d3240da8-e431-4ab4-8946-142ce37b745a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., suinteresuotiems asmenims G. B. ir R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, G.

B. ir R. G.. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos po savo tėvo T. B. mirties palikimÄ priėmė, pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ tikslino. PaaiÅ¡kino, jog dėl pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo kreipėsi į advokatÄ ir tikėtina dėl nesusikalbėjimo pareiÅ¡kime klaidingai buvo nurodyta, jog tėvo palikimÄ priėmė jis pats, o ne tėvÄ pergyvenusi mama.

Nurodė, jog mirus mamai, palikimÄ priėmė trys įpėdiniai: jis (pareiÅ¡kėjas), brolis G. B. ir mirusio brolio G. B. dukra – R. G.. Priėmus motinos palikimÄ , paaiÅ¡kėjo, jog ji neįformino tėvo palikimo. PaaiÅ¡kino, jog tiek motina, tiek jis pats, buvo įsitikinę, jog į notarÄ kreiptis nėra jokio reikalo, nes motina liko gyventi jai ir tėvui priklaususiame bute, jį prižiÅ«rėjo kaip savÄ , mokėjo mokesčius. Dėl minėto praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad jo motina N. J.

B. priėmė tėvo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti kaip savÄ . Suinteresuoti asmenys G. B. ir R. G. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ palaikė. G. B. paaiÅ¡kino, jog visi trys siekia sutvarkyti abiejų tėvų palikimÄ . Nurodė, jog po tėvo T. B. mirties, motina Nijolė J. B. liko gyventi bute, toliau tvarkė visÄ turtÄ , todėl manė, jog į notarÄ dėl palikimo priėmimo kreiptis nebÅ«tina. R. G. pastebėjo, jog po senelio T. B. mirties bute liko gyventi močiutė Nijolė J. B. ir pareiÅ¡kėjas A.

B., butu rÅ«pinosi ir mokesčius mokėjo močiutė, o pareiÅ¡kėjas jai padėjo. Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje atstovas neatvyko. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo A. B. ir suinteresuoto asmens G. B. tėvų – T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Nijolės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta 1968 metų gegužės 24 d.

T. B. mirė santuokoje 2000 m. rugpjūčio 8 d., turėjo tris sÅ«nus: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. J. B. mirė naÅ¡le 2020 m. rugsėjo 12 d. Jos mirties dienÄ vienas iÅ¡ sÅ«nų – G. B. buvo miręs, tačiau turėjo dukrÄ â€“ R. G., kuri, kaip pirmos eilės įpėdinė atstovavimo teise, kartu su A. B. ir G. B., priėmė palikimÄ , tuo tarpu T. B. palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra įregistruota.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina tėvo palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti jo paliktÄ turtÄ . Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti.

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsniu, nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo yra taikytinos 1964 m.

Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., nuostatos. Pagal minėto įstatymo 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbÅ«s nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti.

Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio T. B. mirties pareiÅ¡kėjo motina N. J.

B. per tuo metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad Å¡is butas buvo įsigytas pareiÅ¡kėjo tėvų santuokos metu, todėl nors ir įregistruotas vieno iÅ¡ sutuoktinių – pareiÅ¡kėjo motinos vardu, iki T.

B. mirties, buvo bendroji jungtinė pareiÅ¡kėjo tėvų nuosavybė (Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingÄ teisinį statusÄ kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas bÅ«tų iÅ¡duotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali praÅ¡yti nuosavybės liudijimų iÅ¡davimo ir priimti palikimÄ , gali praÅ¡yti iÅ¡duoti jam nuosavybės teisės liudijimÄ , nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimÄ , nesutinkant, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiajam priklausiusiÄ dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo motina dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savÄ visÄ jai ir sutuoktiniui iki mirties bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklaususį butÄ . Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: duomenys apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pareiÅ¡kėjo bei suinteresuotų asmenų G. B. ir R. G. paaiÅ¡kinimai apie tai, jog N. J. B. pradėjo rÅ«pintis sutuoktinio T. B. paliktu turtu iÅ¡kart po jo mirties, mokėjo visus mokesčius.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėjo motina, pradėjusi valdyti ir rÅ«pintis sutuoktinio paliktu turtu iÅ¡kart po jo mirties, nepraleido Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog Nijolė J.

B., po savo vyro T. B. mirties, jo palikimÄ priėmė ir toks juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiÅ¡kėjo subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Nijolė J.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. rugpjūčio 8 d., priėmė palikimÄ per 6 mėnesių laikotarpį, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldėtÄ turtÄ . Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po N. J. B. mirties paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok