojo S. Å . pirmo aukÅ¡to patalpas, įskaitant ginčo patalpÄ , pažymėtÄ ieÅ¡kovės pateiktame plane indeksu 1-2, yra nepagrįsta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1176-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-5-04495-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4; (S) 121.20; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-896/2013 pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui L. K. dėl pažeistų teisių gynimo, institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ , Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė apginti jos pažeistas teises ir uždrausti atsakovui ar kitiems jo leidimu tretiesiems asmenims naudotis jai priklausančia nuosavybe, bÅ«tent patalpa, pažymėta jos pateiktame plane indeksu 1-2, kuri yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad ginčo patalpoms jau yra nustatyta ir notariÅ¡kai patvirtinta naudojimosi tvarka, kuri yra įregistruota vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovės tėvas dviem dovanojimo sutartimis jai padovanojo visÄ gyvenamojo namo pirmÄ aukÅ¡tÄ . Anksčiau namo antrame aukÅ¡te gyveno brolis, tačiau vėliau tÄ dalį už skolas įgijo D. K., kuris perleido nuosavybę R. K.. Namas yra dviejų aukÅ¡tų su palėpe. 1/2 dalis namo, t. y. pirmas namo aukÅ¡tas ir dalis palėpės, priklauso ieÅ¡kovei. Dovanojimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, nustatytos konkrečios namo dalys, kuriomis ji gali naudotis.

Per patalpÄ 1-2 laiptais patenkama į antrÄ aukÅ¡tÄ . Atsakovas neturi teisės naudotis 1-2 patalpa, tuo pačiu jis neturi galimybės patekti laiptais į antrÄ namo aukÅ¡tÄ . Å iuo metu atsakovas yra pakeitęs spynÄ ir ji negali patekti į patalpÄ 1-2. IeÅ¡kovė nesinaudoja patalpa 1-1 ir rÅ«siu, taip pat negali patekti į palėpę. Name kitų įėjimų į antrÄ aukÅ¡tÄ nėra. Atsakovas apie tai turėjo pagalvoti, prieÅ¡ įsigydamas patalpas. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad jis yra vienas iš ginčo namo savininkų. Pagal 1992 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį patalpa 1-2 ieškovei nebuvo padovanota, jis patalpas įsigijo teismo sprendimu. 1992 m. balandžio 2 d. gyvenamojo namo pirmojo aukšto plane yra patalpa, pažymėta indeksu 1-2, tačiau šios patalpos plotas yra 4,15 kv. m, kas reiškia, kad 1992 m. balandžio 2 d. namo pirmojo aukšto plane indeksu 1-2 yra pažymėta kita patalpa, nei ta, kuri tuo pačiu indeksu buvo žymima 1986 m. birželio 10 d. plane. 2013 m. kovo 26 d.

VÄ® Registrų centro sudarytame plane, patalpos, pažymėtos indeksu 1-2 apskritai nėra. PrieÅ¡ įsigydamas patalpas, jis žinojo, kad yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka. Name gyvena nuo 2012 m. gruodžio 5 d. Jo patalpos yra antrame namo aukÅ¡te, į jas patenka per namo laiptinę. Kitų galimybių patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ nėra. Su ieÅ¡kove bandė tartis, tačiau nepavyko. Jis naudojasi patalpa 1-2, nes kito praėjimo, kuriuo galėtų patekti į savo patalpas, nėra. Atsakovo nuomone, patalpa 1-2 yra bendro naudojimo.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad uždraudus atsakovui ar kitiems asmenims naudotis patalpa, pažymėta ieÅ¡kovės pateiktame plane indeksu 1-2, bÅ«tų atimta galimybė atsakovo Å¡eimai patekti į jiems priklausančias patalpas, t. y. namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu (3 t., b. l. 171-175) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nustatė, kad atsakovas ir kiti asmenys jo leidimu be teisėto pagrindo naudojosi patalpa, pažymėta L.

K. pateiktame plane indeksu 1-2, kuri yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); nustatė atsakovui ir jo leidimu kitiems asmenims servituto teisę naudotis patalpa, 1992 m. balandžio 2 d. V. K. sudarytame plane pažymėta indeksu 1-2, kuri yra gyvenamajame name, unikalus Nr. 1898-6000-3012, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo po 22,23 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, kad ginčo patalpa 1-2 yra ieÅ¡kovės L. K. nuosavybė, ir kad jau yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, pagal kuriÄ patalpa 1-2 paskirta naudotis L.

K., Å¡i naudojimosi tvarka notariÅ¡kai patvirtinta ir įregistruota vieÅ¡ame registre, todėl atsakovui R. K. privaloma, atsakovas ginčo patalpa 1-2 naudojasi be teisėto pagrindo ir tuo pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad 1992 m. dovanojimo sutartis yra niekinis sandoris, pažymėdamas, kad minėta dovanojimo sutartimi sutarties Å¡alys naudojimosi tvarkÄ apibrėžė tik savo turimų patalpų apimtimi. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentÄ , kad patalpa 1-2 jau nebeegzistuoja, nes teismas vadovavosi 1992 m. balandžio 2 d. sudarytu ir įregistruotu kadastriniuose duomenyse planu, kuriame yra patalpa 1-2.

Teismas sprendė, kad patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir uždraudus atsakovui ar kitiems jo leidimu tretiesiems asmenims naudotis ieÅ¡kovei priklausančia nuosavybe, atsakovas su Å¡eima neturės galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, todėl ieÅ¡kinį tenkinus, bus pažeista vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Ä®vertindamas tai, teismas pripažino, kad yra tikslinga ir objektyviai bÅ«tina nustatyti servitutÄ â€“ teisę į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , – nustatė atsakovui su Å¡eima servituto teisę naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-2, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 1-4) apeliantas R. K. praÅ¡o teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-81-896/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 1986 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartimi R. Å . dovanojo S. Å . pirmo aukÅ¡to patalpas, įskaitant ginčo patalpÄ , pažymėtÄ ieÅ¡kovės pateiktame plane indeksu 1-2, yra nepagrįsta.

Nė viena iš gyvenamojo namo patalpų, nepriklausomai kuriame aukšte jos bebūtų, nepriklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes nė viena patalpa nėra atidalinta iš bendro daikto. Visas pastatas – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai atsakovui ir ieškovei kaip bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatytos bendraturčių nuosavybės dalys yra idealios, o ne realios, todėl ir pietrytinėje gyvenamojo namo dalyje esanti laiptinė, pažymėta indeksu 1-2, negali būti traktuojama kaip ieškovės asmeninė nuosavybė.2.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, pagal kuriÄ patalpa 1-2 paskirta naudotis L. K. bei interpretuodamas dovanojimo sutartis, pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pažymėjo, kad joks protingas bendraturtis nebÅ«tų sutikęs su tokiu dovanojimo sutarčių aiÅ¡kinimu, pagal kurį laiptinė, iÅ¡ kurios patenkama į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , paskiriama naudotis tik vienam bendraturčiui, kuris naudojasi patalpomis, esančiomis pirmame aukÅ¡te, ir tuo atimama galimybė kitam bendraturčiui patekti į jų naudojamas ir gyvenamojo namo patalpas, esančias antrame namo aukÅ¡te.3.

Teismas neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ir kiti asmenys jo leidimu be teisėto pagrindo naudojosi patalpa, pažymėta ieÅ¡kovės pateiktame plane indeksu 1-2, esančia gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nesančia patalpa atsakovas negalėjo naudotis. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktame VÄ® Registrų centro sudarytame 2013 m. kovo 26 d. plane patalpos, pažymėtos indeksu 1-2, apskritai nėra. Å is planas buvo parengtas ieÅ¡kovės užsakymu ir teisingiausiai atspindi Å¡iuo metu esantį faktinį gyvenamojo namo patalpų iÅ¡planavimÄ .

Net ir neatsižvelgiant į indeksų pasikeitimÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokių patalpų, kurios 1986 m. birželio 10 d. plane bei 1992 m. balandžio 2 d. plane buvo pažymėtos indeksu 1-2 jau nebuvo tuo metu, kai atsakovas tapo namo bendraturčiu ir pradėjo naudotis patalpomis. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (4 t., b. l. 19-20) ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ laikyti neteisėtu ir nesvarstytinu.Nurodė, kad jos nuosavybė yra neginčytina ir teisėta, pagrįsta dviem dovanojimo sutartimis. 1986 m. dovanojimo sutartyje yra iÅ¡vardintos visos pirmo aukÅ¡to patalpos, tarp jų ir patalpa, pažymėta indeksu 1-2.

IeÅ¡kovės nuomone, Å¡ioje byloje VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2013 m. kovo 26 d. sudarytu planu vadovautis negalima, nes jis nėra įregistruotas. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesÄ inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiÅ¡kintis aplinkybių ir faktų, kurių nepraÅ¡o nustatyti apeliantas. Be to, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti sprendimo neteisėtumÄ (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nustatyta, kad 1986 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartimi R. Š. padovanojo S. Š. 1/2 dalį namo su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Šia dovanojimo sutartimi nuolatiniam valdymui ir naudojimuisi apdovanotajam atiteko patalpos: 1-6 (4,38 kv. m), 1-7 (1,24 kv. m), 1-8 (12,50 kv. m), 1-4 (18,35 kv. m), 1-5 (12,45 kv. m), 1-3 (18,24 kv. m), 1-2 (10,66 kv. m), iš viso 77,82 kv. m (1 t., b. l. 44). 1992 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartimi S. Š. dovanojo L.

K. 36/100 dalis gyvenamojo namo su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Šia dovanojimo sutartimi nuolatiniam valdymui ir naudojimuisi apdovanotajai teko patalpos 1-7 (1,24 kv. m), 1-6 (4,38 kv. m), 1-5 (12,45 kv. m), 1-4 (18,35 kv. m), 1-8 (12,50 kv. m), 1-11 (6,08 kv. m), iš viso 55 kv. m (1 t., b. l. 45). Likusias 14/100 dalių gyvenamojo namo S. Š. L. K. padovanojo 2012 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisės S. Š. į 14/100 dalių gyvenamojo namo įregistruotos 1986 m. birželio 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka 1986 m. birželio 25 d. ir 1992 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutarčių pagrindu (1 t., b. l. 46-51).

Kita 1/2 dalis gyvenamojo namo priklausiusi R. Å . 2004 m. sausio 23 d. turto perdavimo aktu atiteko nuosavybėn D. K. (1 t., b. l. 6-10), o nuo 2013 m. birželio 18 d. priklauso R. K. 2013 m. birželio 5 d. apylinkės teismo nutarties pagrindu (3 t., b. l. 115-117).            Bendraturčiai nesutaria dėl patalpos, 1992 m. balandžio 2 d. plane pažymėtos 1-2 (1 t., b. l. 53), nuosavybės ir naudojimosi ja. IÅ¡ minėto plano matyti, kad ginčo namo pirmÄ aukÅ¡tÄ sudaro patalpos: 1-1 (2,56 kv. m), 1-2 (4,15 kv. m), 1-3 (18,24 kv. m), 1-4 (18,35 kv. m), 1-5 (12,45 kv. m), 1-6 (4,38 kv. m), 1-7 (1,24 kv. m), 1-8 (12,50 kv. m), 1-11 (6,08 kv. m), iÅ¡ viso 77,82 kv. m.

Patalpa 1-2 (4,15 kv.

m) yra laiptinė patekimui į antrÄ aukÅ¡tÄ , ji pertvara atskirta nuo patalpos 1-11 (6.08 kv. m). IÅ¡ nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje esančio aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad dalis gyvenamojo namo (pirmas aukÅ¡tas) dovanojamas Å . S., D. Pirmame aukÅ¡te įrengiama trys kambariai: virtuvė, holas, tambÅ«ras, WC ir laiptinė, iÅ¡ kurios patenkama į rÅ«sį ir antrÄ aukÅ¡tÄ . Antrame aukÅ¡te įrengiama trys kambariai, virtuvė, holas, vonia, WC ir sandėlis (3 t., b. l. 149-150).          Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 1992 m. balandžio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutartimis L.

K. įgijo 1/2 dalį gyvenamojo namo, padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpa 1-2 nuosavybės teise, kaip padovanota S. Å . 2012 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutartimi, priklauso ieÅ¡kovei L. K.. Teismas konstatavo, kad yra nustatyta, notariÅ¡kai patvirtinta ir įregistruota vieÅ¡ame registre naudojimosi daiktu tvarka, pagal kuriÄ patalpa 1-2 paskirta naudotis L. K., todėl R. K. privaloma, todėl jis ginčo patalpa 1-2 naudojasi be teisėto pagrindo, tuo pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Pripažinęs, kad R. K. niekaip kitaip, kaip tik per ginčo patalpÄ , negali patekti į savo naudojamÄ gyvenamojo namo dalį, atsižvelgdamas į tai, kad jis turi nepilnametį vaikÄ , teismas ex officio R.

K. ir jo leidimu kitiems asmenims nustatė servituto teisę naudotis ginčo patalpa. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 1986 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartimi R. Å . dovanojo S. Å . pirmo aukÅ¡to patalpas, įskaitant ginčo patalpÄ , pažymėtÄ ieÅ¡kovės pateiktame plane indeksu 1-2, o po to S. Å . visas pirmo aukÅ¡to patalpas dviem dovanojimo sutartimis padovanojo ieÅ¡kovei R. K. ir ginčo patalpa yra R. K. asmeninė nuosavybė yra nepagrįsta.

Kaip matyti iš minėtų dovanojimo sutarčių, dovanota tik idealioji namo dalis, todėl sutiktina su apeliantu, kad visas gyvenamasis namas ir jo priklausiniai atsakovui ir ieškovei kaip bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes nė viena iš gyvenamojo namo patalpų, nepriklausomai kuriame aukšte jos bebūtų, nėra atidalinta iš bendro daikto. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčo patalpa yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl nepagrįstai nustatė atsakovui R.

K. ir jo leidimu kitiems asmenims servituto teisę naudotis ginčo patalpa, nes servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

           Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kitu apelianto argumentu, jog teismas netinkamai aiškino dovanojimo sutartis, minėtomis dovanojimo sutartimis nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl dovanojimo sutarčių aiškinimo, mano, jog sutarčių aiškinimas neprieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2002; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Pripažinus, kad dovanojimo sutartimis yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kuri, kaip minėta, patvirtinta notariÅ¡kai ir įregistruota vieÅ¡ame registre, atsakovui buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma, todėl privaloma ir pasikeitus savininkui (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Kolegija atkreipia dėmesį ir į 2011 m. kovo 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusį sprendimÄ , kuriame taip pat konstatuota, jog minėtomis dovanojimo sutartimis nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.

Pripažinus, jog atsakovas neturi kito patekimo į savo patalpas, kaip tik per ginčo patalpÄ , spręstinas klausimas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ar atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau byloje nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nėra pareikÅ¡tas toks reikalavimas. Nors apeliantas turi nepilnamečių vaikų, kuriuos gina įstatymas, tačiau vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), be to, vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; kt.), bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, yra suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 straipsnio 1 dalis), dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas, sprendimo ar nutarties (CPK 313 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013), teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, byla grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, siÅ«lytina Å¡alims tikslinti reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ar atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, n u t a r i a:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ panaikinti, grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė ArÅ«nas Rudzinskas Egidijus TamaÅ¡auskas