d31dcc4e-8bd0-44ec-8c69-6df30bb6cbec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-212-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04138-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.4; 2.4.2.7; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ RÅ«tos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

L. ir J. L., atstovaujamų advokato Vladislovo MikÅ¡os, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9467-713/2017 pagal ieÅ¡kovų M. L. ir J. L. ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir A. K. dėl statybos leidimo panaikinimo ir servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai M. L. ir J. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami: panaikinti Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus 2015 m. vasario 13 d. atsakovei A.

K. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai; atsakovei A. K. priklausančiame 0,0454 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio-tako ir gyvenamojo namo priestato eksploatacijai reikalingÄ 99 kv. m ploto žemės servitutÄ pagal UAB „Troposfera“ 2017 m. vasario 14 d. paruoÅ¡tÄ planÄ ir pažymėtÄ plane „S-99“; atnaujinti ieÅ¡kinio padavimo terminÄ , jei teismas laikys jį praleistu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems iki 2013 m. lapkričio 8 d. nuosavybės teise priklausė 0,0454 ha žemės sklypas, 36,51 kv. m gyvenamas namas, 68 kv. m Å«kinis pastatas ir kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini). 2007 m. liepos 5 d. ieÅ¡kovams buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, kurio pagrindu pagal projektÄ ieÅ¡kovai žemės sklype pastatė 98,27 kv. m priestatÄ . Leidimas galiojo iki 2017 m. liepos 5 d. 2013 m. lapkričio 8 d. antstolis varžytinių aktu žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius pardavė atsakovei A.

K.. Priestatas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, nebuvo atlikta jo teisinė registracija, todėl, ieÅ¡kovų nuomone, jis ir nebuvo parduotas atsakovei. Kauno miesto savivaldybės administracija panaikino ieÅ¡kovams iÅ¡duotÄ priestato statybos leidimÄ , o atsakovei 2015 m. vasario 13 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ pagal ieÅ¡kovų paruoÅ¡tÄ projektÄ . Tokiu bÅ«du savivaldybės administracija pažeidė ieÅ¡kovų, kaip priestato statytojų teises, kadangi atsakovė priestato nenupirko ir neįgijo statytojų teisės. Kadangi priestatas priklauso ieÅ¡kovams, todėl praÅ¡o nustatyti 99 kv. m žemės kelio-tako servitutÄ , kad ieÅ¡kovai galėtų juo naudotis.

Ieškovų nuomone, jie termino administraciniam aktui ginčyti nepraleido, o jei teismas nuspręs kitaip, tai prašė jį atnaujinti. Termino praleidimo svarbia aplinkybė yra ta, kad ieškovams nebuvo atskleistas atsakovei išduoto statybos leidimo turinys ir kad buvo panaikintas ieškovams 2007 m. liepos 5 d. išduotas statybos leidimas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį administraciniam aktui ginčyti. Nurodė, kad ieškovams apie atsakovei A.

K. 2015 m. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ buvo žinoma jau 2016 m. gruodžio 28 d., kadangi savo raÅ¡te Kauno miesto savivaldybės administracijai jie nurodė, jog ruoÅ¡iasi kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡duoto statybos leidimo panaikinimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius 2016 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡te ieÅ¡kovams pateikė informacijÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 13 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ A. K.. IeÅ¡kovai į teismÄ ieÅ¡kiniu kreipėsi 2017 m. vasario mėn., dėl ko praleido 1 mėnesio terminÄ administraciniam aktui apskųsti.

IeÅ¡kovai ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu ginčo adresu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, todėl ir neturi subjektinės teisės ginčyti iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ atsakovei A. K., kaip ir neturi pagrindo reikalauti nustatyti servitutÄ , nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukels ieÅ¡kovams teisinių pasekmių.Atsakovė A. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ji žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais įsigijo pardavimo iÅ¡ varžytinių metu 2013 m. lapkričio 8 d. pagal Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ .

Å iame akte buvo aptartos visos turto perėjimo naujam savininkui sÄ lygos. Varžytinių akto ieÅ¡kovai neginčijo, jis yra galiojantis. Pirkimo–pardavimo sutartis įregistruota VÄ® Registrų centre, įregistruoti duomenys nenuginčyti. Atsakovei, kaip naujai savininkei, buvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai. IeÅ¡kovai neturi nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, todėl negali bÅ«ti statytojais ir naudotojais bei negali ginčyti atsakovei iÅ¡duoto statybos leidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų M. L. ir J. L. po 400,00 Eur iÅ¡ kiekvieno advokato atstovavimo iÅ¡laidų atsakovei A. K. bei po 10,00 Eur iÅ¡ kiekvieno paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas sprendė, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas ir nekilnojamo turto registro duomenys yra teisingi ir pagrįsti, kol nėra nuginčyti. Atsakovė A. K. nuosavybės teise įgijo žemę ir gyvenamÄ jį namÄ su visais priklausiniais pagal sandorį – Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ (CK 4.47 str. 1 p.), todėl yra teisėta žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkė.

IeÅ¡kovai 2013 m. lapkričio 8 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto, pirkėjos pasiraÅ¡yto 2013 m. lapkričio 13 d., per vienerių metų terminÄ teisme neginčijo, neprašė pripažinti jo negaliojančiu; terminas ginčyti aktÄ pasibaigė 2014 m. lapkričio 12 d. IeÅ¡kovai nuosavybės teisę į ginčo turtÄ prarado įvykus jų turto varžytinėms 2013 m. lapkričio 13 d. IÅ¡duodant 2015 m. skundžiamÄ statybos leidimÄ , ieÅ¡kovai nebuvo nei žemės sklypo, nei kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai.

Kadangi ieÅ¡kovai neginčijo Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto ir įrašų nekilnojamo turto registre, laikytina, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akte ir nekilnojamo turto registre įraÅ¡yti duomenys yra teisingi. Atsakovei A. K. kaip turto savininkei ir naudotojai visiÅ¡kai pagrįstai buvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neturi nuosavybės teise registruoto turto ginčo adresu, dėl ko negali bÅ«ti statytojais ar naudotojais ir jie neturi subjektinės teisės ginčyti statybos leidimÄ , kadangi statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimas turto savininkui atsakovei A.

K., nepažeidžia ieÅ¡kovų teisių ir interesų. Netenkinus reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo, negali bÅ«ti patenkintas ir reikalavimas dėl žemės servituto nustatymo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi beveik 5 mėnesius praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas jau vien Å¡iuo pagrindu. IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo galima spręsti, kad ieÅ¡kovams apie iÅ¡duotÄ naujÄ statybos leidimÄ buvo žinoma anksčiau, nei kreiptasi į savivaldybę paklausimu 2016 m rugpjūčio 25 d. 2016 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu Nr. 70-2-3290 ieÅ¡kovai buvo informuoti, kad 2015 m. vasario 13 d. iÅ¡duotas kitas statybos leidimas.

Dėl to 2016 m. rugsėjo 30 d. laikytina data, kada ieÅ¡kovai sužinojo apie kitam asmeniui iÅ¡duotÄ leidimÄ statyti. Administracinis aktas laikomas asmeniui žinomu, kai jis žino jį priėmusį subjektÄ , jo datÄ , pavadinimÄ ir dėl ko jis buvo priimtas, todėl iÅ¡vardytų duomenų pakanka, kad asmuo galėtų per teisės aktuose nustatytus terminus surinkti reikiamus duomenis ir realizuoti savo teisę kreiptis teisminės gynybos. Kitų priežasčių ir įrodymų dėl ko teismas turėtų atnaujinti terminÄ ginčyti iÅ¡duotÄ administracinį aktÄ , ieÅ¡kovai nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai M. L. ir J. L., atstovaujami advokato Vladislovo MikÅ¡os, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti: panaikinti Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus 2015 m. vasario l3 d. atsakovei A. K. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai; atsakovei A.

K. priklausančiame 0,0454 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio-tako ir gyvenamojo namo priestato eksploatacijai reikalingÄ 99 kv. m ploto žemės servitutÄ pagal UAB „Troposfera“ 2017 m. vasario 14 d. paruoÅ¡tÄ planÄ ir pažymėtÄ plane „S-99“; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 33-36). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkami vertino byloje pateiktus įrodymus, sprendimÄ grindė vienaÅ¡aliÅ¡kais ir nepagrįstais atsakovų aiÅ¡kinimais.

IeÅ¡kovų statytas priestatas nebuvo pripažintas tinkamu naudotis ir neatlikta jo teisinė registracija, todėl priestatas nebuvo įkainotas ir neparduotas A. K.. Tai patvirtina varžytinių aktas ir eksperto įkainojimo aktas. Varžytinių akte gyvenamo namo plotas nurodytas tik 36,51 kv. m, jame yra iÅ¡vardinti parduoti priklausiniai, o gyvenamojo namo priestatas jame nėra nurodytas, todėl jis liko ieÅ¡kovų nuosavybėje.Nepagrįstas teismo motyvas, kad priimdamas sprendimÄ jis vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Valstybiniame registre priestatas nebuvo įregistruotas ir jame nurodytas tik 36,51 kv. m ploto gyvenamas namas.Teismas pažeidė CK 4.105 straipsnio nuostatas. AiÅ¡kinant Å¡io straipsnio esmę, darytina iÅ¡vada, kad asmuo įgijęs žemės sklypÄ , neatlygintinai negali įgyti statinių. Å iuo atveju teismas A. K. pripažino neatlygintinai nuosavybės teises į apeliantų pastatytÄ gyvenamojo namo priestatÄ , kurio vertė apie 60000 Eur, t. y. daugiau nei 4-5 kartus brangesnį, negu ji mokėjo už iÅ¡ varžytinių parduotus žemės sklypÄ ir buvusį gyvenamÄ jį namÄ .Nepagrįstas teismo motyvas, kad apeliantai privalėjo ginčyti antstolio varžytinių aktÄ .

Apeliantams nebuvo pagrindo ginčyti varžytinių aktÄ , nes juo namo priestatas nebuvo parduotas, o likęs turtas buvo įkainotas teisingai. Be to, apeliantai su A. K. susitarė, kad ji panaudos bÅ«du, kol bus pilnai užbaigta priestato statyba, leis apeliantams naudotis jos įsigytu senu 36,51 kv. m ploto gyvenamuoju namu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei pagrįstai buvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Apeliantų nuomone, Kauno miesto savivaldybė, iÅ¡duodama A. K. statybos leidimÄ , pažeidė Statybos techninio reglamento SRT 1 07 01:2010 37 ir 38 straipsnių reikalavimus.Teismas netinkamai sprendė ieÅ¡kininės senaties termino taikymo klausimÄ .

Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnį ginčas yra priskirtas civilinių santykių rÅ«Å¡iai ir jam spręsti turi bÅ«ti taikomi civilinius santykius reglamentuojantys įstatymai. Be to, savivaldybės raÅ¡te nėra nurodyta nei kokiam statiniui, nei pagal kokį projektÄ nei kokiam asmeniui iÅ¡duotas statybos leidimas. Neturint Å¡ių duomenų, nebuvo galima spręsti apie apeliantų teisių pažeidimÄ . Todėl apeliantai senaties termino nepraleido. Teismo motyvas, kad apeliantai žinojo apie skundžiamo akto priėmimÄ neparemtas jokiais įrodymais.Teismas tiek sprendžiant statybos leidimo panaikinimo klausimÄ , tiek senaties termino atnaujinimo nesivadovavo teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Teismui buvo žinomas apeliantų amžius, sveikatos bÅ«klė ir materialinė padėtis, todėl teismas turėjo spręsti senaties atnaujinimo klausimÄ atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Be to, apeliantai turėjo užsakyti ir paruoÅ¡ti žemės sklypo servituto projektÄ , kurio paruoÅ¡imas užtruko.Teismas nepilnai iÅ¡aiÅ¡kino bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas turi bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (2 t. b. l. 46-52).

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei reikÅ¡mingas ginčui aplinkybes, vadovavosi statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bei pagrįstai laikė, kad atsakovė A. K. turėjo statyto teisę bei jai, kaip turto savininkei ir naudotojai, teisėtai buvo iÅ¡duotas ginčijamas 2015 m. statybÄ leidžiantis dokumentas.Apeliantai nenurodė nei vienos statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kuri buvo pažeista, iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Apeliantai formaliai nurodo, kad buvo pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 37 ir 38 punktai, tačiau nekonkretizuoja, kaip Å¡is pažeidimas pasireiÅ¡kė, kas buvo atlikta netinkamai, ar turėjo bÅ«ti atlikta kitaip.Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija veikė pagal teisės aktų reikalavimus - įvertino, kad pateikęs praÅ¡ymÄ asmuo atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 3 punktuose keliamus reikalavimus, t. y. valdė nuosavybės teise žemės sklypÄ bei statinius.

Be to, pagrįstai pažymėjo buvusį dokumentÄ , t. y. 2007 m. liepos 5 d. statybos leidimÄ negaliojančiu, kadangi buvo iÅ¡duotas naujas statybÄ leidžiantis dokumentas naujam statytojui teisės aktų nustatyta tvarka.Pagal teisės aktų reikalavimus ginčo statinys nėra laikytinas atskiru savarankiÅ¡ku daiktu, kuris nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti ar bÅ«ti įregistruotas ir funkcionuoti kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto vienetas. IeÅ¡kovai teigdami, kad priestatas turėjo bÅ«ti įkainotas ir kartu su sklypu parduotas, nenurodo, kas tai turėjo atlikti.

Patys ieÅ¡kovai atitinkamu metu nesiėmė tinkamai ginti savo teisių, jei manė, kad jos yra pažeistos.Norėdami įrodyti savo kaip statytojo teisę žemės sklype, apeliantai reiÅ¡kė iÅ¡ esmės netinkamus reikalavimus Å¡ioje byloje. IÅ¡duodant skundžiamÄ statybos leidimÄ ieÅ¡kovai nebuvo nei žemės sklypo, nei kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai. Duomenų, kad nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo kito asmens vardu pagrindas yra nuginčytas ar ginčijamas, pateikta nebuvo.Teismas sprendė bylÄ pagal pačių ieÅ¡kovų suformuluotus reikalavimus bei ieÅ¡kinio apimtyje nagrinėjo bylÄ ir priėmė sprendimÄ , o teismo sprendimo, susijusio su apeliantų nurodomu nuosavybės teisių pripažinimu, nepriėmė bei nekonstatavo tokių aplinkybių.

Teismo sprendimas nei ieÅ¡kovų, nei atsakovės nuosavybės teisių apimties nepakeitė, o sprendė reikalavimus dėl statybos leidimo panaikinimo bei servituto nustatymo.Teismas teisingai vertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie ieÅ¡kovų faktinį sužinojimÄ apie ginčijamÄ administracinį sprendimÄ bei tinkamai taikė senaties terminÄ reglamentuojančius teisės aktus. Teismas teisingai sprendė, kad vėliausia data, kada apeliantai sužinojo apie ginčijamÄ statybos leidimÄ , laikytina 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakymo gavimo data.Atsakovė A.

K., atstovaujama advokato Raimondo Lignugario, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 53-57). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliantai nesuformulavo kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės.Apeliantai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad vykdant gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , buvo skurtas atskiras nekilnojamojo turto objektas – priestatas, taip pat įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teises į rekonstruojamo gyvenamojo namo dalį.

Kadangi nėra atskiro nekilnojamojo daikto, nėra ir pagrindo nustatyti jam servitutÄ .Apeliantai remiasi eksperto įkainojimo aktu, kuris patvirtina, kad ekspertas siÅ«lė apeliantų atstovui įteisinti atliktus statybos darbus. Apeliantai nepasinaudojo teise pareikÅ¡ti motyvuotus prieÅ¡taravimus dėl ekspertizės iÅ¡vados, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė CK 4.105 normÄ .Vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas.

Jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.Atsakovė A. K. atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnyje keliamus reikalavimus statytojui, todėl jai visiÅ¡kai pagrįstai buvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.IeÅ¡kovai – apeliantai M. L. ir J. L. (toliau abu kartu – ieÅ¡kovai arba apeliantai) apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas nepilnai iÅ¡aiÅ¡kino bylos aplinkybes. Konkrečių, reikÅ¡mingų naujų motyvų, dėl kurių nebÅ«tų buvę pasisakyta ir aiÅ¡kintasi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų juos iÅ¡klausyti, apeliantai nepateikia (CPK 322, 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės kreditoriui Nordea Bank Finland Plc pagal 2008-04-04 bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl kreditorius nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas 2011-12-28 nutartimi tenkino banko reikalavimÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžtytynių M. L. ir J. L. nuosavybės teise priklausantį turtÄ : 0,0454 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , plane 1A1ž, 36,51 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvora, Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , plane 2I1m, 68,00 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau visas Å¡is turtas – ginčo turtas). 2013-11-08 antstolis R.

S. Turto varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei A. K. ginčo turtÄ ; atsakovės (pirkėjos) nuosavybės teisės į įgytÄ turtÄ VÄ® „Registrų centras“ įregistruotos nuo 2013-11-26. 2015-02-13 Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovei iÅ¡davė leidimÄ statybai Nr. (duomenys neskelbtini), o ankstesnio 2007-07-05 ieÅ¡kovams iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimÄ panaikino nuo 2015-02-13. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami panaikinti 2015-02-13 atsakovei iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančiame žemės sklype nustatyti kelio-tako bei gyvenamojo namo priestato eksploatacijai reikalingos žemės servitutÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , statybos leidimui ginčyti taikė ieÅ¡kinio senatį, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių; teigia, kad statybos leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas atsakovei, kadangi ji nenupirko gyvenamojo namo priestato ir neįgijo statytojos teisių; mano, kad teismas netinkamai sprendė ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimÄ .

Å iais apeliacinio skundo argumentais praÅ¡oma skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl Kauno m. savivaldybės Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus 2015-02-13 atsakovei A. K. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (toliau – 2015-02-13 statybos leidimas) panaikinimo bei kelio-tako ir gyvenamojo namo priestato eksploatacijai reikalingo 99 kv. m ploto žemės servituto pagal UAB „Troposfera“ 2017-02-14 paruoÅ¡tÄ planÄ ir pažymėtÄ plane „S-99“ nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Teisėjų kolegija, susipažinusi su Å¡alių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais, bei skundžiamu teismo sprendimu, nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė vienaÅ¡aliÅ¡kais ir nepagrįstais atsakovų aiÅ¡kinimais.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikÅ¡to reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo pagrįstumo klausimÄ , visų pirma įvertinęs ginčui aktualias teisės aktų nuostatas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CK 4.47 str. 1 d., CPK 602 str. 1 d. 1 p.), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ esmės teisingai konstatavo, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi, pagrįsti ir nenuginčyti, atsakovė yra teisėta ginčo turto savininkė, todėl jai pagrįstai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai.

IÅ¡duodant 2015-02-13 statybos leidimÄ , jo iÅ¡davimÄ reglamentavo Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis (red. galiojusi nuo 2014-01-01), statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 37 ir 38 punktai. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantai nenurodė, kad Å¡ios teisės normos buvo pažeistos, neaiÅ¡kino ir Å¡ių normų pažeidimui bÅ«dingų aplinkybių, o apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno miesto savivaldybė, iÅ¡duodama statybos leidimÄ atsakovei, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 37 ir 38 punktų reikalavimus.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), kad ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai tik formaliai nurodo STR 1.07.01:2010 37 ir 38 punktų pažeidimÄ , tačiau visiÅ¡kai nekonkretizuoja, kaip pasireiÅ¡kė Å¡ie pažeidimai, teisėjų kolegija dėl ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų argumentų nurodytu aspektu plačiau nepasisako.Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-02-13 iÅ¡duotas statybos leidimas yra laikomas individualiu administraciniu aktu (LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.).

LR administracinių bylų teisemos įstatymo (toliau –ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . PraÅ¡ydami panaikinti 2015-02-13 statybos leidimÄ , ieÅ¡kovai nenurodo nei vieno ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo jam panaikinti. IÅ¡ esmės vienintelis apeliantų argumentas tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde yra tai, kad atsakovei ginčo statybos leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, kadangi ji nenupirko gyvenamojo namo priestato ir neįgijo statytojos teisių.

Tačiau toks apeliantų aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas. Pagal ABTÄ® 91 straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017).Gyvenamojo namo priestatas (apeliantai Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta) nėra laikomas atskiru savarankiÅ¡ku daiktu (iki 2015-01-01 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ patvirtinto LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310, 7 p. (pateikta priestato sÄ voka)), kuris nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti įregistruotas kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto vienetas (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.). Gyvenamojo namo priestato kaip priklausinio Nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovai nebuvo registravę (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 4 d.). Ginčo statybos leidimo iÅ¡davimo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, visas nekilnojamasis turtas (tiek žemės sklypas, tiek statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei A.

K. (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.) ir iÅ¡duodant statybos leidimÄ nesivadovauti Å¡iais duomenimis nebuvo jokio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovei, kaip turto savininkei ir naudotojai, pagrįstai buvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai (LR statybos įstatymo 3 str. 2 d.).Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTÄ® 94 straipsnis numato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Tai reiÅ¡kia, kad ir panaikinus 2015-02-13 statybos leidimÄ , toks sprendimas ieÅ¡kovams nesukels teisinių pasekmių, nes 2007-07-05 ieÅ¡kovams iÅ¡duotas statybos leidimas savaime netaps galiojančiu, o dėl pasikeitusios situacijos (varžytynėse parduoto ginčo turto) jie negali įgyvendinti statytojo teisės, nes neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatų. Teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.).

Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo turi aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti Å¡alių teisinę taikÄ (CPK 2 str.). IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ .

Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das.

IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai kreipiasi į teismÄ praÅ¡ydami apginti jų pažeistas teises ir panaikinti atsakovei iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ bei nustatyti žemės servitutÄ .

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo pagal ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovei neatlygintinai pripažintos nuosavybės teisės į jų pastatytÄ gyvenamojo namo priestatÄ ginčijamu teismo sprendimu, taip pat bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti ir nesprendė nei turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto (ne)galiojimo, nei varžytynėse parduoto ginčo turto objektyviosios (ne per mažos) kainos nustatymo klausimų, CK 4.105 straipsnio nuostatų visiÅ¡kai netaikė, todėl ir pažeisti jų negalėjo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tik konstatavo faktÄ , kad ieÅ¡kovai neginčijo Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, kuriuo pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , todėl yra teisėta žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. IeÅ¡kovų deklaratyvÅ«s teiginiai, kad gyvenamojo namo priestatas turėjo bÅ«ti įkainotas ir kartu su sklypu parduotas, nėra susieti su statybos leidimÄ iÅ¡davusio subjekto veiksmų neteisėtumu.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl 2015-02-13 statybos leidimo panaikinimo motyvuodamas ir tuo, kad ieÅ¡kovai praleido senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti ir nenustatė priežasčių, pateisinančių termino praleidimÄ . Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimÄ , be pagrindo netaikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies ir neatnaujino dėl svarbių priežasčių praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovų argumentai dėl praleisto kreipimosi į teismÄ termino yra prieÅ¡taringi: teigia, kad Å¡io termino nėra nepraleidę (Å¡ios nutarties 8.6 pastraipa), o taip pat nurodo (Å¡ios nutarties 8.7 pastraipa), kad teismas, spręsdamas termino (ne)atnaujino klausimÄ , neatsižvelgė į visas žinomas aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais, kad pagal Statybos įstatymo 33 straipsnį ginčas yra priskirtas civilinių santykių rÅ«Å¡iai ir jam spręsti turi bÅ«ti taikomi civilinius santykius reglamentuojantys įstatymai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.).Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, Å¡ioje byloje taikytinos ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-919/2016).

Apeliantų nurodomas Statybos 33 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimÄ , bet ne procesinį teisės kreiptis į teismÄ terminÄ dėl statybos leidimo panaikinimo.Remiantis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos. Pažymėtina, kad tokios pat nuostatos taikomos ir paduodant ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).Nagrinėjamu atveju, pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus (susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ ), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovus apie adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 13 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai žinojo apie kitam asmeniui iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , o į teismÄ kreipėsi 2017 m. vasario 24 d. aiÅ¡kiai praleidę kreipimosi terminÄ .Pirmosios instancijos teismas procesinio teisės kreiptis į teismÄ termino neatnaujino, pripažinęs, kad ieÅ¡kovų nurodyta vienintelė Å¡io termino praleidimo priežastis – kad atsakovės raÅ¡tas nebuvo informatyvus ir jiems nebuvo atskleistas atsakovei iÅ¡duoto leidimo turinys – nėra svarbi termino praleidimo priežastis.

Nors Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo apeliantai neginčija, tačiau nurodo, kad spręsdamas dėl termino (ne)atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas byloje žinomas aplinkybes: apeliantų amžių, sveikatos bÅ«klę, materialinę padėtį, bÅ«tinumÄ parengti žemės sklypo servituto projektÄ . Tokius apeliantų argumentus teisėjų vertina kaip nepagrįstus, nes, viena vertus, nurodyti ir pagrįsti termino praleidimo priežastis yra ieÅ¡kovų pareigÄ (CPK 12, 178 str.), o teismas sprendžia dėl Å¡ių priežasčių svarbos (CPK 185 str.), kita vertus, kaip jau minėta (Å¡ios nutarties 18 pastraipa), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Be to, ir vien tik apeliantų nurodytos aplinkybės: jų amžius (bylos duomenimis M. L. gim. (duomenys neskelbtini), J. L. – (duomenys neskelbtini)), sveikatos bÅ«klė (J. L. 2017-10-16 atlikta antros kojos (deÅ¡inės) amputacija), materialinė padėtis (gaunama senatvės pensija), pačios savaime, nenurodant jų reikÅ¡mės kreipimosi į teismÄ termino praleidimui, nelaikytinos svarbiomis, nuo ieÅ¡kovų valios priklausančiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis kreiptis į teismÄ tinkamu laiku.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Ä®vertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :                           Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Rūta Palubinskaitė                                                                                                                       Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                                  Egidijus Tamašauskas