d327609e-ddbb-43d3-9e49-b4fc34619b3f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-654-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02139-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams, kurie atstovauja ir Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo. Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. S. skunde teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2019 m. kovo 18 d. sprendimÄ ant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. 42-348 „Dėl barzdakirpės įgijimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. gegužės 29 d. sprendimÄ Nr. 2S-2210 „Dėl J.

S. skundo nagrinėjimo“, priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir 2,69 Eur kopijų darymo iÅ¡laidas. Skunde (b. l. 1–11, 26–27) nurodo, kad Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos (toliau – SPT) 2019 m. kovo 4 d. virÅ¡ininkui rašė praÅ¡ymÄ â€žDėl barzdakirpės įgijimo“. PraÅ¡yme nurodė, kad barzdakirpė reikalinga, kadangi nuo paprastų skutimosi peiliukų beria veidÄ , įauga plaukai po oda, iÅ¡kyla pÅ«liuojantys spuogai. Visa tai sukelia nepatogumų, skausmų, dėl to naktimis negali ramiai miegoti, jaučia pažeminimÄ , nepatogumus.

Nurodo, jog 2019 metais keletÄ kartų kreipėsi į Vilniaus PN SPT dėl veido bėrimų, tačiau skiriamas tepalas nepadeda, bėrimai neiÅ¡nyksta. PareiÅ¡kėjo manymu, vienintelė galimybe atsikratyti veido bėrimų ir su jais siejamų nepatogumų – leisti įsigyti barzdakirpę. Teigia, kad Vilniaus PN 2019 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 42-348 ir Kalėjimų departamento raÅ¡tas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡o administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų, todėl negali bÅ«ti laikomi teisėtais, pagrįstais, tinkamai motyvuotais, todėl jie privalo bÅ«ti panaikinti, o jo praÅ¡ymas tenkinamas.

Be to, sprendimai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Skunde aiÅ¡kina, kad Kalėjimų departamento 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 2S-2210 yra neteisėtas ir pažymi, kad Å¡i institucija ignoruoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – PÄ®VTT) 18 priedo 4.19 punktÄ . Atkreipia dėmesį, kad gydytojo rekomenduotas medicinos priemones nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti gavus raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, direktorius A. Ižička privalėjo pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei motyvuoti savo atsisakymÄ leisti įgyti ir turėti barzdakirpę, tačiau to nepadarė. Tvirtina, kad visa tai sukėlė nepatogumų, fizinių ir dvasinių skausmų, naktimis negali ramiai miegoti, jaučia pažeminimÄ , nežmoniÅ¡kus nepatogumus, dienÄ negali bendrauti su kitais asmenimis, nes nuo patiriamų nepatogumų pasidarė irzlus. Tai lėmė bendravimo galimybių sumažėjimÄ , buvo grubiai pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1, 3 straipsniai.

Dėl Vilniaus PN direktoriaus neteisėto veiksmo tvirtina patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti. Tvirtina, kad ginčo laikotarpiu į SPT dėl psichologinių problemų nesikreipė, tačiau tai savaime negali patvirtinti, kad nepatyrė psichologinio sukrėtimo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, kad nepadaryta žala. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nežmoniÅ¡kas fizines bei dvasines kančias, nepakenčiamus skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresijÄ , pablogėjo savivertė.

Pasidarė dirglus ir irzlus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybes. Žymiai pablogėjo savijauta ir sveikata. PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog už padarytas skriaudas privalo bÅ«ti įvertinta adekvačiai ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas neturi žeminti ar įžeisti. Pabrėžia, kad atsakovės atstovas akivaizdžiai žemino jo orumÄ , dėl to patyrė nežmoniÅ¡kas kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Mano, bÅ«tu sÄ Å¾ininga priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog skundui parengti iÅ¡spausdino 22 A4 formato lapus.

Vilniaus PN sumokėjo 1,54 Eur, iÅ¡siųsti panaudojo vokÄ bei du paÅ¡to ženklus po 0,49 Eur. Patyrė 2,69 Eur iÅ¡laidas. Vilniaus PN su skundu kategoriÅ¡kai nesutinka, tvirtina, kad keliami reikalavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti. Atsiliepime pabrėžia, jog elektrinių barzdakirpių (barzdos kirpimo maÅ¡inėlių) įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems nenumatytas. PareiÅ¡kėjui teisėtai ir pagrįstai neleista įsigyti Å¡io daikto, tai pareiÅ¡kėjui patvirtino ir Kalėjimų departamentas.

Vilniaus PN Turto valdymo skyriuje patvirtintas kirpėjo etatas. Kirpykloje dirba kalinimo įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas nuteistasis, kuris atitinka patvirtintame pareigybės apraÅ¡yme nustatytus reikalavimus, o bÅ«tent yra pasitikrinęs sveikatÄ bei iÅ¡manantis sanitarinius – higieninius reikalavimus, keliamus kirpėjui. Pagal įstaigoje patvirtintÄ grafikÄ kerpa visų bÅ«rių, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpose esančius nuteistuosius. Å ioje teisės nuostatoje nėra tiesiogiai nurodyta, kad į kirpėjo paslaugas įeina tik plaukų kirpimas.

PÄ®VTT 258 punktas reglamentuoja galimybę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis iÅ¡ esmės. Teisės aktai numato pareiÅ¡kėjui galimybę kirpti barzdÄ Vilniaus PN kirpykloje. Atsakovės atstovas akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad administracija savo veiksmais ar neveikimu pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Vilniaus PN nuomone, visos skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

Su reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ atsakovės atstovas nesutinka. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ jis įvertino 10 000 Eur, tačiau nepateikia įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Atsakovės atstovo manymu, minėtos aplinkybės tik įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių Vilniaus PN galimai neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Atsakovės atstovas tvirtina, kad administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimo.

PraÅ¡o netenkinti skundo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovas neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Bylos dalis nutraukiama, skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais jam nebuvo leista įsigyti barzdaskutę, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 13 d Vilniaus PN pateikė praÅ¡ymÄ duoti leidimÄ Ä¯sigyti barzdakirpę. PraÅ¡yme nurodė, kad SPT gydytojai iÅ¡davė leidimÄ jÄ Ä¯sigyti. Vilniaus PN direktorius 2019 m. kovo 18 d. rezoliucija pavedė „ParuoÅ¡ti neigiamÄ atsakymÄ â€œ (b. l. 15). Vilniaus PN 2019 m. balandžio 9 d. raÅ¡tu Nr. 42-348 „Dėl barzdakirpės įgijimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad PÄ®VTT 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e (toliau – SÄ raÅ¡as) barzdakirpės nėra.

Nurodo, kad Vilniaus PN direktorius priėmė sprendimÄ neleisti pareiÅ¡kėjui įsigyti barzdakirpę ir nurodė, kad praÅ¡ymo netenkino (b. l. 47). PareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ 2019 m. balandžio 25 d. apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 36A-37), kuris 2019 m. gegužės 29 d. raÅ¡tu Nr. 2S-2210 „Dėl J. S. skundo nagrinėjimo“ netenkino pareiÅ¡kėjo skundo. RaÅ¡te nurodė, kad SÄ raÅ¡as sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi Å¡iems asmenims.

Pažymi, kad sudarant sÄ raÅ¡Ä , buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas nėra įgaliotas aiÅ¡kinti teisingumo ministro priimtus teisės aktus. Pažymi, kad Kalėjimų departamentas yra pavaldus Teisingumo ministerijai, todėl teisingumo ministro įsakymai yra privalomi Kalėjimų departamentui.

Nurodė, kad praÅ¡omas daiktas nėra įtraukas į minėtÄ SÄ raÅ¡Ä , todėl pagrįstai nebuvo leista naudotis barzdakirpe. Pabrėžė, kad Kalėjimų departamentas negali kvestionuoti įstaigos direktoriaus sprendimo. Nurodė, kad Vilniaus PN raÅ¡tas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus (b. l. 34–35, 36). PareiÅ¡kėjas skundžia Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimus, teigia, kad jie neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų. Visų pirma, pareiÅ¡kėjas ginčija Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. rezoliucijÄ , kuria pavedama parengti neigiamÄ atsakymÄ .

Toks pavedimas, įvertinus tai, kad vykdant minėtÄ rezoliucijÄ , buvo priimtas skundžiamas 2019 m. balandžio 9 d. raÅ¡tas, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ginčo objektu. Å is pavedimas yra vertintinas kaip visuma Vilniaus PN direktoriaus veiksmų, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ leisti įsigyti barzdakirpę. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. rezoliucijÄ parengti neigiamÄ atsakymÄ , nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Tiek Vilniaus PN, tiek ir Kalėjimų departamentas savo veikloje turėjo vadovautis VAÄ® 8 straipsnio reikalavimais, nes veikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.). VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; kt.).

Kaip ne kartÄ akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; kt.). Taip pat pabrėžtina, kad pareigos nustatyti juridinių faktų visetÄ nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAÄ® 8 straipsnio imperatyvais.

Akcentuotina, kad bÅ«tent atsakovas – Vilniaus PN (vieÅ¡ojo administravimo subjektas) turi iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ , atitinkantį VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, o ne teismas. Teismas nagrinėja ir vertina vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ , t. y. tiesiogiai nenagrinėja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ir nepriima sprendimų už pastarÄ jį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais PÄ®VTT nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, argumentuodami tuo, kad SÄ raÅ¡e nėra numatyta turėti barzdakirpę. SÄ raÅ¡o (TAR, 2018, Nr. 2018-16385) 4.19 punkte prie leidžiamų daiktų nurodyta gydytojo rekomenduotos medicinos priemonės, kiti daiktai ir reikmenys, bÅ«tini Å¡io priedo 4.5, 4.9, 4.18 papunkčiuose ir 5 punkte nurodytiems daiktams, reikmenims ir elektros prietaisams eksploatuoti; pastabos: gydytojo rekomenduotas medicinos priemones nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tik gavus raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ .

Prie leidžiamų daiktų 5.5 papunktyje nurodyta ir barzdaskutė. ReikÅ¡minga aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 13 d. praÅ¡yme buvo pateikta gydytojo iÅ¡vada, jog jis tarpininkauja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, nes labai alergiÅ¡ka jo oda. PareiÅ¡kėjas skunde taip ir teigia, kad naudojantis peiliuku, skutant barzdÄ , jį labai beria, įauga plaukai, atsiranda pÅ«liuojantys spuogai ir tai, pasak pareiÅ¡kėjo, jam sukelia skausmÄ , nepatogumus. Nekvestionuotina, kad Vilniaus PN direktorius turi diskrecijos teisę spręsti dėl leidimo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui barzdaskutę, tačiau tokia teisė nėra absoliuti.

Vien tai, kad A. Ižička 2019 m. kovo 18 d. rezoliucija pavedė paruoÅ¡ti neigiamÄ atsakymÄ , kuriame taip pat nebuvo įvertinta gydytojo rekomendacija, o apsiribota tik SÄ raÅ¡o nuostatų citavimu bei lakoniÅ¡ka iÅ¡vada, kad nėra pagrindo praÅ¡ymÄ tenkinti, negali bÅ«ti laikoma tinkamai motyvuotu ir pagrįstu Vilniaus PN direktoriaus atsisakymu. BÅ«tent Vilniaus PN direktorius turėjo pareigÄ pagrįsti atsisakymÄ ir nurodyti motyvus. Taigi, nesant jokių atsisakymo motyvų, teismas negali sutikti su atsakovo ir Kalėjimų departamento pozicija, kad praÅ¡ymas buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtas.

Toks prašymo nagrinėjimas yra formalus, nepateikiant jokių argumentų dėl gydytojo rekomendacijos, o taip pat ir nenurodant apskritai jokių kitų tokio atsisakymo motyvų. Teismas prieina prie išvados, kad nei Vilniaus PN direktorius, nei Kalėjimų departamentas individualiai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nepagrindė išreikšto atsisakymo. Taigi, ir Kalėjimų departamento išvada, kad Vilniaus PN direktoriaus sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįsta.

Vertinami ginčijamų sprendimų motyvai. Å iuo atveju atsiliepimo argumentai negali pagrįsti ginčijamų sprendimų teisėtumo. Pažymėtina, kad kirpėjų paslaugų pareiÅ¡kėjas neprašė, byloje nėra duomenų, ar realiai egzistuoja galimybė skustis barzdÄ kirpykloje. Tik Vilniaus PN tinkamai pagrindus atsisakymo motyvus, direktorius galės tinkamai įgyvendinti jam suteiktÄ teisę leisti ar ne pareiÅ¡kėjui įsigyti barzdaskutę. BÅ«tent ginčijamuose sprendimuose turi bÅ«ti pateikti aiÅ¡kÅ«s motyvai.

Be to, Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmai neatitinka ir gero administravimo principų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčijami Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimai neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi yra nemotyvuoti ir neiÅ¡samÅ«s ir juose nėra pateiktų atsisakymo motyvų, vertinant gydytojų iÅ¡vadÄ ar kitų individualių atsisakymo pagrindų. Nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamentas nevertino pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų, o taip pat ir gydytojo rekomendacijų bei neiÅ¡nagrinėjo visų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti svarbių aplinkybių.

Kalėjimų departamentas sprendime apsiribojo teisės aktų nuostatų nurodymu, nesusiejo faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo su konkrečiu pareiÅ¡kėjo skundu. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, ginčijami sprendimai naikintini ir Vilniaus PN įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 13 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti barzdakirpę (barzdaskutę). PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN direktoriaus veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ .

Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Nors teismas Å¡iuo sprendimu pripažino ginčijamus sprendimus neteisėtais ir įpareigoja Vilniaus PN iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , tačiau žalos padarymo faktas, remiantis skunde nurodytomis aplinkybėmis, neįrodytas. Teismas, nenustatęs vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, kad kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų vertinimas bÅ«tų teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes, kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti visumÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose nurodytų sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti ir 2,49 Eur patirtų iÅ¡laidų. Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies, tačiau Å¡i paÅ¡ymo dalis nepagrįsta jokiais duomenimis. BÅ«tent jis pats turėjo pateikti konkrečius duomenis, kuriais tokį praÅ¡ymÄ grindė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgus į jo finansinę padėtį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo J. S. reikalavimo panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. rezoliucijÄ parengti neigiamÄ atsakymÄ , nutraukti. PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. 42-348 „Dėl barzdakirpės įgijimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimÄ Nr. 2S-2210 „Dėl J. S. skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Vilniaus pataisos namus iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 13 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti barzdaskutę.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo J. S. skundo dalį ir praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas atmesti kaip nepagrįstus. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas