d3256048-4aba-4e63-88b8-e6a7c7fdcd33 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-82-288/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00100-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.4;

21.11.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Sandrai Poškienei,

skundÄ padavusiam asmeniui D. D., jos atstovui advokatui G. I.,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Panemunės policijos komisariato atstovui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo D. D. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. M. priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , pagal 2019 m. lapkričio 10 d. D. D. pareiÅ¡kimÄ , dėl to, kad D. D. vykstant skyrybų procesui, piktybiÅ¡kai ir tyčia piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo teise draudžia kalbėtis, bendrauti su vaikais.

D. D. skundu praÅ¡o panaikinti Institucijos priimtÄ nutarimÄ . Skunde nurodė, kad nesutinka su Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , kadangi mano, kad Institucijos sprendimas priimtas netinkamai vertinus D. D. vykdytų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ veiksmų reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymi, kad netinkamai vertino Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties nevykdymÄ , dėl 2019 m. lapkričio 10 d., kad sistemingai neleidžia kalbėtis, bendrauti su vaikais.

Vaikai tyčia nuteikti prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , siekiant prisiteisti alimentus, tyčia ir sistemingai neleidžia bendrauti su vaikais, baugina, gÄ sdina, kad pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡veÅ¡ į psichiatrijos ligoninę. Taip pat neleidžia su vaikais D. ir D. D. bendrauti ne tik D. D., bet ir jo mama, pareiÅ¡kėjos anyta A. D.. Taip pat, kad 2019 m. lapkričio 10 d. atvykus į Vilniaus PK OVS tyrėjo A. M. akivaizdoje skambinant telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) norėdama pasikalbėti su vaikais visi telefonų numeriai buvo užblokuoti.

Nurodo, kad D. D. nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki Å¡iol nuteikė vaikus prieÅ¡ motinÄ bei vaikus palieka pas A. D., iÅ¡vykstant pas jo drauges. D. D. nustatyta sunki negalia (F.94) – vaikystės autizmas, todėl vaikui paskirtas iki 2020 m. liepos neįgalumas, taip pat atskyrus vaikus nuo pareiÅ¡kėjos D. D. per 8 mėn., priaugo 14 kg., buvo nustatytas nutukimas (E 66). Nurodo, kad pareigÅ«nas neapklausė tinkamai pareiÅ¡kėjos, nebuvo kviesta duoti paaiÅ¡kinimus. Policijos komisariate buvo darytas tik garso įraÅ¡as naudojant asmeninę garso įraÅ¡ymo priemonę.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad pareigÅ«nai vertino tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , neturinčiÄ jokių teisinių padarinių ir nepagrįstai sprendė dėl skundo. Netinkamai vertino, kad D. D. piktybiÅ¡kas telefono blokavimas, neleidimas bendrauti su vaikais, neleidimas kalbėtis su vaikais pažeidžia jos ir vaikų teises. Taip pat, kad D. D. piktybiÅ¡kai Å¡meižia, siekia, kad bÅ«tų nutrauktas motinos ir vaikų ryÅ¡ys. Piktybinis bei sistemingas neleidimas bendrauti su vaikais blogina ne tik vaikų emocinę psichologinę bÅ«senÄ , bet ir pareiÅ¡kėjos.

Be to pažeidžiamas teismo sprendimas, daroma žala, todėl praÅ¡oma panaikinti priimtÄ Institucijos nutarimÄ .

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , teismui atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja papildomai parodė, kad D. D. nuteikinėja prieÅ¡ jÄ vaikus. Negražiai jÄ vaikams vadina, taip pat neduoda jai bendrauti su vaikais. Policijos pareigÅ«no akivaizdoje skambinant D. D. į jos skambučius neatsiliepia, o skambinant policijos pareigÅ«nui atsiliepia. Palaiko skundÄ nurodytais motyvais ir praÅ¡o bylÄ perduoti policijai tirti iÅ¡ naujo, kadangi pateikia naujus faktus, kad D. D. neatsiliepia į jos skambučius.

PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡o nepagrįstai priimto nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ panaikinti, kadangi buvo pateikti visi įrodymai ir aplinkybės. D. D. parodymai, kad su mažesniu vaiku turi pareiÅ¡kėja bendrauti per vyresnius vaikus neteisingas ir nepagrįstas, kadangi D. D. turi užtikrinti pareiÅ¡kėjai galimybę bendrauti su mažuoju pareiÅ¡kėjos sÅ«numi, o ne liepti bendrauti su mažu vaiku per kitus vaikus.

Liudytojas D. D. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad pareiÅ¡kėja jo buvusi žmona, kad jie turi tris vaikus, kurie gyvena kartu su juo. Teismo sprendimu nuspręsta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja ateina prie jo tėvų namų, kur jis su vaikais gyvena ir pakabina ant tvoros žaislÄ , kitÄ kartÄ atėjusi pamojuoja vaikams. Vaikai pareiÅ¡kė norÄ gyventi su juo, todėl nustatyta bendravimo tvarka, kuri numatyta savaitgaliais. Liudytojo teigimu niekas netrukdo pareiÅ¡kėjai bendrauti su vaikais.

Vaikai paskambina patys pareiÅ¡kėjai. Vaikai dideli ir patys pastebėjo, kad tik pabendravus su mama, visuomet atvyksta pagal jos iÅ¡kvietimÄ policija, nes ji kviečia policijÄ nežinia dėl ko. PareiÅ¡kėjÄ kankina nemiga, ji visko prisigalvoja ir kviečia policijÄ . Vaikams žinoma, kad policijos ekipažui pasirodžius jie atvyksta pas juos. Jis dirba vairuotoju, gyvena su tėvais, kurie jam padeda vaikus auginti. Turi vaikai galimybę bendrauti su pareiÅ¡kėja bÅ«dami vieni, bet vaikai pareiÅ¡kėjos įžeidinėjami, todėl jis įsikiÅ¡a į pareiÅ¡kėjos ir vaikų bendravimÄ .

Pokalbio metu pareiÅ¡kėja nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ . GÄ sdina, kad iÅ¡ jo atims vaikus. Vyresnis sÅ«nus 16 m., pats nenori bendrauti su mama, nes VTAT medžiagoje užfiksuota, kad vaikas patyręs psichologinį smurtÄ dėl mamos netinkamo elgesio. Vidurinysis sÅ«nus labiausiai bendrauja su mama. PareiÅ¡kėja su mažuoju sÅ«numi bendrauja per vyresnius vaikus ar jį, nes mažajam sÅ«nui 6 metai ir jis neturi telefono. Jeigu mažesnis vaikas nenori bendrauti jis nieko negali padaryti. PareiÅ¡kėja paskambinusi vaikams sako, ar žinote už kÄ iÅ¡varė jÅ«sų mamÄ , todėl vaikams nepatinka toks bendravimas ir jie padeda ragelį.

PareiÅ¡kėja įkyriai skambina darbo metu, liepia duoti su vaikais bendrauti. Vaikai prižiÅ«rėti, taip pat padeda pakankamai aktyvÅ«s seneliai. Vaikas eina į darželį. Jokių sutrikimų nėra, neįgalumo neturi. Kitas vaikas kažkada per fizinio pamokÄ nukrito ant čiužinio, kai apie tai papasakojo D. D. ji paskambino į 112, kvietė pareigÅ«nus, į mokyklÄ skambino, VTAT ir visiems grasino, bet nieko neįvyko tik sukėlė erzelį. RaÅ¡o skundus dėl kaimynų, jau paraÅ¡yta apie 50 skundų.

Kalbėdamas su tėvais jis apie ne vaikiÅ¡kus dalykus stengiasi kalbėti vaikams negirdint. Su D. D. iÅ¡situokė, nes ji pastoviai melavo, vykta tyrimas dėl jos elgesio. Pats su vaikais puikiai sutaria, vaikai sveiki. D. D. gali domėtis apie vaikų sveikÄ pas Å¡eimos gydytojÄ . Jis D. D. neÅ¡meižia dėl apribotų motinystės teisių. Pati D. D. paskambinusi vaikams telefonu, nurodo ar liepia iÅ¡mesti jo tėvus, vaikų senelius iÅ¡ namų, teigdama, kad vaikams liks namas. Liudytojas teigia, kad konfliktų priežastis skyrybų nuoskaudos. 2019 m. lapkričio 10 d. jis dirbo vairuotoju, kai D.

D. jam paskambino ir aiÅ¡kino, kad jis privalo duoti vaikus pasikalbėti, bet jis pasakė, kad dirba ir tegul skambina vaikams į jų telefonus. D. D. turi galimybę paimti vaikus iÅ¡ kiemo, o į namus užeiti neturi teisės. D. D. dažnai pasako laikÄ , kada ateis pas vaikus, jie laukia, o ji neateina, nors vaikai ir jis pats bÅ«na suplanavęs dienÄ . D. D. buvo kviesta greitoji pagalba dėl jos elgesio ir iÅ¡vežta į psichiatrijos klinikÄ , kurioje nustatė, kad jai reikia gydymo, bet ji pabėgo ir nesigydė.

D. D. visada skambinėja iš skirtingų telefonų numerių.

Teismo posėdžio metu išklausytas pareiškėjos pateiktas garso įrašas, kuriuose girdisi pokalbis tarp D. D. ir D. D. (b. l. 52).

Skundas netenkinamas

Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad Institucijos tyrėjas P. M. priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal D. D. pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad D. D. vykstant skyrybų procesui, piktybiÅ¡kai ir tyčia piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo teise draudžia kalbėtis, bendrauti su vaikais. Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir nutarime iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leido teismui prieiti prie pagrįstos iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nebuvo pagrindo.

Teismas įvertino liudytojo D. D. parodymus ir iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojas D. D. 2019 m. lapkričio 25 d. liudytojo apklausos protokole nurodo, kad kviečiami sistemingai policijos pareigÅ«nai dėl melagingai nurodytų aplinkybių, apie jo neblaivumÄ , vaikų nepriežiÅ«rÄ . Liudytojas savanoriÅ¡kai skatina vaikus bendrauti su pareiÅ¡kėja. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėja vaikų nelanko nuo 2019 m. liepos 11 d. (medžiagos b. l. 6-7). Teismo posėdžio metu liudytojas D.

D. taip pat patvirtino, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su D. D.. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja ateina prie jo tėvų namų, kur jis su vaikais gyvena ir pakabina ant tvoros žaislÄ , kitÄ kartÄ atėjusi pamojuoja vaikams, jis bendrauti pareiÅ¡kėjai su vaikais nedraudžia. Teismų sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-1717-1043/2019 patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, todėl pareiÅ¡kėjai niekas netrukdo bendrauti su vaikais.

Liudytojo D. D. paaiÅ¡kinimu vaikai pareiÅ¡kėjai skambina patys, nes jie dideli, tačiau vaikams nemalonu, kad pareiÅ¡kėjai paskambinus įžeidinėja vaikus, nuteikinėja prieÅ¡ tėvÄ , todėl tenka koreguoti bendravimÄ telefonu. PareiÅ¡kėjos atstovas baigiamojoje kalboje patvirtino, kad pareiÅ¡kėja su mažuoju sÅ«numi, kuriam 6 metai, bendrauja per vyresnius vaikus, tai rodo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai nėra užkirsta teisė skambinti, kalbėtis, bendrauti su vaikais. PareiÅ¡kėjos skambučiai D.

D. darbo metu ir reikalavimas pakviesti vaikus prie telefono pokalbiui nėra vertinamas, kaip vengimas a uždraudimas bendrauti su vaikais, kadangi atliekant darbines funkcijas Å¡alia vaikų nėra bei važiuojant automobiliu iÅ¡ darbo taip pat nėra galimybės leisti vaikams bendrauti su pareiÅ¡kėja pagal pareiÅ¡kėjos pareikalavimÄ . IÅ¡ liudytojo D. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad 2019 m. lapkričio 10 d. jis dirbo vairuotoju ir paskambinus D. D. jis paaiÅ¡kino, kad dirba ir nurodę skambinti vaikams į jų telefonus, todėl nebuvo jokio draudimo bendrauti ar kalbėtis su vaikais.

Taip pat teismo posėdžio metu iÅ¡klausius pateiktus pareiÅ¡kėjos garso įraÅ¡us nustatyta, kad vyksta telefoniniai pokalbiai tarp D. D. ir D. D.. Garso įraÅ¡e, kuris darytas ne įvykio dienÄ girdimas pareiÅ¡kėjos skambutis D. D., pokalbio metu pareiÅ¡kėja praÅ¡o leisti pasikalbėti su vaiku. D. D. nurodo, kad esantis darbe, todėl negali perduoti vaikams telefono, taip pat pokalbio metu vienas kitam pareiÅ¡kia įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius. Sekančiame garso įraÅ¡e girdimas D.

D. įžeidinėjimai skirti D. D., girdima, kad jį vadina psichiniu ligoniu. Taip pat girdisi, kad pareiÅ¡kėja kalbasi su vaiku ir vaikas pasakoja kur planuoja važiuoti ir kÄ pirkti. Vaikas teiraujasi ar pareiÅ¡kėja neserga, kadangi garso įraÅ¡e iÅ¡girstamas pareiÅ¡kėjos atsikosėjimas. Garso įraÅ¡e girdimas atsisveikinimas. Å iuose įraÅ¡uose girdimas pokalbis pareiÅ¡kėjos su D. D. ir vaiku įrodo kad D. D. netrukdo pareiÅ¡kėjai bendrauti, kalbėtis su vaikais. Garso įraÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėja su D.

D. kalba nepagarbiai, reiÅ¡kia pretenzijas iÅ¡ pokalbio galima suprasti, kad tikisi, jog vaikai D. D. iÅ¡mes iÅ¡ namų taip, kaip jÄ iÅ¡metė. Pokalbio metu vaikas pasako žodį – pabaisa. Garso įraÅ¡e girdisi pareiÅ¡kėjos isteriÅ¡ka kalba. Taip pat trečiame garso įraÅ¡e girdima, kad pareiÅ¡kėja D. D. skundžiasi, kad negražiai D. su ja kalba ir nurodo, kad mokintų vaikus su ja elgtis pagarbiai. Girdima garso įraÅ¡uose, kad pareiÅ¡kėja komentuoja teismo sprendimus, grasina liudytojui, kad ilgai nevažinės, todėl daroma iÅ¡vada, kad teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos pateikti ir iÅ¡klausyti pirmi trys garso įraÅ¡ai galimai daryti ankstesnių pokalbių metu, vykstant teisminiams procesams, kadangi girdimi pokalbiai apie sprendimus, o ne apie vaikų priežiÅ«rÄ bei bendravimÄ . 2019 m. rugsėjo 11 d., 12.55 val. garso įraÅ¡e girdimas pokalbis tarp pareiÅ¡kėjos ir vyresniojo sÅ«naus.

Pateiktas pareiškėjos garso įrašas darytas 2019 m. lapkričio 10 d.,12.25 val., kuriame girdisi tik žingsniai, pokalbis tarp asmenų nėra fiksuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos pateiktis garso įrašai turi faktus patvirtinančius duomenis (b. l. 52). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) lanko D. D., kuris charakterizuojamas teigiamai, tėvo prižiūrėtas, vaikas visada laukiantis tėčio (b. l. 101), kai 2019 m. spalio 8 d.

Kauno lopÅ¡elio darželio (duomenys neskelbtini) informaciniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu su minėto darželio administracija bei vaiko auklėtojomis specialiai koregavus tvarkaraščius, dėl susitikimo pareiÅ¡kėjai su vaiku, pareiÅ¡kėja D. D. į numatytÄ , suorganizuotÄ susitikimÄ neatvyko (b. l. 100), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vertina situacijÄ bei atsakomybės pasidalijimÄ .

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Teismas, patikrinęs Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, priėjo iÅ¡vados, jog nesurinkta jokių įrodymų, kad buvo padarytas pareiÅ¡kėjos D. D. skunde nurodytas administracinis nusižengimas, kad dėl to bÅ«tų buvę bÅ«tina pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ .

Apibendrinant visÄ gautÄ ir surinktÄ informacijÄ teismas konstatuoja, kad negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad D. D. tyčiniais veiksmais pažeistų D. D. bendravimÄ su vaikais. PrieÅ¡ingai – nustatyta, kad D. D. pakankamai ramiai ir kantriai bendrauja su pareiÅ¡kėja bei nedraudžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena negalima nesant nusižengimo sudėties, o skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai priėmė nutarimÄ nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi

n u t a r i a:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ROIK:19108694571 palikti nepakeistÄ ir D. D. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylÄ , nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė