d3260f41-3fff-481c-b19e-6bb2cacce928 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-443-860/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03873-2015-1Procesinio dokumento kategorija 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.1.1.2.22; 3.1.7.5; 3.2.4.9.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.11. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Monikai Maldauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. padėjėjui Michail Bron, atsakovei A. S., jos atstovei adv. Genovaitei Rokickienei, trečiojo asmens – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atstovui Julian Viduto, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį atsakovei A. S., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir UAB „Omnitel“, dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, n u s t a t ė: I. V. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslintu), kuriuo praÅ¡o:- atidalinti 1 / 2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, t.y. jam po atidalijimo priskirti patalpÄ , atidalijimo projekte pažymėtÄ indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.) ir dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1 – 2 (patalpÄ A), t.y. 6,06 kv.m.; - priteisti iÅ¡ atsakovės A.

S. bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jis yra 1 / 2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, savininkas. Atsakovei priklauso kita dalis (1 / 2) minėto gyvenamojo namo. IeÅ¡kovas ikiteismine tvarka bandė susitarti su atsakove dėl gyvenamojo namo atsidalijimo, tačiau to padaryti nepavyko; jis buvo pateikę atsakovei namo dalinimo projektÄ , tuo tarpu atsakovė nesutikdama su jo atidalijimo projektu, savo jokio projekto nepateikė.

Tad ieÅ¡kovas yra priverstas kreiptis į teismÄ . Nurodė, kad jo teismui pateiktas atidalinimo projektas atitinka abiejų Å¡alių interesus bei lygias dalintino namo dalis, atitenkančias kiekvienam iÅ¡ bendraturčių, juolab, kad nebelieka jokių bendro naudojimo patalpų tarp Å¡alių. Tad ieÅ¡kovo įsitikinimu, ginčo gyvenamasis namas dalintinas pagal MB „Globistafas“ parengtÄ dalinimo projektÄ , nes Å¡iuo projektu yra pilnai įgyvendinami abiejų bendraturčių interesai, nemažinant bendraturčių valdomų dalinėje nuosavybėje turto dalių.

Atsakovė A. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu (patikslintu) nesutiko iš dalies.Atsiliepime nurodė, kad kartu su gyvenamojo namo atidalijimu privalu kartu spręsti ir atskirų žemės sklypų suformavimo galimybes. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

Kai statinys suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 str. 2 ir 6 d.). Prašė atsižvelgti į faktinę aplinkybę, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai buvo jau atidalintas dar 1996 m. ir atidalintai jo daliai, kuri šiuo metu priklauso ieškovui, buvo suformuotas žemės sklypas. 1996 m. ieškovo gyvenamojo namo dalies savininkė L. B. dovanojo savo 1 / 2 gyvenamojo namo dalį T. S., kartu su žemės sklypu, esančiu po dovanojamojo gyvenamojo namo dalimi.

IeÅ¡kovas paveldėjimo keliu ir įgijo bÅ«tent tÄ gyvenamojo namo dalį, kuriai buvo suformuotas žemės sklypas ir kas jau yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Bereikia tik formalaus atidalinto gyvenamojo namo dalies įvardijimo ir priskyrimo konkrečiam savininkui. Teigia, kad gyvenamasis namas, turintis 60,43 kv.m., buvo padalintas po 1 / 2 dalį, tačiau atidalintai daliai suformuoti žemės sklypo, kuris idealiai atitiktų atidalinto namo dalis, nebuvo galimybės. Atsakovė teigė, kad ji sutiktų atsidalinti tÄ gyvenamojo namo dalį, kuri atitiktų jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu.Trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, pateiktame atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime nurodė, kad atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus. Mano, kad ieÅ¡kovo pateiktÄ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, atidalijimo projektÄ turėtų patikrinti ir įvertinti Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Ginčo gyvenamasis namas stovi žemės sklype, kadastro Nr. 4137/0200:128, kuris Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui V. S.. Å io žemės sklypo riba kerta ginčo pastatÄ ; dalis Å¡io pastato yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Akcentavo, kad Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai draudžia formuoti ir parduoti valstybinės žemės sklypus statinio dalies eksploatavimui. Pažymėjo, kad atsakovė A. S. 2015-01-28 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , siekiant suformuoti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, daliai eksploatuoti.

Tačiau šis prašymas buvo atsisakytas tenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovei galėtų būti formuojamas ir parduodamas valstybinės žemės sklypas tokiu atveju, jeigu ginčo namas būtų atidalintas į du statinius, juos suformuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – statinius, ir jei nuosavybės teise jai tenkantis naujai suformuotas statinys būtų valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu, kadastro Nr. 4137/0200:128. Teigia, kad ieškovas siekia suformuoti ne atskirus statinius, o patalpas; mano, kad teismui patenkinus ieškinį, atsakovei negalėtų būti formuojamas ir parduodamas valstybinės žemės sklypas.

Nacionalinė žemės tarnyba ginčo statinio atidalijimui neprieÅ¡tarauja.  Trečiasis asmuo – VÄ® Registrų centras, pateiktame atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepime nurodė, kad VÄ® Registrų centras neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Mano, kad nagrinėjamu klausimu, ar patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos patalpos gali bÅ«ti suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turėtų pasisakyti Vilniaus rajono savivaldybės administracija.  Trečiasis asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius), pateiktame atsiliepime taip pat bylÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepime, remiantis teismų praktika, nurodė, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisių ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.Trečiasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovo reikalavimai bÅ«tų patenkinti; prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o ne tik pripažinti jų teisę parengti namo planÄ be atsakovo sutikimo, bet siekia pripažinti teisę atlikti namo perplanavimÄ tam tikru konkrečiu bÅ«du.

IÅ¡ pateiktų dokumentų neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas planuoja atlikti statybos darbus ir iÅ¡ vieno buto įrengti du butus. Galimai tam bÅ«tinas statybos leidimas. Be to, bylai iÅ¡spręsti yra reikalingos specialios žinios.   Trečiasis asmuo - UAB „Omnitel“, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) pilnai palaikė. Atstovas pridėjo raÅ¡tiÅ¡kÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ .Atsakovė ir jos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atstovė pridėjo raÅ¡tiÅ¡kÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ .Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.              IeÅ¡kinys tenkintinas.             1. Byloje nustatyta, kad Å¡alims, t.y. ieÅ¡kovui V. S. ir atsakovei A. S., bendros dalinės nuosavybės teise, t.y. po 1 / 2 dalį, priklauso 60,43 kv.m. pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., JuodÅ¡ilių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011.Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovui V.

S. priklauso 0.1007 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., JuodÅ¡ilių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. 4137-0200-0128. Ant Å¡io žemės sklypo stovi dalis ginčo pastato. Likusi dalis ginčo pastato stovi ant valstybinės žemės.2. IÅ¡ byloje esančių duomenų (pareiÅ¡kimų ir kt.) matyti, kad ieÅ¡kovas 2015 m. siekė ikiteismine tvarka iÅ¡spręsti klausimÄ dėl ginčo namo atsidalinimo. Tačiau atsakovė su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atsidalinimo variantu nesutiko, savo varianto, kuris bÅ«tų parengtas nustatyta tvarka, ieÅ¡kovui nepateikė.

  3. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti 1 / 2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, t.y. jam po atidalijimo priskirti patalpÄ , atidalijimo projekte pažymėtÄ indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.) ir dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1 – 2 (patalpÄ A), t.y. 6,06 kv.m.Nors ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas stokoja aiÅ¡kumo, tačiau iÅ¡ jo turinio, prie ieÅ¡kinio (patikslinto) pridėtų dokumentų, kitų byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jis siekia bÅ«tent atidalinti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, su atskirais unikaliais numeriais, pagal architektės J.

Å . 2016-03-14 parengtÄ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, Pušų g. 23, JuodÅ¡ilių k., JuodÅ¡ilių sen., Vilniaus r., atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patikslinimo projektÄ , kuris teismui pateiktas 2016-05-25 (toliau – ir Atidalijimo projektas). Kitaip tariant, ieÅ¡kovas siekia visiÅ¡ko (absoliutaus) daikto – gyvenamojo namo, atidalijimo, nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių.Atsakovė su tokiu ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du nesutinka. Ji teigė, kad ginčo namas turėtų bÅ«ti atidalijamas pagal ieÅ¡kovui suformuotÄ Å¾emės sklypo ribÄ .4.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (2 d.).5. Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises.

Sprendžiant Å¡iuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ . Toks atidalijimas reiÅ¡kia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytÄ turto dalį, gali daryti fizinį-Å«kinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimÄ , nederindamas savo valios su kitais asmenimis (žr., pvz., Lietuvos A.

T. 2016-04-29 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016; ir kt.).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015-07-03 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali bÅ«ti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos A.

T. 2015-11-25 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).6. Minėta, kad ieÅ¡kovas siekia visiÅ¡ko daikto atidalijimo pagal teismui pateiktÄ Atidalijimo projektÄ . Atsakovė iÅ¡ esmės sutinka su visiÅ¡ku daikto atsidalinimu, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovas turi atsidalinti tÄ gyvenamojo namo dalį, kuri atitiktų jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu.Taigi, ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės yra kilęs dėl bendro daikto atidalinimo bÅ«do. 7. Pasisakytina dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomo atsidalinimo varianto.7.1.

Visų pirma, teismui pateiktas Atidalijimo projektas yra parengtas kvalifikuotos architektės J. Å .. Projekte nurodoma, kad siÅ«loma gyvenamÄ jį namÄ , kurio bendras plotas 60,43 kv.m., padalinti taip: A. S. atitenka patalpos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu aukÅ¡to plane 1 – 3 (17,50 kv.m.), 1 – 4 (7,41 kv.m.), ir dalis patalpos pažymėtos indeksu 1 – 2, t.y. 5,35 kv.m. (atitvertos karkasine pertvara – 0,49 kv.m.) – viso sudarytų 30,26 kv.m. atidalinto bendro ploto;

V. S. atitenka patalpos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu aukšto plane 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.), ir dalis patalpos pažymėtos indeksu 1- 2, t.y. 6,06 kv.m. (atitvertos karkasine pertvara – 0,49 kv.m.) – viso sudarytų 29,64 kv.m. atidalinto bendro ploto. Taigi, A. S. siūlomų patalpų bendras plotas 30,26 kv.m., V. S. – 29,46 kv.m.Atidalijamo namo dalys prijungtos prie esamų – atskirų elektros apskaitų. Vietinių nuotekų tinklų nėra.

Kiekvienas iš bendraturčių naudojasi savo lauko tualetais. Esamas šulinys randasi A. S. priskiriamoje žemės sklypo dalyje (valstybei priklausančioje žemėje). Siūloma šalių sklypo dalyse įsirengti atskirus vandentiekio ir nuotekų tinklus.Projekte pažymėta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo). 7.2.

Ä®vertinus pateiktÄ projektÄ ir jo medžiagÄ akivaizdu, kad ginčo pastato atidalinimas techniÅ¡kai yra galimas ir įmanomas. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės praÅ¡o namÄ atidalinti per patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1 – 2. Namas yra rastinis, yra atskiras elektros tiekimas bendrasavininkiams, yra įrengtos dvi atskiros elektros apskaitos, į namÄ yra du atskiri įėjimai ir pan. Toks atidalinimas iÅ¡ esmės nepadarytų jokios žalos turto paskirčiai.Konstatuotina, kad tiek atsakovė, tiek ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant vieÅ¡ojo administravimo institucijas, nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų procedÅ«rinių ar techninių kliūčių dėl ko Å¡is projektas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas.

Teismas taip pat nenustatė, kad Å¡is projektas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas ar kad jis prieÅ¡tarautų teisės aktų reikalavimams. 7.3. VisiÅ¡kai atidalijus namÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Atidalijimo projektÄ tarp Å¡alių nelieka jokių bendro naudojimo objektų ir / ar patalpų. Projekte po atidalinimo Å¡alims priskiriamos dalys yra apylygės ir arti idealių turto dalių, t.y. ieÅ¡kovui atitenkanti turto dalis yra lygi 29,64 kv.m., o atsakovei – 30,26 kv.m. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad Å¡alims tenkančios dalys yra nelygiavertės, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovui atitenka didesnioji dalis gyvenamojo ploto, tačiau teismas Å¡iuos argumentus atmeta kaip neįrodytus.Visų pirma pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovui atitenka nežymiai didesnė dalis gyvenamojo ploto savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo dalis yra vertingesnė.

Juo labiau, kad apskritai atsakovei atitenkanti turto dalis yra didesnė už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ turto dalį, nors Å¡alių dalys, minėta, bendrame turte yra lygios, t.y. joms priklauso po 1 / 2 dalį ginčo namo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovui atitenkanti turto dalis yra vertingesnė ((duomenys neskelbtini) str.), nors teismas ne kartÄ siÅ«lė Å¡alims, tame tarpe ir atsakovei, pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo argumentus.  Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktÄ be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Tokiais atvejais galimas atidalijimas natÅ«ra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumÄ pinigais (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009-01-23 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012-06-22 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das galėtų bÅ«ti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iÅ¡ bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos A.

T. 2015-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).Taigi, teismų praktika pripažįsta ir miÅ¡rų atidalijimo bÅ«dÄ , tačiau nagrinėjamu atveju jis negali bÅ«ti taikomas, nes, minėta, atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovui tenkanti turto dalis yra vertingesnė negu jai tenkančio turto dalis. 7.4. IeÅ¡kovo siÅ«lomas turto atidalinimo variantas yra artimas faktiniam naudojimui.7.5. Atsakovė nurodė, kad praÅ¡oma atidalinti jos valdoma virtuvės dalis yra projektuojama ne ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, tad neiÅ¡vengiamai reikalingas ieÅ¡kovui turimo žemės sklypo performavimas.

Taip pat teigia, kad turimo žemės sklypo performavimas prieÅ¡tarautų galiojantiems įstatymams (Žemės įstatymo 40 str. 2, 6 d., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.), nes naujai formuojamas žemės sklypas negali bÅ«ti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį. Å iuos savo teiginius atsakovė iÅ¡ esmės grindžia Lietuvos A. T. 2009-06-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009.Tačiau teismas negali sutikti su tokiais atsakovės argumentais, juo labiau, kad jie gali bÅ«ti kliÅ«tis atidalinti ginčo namÄ taip, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas.Visų pirma, toks bendro turto atidalinimas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių.

PrieÅ¡ingai, bendro turto atsidalinimas atsakovei leistų organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , siekiant suformuoti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ jos gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, daliai, kuri bÅ«tų atidalinta iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, eksploatuoti. Pagal bylos duomenis, Å¡iuo metu Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsisako atsakovei leisti tokio projekto rengimÄ , nes bÅ«tent ginčo namas nėra atidalintas, o minėti teisės aktai draudžia formuoti ir parduoti valstybinės žemės sklypus statinio dalies eksploatavimui.  Antra, teismas pažymi, kad Lietuvos A.

T. vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos ir atsakovės nurodytos kasacinio teismo nutarties faktinės aplinkybės ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais vadovautis. Atsakovės nurodomoje kasacinio teismo 2009-06-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, kuriame yra statinių, atidalijimo; kurioje teismas pasakė, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas joks klausimas dėl žemės sklypo atidalinimo. Å ios bylos dalykas yra tik ginčo pastato atidalinimas iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir jokie kiti klausimai, susiję su žemės sklypu, byloje nėra sprendžiami.Trečia, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės teiginys, jog atidalijus ginčo pastatÄ taip, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas, jis (ieÅ¡kovas) turėtų performuoti savo žemės sklypÄ , kuris prieÅ¡tarautų teisės aktams, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

IeÅ¡kovui nebÅ«tų jokios bÅ«tinybės formuoti valstybinės žemės sklypo tokiu bÅ«du, kurį nurodo atsakovė ir kuris galėtų prieÅ¡tarauti teisės aktų reikalavimams. IeÅ¡kovas savo teises galėtų įgyvendinti kitais teisės aktų leistinais bÅ«dais.  8. Atsakovė (jos atstovė) atsiliepime ir teismo posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kovas turi atsidalinti tÄ gyvenamojo namo dalį, kuri atitiktų jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu.Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, vertina Å¡alių ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį (ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodytus atidalijimo bÅ«dus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo bÅ«do pasirinkimÄ , ir priima sprendimÄ dėl atitinkamo atidalijimo bÅ«do, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Teismas, vertindamas, ar Å¡alių nurodyti atidalijimo bÅ«dai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę, kuriÄ Ä¯gyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo dalykas tokiose bylose yra turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o turto atidalijimo bÅ«das parenkamas remiantis byloje konstatuotais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais faktais ir taikytina materialiosios teisės norma (žr., pvz., Lietuvos A.

T. 2009-01-23 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Taigi, nors atsakovė nėra pareiÅ¡kusi teismui prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl atidalijimo iÅ¡ bendros nuosavybės bÅ«do, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju bÅ«tina vertinti ir atsakovės argumentus dėl atidalijimo bÅ«do, kurie yra nurodyti kituose procesiniuose dokumentuose (tame tarpe atsiliepime). Jeigu toks atidalijimo bÅ«das bÅ«tų pripažintas priimtinesniu, tai bÅ«tent taip ir turėtų bÅ«ti atidalijamas bendras turtas.8.1.

Visų pirma, nors, minėta, atsakovas ir gali siÅ«lyti atsiliepime savo atsidalinimo variantÄ , tačiau tokiu atveju vis tiek turi bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojamas atidalinimo bÅ«das. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra pateikusi jokio savo bendro turto atsidalinimo varianto. Vienintelį kÄ nurodo atsakovė yra tai, kad ieÅ¡kovui tenkanti bendro turto dalis turi atitikti jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu; tačiau teismui nėra pateikusi net plano, kuriame ginčo namas (jame esančios patalpos) bÅ«tų susietas su ieÅ¡kovui priklausančiu sklypu; neaiÅ¡ku, kokia bendro ploto dalis tenka ieÅ¡kovui, o kokia atsakovei ir pan.

Juo labiau, kad iÅ¡ paskutinio ieÅ¡kovo pateikto Atidalijimo projekto (atidalinamų patalpų plano) matyti, kad atsakovo žemės sklypo riba nesutampa su ginčo namo jokia atskira patalpa, ji eina per dalį patalpos, plane pažymėtos indeksu 1 - 1. Teismas pažymi, kad sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir konkreti. Tuo tarpu tenkinus ir turtÄ atidalijus atsakovės nurodomu bÅ«tu, sprendimas nebÅ«tų nei aiÅ¡kus nei konkretus; galimai ateityje sukeltų naujų ginčų tarp Å¡alių. Tad vien dėl Å¡ios priežasties, nėra pagrindo atidalinti bendrÄ turtÄ atsakovės siÅ«lomu bÅ«du. 8.2.

Nors atsakovė nepateikė jokio paskaičiavimo apie Å¡alims tenkantį bendrÄ plotÄ , tačiau akivaizdu, kad atsakovei tenkanti turto dalis bÅ«tų ženkliai didesnė negu ieÅ¡kovui tenkanti turto dalis (bÅ«tų artima santykiui - 2 / 3 turto dalys atsakovei ir 1 / 3 turto dalis ieÅ¡kovui). Tad toks turto atidalinimas neatitiktų Å¡alių turimo turto dalių bendrame turte, t.y. ženkliai bÅ«tų nukrypstama nuo turimų idealių turto dalių (abiem Å¡alims priklauso po 1 / 2 dalį ginčo turto).

Å iuo atveju taikyti miÅ¡rų atidalijimo bÅ«dÄ taip pat teismas nenustatė pagrindų. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, tad iÅ¡ jos kompensacijos priteisimas yra netikslingas. Be to, Å¡alys neteikė jokių įrodymų, kokio dydžio kompensacija turėtų bÅ«ti priteisiama. Atsakovės atstovė nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas faktiÅ¡kai jau buvo atidalintas dar 1986 m., kai buvusi gyvenamojo namo bendrasavininkė L. B., siekdama perleisti savÄ jÄ gyvenamojo namo dalį, atsidalijo buto plane nurodytÄ patalpÄ 1 - 1 (20,54 kv.m.), su veranda, plane pažymėta 1 – 5 (3,04 kv.m.), o jos bendrasavininkis S. A. priėmė palikimÄ faktiniu valdymu ir liko gyventi gyvenamojo namo dalyje, plane pažymėtose 1 – 2, 1 – 3, su terasa, plane pažymėta 1 – 4.

IeÅ¡kovo gyvenamojo namo dalies savininkė L. B. 1996 m. dovanojo savo 1 / 2 gyvenamojo namo dalį T. S., kartu su žemės sklypu, esančiu po dovanojamojo gyvenamojo namo dalimi. IeÅ¡kovas paveldėjimo keliu įgijo bÅ«tent tÄ gyvenamojo namo dalį, kuriai valdyti ir naudoti pagal paskirtį buvo suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pagal atsakovės argumentus iÅ¡eitų, kad atsakovei priklauso ne 1 / 2 ginčo namo, bet didesnė turto dalis, kuri apribota sklypo riba, kertančia dalį pastato.

Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Visų pirma, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčo namas anksčiau jau buvo atidalintas jos nurodytu būdu ((duomenys neskelbtini) str.). Byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas, taip pat kiti įrodymai, aiškiai tvirtina, kad šalims ginčo namas priklauso bendros dalinės nuosavybės teise būtent po 1 / 2 dalį. Atsakovė byloje neginčija jokio ginčo namo nuosavybės teisių įgijimo sandorio; taip pat atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl jai bendro turto dalies bendroje dalinėje nuosavybėje padidinimo.

Tad atsakovės nurodyti argumentai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.8.3. Atsakovė teigia, kad atidalijant ieÅ¡kovui gyvenamojo namo dalį, esančiÄ ant jo valdomo nuosavybės teise žemės sklypo, - toks atidalijimo bÅ«das bÅ«tų Å¡alims finansine prasme priimtiniausias, nes toks atidalijimas nesusijęs su naujomis statybomis ir galimas įgyvendinti remonto bÅ«du. Tačiau teismas su tokiais argumentais taip pat nesutinka. Minėta, kad iÅ¡ paskutinio ieÅ¡kovo pateikto Atidalijimo projekto (atidalinamų patalpų plano) matyti, kad jo žemės sklypo riba nesutampa su ginčo namo jokia atskira patalpa, ji eina per dalį patalpos, plane pažymėtos indeksu 1 - 1.

Tad Å¡alims atsidalinant turtÄ tiek atsakovės siÅ«lomu bÅ«du, tiek ir ieÅ¡kovo, - turi bÅ«ti pastatyta siena per visÄ namo aukÅ¡tį, siekiant, kad atidalintos turto dalys galėtų bÅ«ti suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tad atsidalinimo iÅ¡laidos abiem atvejais bÅ«tų panaÅ¡ios. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais atidalijus ginčo namÄ , jo dalys turi bÅ«ti suformuotos teisės aktų (Statybos įstatymo ir kt.) nustatyta tvarka kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. 8.4.

Šalių turto dalių faktinis naudojimas iš esmės neatitinka nei vieno iš prašomų atidalinti būdų.

9. Apibendrinant Å¡alių siÅ«lomus atidalinimo bÅ«dus akivaizdu, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalinimo variantas yra priimtinesnis; jis yra racionalus ir pagrįstas. IeÅ¡kovo atidalinimo variantas labiau (geriausiai) atitinka kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį; labiau atitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. IeÅ¡kovo atidalijimo variantas procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, iÅ¡ esmės atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių.

Atidalijus ginčo namÄ taip, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas, Å¡alių teisių įgyvendinimas nebus apsunkintas jokiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį ir pan. Po ginčo namo atidalinimo ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du, nustatyta tvarka suformavus atskirus nekilnojamojo turto objektus ir juos įregistravus VÄ® Registrų centre, bus pasiektas bendro turto atidalinimo tikslas - palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , taip ateityje iÅ¡vengiant ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises.Taigi, yra pagrindas atidalinti ieÅ¡kovo dalį bendrame turte jo praÅ¡omu bÅ«du, t.y. atidalinti ieÅ¡kovui V.

S. priklausančiÄ 1 / 2 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu Pušų g. 23, JuodÅ¡ilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, pagal architektės J. Å . 2016-03-14 parengtÄ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, Pušų g. 23, JuodÅ¡ilių k., JuodÅ¡ilių sen., Vilniaus r., atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patikslinimo projektÄ , kuris teismui pateiktas 2016-05-25, - priteisiant ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo patalpÄ , projekte pažymėtÄ indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.), ir dalį patalpos, projekte pažymėtÄ indeksu 1 – 2 (patalpÄ A) (6,06 kv.m.).

Atkreiptinas dėmesys, kad atidalintos dalys turi bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti VÄ® Registrų centre.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.10. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinys tenkintas pilnai; tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. Tad Å¡i suma turėtų bÅ«ti priteisiama ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės A. S.. IeÅ¡kovas taip pat patyrė 876 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos);

Å¡ių Rekomendacijų nauja redakcija įsigaliojo 2015-03-20. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į bylos sudėtingumÄ ir trukmę (byla vidutinio sudėtingumo; byla buvo nagrinėjama apie metus laiko), į tai, kad ieÅ¡kovui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, į jo darbo ir laiko sÄ naudas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisines paslaugos yra pagrįstos, bÅ«tinos ir racionalios 500 Eur sumoje. Tad bÅ«tent tokio dydžio patirtos iÅ¡laidos (500 Eur) už teisines paslaugas ir turėtų bÅ«ti priteisiamos ieÅ¡kovui.Tad iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteisiama 531 Eur (31 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovės procesinį elgesį, kuris iÅ¡ esmės buvo tinkamas (atsakovė sutiko su atsidalinimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalinimo bÅ«du), į bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis, į atsakovės sunkiÄ materialinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-02 sprendimu Nr. (1.7.)S-3466-3985-15 atsakovė A. S. yra atleista 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, tad iš jos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str., 99 str.).      Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas n u s p r e n d ė:

IeÅ¡kinį tenkinti.Atidalinti ieÅ¡kovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ Â½ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, pagal architektės J. Å . 2016-03-14 parengtÄ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., JuodÅ¡ilių sen., Vilniaus r., atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patikslinimo projektÄ , kuris teismui pateiktas 2016-05-25, - priteisiant ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo patalpÄ , projekte pažymėtÄ indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.), ir dalį patalpos, projekte pažymėtÄ indeksu 1 – 2 (patalpÄ A) (6,06 kv.m.). Priteisti iÅ¡ atsakovės A.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Saulius Jakaitis