Legislator Case Law & Legislation
d31fa003-d2b4-416d-b3a0-3fe4e51f8578 AI generated

Court partially allows unpaid service fee claim but suspends enforcement due to state budget constraints.

Case Number d31fa003-d2b4-416d-b3a0-3fe4e51f8578
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially granted the plaintiff's claim for unpaid service fees, ordering payment of 2,567.84 EUR while suspending enforcement for one year. Although the plaintiff argued the defendant incorrectly applied statutory wage caps, the court noted the relevant legal provision was repealed by a Constitutional Court ruling. Consequently, the court applied current laws to the claim period and suspended execution due to the state's limited financial capacity.

Legislator headnote

AI generated

LR Administrative Procedure Act Art. 85, 87, 88 1d 2p; The court may partially satisfy a claim for unpaid service fees and suspend enforcement if the state defendant faces significant financial difficulties due to budgetary constraints.

Keywords

AI generated
unpaid service fees administrative procedure enforcement suspension state budget constraints Constitutional Court ruling

Cited Legislation

AI generated
LR Administrative Procedure Act Art. 85
LR Administrative Procedure Act Art. 87
LR Administrative Procedure Act Art. 88 1d 2p
Constitutional Court Ruling of 2009-12-11

Cited Case Law

AI generated
Administrative Case A 756-1571/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

                                                                          Â

                         Administracinė byla Nr.I-766-414/2010

                                                                                           Â

          Procesinio sprendimo kategorija 16.5

 (S)

  Â

                                                   Â

                          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                       Â

                               SPRENDIMAS

                                      Lietuvos

Respublikos vardu

                                               2010 m. birželio mėn. 23 d.

                                                             Â

   Kaunas Â

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal R. V. praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo,                    Â

          Â

nustatė:

        R. V. prašė priteisti iš atsakovo 4081,16lt. nesumokėto darbo užmokesčio dalį. Jis

paaiÅ¡kino, kad atsakovas nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį traktavo kaip priemokÄ ir dėl to, priskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį, taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigÅ«nams mokamų priemokų ribojimus. Minėtus ribojimus atsakovas taikė neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į skundÄ prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti DK 27 str. 2d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , o teismui manant, kad pareiÅ¡kėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.

PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.   Â

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojai ir jo reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu už 2007-2009

metus pareiškėjui R. V. neišmokėta 4081,16lt. priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų

pareiginės algos (bl. 25-30). Â

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23

redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Å iame kontekste pažymėtina, kad valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka, be jokių iÅ¡lygų taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija

ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima

teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjams. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos

107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo

įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio

„sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005

L. Å . v. KaunoÂ

rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų

priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

PareiÅ¡kėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad atsakovo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo

ginčo teisiniame santykyje išdėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtose

administracinėje byloje A1-638/2005 ir A622 – 1735-2010.

PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma,

prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis

sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų

grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui  yra iÅ¡nykęs.Â

R. V. su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010

04 28, todėl piniginiai jo reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007 04 28 iki 2010 04 28, nes atsakovas prašė taikyti DK 27 str. 2d. nustatytÄ trejų

metų senaties terminÄ . Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog R. V. praÅ¡ymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio 2567,84lt.

sumai pagrįstas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu, todėl tenkintinas, nes toks priteisimas neprieÅ¡tarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iÅ¡dėstė 2010-02-20 nutartyje administracinėje byloje A 756 - 1571/2010.

CPK 284 str. 1d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į  turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismas atsižvelgdamas į į visuotinai žinomÄ aplinkybę apie sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, nes valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, o biudžete turi bÅ«ti numatyti asignavimai valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sprendžia, kad teismo sprendimas vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos.     Â

Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p., n u s p r e n d ė :

        PraÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

        Priteisti R. V. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ 2567,84 lt. darbo užmokesčio dalį.

Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Â

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                    Â

                                                        Rimantas

Giedraitis