2023-03-01 Nr. AB-4653-3-62-3-01147-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-229-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01147-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki šiol atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Visą ginčo laikotarpį (nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. gegužės 18 d.) jam kilo problemų dėl skambučių, kadangi pareiškėjas gali skambinti tik pasivaikščiojimo metu, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais jis gali pasiskambinti tik nuo 8 val. iki 17 val., o antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais gali pasiskambinti tik nuo 13 val. iki 17 val. Kadangi pasivaikščioti vedamas visas būrys, kuriame bausmę atlieka pareiškėjas, apie 70 nuteistųjų, paskui eina būrys, kuriame bausmę atlieka 60 nuteistųjų, ir trečias būrys, kuriame bausmę atlieka 40 nuteistųjų, visiems asmenims per 4 pasivaikščiojimui skirtas valandas neįmanoma pasinaudoti taksofonu. Marijampolės TI buvo įrengti tik du taksofono aparatai, ir dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjas neturėjo galimybės skambinti artimiesiems, todėl jam buvo apriboti socialiniai kontaktai. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu, kad pastatytų daugiau taksofono aparatų. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliais nepatogumais, diskomfortu, pažeminimu, nemiga, galvos skausmu.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. liepos 28 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 4 punktu, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Nuo 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjas bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, kurioje nuteistiesiems leidžiama tris kartus per dieną paskambinti telefonu. Nuteistųjų naudojimasis telefonu pataisos įstaigoje vyksta pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiką.

4. Atsakovas informavo, jog iš viso įstaigoje yra įrengti 4 taksofonai. Vienas – drausmės grupės patalpose, du – bendrabučio tipo patalpose ir vienas – kamerų tipo patalpų 2-ame poste. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikiamas tinkamas skaičius telefoninių skambučių, be to, bendrauti su artimaisiais pareiškėjas gali ir kitomis priemonėmis: rašyti ir gauti neribotą kiekį laiškų, naudotis vaizdo telefonijos paslaugomis ir lankytis pagal nustatytas tvarkas skiriamuose pasimatymuose.

5. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose yra patvirtinti grafikai, siekiant tinkamai sudaryti galimybes pasinaudoti skirtingomis teisėmis. Pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Remiantis pateiktais bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikais, pareiškėjas skirtingomis savaitės dienomis buvo išleidžiamas iš būrio 4 valandoms ir tai, kad pareiškėjo pasivaikščiojimo laikas sutampa su skambinimo taksofonu laiku, negalėtų būti traktuojama kaip pažeidimas, kadangi Marijampolės pataisos namai sudaro sąlygas pasinaudoti skirtingomis teisėmis per ribotą laiką. Taip pat pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į administraciją dėl papildomo laiko skyrimo skambinti taksofonu, tačiau to nedarė.

6. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo pateiktą atsiliepimą nesutiko su atsakovo atsiliepimo teiginiais, kad jis nesikreipė į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl skambučių ir nurodo, kad jis teikė 2021 m. balandžio 20 d. skundą dėl didesnio taksofonų skaičiaus, bei pažymi, kad jis visada kreipdavosi į administraciją dėl papildomų skambučių suteikimo, tačiau šie pareiškėjo prašymai kažkur pradingdavo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

9. Teismas, vertindamas skundo argumentus, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl apribotos jo teisės skambinti taksofonu dėl didelių nuteistųjų srautų, per mažai įrengtų taksofonų ir pasivaikščiojimo ir skambinimo laiko sutapimo, įvertino BVK 102 straipsnyje įtvirtintą nuteistųjų teisę skambinti telefonu, taip pat 73 straipsnio 4 ir 5 punktų bei 74 straipsnio 4 punkto nuostatas dėl lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisės į pasivaikščiojimą ir telefonų skambučius, taip pat įvertino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16, 37 punktų nuostatas.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. liepos 28 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir tris valandas pasivaikščioti. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, todėl turėjo teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu ir keturias valandas pasivaikščioti.

11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Marijampolės PN direktoriaus įsakymais patvirtintus ginčo laikotarpio Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikus bei Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafikus, konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį 4 ir 5 būrių nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas nesikeitė, o pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. liepos 28 d. turėjo teisę skambinti 2 kartus per savaitę ir šią teisę jis galėjo realizuoti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 8.30 val. iki 12.00 val., kitomis savaitės dienomis nuo 12.00 val. iki 17.00 val. (minimu laikotarpiu bausmę atliko 4 būryje). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę, padarė išvadą, kad tuo laikotarpiu teise į skambučius taksofonu galėjo pasinaudoti dar paprasčiau, bet kuriomis savaitės dienomis, pasirinkdamas laiką, kuris pagal grafiką nesutampa su pasivaikščiojimo grafiku. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16 punktu, buvo rakinamas tik nakčiai, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl teisės skambinti apribojimo dėl pasivaikščiojimo ir skambinimo laiko sutapimo.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Marijampolės PN įrengtų taksofonų skaičiaus (4). Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų pareiškėjo skambučių apskaitos žurnalo kopiją, konstatavo, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. teisę naudotis taksofonu pareiškėjas realizuoja beveik kiekvieną dieną ir tam tikromis dienomis skambindamas ne vieną kartą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėjo teisę prašyti papildomai skambinti telefonu (BVK 102 str. 1 d.), tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors skunde tvirtino, kad dėl papildomų taksofonų pastatymo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti Marijampolės PN 2021 m. spalio 12 d. pažymoje ir 2021 m. gruodžio 3 d. rašte pateikta informacija, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl ginčo dalyko į pataisos namų administraciją nesikreipė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui atsakovas užtikrino jo teisę skambinti telefonu tiek laiko ir kartų, kiek numatyta teisės aktuose, todėl sprendė, kad atsakovas veikė teisėtai, ir atmetė skundo teiginius, kad pareiškėjui buvo apriboti socialiniai kontaktai su artimaisiais.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta, kadangi vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, ir nepagrįstai vadovavosi atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais melagingais argumentais (pvz., dėl pareiškėjo nesikreipimo į atsakovą dėl jo pažeistų teisių – pasak pareiškėjo, jis į teismą kreipėsi dėl atsakovo delsimo atsakyti į jo skundus, vienas iš kurių buvo pateiktas 2021 m. vasario mėnesį). Pareiškėjas teigia dėl problemų su taksofonų skaičiumi kalbėjęsis su pareigūnu, ir jam buvo paaiškina, kad kilusios problemos yra sprendžiamos. Pareiškėjas pažymi, jog ne kartą kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl jo pradingusių skundų, prašymų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų iš atsakovo neišreikalavo.

16. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo nustatytais teiginiais, kad pareiškėjas buvo rakinamas tik nakčiai, todėl pareiškėjas nepagrįstai skundėsi dėl pasivaikščiojimo ir skambinimo laiko sutapimo, ir pažymi, jog jam pasivaikščiojimui buvo skiriamos 4 valandos per dieną, o pasivaikščiojimai ir skambučiai buvo organizuojami pagal grafiką, ir pareiškėjas galėjo skambinti tik pasivaikščiojimui skirtu laiku. Pareiškėjas akcentuoja kelis kartus per mėnesį rašęs prašymus, kad jam būtų leidžiama skambinti jam patogiu metu, bet šie prašymai yra dingę.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo, kad jis yra pakeikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Regionų apygardos administracinis teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl prašo jais vadovautis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 5 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinama galimybė paskambinti.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs, kad atsakovas būtų pažeidęs pareiškėjo teises skambinti telefonu, t. y. nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad jis nesikreipė su skundais ir prašymais į atsakovą, ar kad jis galėjo naudotis telefonu kitu laiku, nei pasivaikščiojimui skirtas laikas.

21. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė, kad nebuvo užtikrinta jo teisė skambinti telefonu dėl per mažo taksofonų skaičiaus, ir per trumpo per dieną nustatyto periodo (4 val.), kada galima skambinti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN su prašymais dėl papildomų skambučių, taip pat neteikė skundų dėl nesudaromų tinkamų sąlygų skambinti, bei nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, perkėlus jį į lengvąją grupę, buvo rakinamas tik nakčiai ir bet kada galėjo skambinti telefonu.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. liepos 28 d. atliko bausmę paprastojoje nuteistųjų grupėje, o laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. – lengvojoje nuteistųjų grupėje.

24. Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. BVK 73 straipsnis nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę skambinti telefonu (4 p.). BVK 74 straipsnis nustato, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu (4 p.).

25. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.) 124 punktas nustatė, kad Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 22 d.), 37 punktas nustatė, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija, o 38 punktas – kad nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviroje kolonijoje, pusiaukelės namuose ir gyvenančius už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą (šios nutarties 11-12 p.), sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje nėra duomenų, jog Marijampolės PN administracija nesudarė pareiškėjui galimybės telefonu bendrauti su artimaisiais; byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų. Byloje esantys pareiškėjo skambučių išrašai (b. l. 46-70) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu ir šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojusios iki 2020 m. gruodžio 21 d., bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (galiojančios nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę lengvojoje grupėje, buvo rakinamas tik nakčiai, todėl galėjo naudotis telefonu bet kuriuo laisvu metu. Pažymėtina, jog byloje nėra domenų, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems ir teikė prašymą pataisos namų administracijai dėl tokios teisės realizavimo ne pasivaikščiojimui skirtu laiku, o atsakovas atsisakė sudaryti galimybę jam šią teisę realizuoti, taigi, pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pareiškėjo teisės skambinti telefonu užtikrinimo.

28. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su nustatytu teisiniu reglamentavimu, reguliuojančiu nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, teigdamas, jog jis negali su artimaisiais bendrauti telefonu tada, kada jis ar jo artimieji nori / gali. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nuteisti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis, nes jas riboja BVK ir kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatos, nustatančios specialųjį nuteistų asmenų teisinį režimą.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nėra teikęs atsakovui prašymų / skundų dėl neužtikrinamos jo teisės skambinti, pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prašymų teikimo labai nekonkrečios ir prieštaringos. Pvz., pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 93-95) nurodo, kad jis į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovas neatsako į jo prašymus ir skundus dėl teisės į skambučius užtikrinimo, nors nei skunde (b. l. 9-11), nei jo patikslinime |(b. l. 16-17) tokia aplinkybė nebuvo nurodyta, ir atsakovo veiksmai (neveikimas) dėl jo prašymų nenagrinėjimo nebuvo skundžiami. Pareiškėjas taip pat tik atsikirtime į atsakovo pateiktą atsiliepimą (b. l. 78-79) nurodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. buvo kreipęsis į atsakovą dėl papildomų taksofonų pastatymo, taip pat kalbėjęs su pareigūnais, tačiau apeliaciniame skunde šios aplinkybės nemini, bet nurodo, kad 2021 m. vasario, balandžio, gegužės mėnesiais teikė skundus atsakovui, bet jie dingo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 82) pakartotinai įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie pareiškėjo teiktus skundus (prašymus) už ginčo laikotarpį ir atsakymus, į kurį atsakydamas atsakovas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 9/07-12726 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 85) informavo teismą, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjas į Marijampolės PN su skundais / prašymais dėl ginčo dalyko nėra kreipęsis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo pateikta informacija, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl ginčo dalyko į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti abstraktūs ir prieštaringi paaiškinimai dėl teiktų prašymų nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.

30. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. Byloje nenustatyti Marijampolės PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo Marijampolės PN laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad būdamas Marijampolės PN patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

33. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė