d31d0ccb-14b0-4db5-9fec-80c3f045fe6a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, sekretoriaujant Rasai Glovickytei- Liobienei, dalyvaujant kaltinamiesiems R. P., V. S. (V. S.), prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, nukentėjusiajam K. H., vertėjai Audronei Adomavičienei, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Å¡iuo metu besigydantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, susituokęs, teistas, ir V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Veikos aplinkybės 2018 m. birželio 29 apie 19.15 val. Å¡alia Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, R. P. ir V. S. susitarė pagrobti svetimÄ K. H. turtÄ - viskio „Jack Daniels“ butelį. Vykdydami šį susitarimÄ R. P. ir V. S. priėjo prie K. H. ir pareikalavo atiduoti viskio „Jack Daniels“ butelį. K. H. nesutikus vykdyti šį reikalavimÄ , V. S. iÅ¡sitraukė su savimi turėtÄ peilį ir pastaruoju grasino K. H. „palikti peilio žymę ant jo“, tuo metu R.

P., laikydamas už K. H. turėtos rankinės diržo, iÅ¡ minėtos rankinės iÅ¡traukė ir pasiėmė 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį. R. P. betraukiant butelį iÅ¡ kuprinės iÅ¡krito K. H. priklausanti 20 eurų nominalo kupiÅ«ra, kuriÄ V. S. pasiėmė. Tokiu bÅ«du R. P. ir V. S., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimÄ K. H. turtÄ - 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį, o V. S.- dar ir svetimÄ K. H. turtÄ - 20 eurų. II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu R.

P. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltu jis neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Visų smulkmenų jis neatsimena. Su K. jis susipažino stotyje prieÅ¡ porÄ dienų iki Å¡io įvykio, jis ir K. vartojo narkotikus. Ä®vykio dienÄ jis susitiko su V. S. ir jie trise važiavo į romų taborÄ pirkti narkotikų. V. S. atsiskyrė nuo jų, o jis buvo su K.. Pastarasis parduotuvėje pavogė viskio „Jack Daniels“ butelį, po ko jie grįžo į stotį. Vėliau prie jų priėjo V. S..

K. vagiant viskio butelį jis buvo kartu- K. buvo parduotuvėje, jis buvo Å¡alia parduotuvės. Jų tarpe yra susitarimas, kad viskuo dalinamasi per pusę, todėl jis manė, kad jam priklauso pusė pavogto minėto viskio butelio, taigi jis iÅ¡ K. paėmė minėtÄ viskio butelį, ketindamas pastarÄ jį parduoti. Tuo metu K. stovėjo tarp jo ir V. S.. V. S. tuo metu rankoje turėjo peilį, kuriuo prieÅ¡ tai, važiuodamas į romų taborÄ , pjaustė obuolius, bet V. S. nieko peiliu negÄ sdino. IÅ¡ K. imdamas minėtÄ viskio butelį K. leidimo jis neklausė, K. nesiprieÅ¡ino.

Paėmęs iÅ¡ K. viskio butelį jis nuėjo į Å¡alia esančius kioskus minėtÄ butelį parduoti. K. iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, jis nuėjo į minėtus kioskus ir pasiėmė minėtÄ viskio butelį, ketindamas pastarÄ jį grÄ Å¾inti K., bet tuo metu priėjo policijos pareigÅ«nas. Jis matė, kaip policijos pareigÅ«nas iÅ¡ V. S. kuprinės iÅ¡traukė peilį. Jis asmeniÅ¡kai negirdėjo, kad V. S. grasintų K.. Kaltinime nurodyti pinigai- 20 eurų buvo V. S.. 2018 m. birželio 30 d. apklausos metu jis davė neteisingus parodymus, nes tuo metu, kai jį sulaikė, jis vartojo narkotikus ir buvo abstinencinėje bÅ«senoje.

Norėdamas, kad jį kuo greičiau pakeistų į laisvę, jis davė neteisingus parodymus. Po Å¡io įvykio jis savo noru kreipėsi į reabilitacijos centrÄ (duomenys neskelbtini). Reabilitacijos centre vyksta užsiėmimai, programos, darbo terapija, atvažiuoja mokytojai, yra mokymo programa. Jis yra tikintis žmogus, reabilitacijos centre jis. skaito biblijÄ , atvažiuoja buvę narkomanai, pasakoja savo istorijas. Jau keturis mėnesius jis nevartoja narkotikų, negeria alkoholio ir nerÅ«ko. Jo laukia klubo sÄ nario operacija. 2018 m. birželio 30 d. apklausos metu R.

P. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. apie 19.00 val. su draugu V. S. jis buvo prie Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje. Prie stoties jis pamatė iÅ¡ matymo pažįstamÄ baltarusį, vardu K.. Jis su V. S. priėjo prie K.. Pokalbio metu K. iÅ¡traukė butelį alaus, kurį buvo užsikišęs už kelnių diržo. IÅ¡gėrus alų jis su V. S. sužinojo, kad K. rankinėje yra 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“ butelis. Jis su V. S. nutarė minėtÄ butelį iÅ¡ K. pagrobti.

Jis laikė K. už pastarojo rankinės, o V. S. grasindamas K. peiliu, kurį vėliau paėmė policijos pareigÅ«nai, atėmė iÅ¡ K. minėtÄ viskio butelį. Po to jis su V. S. minėtÄ butelį nunešė ir pardavė į lombardÄ , esantį kioskuose prie stoties, už butelį jis gavo 12 eurų. Po to jį ir V. S. sulaikė policijos pareigÅ«nai. Su policijos pareigÅ«nais jis nuėjo į lombardÄ ir iÅ¡pirko minėtÄ viskio butelį. Jis iÅ¡ K. jokių pinigų nepagrobė. Pas V. S. rasti 20 eurų gali bÅ«ti V.

S., o ne K. Jis galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (T. 2, b. l. 9). 2018 m. rugsėjo 18 d. apklausos metu R. P. parodė, kad šiuo metu jis gydosi reabilitacijos centre „L. I.“. Jis laikosi savo parodymų, duotų pirmosios apklausos metu, tačiau jis patikslina aplinkybę dėl peilio. 2018 m. birželio 29 d. prie Vilniaus autobusų stoties įvykus konfliktui tarp jo ir K., V. S. rankoje turėjo peilį, tačiau pastaruoju K. negrasino ir jokių veiksmų K. atžvilgiu neatliko. Jis laikė K. už pastarojo rankinės diržo.

K. pats iÅ¡traukė iÅ¡ rankinės viskio „Jack Daniels“ butelį ir pastarÄ jį jam atidavė. Jis pridavė butelį lombarde ir gavo 12 eurų. IÅ¡ K. 20 eurų jis neėmė. Jis mano, kad 20 eurų yra V. S.. Su K. jis susipažino porÄ dienų iki įvykio prie Vilniaus autobusų stoties. Ä®vykio dienÄ jis vėl susitiko su K. ir jie kartu važiavo į romų taborÄ , kuriame susitiko su V. S. ir visi kartu grįžo į miestÄ . Vakare jie vėl visi susitiko prie stoties, tada ir įvyko Å¡is įvykis.

Dar iki to jis su K. buvo parduotuvėje „IKEA“, kurioje K. pavogė viskio butelį. K. jam nebuvo nieko skolingas, tiesiog tuo metu jis vartojo narkotikus ir dėl to jam kilo noras iÅ¡ K. atimti butelį. Dėl nusikaltimo jis labai gailisi. Å iuo metu jis gydosi nuo priklausomybes, stengiasi pasikeisti (T. 2, b. l. 16-17). 2018 m. liepos 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 19-23). Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltu jis neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus.

Nagrinėjamo įvykio dienÄ , tikslios datos jis neprisimena, dienos metu jis susitiko su R. P. ir K. R. P. jis pažinojo, o K.- ne. Jie visi nuvažiavo į romų taborÄ , o grįždami iÅ¡ romų taboro iÅ¡siskyrė. Jis nuvažiavo namo. Tos pačios dienos vakare jis nuvažiavo pas draugę į darbÄ , kur žmona jam davė 20 eurų. Tuomet jis nuėjo į stotį, kur sutiko R. P.. Su pastaruoju jis priėjo prie K., su kuriuo pasisveikino. K. turėjo alaus butelį, kurį jie trise iÅ¡gėrė. Vėliau R.

P. pradėjo kalbėti, kad jis- R. P. ir K. pavogė viskio butelį, kurį turėtų pasidalinti- jei vagi kartu, turi pasidalinti. Iš pradžių K. nenorėjo dalintis viskio buteliu, tada R. P. paėmė už K. rankinės, bet K. pasakė „aš tau pats atiduosiu“. R. P. iš K. imant viskio butelį jis stovėjo šalia. Tada jis su R. P. nuėjo prie paviljonų. Jis liko stovėti prie paviljonų, o R. P. pardavė viskio butelį. Jam ir R. P. grįžtant atgal privažiavo policijos pareigūnai.

Tada R. P. kartu su policijos pareigÅ«nu nuėjo ir susigrÄ Å¾ino viskio butelį. K. pradėjo kalbėti, kad jis iÅ¡ Å¡io paėmė 20 eurų, nors K. matė, kad jis turi pinigų. Jis K. pasiÅ«lė 20 eurų kaip moralinę žalÄ . K. sakė pretenzijų neturįs. Policijos pareigÅ«nai jį nuvežė į policijos komisariatÄ . Å io įvykio metu pas jį buvo peilis- pastarÄ jį K. matė dienÄ , kai jie buvo susitikę, nes jis valgė obuolį. Jis K. peiliu negÄ sdino, tiesiog peilį vyniojo į tualetinį popierių ir įdėjo į kuprinę.

Jis neprisimena, ar tuo metu, kai R. P. iÅ¡ K. paėmė butelį, peilis jau buvo suvyniotas. Toje vietoje, kur įvyko incidentas, neįmanoma nieko peiliu pagÄ sdinti, nes aplink daug žmonių, taksistų. Jam pinigų nereikėjo, nes jis turėjo 20 eurų, kuriuos prieÅ¡ tai jam davė prie Halės turgaus dirbanti jo draugė. Jis nežino, kodėl K. skambino policijos pareigÅ«nams. Nagrinėjamo įvykio metu jis vartojo narkotikus, Å¡iuo metu jis lanko metadono programÄ . Narkotikų jis nevartoja trejus metus.

Jis padidino metadono dozę, kad nereikėtų papildomo vartojimo. 2018 m. birželio 30 d. apklausos metu jis davė neteisingus parodymus, kadangi tuo metu jis buvo abstinencinėje bÅ«senoje. Policijos pareigÅ«nas jam sakė, kad jis geriau prisipažintų padaręs nusikaltimÄ , tada jį paleis, nes kitaip jis važiuos į kalėjimÄ . Apklausoje dalyvavęs advokatas jam taip pat sakė „sutik su parodymais ir tave paleis“. Jis supranta, kodėl R. P. davė tokius pačius parodymus kaip ir jis. Ä®vykio dienÄ jis vartojo narkotikus.

Apklausos metu jis nesakė, kad vartojo narkotikus, nes nenorėjo, kad apie tai sužinotų jo draugė. Narkotikus jis vartoja retai, nes jis stovi metadono programoje. TÄ dienÄ jis užsimanė narkotikų. Å iuo metu jis nedirba, nes nėra darbo. Oficialiai jam sunku įsidarbinti, nes jis turi daug skolų. Su drauge nesusituokęs jis gyvena trejus metus. 2018 m. birželio 30 d. apklausos metu V. S. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. apie 19.00 val. jis su draugu R. P. buvo prie Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje.

Prie stoties R. P. pamatė iÅ¡ matymo pažįstamÄ baltarusį, vardu K.. Kartu su R. P. jis priėjo prie K. Pokalbio metu K. iÅ¡traukė butelį alaus, kurį buvo užsikišęs už kelnių diržo. IÅ¡gėrę alų jis su R. P. sužinojo, kad K. rankinėje yra 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“ butelis. Susižvalgę su R. P. jie nutarė iÅ¡ K. viskio butelį pagrobti. R. P. laikė K. už rankinės, o jis K. savo peiliu grasindamas, kad šį sužalos, jei prieÅ¡insis ir neatiduos viskio butelio, kartu su R.

P. iÅ¡ K. atėmė minėtÄ viskio butelį, po ko jis kartu su R. P. minėtÄ viskio butelį nunešė ir pardavė į lombardÄ , esantį kioskuose prie stoties. Viskio butelį už 12 eurų pardavė R. P.. Po to jį ir R. P. sulaikė policijos pareigÅ«nai. Pastarieji iÅ¡ jo paėmė peilį, kuriuo grasindamas K. jis pastarÄ jį apiplėšė, bei jam priklausančius 20 eurų. Vėliau R. P. su policijos pareigÅ«nais nuėjo į lombardÄ ir iÅ¡pirko minėtÄ viskio butelį. Nei jis, nei R.

P. iÅ¡ K. jokių pinigų neėmė. Pas jį rasti 20 eurų yra jo, o ne K.; Å¡iuos 20 eurų jis davė K. kaip kompensacijÄ už Å¡io patirtÄ , jo manymu, moralinę žalÄ . Dėl Å¡io nusikaltimo jis gailisi, esant galimybei jis norėtų atsipraÅ¡yti K. (T. 1, b. l. 48). 2018 m. rugpjūčio 14 d. apklausos metu V. S. parodė, kad savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu, jis atsimena ir nori Å¡iuos parodymus pakeisti. Tikslios datos jis neprisimena, galimai praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ dienÄ - 2018 m. birželio 29 d. jis narkotinių medžiagų nevartojo, bet tÄ pačiÄ dienÄ dienos metu jis kartu su R.

P. ir K. dėl kompanijos važiavo į romų taborÄ . Važiuodamas jis turėjo peilį, kuriuo pjaustė ir valgė obuolį. Šį peilį matė ir K.. Romų tabore jis buvo, bet narkotikų nepirko ir nevartojo. K. tikrai vartojo narkotikus, ar R. P. vartojo narkotikus, jis nematė. Po to jie visi iÅ¡siskyrė. Vakare, tikslaus laiko jis neprisimena, prie Vilniaus autobusų stoties jis susitiko R. P., kuris papasakojo, kad su K. buvo nuvažiavęs į parduotuvę „IKEA“ vogti, kur K. pavogė viskio butelį, kuriuo nenori su R.

P. dalintis. R. P. paprašė, kad jis prieitų kartu su Å¡iuo prie K. ir pakalbėtų, kad K. atiduotų R. P. tai, kas jam- R. P. priklauso. Tada jis su R. P. priėjo prie K., buvusio prie autobusų stoties. K. pasiÅ«lė iÅ¡gerti alaus. Tada jis, K. ir R. P. užėjo už kiosko „P. P.“, nes norėjo iÅ¡gerti alų. Ten įvyko nedidelis žodinis konfliktas, nes K. iÅ¡ pradžių nenorėjo atiduoti pavogto butelio, bet po to šį butelį atidavė R. P.. Jis K. negrasino. R. P. nunešė minėtÄ butelį į kažkurį kioskÄ ir pardavė.

Jis nežino, už kokiÄ sumÄ R. P. pardavė viskio butelį, nes jam tai buvo neįdomu- tai ne jo butelis. Tuo metu jis buvo netoli paviljono ir laukė R. P.. R. P. išėjus iÅ¡ kiosko jie ėjo prie K., laukusio toje pačioje vietoje prie įėjimo į stotį, nes norėjo K. atiduoti pusę už parduotÄ viskio butelį gautos pinigų sumos. R. P. kalbėjosi su K., tačiau nespėjus K. atiduoti pusę gautos pinigų sumos prie jų priėjo policijos pareigÅ«nai, kurie paklausė, kas juos kvietė.

Jis su R. P. pasakė nekvietę policijos pareigÅ«nų. K. pasakė irgi nekvietęs, bet po to pasakė iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus. Tada jis, R. P. ir K. kartu su policijos pareigÅ«nais viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino vietoje. R. P. nuėjo į tÄ patį kioskÄ ir iÅ¡pirko butelį, kurį atidavė K.. Pastarasis pasakė, kad jis ir R. P. iÅ¡ jo- K. dar pavogė 20 eurų. Jis pasakė galintis K. atiduoti 20 eurų kaip moralinę žalÄ . K. žinojo, kad jis turi 20 eurų, nes prieÅ¡ tai jis R. P. rodė 20 eurų, kuriuos jam davė žmona, o K. tai matė.

Jokio nusikaltimo jis nedarė, niekam peiliu jis negrasino. K. matė, kad jis kuprinėje turėjo peilį, kuris buvo įvyniotas į popierius, todėl policijos pareigÅ«nams ir pasakė, kad jis K. grasino peiliu. Jis tik norėjo padėti R. P. atgauti skolÄ už pavogtÄ butelį. Su K. jis susipažino tÄ pačiÄ dienÄ , juos autobuse supažindino R. P.. Kaip jis minėjo, jis, R. P. ir K. autobusu važiavo į romų taborÄ . Jis žinojo, kad Kirilas yra baltarusis, teistas, narkomanas. K. kontaktų jis neturėjo.

Po Å¡io įvykio praėjus kelioms savaitėms jis buvo sutikęs K.. Pastarasis pasakė iÅ¡sigandęs ir dėl to jį ir R. P. apkalbėjęs. Su R. P. jis susipažino kalėjime. R. P. jis pažįsta apie 15 metų, tarp jo ir R. P. draugiÅ¡ki santykiai. Jis kelis kartus su R. P. atlikinėjo bausmę. Pirmosios apklausos metu jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nes norėjo, kad jį greičiau paleistų iÅ¡ areÅ¡tinės. Å ios apklausos metu jis duoda teisingus parodymus, nes nusikaltimo jis nedarė (T. 1, b. l. 50-51).

Teisiamojo posėdžio metu K. H. parodė, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Ä® LietuvÄ jį deportavo iÅ¡ Å vedijos. Å vedijoje jis prašė prieglobsčio, bet jį atsiuntė į LietuvÄ . Lietuvoje jis paprašė pabėgėlio statuso. Jis gyvena Pabradėje. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jis buvo Vilniuje, nes važiavo į poliklinikÄ . 53 marÅ¡ruto autobusu iÅ¡ stoties jis nuvažiavo iki prekybos centro „Akropolis“. Jis vaikščiojo po prekybos centrÄ , apžiÅ«rinėjo daiktus.

Ten yra didelė parduotuvė „Maxima“, kurioje galima nebrangiai pavalgyti. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jis turėjo apie 50 eurų. Viskio butelis kainavo virÅ¡ 20 eurų. Už viskį jis sumokėjo grynaisiais pinigais. Nusipirkus viskio butelį jam liko 20 eurų ir dar smulkių pinigų. IÅ¡ prekybos centro „Akropolis“ jis važiavo į poliklinikÄ , po ko nuvažiavo į stotį. Jis ieÅ¡kojo žmogaus, per kurį jam iÅ¡ Baltarusijos Respublikos atsiųstų pinigus- su migracijos kortele to padaryti negalima, reikia paso.

Pabradės centre pasų niekas neturi. Žmogui už pinigų parsiuntimÄ jis bÅ«tų sumokėjęs 50 eurų. BÅ«damas prie stoties jis nuėjo už kioskelio parÅ«kyti. Ten stovėjo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, R. P. ir V. S.. Jie visi kartu parÅ«kė, iÅ¡gėrė alaus. Jis pradėjo pasakoti gyvenantis Pabradėje, kad jam reikia persiųsti pinigus. R. P. su draugu sakė be problemų viskÄ padarysiantys. Jam iÅ¡ rankinės traukiant alų R. P. pamatė butelį viskio. Tuomet R. P. suėmė už jo rankinės dirželio, o V.

S. iÅ¡sitraukė peilį ir pastaruoju pradėjo jam grasinti sakydamas, kad paliks pėdsakus su peiliu. R. P. sakė stebintis stotį (ar kažkÄ panaÅ¡iai). IÅ¡sigandęs jis pats iÅ¡ rankinės iÅ¡traukė butelį viskio ir pastarÄ jį atidavė R. P.. Jam traukiant viskio butelį iÅ¡ rankinės iÅ¡krito 20 eurų- piniginės jis neturi, pinigai buvo rankinėje. Jis neatsimena, kas pakėlė ir paėmė pinigus. R. P. ir V. S. nuėjo į paviljonų pusę. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112.

Atvažiavus policijos pareigÅ«nams jis priėjo prie R. P. ir V. S. ir pranešė iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams jis parodė R. P. ir V. S.. Jis negirdėjo, kÄ policijos pareigÅ«nai kalbėjo su R. P. ir V. S.- Å¡ie kalbėjo lietuviÅ¡kai. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams R. P. ir V. S. atidavė jam butelį viskio ir 20 eurų. Pretenzijų R. P. ir V. S. jis neturi, pastariesiems jis atleido. Kažkada jis vartojo narkotikus, tačiau Å¡iais metais narkotikų jis nevartojo.

Jis nevažiavo į romų taborÄ . Ä® Vilnių jis atvažiuoja porÄ kartų per savaitę gauti pinigų arba į poliklinikÄ . Nagrinėjamo įvykio dienÄ jis nematė V. S. valgančio obuolį. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus K. H. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 8-10), K. H. parodė, kad V. S. jam sakė, jog jam paliks su peiliu žymę ant kaklo. 2018 m. birželio 30 d. apklausos metu K. H. parodė, kad 2018 m. birželio 29 apie 16.00 val. jis asmeniniais reikalais atvažiavo į Vilnių.

BÅ«damas autobusų stotyje jis ieÅ¡kojo pinigų perdavimo punkto ,,Western union“, tačiau ten dirbęs darbuotojas jam paaiÅ¡kino, kad su pažymėjimu, kurį jis gavo Lietuvoje Užsieniečių registracijos centre, jis negali pasiimti pinigų. Dėl susiklosčiusios situacijos jis susinervino ir užsirÅ«kė. Jam berÅ«kant prie jo priėjo du vyrai ir jo paprašė cigaretės. Jis vyrus pavaiÅ¡ino cigarete ir Å¡iems papasakojo savo problemÄ . Vienas iÅ¡ vyrų buvo vardu Robertas. Roberto draugas, kurio vardo jis neprisimena paklausė, kÄ jis turi savo vyriÅ¡koje rankinėje.

Jis pasakė turintis butelį alaus. Tada vyrai pasiÅ«lė jam iÅ¡gerti alų. Jis atidavė vyrams butelį alaus. Jam iÅ¡ rankinės traukiant alaus butelį vyrai iÅ¡girdo stiklinės taros garsÄ rankinėje ir paklausė, kÄ jis dar rankinėje turi. Jis atsakė turintis viskio ,,Jack Daniels“ butelį. Vyrai pareikalavo iÅ¡traukti viskio butelį, bet jis atsisakė. Tada vyrai pradėjo jį gÄ sdinti, esÄ jie prižiÅ«ri visÄ stotį ir turi daug pažįstamų. Jis atsakė, kad jam nesvarbu, butelis yra jo, jis mokėjo pinigus.

Tada Robertas paėmė jam už rankinės, kuri buvo pakabinta ant peties, o Roberto draugas ištraukė peilį. Jis negali tiksliai pasakyti, iš kur Roberto draugas ištraukė peilį. Peilis buvo pilkos spalvos rankena. Roberto draugas laikydamas rankoje peilį pradėjo jam grasinti, kad išpjaus skylę rankinėje ir paliks peilio žymę ant jo. Sakydamas tuos žodžius vyras peilį laikė jo krūtinės lygyje. Kai vyras peiliu jam grasino, Robertas to metu laikė jį už rankinės, kad jis nepabėgtų.

Supratęs, kad vyrai gali jį sužaloti arba netgi nužudyti bei nuturėdamas kitos išeities, jis iš rankinės ištraukė butelį. Traukiant butelį iš rankinės iškrito 20 eurų nominalo kupiūra. Vyras, kuris jam grasino peiliu, paėmė 20 eurų, o Robertas paėmė viskio butelį. Paėmę jo daiktus Robertas ir pastarojo draugas nuėjo. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Pastarieji atvyko labai greitai. Policijos pareigūnams jis parodė plėšikus ir šie buvo sulaikyti.

ApžiÅ«ros metu pas vaikinÄ , kuris jam grasino, policijos pareigÅ«nai rado peilį, kuriuo jam buvo grasinta. Vyrai pradėjo jo praÅ¡yti, kad jis nieko neraÅ¡ytų ir atsipraÅ¡inėjo už tokį savo poelgį. Jis nusprendė dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kimo neraÅ¡yti, o policijos pareigÅ«nai gražino jam daiktus. Viskio butelio jis parodyti negali, nes pastarÄ jį padovanojo draugui, o 20 eurų nominalo kupiÅ«rÄ , kuriÄ iÅ¡ jo buvo paėmę plėšikai, jis gali parodyti. Viskio kaina- 23 eurai.

Įvykio metu jis sužalotas nebuvo, bet jo gyvybei bei sveikatai buvo kilęs realus pavojus (T. 1, b. l. 8-10). 2018 m. liepos 4 d. apklausos metu K. H. parodė, kad asmenų, 2018 m. birželio 29 d. apie 19.15 val. užpuolusių jį prie Vilniaus autobusų stoties esančio „P. P.“ kiosko, jis anksčiau nėra matęs ir šių nepažįsta, šiems nėra skolingas. Su jį užpuolusiais asmenimis jis trumpai pakalbėjo, su šiais alkoholio jis negėrė. Jis minėtiems vyrams atidavė butelį alaus, kurį šie vyrai iš karto atidarė ir pokalbio metu išgėrė.

Nagrinėjamo įvykio dienÄ iki Å¡io įvykio jis nebuvo gėręs alkoholio. Turtinė žala jam atlyginta, taigi civilinio ieÅ¡kinio jis nereiÅ¡kia. Fizinė žala jam nepadaryta (T. 1, b. l. 16-17). 2018 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu K. H. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 18-20). Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Jis neatsimena nagrinėjamo įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu R. M. duotus parodymus (T. 1, b. l. 27-28), R. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ jis su kolege privažiavo prie centrinio stoties įėjimo, kur stovėjo žmogus ir mojavo rankomis. Jis suprato, kad tai yra pranešėjas. Pranešėjas jam ir jo kolegei nurodė asmenis, kuriuos jis pasivijo ir pradėjo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes. Kiek jis pamena, kaltinamieji grasindami peiliu reikalavo pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo. V. S. kuprinėje buvo rastas nedidelis peilis, atrodo dar buvo Å¡virkÅ¡tų.

Jis neprisimena, kas daugiau buvo kuprinėje. Kaip jis suprato iš pokalbio, nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo pažįstami, nes kaltinamieji į nukentėjusįjį kreipėsi vardu. Jis neprisimena, ar kas nors minėjo, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis kartu gėrė alų. Jis neprisimena, ar nukentėjusysis buvo apsvaigęs. Įtariamieji jam atrodė apsvaigę, tačiau nei jis, nei jo kolegė netikrino, kaip ir nuo ko kaltinamieji apsvaigę. Nukentėjusysis sakė kaltinamiesiems neturintis pretenzijų.

Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2018 m. birželio 29 d. apie 19.23 val. patruliavimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad Sodų g. 22, Vilniuje, du asmenys grasindami peiliu užpuolė pranešėjÄ ir iÅ¡ Å¡io atėmė pinigus bei butelį viskio. Su porininke atvykę minėtu adresu prie centrinio įėjimo į autobusų stotį jie pastebėjo vyrÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad grasindami peiliu jį užpuolė du vyrai, kurie atėmė iÅ¡ jo 20 eurų ir viskio butelį.

Paklaustas, kaip atrodė plėšikai, pranešėjas nurodė du asmenis, kurie tuo metu buvo apie 20 metrų atstumu nuo jų. Jis su porininke sulaikė R. P. ir V. S.. Pastarieji paaiškino, kad pranešėjas jiems pasiūlė nupirkti butelį, už kiek- jis neprisimena. R. P. ir V. S. pasakė nieko nevogę ir niekam negrasinę. Pranešėjas- K. H. parodė į V. S. ir pasakė, kad būtent šis žmogus rankoje turėdamas peilį sakė, kad jį papjaus, jeigu jis neatiduos pinigų. Tuo metu, kai V.

S. sakė tuos žodžius, R. P. pranešėjÄ laikė už vyriÅ¡kos rankinės, kuri užsideda per petį, kad pranešėjas negalėtų pabėgti. K. H. labai iÅ¡sigando dėl savo gyvybės, todėl plėšikams atidavė 20 eurų bei viskio butelį. Plėšikams pasiÅ¡alinus K. H. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . ApžiÅ«ros metu pas V. S. juodos spalvos kuprinėje buvo rastas peilis, kurį pranešėjas atpažino teigdamas, kad bÅ«tent Å¡iuo peiliu jam buvo grasinama.

Atsižvelgdamas į tai, kad V. S. ir R. P. gražino visus pavogtus daiktus, pranešėjas jokių pretenzijų neturėjo. V. S. ir R. P. buvo pristatyti į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi (T. 1, b. l. 27-28). Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo vyriausiÄ ja patrule. Jai matytas nukentėjusysis. Tai buvo Sodų gatvėje, Vilniuje. Kiek ji pamena, tai buvo plėšimas, iÅ¡ nukentėjusiojo buvo paimta 20 eurų ir butelis alkoholinio gėrimo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu V. M. duotus parodymus (T. 1, b. l. 24-25), V. M. parodė, kad priėję prie pranešėjo ji ir jos porininkas sužinojo, kad iÅ¡ pranešėjo plėšikai pagrobė 20 eurų ir alkoholinį gėrimÄ . Nukentėjusysis nurodė kaltinamuosius. Ji ir jos kolega priėjo prie kaltinamųjų bei atliko dalinę pastarųjų patikrÄ . Ji tiksliai neprisimena, kÄ jie rado pas kaltinamuosius. Ji neprisimena, kÄ sakė kaltinamieji. Ji prisimena, kad kaltinamieji sakė, jog nukentėjusysis pats jiems davė butelį.

Pas V. S. kuprinėje buvo rastas peilis. Ji neatsimena, kas daugiau buvo rasta. Nei ji, nei jos kolega į lombardÄ nėjo. Jai ir jos kolegai kaltinamieji aiÅ¡kino nieko blogo nepadarę, kad pats nukentėjusysis davė kaltinamiesiems butelį. Jai pasirodė keista, kad nukentėjusysis neturėjo pretenzijų kaltinamiesiems. Nukentėjusysis gal ir nebuvo visiÅ¡kai blaivus, alkoholio kvapas nuo jo sklido. Ji negali pasakyti, ar nukentėjusysis bendravo su kaltinamaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo vyriausiÄ ja patrule. 2018 m. birželio 29 d. apie 19.23 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad Sodų g. 22, Vilniuje, du asmenys grasindami peiliu užpuolė pranešėjÄ ir iÅ¡ Å¡io atėmė pinigus bei viskio butelį.

Atvykę minėtu adresu prie centrinio įėjimo į autobusų stotį ji su porininku pastebėjo vyrÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad grasindami peiliu šį užpuolė du vyrai, kurie atėmė iÅ¡ jo 20 eurų ir viskio butelį. Paklaustas, kaip atrodė plėšikai, pranešėjas nurodė du asmenis, kurie tuo metu buvo 20 metrų atstumu nuo jų. Ji su porininku sulaikė nurodytus asmenis- R. P. ir V. S.. Pastarieji paaiÅ¡kino, kad pranešėjas jiems pasiÅ«lė nupirkti butelį, už kiek- ji neprisimena.

Taip pat sulaikytieji pasakė nieko nevogę ir niekam negrasinę. Pranešėjas- K. H. parodė į V. S. ir pasakė, kad bÅ«tent Å¡is žmogus turėdamas rankoje peilį sakė, kad jį papjaus, jeigu jis neatiduos pinigų. To metu, kai V. S. sakė tuos žodžius, R. P. pranešėjÄ laikė už vyriÅ¡kos rankinės, kuri užsideda per petį, kad pastarasis negalėtų pabėgti. K. H. labai iÅ¡sigando dėl savo gyvybės, todėl atidavė plėšikams 20 eurų bei viskio butelį. Plėšikams pasiÅ¡alinus K.

H. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . ApžiÅ«ros metu pas V. S. juodos spalvos kuprinėje buvo rastas peilis, kurį pranešėjas atpažino teigdamas, kad bÅ«tent Å¡iuo peiliu buvo grasinama. Atsižvelgdamas į tai, kad plėšikai gražino visus pavogtus daiktus, pranešėjas jokių pretenzijų jį užpuolusiems asmenims neturėjo. V. S. ir R. P. buvo pristatyti į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi (T. 1, b. l. 24-25). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėta K.

H. pateikta 20 eurų nominalo kupiÅ«ra (T. 1, b. l. 29-31), kuri po apžiÅ«ros buvo grÄ Å¾inta K. H. (T. 1, b. l. 32). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo vyriausioji patrulė V. M. pateikė peilį pilkos spalvos rankena, kuris buvo rastas V. S. kuprinėje (T. 1, b. l. 33-34). Minėtas peilis buvo apžiÅ«rėtas (T. 1, b. l. 35-36). Taigi baudžiamojo proceso metu tiek K. H., tiek ir R. P. bei V. S. parodė, kad K. H. nagrinėjamo įvykio metu su savimi turėtame krepÅ¡yje turėjo viskio „Jack Daniels“ butelį.

K. H. parodė, kad jis minėtÄ viskio butelį pirko prekybos centre „Akropolis“, tuo tarpu R. P. ir V. S. parodė, kad minėtÄ viskio butelį K. H. pavogė. Teismo įsitikinimu nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokiu bÅ«du K. H. įgijo- pavogė ar nusipirko minėtÄ viskio butelį- svarbu yra tai, kad nagrinėjamo įvykio metu minėtas viskio butelis nei R. P., nei V. S. nepriklausė, t. y. Å¡is turtas jiems buvo svetimas. V. S. parodė, kad R. P. paprašė jo pagalbos iÅ¡ K. H. paimant tai, kas, R.

P. manymu, jam priklausė- minėtÄ viskio butelį. V. S. taip pat parodė, kad iÅ¡ pradžių K. H. nenorėjo atiduoti minėto viskio butelio, tačiau vėliau, R. P. paėmus už K. H. rankinės diržo, K. H. pats atidavė minėtÄ viskio butelį. Tai, kad paėmė už K. H. rankinės diržo, po ko K. H. pats atidavė viskio butelį, parodė ir pats R. P.. Å ios R. P. ir V. S. nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina ir K. H. parodymai, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. H. nenorėjo minėto viskio butelio atiduoti R.

P. bei V. S. ir pastarieji tokiÄ K. H. valiÄ aiÅ¡kiai suprato. Kaip pirmosios apklausos metu parodė V. S., sužinoję, kad K. H. su savimi turėtame krepÅ¡yje turi viskio butelį (minėta, kad Å¡iuo atveju nėra svarbios minėto viskio butelio įgijimo aplinkybės), R. P. ir V. S. susižvalgę, t. y. konkliudentiniais veiksmais sutarė minėtÄ viskio butelį iÅ¡ K. H. prieÅ¡ pastarojo valiÄ paimti. Nors vėlesnio baudžiamojo proceso metu V. S. šį susitarimÄ neigė, tačiau aplinkybę, kad R.

P. ir V. S. buvo susitarę iÅ¡ K. H. paimti viskio butelį prieÅ¡ K. H. valiÄ , patvirtina ir tai, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė V. S., jis su R. P. prie K. H. ėjo papraÅ¡ytas padėti pasiimti tai, kas jam- R. P. priklauso, taigi teismas R. P. ir V. S. susitarimÄ iÅ¡ K. H. prieÅ¡ pastarojo valiÄ paimti viskio butelį laiko įrodytu. Baudžiamojo proceso metu taip pat nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu V. S. su savimi turėjo peilį- Å¡ias aplinkybes patvirtino tiek K. H., tiek R. P., tiek V.

S.. Å is peilis buvo rastas į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams apžiÅ«rint V. S. kuprinę. K. H. dar prieÅ¡ pradedant baudžiamÄ jį procesÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams parodė, kad bÅ«tent Å¡iuo peiliu jam grasino V. S.- Å¡ių parodymų K. H. nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu. Tuo tarpu R. P. ir V. S., iÅ¡ pradžių teigę, kad V. S. grasino K. H. minėtu peiliu, vėlesnių apklausų metu savo parodymus pakeitė, nurodydami, kad V.

S. minėtu peiliu niekam negrasino, o pirmųjų apklausų metu jie save apkalbėjo norėdami greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Vertindamas duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybę dėl peilio panaudojimo prieÅ¡ K. H., teismas pažymi suprantantis, kad nuo narkotinių medžiagų priklausomų proceso dalyvių parodymus gali įtakoti narkotinių medžiagų trÅ«kumo sukeliamų pojūčių sÄ lygotas noras bet kokiu bÅ«du- net ir apkalbant save iÅ¡eiti į laisvę. Visgi teismas pažymi, kad tai, jog nagrinėjamo įvykio metu bendraujant su K.

H. V. Silko rankose laikė peilį, tiek ikiteisminio tyrimo metu paleistas į laisvę, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. P., taigi R. P. iÅ¡ esmės patvirtino nuoseklius K. H. parodymus apie peilio demonstravimÄ nagrinėjamo įvykio metu. V. S. parodymus, esÄ peilį jis naudojo ne grasindamas K. H., o tik pjaustydamas obuolį, teismas vertina kaip nepatikimus ir įrodymais nepripažįsta, kadangi tiek R. P., tiek ir pats V. S. parodė, kad obuolį jis- V. S. pjaustė važiuodamas į romų taborÄ , t. y. dienÄ , o ne vakare, kai vyko nagrinėjamas įvykis, taigi V.

S. nebuvo jokios bÅ«tinybės bendraujant su K. H. iÅ¡sitraukti peilį ir pastarÄ jį vynioti į popierių (bÅ«tent taip savo veiksmus teisiamojo posėdžio metu įvardino V. S.). V. S. veiksmai K. H. demonstruojant peilį, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ (aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas noras atimti viskio butelį iÅ¡ nenorinčio tai daryti K. H.) bei į R. P. ir V. S. susitarimÄ , kad pastarasis padėtų jam- R. P. atgauti tai, kas, R. P. manymu, jam priklauso, patvirtina K. H. parodymus, kad jam atsisakius atiduoti viskio butelį, R.

P. suėmus už jo turėtos rankinės, kuriame buvo minėtas viskio butelis, diržo, V. S. su savimi turėtu peiliu pradėjo jam grasinti. Teismo įsitikinimu, tokia situacija leido K. H. pagrįstai baimintis, kad jei jis nepaklus bendrai veikusių R. P. ir V. S. reikalavimui atiduoti su savimi turėtÄ viskio butelį, prieÅ¡ jį bus panaudotas minėtas peilis ir viskio butelis iÅ¡ jo bus atimtas jėga. R. P. ir V. S. taip pat kaltinami tuo, kad jie veikdami kartu neteisėtai iÅ¡ K. H. įgijo ne tik viskio butelį, bet ir 20 eurų.

Vertindamas Å¡iÄ aplinkybę tvirtinančius bei neigiančius duomenis teismas pažymi, kad R. P. parodė, jog minėti 20 eurų, jo manymu, priklausė V. S., t. y. R. P. kategoriÅ¡kai nepatvirtino minėtų pinigų priklausomybės, o iÅ¡reiÅ¡kė tik savo nuomonę. Teismas turi pagrindo teigti, kad aplinkybė apie nagrinėjamo įvykio metu iÅ¡ K. H. pagrobtus 20 eurų R. P. tapo žinoma jau po paties įvykio, į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams: kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė K.

H., jam betraukiant viskio butelį iÅ¡ rankinės iÅ¡krito 20 eurų nominalo kupiÅ«ra, kuriÄ paėmė ne R. P., bet V. S.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams minėtus pinigus K. H. atidavė ne R. P., bet V. S.. Kita vertus Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstyti argumentai leidžia teismui pagrįstai teigti, kad R. P. ir V. S. nusikalstamas susitarimas buvo konkretus ir apėmė tik viskio butelio atėmimÄ iÅ¡ K. H., taigi galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

P. ir V. S. vykdant nusikalstamÄ susitarimÄ - iÅ¡ K. H. atimti viskio butelį, iÅ¡ K. H. rankinės netikėtai iÅ¡kritus 20 eurų nominalo kupiÅ«rai, tai pastebėjusiam V. S. kilo savarankiÅ¡kas ir iÅ¡ anksto su R. P. nederintas sumanymas paimti minėtus pinigus, t. y. R. P. tyčia nebuvo nukreipta ir neapėmė K. H. priklausančių 20 eurų nusikalstamo įgijimo, dėl ko teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. P. nepagrobė K. H. priklausančių 20 eurų, o tai, veikdamas savarankiÅ¡kai, pasinaudodamas K.

H. iÅ¡gÄ sčiu dėl prieÅ¡ tai buvusių grasinimų peiliu, padarė V. S.. Nors V. S. parodė minėtų pinigų negrobęs, o Å¡iuos pinigus pasiskolinęs iÅ¡ savo draugės, teismas pažymi, kad dar prieÅ¡ pradedant baudžiamÄ jį procesÄ K. H. skambindamas bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad užpuolikai iÅ¡ jo paėmė viskio butelį ir pinigus (T. 1, b. l. 4)- Å¡ių parodymų K. H. nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu, teisiamojo posėdžio metu detaliai parodęs, kur ir kaip jis gavęs minėtus pinigus.

Tuo tarpu vertindamas V. S. parodymus, esÄ minėtus pinigus jam paskolino jo draugė, teismas pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ administracinių nusižengimų registro (T. 1, b. l. 108-150), V. S. tiek prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, tiek ir po Å¡io įvykio sistemingai važinėdavo visuomeniniu transportu be bilieto, už kÄ buvo ne kartÄ nubaustas, kas leidžia pagrįstai teigti, kad V. S. net neturėjo pinigų įsigyti bilietÄ ; taip pat V. S. sistemingai vogdavo iÅ¡ parduotuvių, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad nagrinėjamo įvykio metu V.

S. disponavo teisėtai gautomis piniginėmis lėšomis. Tikint V. S. pateikta versija, esÄ pinigų jam duodavo dirbanti draugė, jokiais logiÅ¡kais argumentais negali bÅ«ti paaiÅ¡kinami V. S. veiksmai vagiant iÅ¡ parduotuvių. Taigi teismas V. S. parodymus, esÄ 20 eurų prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį jam davė jo draugė, vertina kaip nepatikimus ir Å¡ių parodymų Å¡ioje dalyje įrodymais nepripažįsta. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso metu surinkti ir iÅ¡tirti duomenys, turintys įrodomÄ jÄ vertę, patvirtina, jog 2018 m. birželio 29 apie 19.15 val.

Å¡alia Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, R. P. ir V. S. susitarė pagrobti svetimÄ K. H. turtÄ - viskio „Jack Daniels“ butelį. Vykdydami šį susitarimÄ R. P. ir V. S. priėjo prie K. H. ir pareikalavo atiduoti viskio „Jack Daniels“ butelį. K. H. nesutikus vykdyti šį reikalavimÄ , V. S. iÅ¡sitraukė su savimi turėtÄ peilį ir pastaruoju grasino K. H. „palikti peilio žymę ant jo“, tuo metu R. P., laikydamas už K. H. turėtos rankinės diržo, iÅ¡ minėtos rankinės iÅ¡traukė ir pasiėmė 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį.

R. P. betraukiant butelį iÅ¡ kuprinės iÅ¡krito K. H. priklausanti 20 eurų nominalo kupiÅ«ra, kuriÄ V. S. pasiėmė. Tokiu bÅ«du R. P. ir V. S., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimÄ K. H. turtÄ - 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį, o V. S.- dar ir svetimÄ K. H. turtÄ - 20 eurų. III. Veikos kvalifikavimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis.

1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. R. P. ir V. S., veikdami bendrininkų grupėje, V. S. peiliu grasinant K. H. tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , o R. P. laikant už K. H. turėtos rankinės diržo, pagrobė K. H. priklausantį turtÄ - 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį, o V. S.- dar ir svetimÄ K. H. turtÄ - 20 eurų, taigi R. P. ir V. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. IV. Bausmių skyrimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 54 straipsnio 1-3 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) veikÄ padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;

13) veikÄ padarė recidyvistas. BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

4. Kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

9. Pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal Å¡io kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo ar areÅ¡to parai, dviejų MGL dydžio baudai, Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Spręsdamas dėl R. P. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. P. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, kuriuo žala padaryta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. prisipažino padaręs jam įkaltinamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau vėlesnio baudžiamojo proceso metu R. P. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad jis apkalbėjo save norėdamas kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Teisiamojo posėdžio metu R. P. taip pat neigė bÅ«tinuosius jam įkaltinamos nusikalstamos veikos požymius- peilio panaudojimÄ prieÅ¡ K. H. bei grasinimÄ tuoj pat šį peilį panaudoti, taigi teismas nenustatė R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

R. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei bÅ«damas recidyvistu. Visgi teismas pažymi, kad po Å¡io nusikaltimo padarymo R. P. pakeitė socialinę aplinkÄ - Å¡iuo metu jis gydosi nuo priklausomybių reabilitacijos centre „G. I.“, kurio specializacija- priklausomybė nuo narkotikų ir/ arba alkoholio. Kaip nurodyta minėto reabilitacijos centro raÅ¡te, R. P. yra apsisprendęs pradėti naujÄ gyvenimÄ , deda visas pastangas pakeisti savo gyvenimÄ .

R. P. kardinaliai keičiasi, be pažeidimų vykdo reabilitacijos plane numatytas programas, pareigingai atlieka savo darbÄ . Už R. P. laiduoja reabilitacijos centras (duomenys neskelbtini)“. R. P. reabilituojantis yra matoma pastarojo nuoÅ¡irdi atgaila ir tikros pastangos keičiantis (T. 2, b. l. 157). Norint, kad R. P. taptu pilnateisiu visuomenės nariu, nustotų daryti nusikalstamas veikas, vartoti narkotikus, R. P. reabilitacija reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini)turi bÅ«ti nenutraukiama, todėl R. P. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę nebÅ«tų pasiekti R.

P. visavertės integracijos į visuomenę tikslai, kuriuos R. P. yra pats sau iÅ¡sikėlęs. Teismas įvertina ir nukentėjusiojo K. H. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytÄ praÅ¡ymÄ suteikti galimybę R. P. pasitaisyti Å¡iam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi nors BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, tačiau laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra per griežta bausmės rÅ«Å¡is, kurios skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

R. P. atskyrimas nuo Å¡iuo metu pastarojo atliekamos reabilitacijos kurso gali neigiamai paveikti jo socialinius ryÅ¡ius, socialinę brandÄ bei integracijÄ Ä¯ normalų visuomenės gyvenimÄ , taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismÄ nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su R. P. elgesio korekcija, bei Å¡ių įpareigojimų vykdymo kontrole, nustatant maksimalų- dvejų metų Å¡ios bausmės terminÄ , įpareigojant R.

P. tęsti gydymÄ reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini), gydymosi laikotarpiu bÅ«ti Å¡iame reabilitacijos centre, gydymui pasibaigus visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų- alkoholio bei narkotikų, gydymui pasibaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. P. nuo 2018 m. birželio 29 d. 19.38 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 17.50 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 3, 24), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. P. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, dvi dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Spręsdamas dėl V. S. skirtinos bausmės dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, kuriuo žala nebuvo padaryta.

Teismas nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei bÅ«damas recidyvistu. Kaip matyti iÅ¡ V. S. charakterizuojančios medžiagos, V. S. teistas penkiolika kartų, iÅ¡ jų du kartus- už plėšimÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, kad V. S. nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų iÅ¡vadų. V. S. baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , tačiau jam skirtų baudų jis nemoka, t. y. administracinių nuobaudų jis nevykdo.

Nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau V. S. nedirba, tokį savo sprendimÄ motyvuodamas skolų bei pastarÄ sias iÅ¡ieÅ¡kančių antstolių gausa. Visgi atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos nekilo, įvertinus nukentėjusiojo K. H. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytÄ praÅ¡ymÄ V. S. skiriant kuo Å¡velnesnę bausmę, V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis už BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ V.

S. skirtina Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, taigi Å¡ios bausmės bendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V.

S. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius Å¡iuo nuosprendžiu V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose. V. S. nuo 2018 m. birželio 29 d. 19.38 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 18.00 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 42, 52), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, vienÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Ä® bausmę taip pat įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu įskaitytas V. S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas. V. Procesinės prievartos priemonės Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 139 straipsnio 1 ir 3 dalys. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu R. P. skirtos kardomosios priemonės- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (T. 2, b. 1. 25-26), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - naikintinos. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtos kardomosios priemonės- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. 1. 53-54), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - naikintinos.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti Šiai bylai reikšmingos teisės normos: BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ , daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimÄ , vėlesnėse proceso stadijose – bylÄ nagrinėjantis teismas. Peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (T. 1, b. l. 33, 37-38), yra menkavertis ir negali bÅ«ti sunaudotas, taigi Å¡is peilis nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1- 3 dalimis, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti R. P. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. tęsti gydymÄ reabilitacijos centre „L. I.“, gydymosi laikotarpiu bÅ«ti Å¡iame reabilitacijos centre, gydymui pasibaigus visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų- alkoholio bei narkotikų, gydymui pasibaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ä® R. P. skirtÄ bausmę įskaityti R. P. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - dvi dienas, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. R. P. skirtas kardomÄ sias priemones- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - panaikinti.

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Å iÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius Å¡iuo nuosprendžiu V.

S. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skirti galutinę subendrintÄ vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmę įskaityti V. S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - dvi dienas, kas atitinka dvi laisvės atėmimo paras, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu įskaitytÄ V. S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

V. S. skirtas kardomÄ sias priemones- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - panaikinti. Peilį, saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas