d3240982-61ad-4064-a4d2-0cbec0c4e1e2 · Tauragės apylinkės teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-5-850/2018                                                                Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01221-2013-7                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.3.; (S)        2.3.6.4.5.2.                                                                      TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS                                                                                                                                            N U O S P R E N D I S                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 27 d.Tauragė                          Tauragės apylinkės T.

T. rÅ«mų teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant I. Ž.,dalyvaujant prokurorei I. P.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. G. kaltinamojo gynėjui advokatui G. B.,    vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. d., Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi, faktinės gyvenamosios vietos adresas:, J. K., teistas 2013-04-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 3 d., 20 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.

Teismas n u s t a t ė: 2013 m. lapkričio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 16.00 valT. T. r. k., V. K. pagrobė V. G. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės, kurį pardavė D. L., tuo padarydamas V. G. 1000 litų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais V. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d. K. V. K. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Å aukimas į teisiamÄ jį posėdį kaltinamajam įteiktas asmeniÅ¡kai jo gyvenamosios vietos užsienyje adresu –, U. K.. Apie vyksiantį teismo posėdį kaltinamasis informuotas ir jo nurodytu telefono numeriu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17-19) V. K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis parodė, kad 2013 m. lapkričio pradžioje pažįstamas A. G. paprašė jį ir jo mamÄ V. G. nuvežti į Tauragę. Kelionės metu sužinojo, kad pastarosios kieme yra automobilis „Audi 80“, kuris pardavinėjamas už metalo laužo kainÄ .

Po kelių dienų sugalvojo minimÄ automobilį pasiskolinti, nes jo automobilis apgriuvo. Albinui su tuo sutikus, atvyko į V. G. sodybÄ ir, Albinui automobilį „Audi 80“ prisikabinus prie savo automobilio, nutempė į Kryžkalnio degalinę, nes buvo pasibaigusios dujos. TÄ dienÄ su V. G. apie automobilio pirkimÄ nekalbėjo ir iÅ¡ viso su ja nebendravo, tik matė jÄ vaikÅ¡tant. Apie tai, kad automobilis gali bÅ«ti ne Albino, jam įtarimų nekilo. Albinui apie automobilio pirkimÄ nekalbėjo, sakė, kad skolinasi 3-4 dienoms.

Po dviejų dienų Albino paprašė atvykti ir vėl užtempti automobilį. Jam atvykus paklausė, kiek jis norėtų pinigų už minėtÄ automobilį. Jis atsakė, kad tiek, kiek už jį duotų metalo laužo supirktuvė. Ä®vertinęs tai, kad kaina nedidelė, techninė apžiÅ«ra galiojo dar beveik 2 metus, Albinui pasakė, kad automobilį perka, o pinigus sumokės kai jų turės. Dar davė fotoaparatÄ â€žFuji film“, liepė jį parduoti o gautus pinigus iÅ¡minusuoti iÅ¡ automobilio kainos.

Jis su tuo sutiko, fotoaparatÄ pasiėmė. Po kelių dienų gavo žiniÄ , kad reikia iÅ¡vykti į VokietijÄ , todėl, kad gauti kelionei pinigų, metalo laužo supirktuvei pardavė savo BMW markės automobilį. Gautų pinigų nepakako, todėl metalo laužo supirktuvei už 500 litų pardavė ir automobilį „Audi 80“, kurį jau laikė kaip savo. Po to paskambino Albinui ir pasakė, kad šį automobilį reikėtų nuimti nuo įskaitos, nes jį jau pardavė. A. liepė viskÄ sutvarkyti pačiam, tačiau jis nieko nespėjo sutvarkyti. Pakeliui į VokietijÄ , Lenkijoje gavo Albino SMS žinutę, kurioje klausė kodėl jis neatsako telefonu.

Kadangi jo telefono sÄ skaita buvo tuščia, Albinui nieko neatrašė. Po to, jau bÅ«nant Vokietijoje, A. mama jam paskambino ir pareikalavo 700 litų už automobilį. Jai paaiÅ¡kino, kad su ja nesitarė dėl automobilio pirkimo, todėl daugiau su ja nesikalbėjo. Vėliau paprašė A. atsiųsti jo banko sÄ skaitÄ pinigų už automobilį persiuntimui, tačiau sužinojęs, kad už pinigų pervedimÄ bankas atskaičiuoja daug mokesčių, sugalvojo su A. atsiskaityti grįžęs į LietuvÄ .

Lietuvoje pavogė visus jo uždirbtus pinigus, dėl ko su A. neatsiskaitė. Tikslo jį apgauti neturėjo. Papildomai apklausiamas (b.l.

28) V. K. kaltu neprisipažino visiškai, nes automobilio nepavogė ir jį parduodamas metalo laužo supirktuvei jį jau buvo nupirkęs, tik nebuvo už jį sumokėjęs pinigų. Pripažino, kad yra skolingas už automobilį. Nors V. K. kaltu neprisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais teisiamajame posėdyje teismo ištirtais įrodymais:N. V. G. parodė, kad kaltinamasis juos su sūnumi pavežė į Tauragę, nes jos kitas automobilis buvo sugedęs. S. K. pažinojo, nes jis gyveno netoliese.

Apie tai, kad jos automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nori pirkti, kaltinamasis kalbėjo su ja. Kai parvažiavo (T. T.), K. sakė, kad nori pirkti automobilį. Prašė duoti pasibandyti. Kalbėjo su K., kad už automobilį nori 1000 litų. Jis nesiderėjo. Jam davė automobilio raktelius ir automobilį. Automobilio dokumentai buvo jos vardu užrašyti, jie tuo metu buvo mašinoje „bardačioke“. Sutarė, kad jis dvi ar tris dienas pasivažinės, pasibandys automobilį.

Nesulaukusi nei pinigų, nei automobilio, jam skambino, norėjo paklausti kur jis prapuolė, bet jis nekėlė telefono ragelio. K. tvirtinimas, kad reikalavo iÅ¡ jo 700 litų, yra netiesa, nes jam nepriskambino. Policininkų klausė kÄ daryti. Jie sakė jį susirasti. Nuvažiavo pas K. į namus. Jo ten nerado, tada nuvažiavo į Viduklę, pas jo gimines, klausė ar jis pas juos nesilanko. Jo giminės jai pasakė, kad tas automobilis parduotas į metalo lauÅ¾Ä . Kiek gavo pinigų atidavęs į laužynÄ automobilį V.

K., nežino. Tada parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, prasidėjo tyrimas. Mano, kad kaltinamasis pavogė jos automobilį, nes pinigų negrÄ Å¾ino - nei sÅ«nui, nei kitam Å¡eimos nariui K. neatidavė pinigų, į skambučius neatsakė. PrieÅ¡ dvi ar tris savaites jai K. skambino, prašė duoti sÄ skaitÄ , sakė perves pinigus. Paskui sakė, kad pinigus parsiųs į Viduklę, o ji turės nuvažiuoti juos pasiimti. Praėjus savaitei ar pusantros, jai paskambino kažkoks vyras, pasakė, kad skambina dėl to automobilio, norėjo, kad atvažiuotų į Tauragę, pas teismo sekretorę, teigė paduos pinigus, o ji pasiraÅ¡ys, kad neturi pretenzijų.

Sakė perskambins vakare, tačiau niekas po to neperskambino. PraÅ¡o priteisti pinigus (1000 litų pagal kursÄ ) už automobilį. Liudytojas A. G. parodė, kad visko, kas buvo prieÅ¡ keturis metus, nepamena. Kaltinamajame akte minimÄ automobilį, jo numerių nepamena, turėjo. Jį mama buvo nupirkusi, o jis juo važinėjo. Tiksliai nepamena ar mamos ar jo vardu buvo registruotas Å¡is automobilis. V. K. nepažinojo, tik žinojo, kad jis gyvena už 18-20 km. Jis sužinojo, kad jie pardavinėja automobilį.

Mama prašė, kad pasiÅ«lytų, gal kas nupirks tÄ automobilį. Automobilio pardavimo aplinkybių jau neprisimena, tik pamena, kad po to, kai K. pasiėmė automobilį, iÅ¡ viso su juo nebuvo susitikę, jis jokio fotoaparato jam neperdavė, iÅ¡registruoti minimÄ automobilį neprašė, jų neinformavo, kad pardavė automobilį. Jam niekas pinigų už automobilį nedavė. Automobilį rado iÅ¡ardytÄ Raseiniuose. Rado ir žmogų, kuris nupirko tÄ automobilį. Jis patvirtino, kad automobilį atvarė V.

K.. Liudytojas D. L. parodė, kad atvažiavęs K. pasiÅ«lė maÅ¡inÄ ir jis jÄ Ä¯sigijo detalėms, nes turėjo tokį pat automobilį ir jam buvo reikalingas variklis. NeiÅ¡siaiÅ¡kino, kam priklauso automobilis. Nesudarė jokios pirkimo sutarties, nes tais laikais rusai pirkdavo automobilius, juos iÅ¡ardydavo ir iÅ¡siveždavo be dokumentų. Taip buvo ir tÄ kartÄ . Nepamena, kiek už jį sumokėjo, tik gal 50 litų nusiderėjo nuo jo praÅ¡omos kainos. Automobilio įsigijimo metu suprato, kad jis yra V.

K.. Nepamena, ar K. paliko automobilio dokumentus. Iš akistatos protokolo matyti, kad V. G. ir V. K. akistatos metu V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus (b.l. 21-22). Iš akistatos protokolo matyti, kad A. G. ir V. K. akistatos metu A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (b.l. 23-25). Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad V. G. nurodė, jog 2013 m. lapkričio mėn. pardavinėjo jai priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį davė pasibandyti iš matymo pažįstamam V.

K., tačiau, kaip buvo sutarta, po poros dienų jis automobilio negrÄ Å¾ino. Vėliau sužinojo, kad minimÄ automobilį, kurį įvertina 1000 litų, jis pardavė.           Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis pagrobė V. G. automobilį Audi 80, jį be savininkės valios parduodamas D. L. padarė nukentėjusiajai 1000 litų turtinę žalÄ . V. K. veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., nes jis tyčia neteisėtai, neatlygintinai užvaldė svetimÄ turtÄ - automobilį.Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V.

K. su jam inkriminuojama veika nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinime nurodytÄ automobilį jau faktiÅ¡kai buvo nupirkęs, tik už jį nesumokėjęs pinigų, o kaltinamojo gynėjas mano, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostė civiliniai santykiai, nes perduodant automobilį V. K., V. G. kartu perdavė ir jo raktelius, o jo dokumentai buvo automobilyje, teismas su tokia gynybos versija nesutinka. Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio arba automobilį.

Svetimo turto pagrobimas baudžiamosios teisės teorijoje yra laikomas turto, kuris asmeniui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai valdomas, užvaldymas prieÅ¡ savininko ar teisėto valdytojo valiÄ , turint tikslÄ minėtÄ jį turtÄ tvarkyti kaip savo nuosavÄ .Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, pagrindinis Å¡ios bylos klausimas – ar kaltinamasis V. K. nukentėjusiajai priklausantį automobilį užvaldė ir pardavė teisėtai, t. y. su V. G. žinia ar leidimu. Pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ , todėl svarbu nustatyti, ar V.

K., paimdamas V. G. automobilį buvo įsitikinęs, kad neturi nukentėjusiosios sutikimo disponuoti jos turtu. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas įgyja galimybę laikinai pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti, naudotis ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, paneÅ¡ti, remontuoti ir pan.) ir neteisėtai jį užvaldo. Pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ yra tuomet, kai yra objektyvių ir subjektyvių požymių visuma.

Objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, o subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas. Taigi, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius – kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs visus nusikalstamos veikos požymius, sprendžia, kad V. K. svetimÄ turtÄ pardavė neturėdamas teisės to daryti, todėl jo veika kvalifikuotina kaip vagystė.

Pažymėtina, kad svetimas turtas (ar turtinė teisė) gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai Å¡alių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iÅ¡ sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. BÅ«tent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu turint tyčiÄ nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Nors kaltinamasis parodė, kad jis automobilio nepagrobė, nes su A. G. buvo sutarę, kad jį perka ir jis su tuo sutiko, o pinigus už jį sutarė sumokėti tuomet, kai jų turės, tokie V. K. nurodyti motyvai neatitinka byloje nustatytų faktų. Byloje ginčo dėl to, kad nukentėjusioji ar jos sÅ«nus A. G. 2013 metų lapkričio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė V. K. pabandymui, nes nukentėjusioji ir jos sÅ«nus iÅ¡reiÅ¡kė kaltinamajam aiÅ¡kiai suprantamÄ norÄ parduoti automobilį.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad automobilis V. K. buvo perduotas pabandymui dviejų dienų laikotarpiui, tai yra, jam perduotas konkrečiam tikslui ir konkrečiam laikui kaip potencialiam pirkėjui: tai V. G. nurodė protokole-pareiškime, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su V. K. metu, analogiškai ji paaiškino ir teisme. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai: apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad V. K. automobilį jo mama perdavė pabandymui poros dienų laikotarpiui. Analogiškai jis parodė ir akistatos su V.

K. metu. Tokiu bÅ«du, nuo to momento, kai kaltinamasis, prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , negrÄ Å¾ino jos turto – automobilio, tai yra praėjus daugiau kaip dviems dienoms po automobilio pasiėmimo iÅ¡bandymui, teisiÅ¡kai jo veiksmai atitinka vagystės objektyviosios pusės požymį - Å¡io turto pasisavinimÄ .Aplinkybė, kad V. K. automobilį pasiėmė iÅ¡bandymui su visais dokumentais ir automobilio rakteliais, nesudaro pagrindo manyti, kad jis įgijo teisę laisvai valdyti ir disponuoti jam perduotu turtu.

Gaudamas automobilį su rakteliais ir dokumentais kaltinamasis neįgijo nuosavybės teisės į automobilį - jis V. K. buvo svetimas, todėl jis neturėjo teisės Å¡io automobilio perleisti kitiems asmenims. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma, kai suderinama dviejų Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inė valia: pirkėjo, kuris siekia už tam tikrÄ pinigų sumÄ Ä¯sigyti transporto priemonę, ir pardavėjo, kuris siekia atlygintinai perleisti savo nuosavybės teise valdomÄ transporto priemonę pirkėjui.

Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių suderintos valios dėl automobilio pirkimo-pardavimo nebuvo, todėl V. K. tesės juo disponuoti neturėjo. Aplinkybės, kad nukentėjusioji ar jos Å¡eimos nariai bÅ«tų leidę kaltinime nurodytÄ automobilį perleisti kitam asmeniui, nenurodė ir kaltinamasis. Bylos duomenys patvirtina, kad jis nepranešė nukentėjusiajai ar kam nors iÅ¡ jos Å¡eimos narių apie ketinimÄ parduoti automobilį, pardavęs automobilį, pinigų, kuriuos gavo už parduotÄ automobilį, nukentėjusiajai neperdavė, be to, automobilį, tikėtina, pardavė žemesne kaina, nes, kaip pats nurodė, jam greitai reikėjo pinigų.

Liudytojas D. L. parodė, kad automobilio įsigijimo metu suprato, kad jis yra V. K., taigi kaltinamasis stengėsi sudaryti įspÅ«dį jog jis turi teisę disponuoti automobiliu. Aptartų duomenų pagrindu galima pagrįstai teigti, kad kaltinamasis, paimdamas, kaip jis nurodė, pabandymui V. G. priklausantį automobilį, jau tuo metu turėjo tyčiÄ nevykdyti savo prievolės už jį sumokėti, o parduodamas automobilį be nukentėjusiosios žinios, suprato, kad parduoda ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ir norėjo taip elgtis, todėl tarp V.

K. ir nukentėjusiosios susiklostė ne civiliniai santykiai, todėl V. K. veika kvalifikuotina kaip vagystė. Skiriant bausmę V. K. atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Kaltinamojo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas (b.l. 31-40), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra (b.l. 42-48). Nurodytų aplinkybių pagrindu kaltinamajam V. K. skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta ir prokuroro praÅ¡oma skirti bausmės rÅ«Å¡is – bauda (BK 47 str.).

Ä®vertinant aplinkybę, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala sÄ lyginai nėra didelė, kaltinamajam skirtinas baudos dydis, mažesnis nei nusikalstamos veikos metu galiojusio įstatymo (2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233, Žin., 2007, Nr. 81-3309), nustatytas baudos vidurkis. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., kaltinamajam Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 20 MGL bauda, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos baudos pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos dalį ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (1506 Eur) bauda, nustatant keturių mėnesių terminÄ jos sumokėjimui.Nuosprendžiui įsiteisėjus V.

K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina. Nukentėjusioji V. G. baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį 1000 litų (289,62 Eur) sumai (b.l. 10). Kaltinamasis patvirtina, kad už automobilį nėra atsiskaitęs. Nors jis teigia, kad dėl automobilio pirkimo tarėsi tik su A. G., tiek V. G. tiek A. G. apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už savo lėšas įsigijo būtent V. G. o A.

G. juo tik naudojosi. Tokiu bÅ«du, nepriklausomai nuo to, kieno vardu automobilis registruotas vieÅ¡ame registre, V. G. yra faktinė Å¡io automobilio savininkė, todėl ji pagrįstai pripažinta civiline ieÅ¡kove (b.l. 11). Civilinė ieÅ¡kovė protokole-pareiÅ¡kime bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad automobilį įvertina 1000 litų suma, už tokiÄ sumÄ automobilį pardavinėjo, tokia suma jį įvertino ir pateikdama civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje.

Å iuo atveju aplinkybė, su kuo konkrečiai kaltinamasis tarėsi dėl automobilio pirkimo, teisinės reikÅ¡mės neturi, nes bet kuriuo atveju už automobilį jis nėra atsiskaitęs nei su V. G. nei su A. G.. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad vėliau jam paskambinusi V. G. už automobilį reikalavo 700 litų, kad jis A. G. davė fotoaparatÄ â€žFuji film“, liepė jį parduoti o gautus pinigus iÅ¡minusuoti iÅ¡ automobilio kainos, nėra pagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis – V.

G. kategoriÅ¡kai neigia buvus tokį pokalbį tarp jos ir kaltinamojo, teigia, kad po to, kai jis pasiėmė automobilį pabandymui ir jo negrÄ Å¾ino sutartu laiku, su juo bandė susisiekti, tačiau jis niekuomet neatsakė į jos skambučius, taigi ir tokio pokalbio bÅ«ti negalėjo. Liudytojas A. G. kategoriÅ¡kai neigia gavęs iÅ¡ kaltinamojo fotoaparatÄ kaip dalį automobilio kainos, tvirtina, kad po automobilio pasiėmimo su juo nebuvo susitikęs. V. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė įvairiausias versijas dėl ko jis neatsiskaitė su nukentėjusiÄ ja už pagrobtÄ automobilį.

Netgi paskyrus baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip parodė V. G., kaltinamasis jai skambino ir žadėjo vienu ar kitu bÅ«du atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau savo pažadų netesėjo, kas liudija, kad jis visais įmanomais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti turtinės prievolės nukentėjusiajai.Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti 30 MGL (1130 Eur) baudÄ . Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos 20 MGL baudos dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 40 MGL (1506 Eur) baudÄ .Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Nordea B.

F. Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus T. T. apylinkės T. T. rÅ«mų raÅ¡tinės darbuotojui. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.Nuosprendžiui įsiteisėjus V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , panaikinti. V. G. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai – priteisti jos naudai iÅ¡ kaltinamojo V. K. 289,85 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. apylinkės T. T. rūmus. Teisėjas                                                                                                Egidijus Mockaitis