2022-08-04 Nr. CB-6455-2-19-3-00867-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3973

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00867-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. liepos 28 d. paduotu atsakovo V. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas V. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Šioje civilinėje byloje Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė, kad ieškovės ir V. K. bendro gyvenimo metu įgytas butas ir šiame bute esantys namų apyvokos daiktai (šaldytuvas, kaitvietė, skalbimo mašina, orkaitė ir antivibracinis kilimėlis skalbimo mašinai) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovei ir V. K.; panaikino atsakovui 2019 m. birželio 14 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl ½ dalies buto ir dėl ½ dalies šiame bute esančių namų apyvokos daiktų, ir šiuos daiktus asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo – 792,50 Eur kompensaciją. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto padalijimo klausimus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos išaiškinimų, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės teismas pirmiausia turi nustatyti, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Byloje teismai pagrįstai nustatė tik aplinkybę dėl ieškovės ir Vyto Kluoniaus bendro gyvenimo, tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad šie asmenys per 30 metų bendrai įsigijo ar susitarė įsigyti kokį nors turtą ar kad kuris nors savo pajamas naudojo bendrai buičiai ar turtui įsigyti. Atsakovo teigimu, byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų bendrą šalių siekį butą įgyti iš abiejų asmenų lėšų ir bendrosios nuosavybes teise, bei nuolatinį, intensyvų abiejų šalių įsitraukimą siekiant bendro tikslo, teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad pakanka abstraktaus siekio ateityje pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovo kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 293 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 27 d. Perlas finance.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė