2020-10-05 Nr. DBT-235-3-61-3-02612-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-75/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02612-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. spalio 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu;

2) kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo;

3) atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas;

4) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo;

5) teismo iniciatyva įtraukti reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas, taip pat teismo iniciatyva prašoma pakeisti atsakovo (ų) ir trečiųjų asmenų padėtį, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą;

6) iš atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens išsireikalauti D. S. studento bylą ir visus kitus dokumentus, susijusius su pareiškėju;

7) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18 straipsniams, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 30 straipsnio 1 ir 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1 ir 2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154–6.160 straipsniams, 6.189 straipsnio 1 ir 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200–6.202 straipsniams, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis);

8) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtus procesinius dokumentus, kurių pagrindu vėliau buvo atlikti įrašai dokumentuose, elektroninėse laikmenose ir registruose: 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“, 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“;

9) panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684; 10) įpareigoti atsakovus ir trečiąjį suinteresuotą asmenį išduoti arba įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu, įpareigoti atsakingus asmenis ir / ar institucijas atitinkamus pakeitimus įregistruoti ir sutvarkyti oficialiuose valstybės registruose;

11) solidariai iš atsakovų priteisti pareiškėjui 10 000 000 Eur neturtinės žalos;

12) iš atsakovų priteisti pareiškėjui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad įvertinus skundo reikalavimą ir jo pagrindimą, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjas kelia viešojo administravimo srities ginčą. Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, kurioje išaiškinta, kad universiteto veikla nesusijusi su viešojo ar vidaus administravimo įgaliojimų vykdymu, todėl ir pats universitetas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, jame suformuluotus reikalavimui bei prie skundo pridėtus dokumentus, Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog į teismą pareiškėjas kreipėsi, nes nesutinka su tuo, kad jam buvo išduotas Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomas, nes jis studijas pradėjo Aleksandro Stulginskio universitete ir pagal tarp pareiškėjo bei šio universiteto 2017 m. liepos 12 d. pasirašytą ir 2018 m. sausio 22 d. pakeistą Aleksandro Stulginskio universiteto ir studento, pradedančio studijas nuo 2017–2018 studijų metų valstybės finansuojamoje studijų vietoje, sutartį (toliau – Studijų sutartis), jam baigus magistro studijas turėjo būti išduotas būtent šio universiteto diplomas. Pareiškėjas taip pat mano, kad jam turėjo būti išduotas diplomas su pagyrimu bei tvirtina, kad dėl nurodytų neteisėtais laikytinų veiksmų patyrė 10 000 000 neturtinę žalą.

Visų pirma, pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad universitetas (taip pat ir jo rektorius) neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 8 straipsnius (šiuo metu galiojančios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 10 straipsnis) universitetas yra mokslo ir studijų įstaiga (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartį byloje J. B. prieš Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisiją, 2011 m. liepos 4 d. nutartį byloje A. M. prieš Mykolo Romerio universitetą, 2012 m. liepos 5 d. nutartį byloje Z. M. prieš Kauno technologijos universitetą, 2020 m. vasario 3 d. nutartį byloje Nr. T-6/2020).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas teisę baigus magistro studijas gauti Aleksandro Stulginskio universiteto diplomą su pagyrimu kildina iš tarp pareiškėjo ir šio universiteto pasirašytos Studijų sutarties. Studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal šią sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamą studijų programą, o studentas, be kitų, įgyja pareigą tinkamai priimti aukštosios mokyklos teikiamą studijų paslaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2011).

Atsižvelgus į tai, kad Universitetas neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas bei tai, kad byloje keliamas klausimas dėl Studijų sutarties netinkamo vykdymo, darytina išvada, kad pareiškėjo atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui reiškiami reikalavimai yra civilinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad patyrė neturtinę žalą – prarado trejus metus gyvenimo laiko, kurie jam negali būti sugrąžinti, nes jam dėl, jo teigimu, neteisėtos Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizacijos, buvo išduotas magistro diplomas ne to universiteto, į kurį jis buvo įstojęs ir kuris, pareiškėjo tvirtinimu, buvo itin aukštai kotiruojamas reitinguose tarp žemės ūkio sekcijos universitetų Europoje ir kitose šalyse, bet universiteto, kuris, pareiškėjo manymu, ne tik kad nėra šiuo metu reitinguojamas tarp pasaulio universitetų, bet nevertinamas ir Lietuvos darbo rinkoje.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas teismo prašo neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų solidariai, nes dėl atsakovų netinkamo veikimo ir neveikimo, negali nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra siejamas su skirtingų subjektų galimai neteisėtais veiksmais. T. y. pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo iš Vytauto Didžiojo universiteto, kuris, kaip nurodyta aukščiau, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl šios institucijos veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Tuo tarpu žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – neteisėtų aktų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. T-2010-11, 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje byloje K. D. v. Lietuvos valstybė).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo skirtingiems atsakovams lemia skirtingą šių reikalavimų rūšinį teismingumą. Tačiau specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui reiškiami reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio ir todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, bei vadovaudamasi proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis), nurodo, kad nėra tikslinga bei įmanoma šiuos reikalavimus išskirti į atskiras (civilinę ir administracinę) bylas. Specialioji teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, jog abejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys pareiškėjo argumentai ir įrodymai, todėl, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimų nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija) perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys