2020-03-04 Nr. AB-4853-3-61-3-04197-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-141-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04197-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus (toliau – ir atsakovas, NMA) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. KV_10_23 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“ dalies grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas Sprendime pripažįsta, kad stručiai nėra individualiais numeriais ženklinami gyvūnai. 2016 ir 2017 metais patikrinimus atlikę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) tarnautojai taip pat pažymėjo, kad stručiams ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimai netaikomi, todėl šie gyvūnai netikrinti. Todėl nebuvo pagrindo tikrinti jo ūkyje įgyvendinamo projekto atitikties Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, (toliau – ir Aprašas) reikalavimams. Stručiams taikomi tik jų deklaravimo reikalavimai ir šių gyvūnų deklaruotas skaičius VMVT patikrinimų metu atitiko duomenų bazėje esančius duomenis, tai buvo pažymėta ir patikrinimo aktuose. Patikrinimo aktuose pažeidimų nenustatyta, todėl Vilniaus VMVT 2017 m. birželio 16 d. pažymoje bei atsakovas Sprendime neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindų teigti, kad pareiškėjo įgyvendintas projektas neatitinka Aprašo 15 punkto reikalavimų.

3. Pareiškėjas dėl stručių įsigijimo paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 9–10 d. įvykęs stručių pirkimo-pardavimo sandoris, atsiskaitymas bei stručių perdavimas ir priėmimas buvo sudaryti ir atlikti griežtai laikantis įstatymų reikalavimų bei nustatytos tvarkos. 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė NMA informaciją apie stručių įsigijimą bei jų pirkimo-pardavimo sutartį ir jokių pastabų dėl šio sandorio negavo. Be to, siekdamas skaidrumo bei norėdamas pasitikrinti savo veiksmų teisingumą ir išvengti klaidų, dar 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi į NMA ir pateikė patikrinti bei įvertinti šio sandorio dokumentus ir sulaukė atsakymo, jog pažeidimų nenustatyta, pirkimas atliktas tinkamai. Sandoris buvo realiai įvykdytas, nebuvo ginčijamas ir / ar nuginčytas. Nei NMA, nei Vilniaus VMVT nėra įgaliotos patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka tinkamai bei realiai įvykdyto ir jų atliktų patikrinimų metu ne sykį konstatuoto stručių įsigijimo sandorio fakto ir taikyti dėl to sankcijas. Jei ūkininkas J. C., iš kurio pareiškėjas pirko stručius, kokiais nors savo veiksmais ar neveikimu ir yra nusižengęs teisės aktų reikalavimams, dėl to kylanti atsakomybė negali būti perkeliama pareiškėjui.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad vietoje individualaus ženklinimo keliami stručių vienetų skaičiaus ir jų kaimenės (bandos) deklaravimo 2 kartus į metus (sausio ir liepos mėn.) reikalavimai. Pareiškėjas pripažino, kad 2016 m. dėl smarkiai pablogėjusios sveikatos stručių skaičių deklaravo pavėluotai, tačiau apie deklaravimo terminų pažeidimo priežastis buvo pranešęs iš anksto, todėl 2016 m. patikrinimo metu esminių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, jokios poveikio priemonės netaikytos. Iš patikrinimo akto matyti, kad deklaravimo terminų pažeidimas niekaip nepaveikė gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimų laikymosi. Aprašo 28 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti, o nuo 2016 m. deklaravimo terminų yra praėję daugiau, nei 12 mėnesių, todėl NMA neturėjo teisės reikalauti sugrąžinti išmokėtą 7 480 Eur paramos avansą. Atsakovo nurodomus gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos ir maisto kokybės reikalavimų pažeidimus paneigia Vilniaus VMVT 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. birželio 1 d. atliktų patikrinimų aktai, kuriuose jokie pažeidimai neužfiksuoti. Iš atsakovo Sprendimo nėra aiški pažeidimų data, laikas, pobūdis, mastas, konkretūs reikalavimai. Sprendime nėra nurodyta, kada, kur, kokiu būdu gautų faktinių duomenų pagrindu buvo atliktas programos įgyvendinimo rodiklių tyrimas. Taip pat nenurodyta, kokie rodikliai, kaip ir dėl kokių priežasčių neatitinka verslo plano, veiklos plėtros tikslų, suplanuotų įgyvendinti investicijų ir ekonominio gyvybingumo rodiklių. Vien per 2017 m. pirmąjį pusmetį žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, sudarė 15 545,07 Eur vietoje verslo plane 12 mėnesių laikotarpiui planuotų 7 483 Eur, todėl NMA neturėjo pagrindo taikyti paramos sugrąžinimo sankciją bei reikalauti sugražinti išmokėtą paramos avansą.

5. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pagal Aprašo 15 punktą laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Laikymo vietose privaloma ženklinti ir registruoti esančius galvijus, tvarkyti jų apskaitą, o siekdamas valstybės paramos laikytojas privalo registruoti ir kitus laikomus ūkinius gyvūnus. Pagal Aprašo 28 punktą duomenis apie bandomis registruotus ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules, laikytojas turi registruoti ne rečiau kaip 2 kartus per metus, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėnesį ir prieš teikdamas paraišką gauti valstybės pagalbą. Vilniaus VMVT išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas stručius deklaravo, bet nesilaikė nurodytų terminų, be to, stručius įsigijo iš ūkininko, kuris jų nebuvo registravęs. Kadangi nesilaikyta Aprašo reikalavimų, pažeistas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-212 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 16.15 papunktis, kuriame numatyta, kad investicijos turi atitikti gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimus. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.1.3 punktą, visa parama susigrąžinama, jei paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo planas įgyvendinamas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles nėra pasiekti). Kadangi pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo (investicijos turi atitikti gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimus), pareiškėjui pritaikyta visos paramos susigrąžinimo sankcija – susigrąžintas išmokėtas 7 480 Eur paramos avansas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus VMVT atsiliepime prašė pareiškėjo argumentus dėl Vilniaus VMVT aktų neteisėtumo laikyti nepagrįstais, o skundo motyvus dėl Sprendimu nustatytos sankcijos pagrįstumo vertinti teismo nuožiūra.

8. Vilniaus VTMT nurodė, kad pagal Aprašo 15 ir 16 punktus stručiai priskiriami prie kitų ūkinių gyvūnų, kurie registruojami bandos atpažinties numeriu, todėl pareiškėjui, kaip asmeniui siekiančiam valstybės paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“, taikytina pareiga registruoti stručius Apraše nustatyta tvarka, t. y. kiekvienais metais sausio ir liepos mėnesiais. Pareiškėjas nuo 2015 m. savo laikomus stručius registravo 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. lapkričio 15 d., 2016 m. liepos 28 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. liepos 3 d., t. y. tik 2017 m. jo laikomi ūkiniai gyvūnai (stručiai) buvo registruoti Aprašo 28 punkte nustatytais terminais, todėl pareiškėjas neatitinka VMVT kontroliuojamų teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas atsakovui adresuotuose raštuose pats pripažino, kad jam taikomos Aprašo nuostatos. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Vilniaus VTMT 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktuose pažeidimų nenustatyta, Vilniaus VMVT paaiškino, kad šių planinių patikrinimų metu nebuvo vertinami ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimai, todėl nurodytų patikrinimo aktų priedų lentelės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas neprivalo vykdyti Aprašo reikalavimų. Patikrinus Ūkinių gyvūnų registre esančią informaciją apie stručių pardavėjo J.

C. laikomus ūkinius gyvūnus, buvo nustatyta, kad šis asmuo stručių pardavimo metu Ūkinių gyvūnų registre buvo registravęs tik galvijus ir avis. Jeigu stručių pardavėjas nurodytu laikotarpiu nesiekė valstybės paramos, jis neprivalėjo registruoti savo laikomų stručių, todėl Vilniaus VMVT neturi galimybių patvirtinti konkretaus sandorio. Vilniaus VMVT pažymėjo, kad, nors jos rašte, Sprendime ir išrašuose iš Ūkinių gyvūnų registro apie bandomis registruojamus ūkinius gyvūnus vartojama sąvoka „ūkinių gyvūnų deklaracijos“, „paukščiai deklaruojami“, „deklaruoti“, tačiau, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, „ūkinių gyvūnų deklaravimas“ turėtų būti suprantamas ir aiškinamas kaip „bandomis laikomų ūkinių gyvūnų registravimas“, todėl pareiškėjo teiginys, kad stručiams taikomi ne registravimo ir ženklinimo, o tik deklaravimo reikalavimai, vertintinas kaip neteisingas Aprašo nuostatų interpretavimas.

Pareiškėjas pripažįsta pažeidęs Aprašo 28 punkto reikalavimus. Nors pareiškėjas teigia, kad apie stručių skaičiaus kaimenėje (bandoje) deklaravimo terminų pažeidimo priežastis iš anksto buvo žodžiu pranešęs, tai nepašalina Aprašo 28 punkto pažeidimo fakto ir nesuteikia pareiškėjui teisės teigti, kad būtent dėl pareiškėjo nurodytų pablogėjusios sveikatos priežasčių Vilniaus VMVT pareigūnai 2016 m. spalio 26 d. patikrinimo akte nurodė, kad esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Vilniaus VMVT sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2017 m. jis nepažeidė Aprašo nuostatų, tačiau stručiai buvo įsigyti 2015 m. ir pareiškėjas projekto įgyvendinimo metu, t. y. 2016 m. pažeidė Aprašo nuostatas.

Pareiškėjas nepateikė jokių teisinių motyvų, kodėl pažeidimas, padarytas 2016 m., negali būti laikomas teisėtu pagrindu priimti ginčijamą sprendimą ir taikyti paramos dalies susigrąžinimo sankciją.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino visiškai, t. y. panaikino NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. KV_10_23 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“ dalies grąžinimo“ ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 419,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. pateikė atsakovui paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ (paraiškos Nr. 19SU-KV-15-1-05955-PR001) savo projektui „Veislinių (tėvinio pulko) Afrikos stručių populiacijos didinimas ūkyje“. 2015 m. spalio 27 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus sprendimu Nr. KV-2150(10.6.1E) pareiškėjas patvirtintas paramos gavėju, jo projektui įgyvendinti skiriama 14 960 Eur paramos suma už išlaidas kompiuterinei ir spausdinimo įrangai, 12 stručių įsigyti bei konsultavimo paslaugoms apmokėti.

Pareiškėjui buvo išmokėta 7 480 Eur avansinė paramos dalis. 2017 m. vasario 28 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą, kuriame deklaravo patirtas kompiuterinės ir spausdinimo įrangos, konsultavimo bei 12 stručių įsigijimo išlaidas. 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. birželio 5 d. raštais atsakovas kreipėsi į VMVT, prašydamas įvertinti pareiškėjo prašomų kompensuoti investicijų 12 stručių įsigyti atitiktį VMVT kontroliuojamiems teisės aktų reikalavimams ir išduoti tai patvirtinančią vertinimo pažymą. Vilniaus VMVT 2017 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. 69D1-(69.5.)-925 konstatavo, kad pareiškėjo įgyvendintas projektas neatitinka Aprašo 15 ir 28 punktų reikalavimų ir tos pačios dienos raštu informavo atsakovą, kad Vilniaus VMVT neturi duomenų, kada pardavėjas – ūkininkas J.

C. laikė stručius. 2017 m. birželio 20 d. atsakovo raštu pareiškėjas paprašytas pateikti paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų. 2017 m. birželio 29 d. raštu pareiškėjas atsakovui nurodė, kad jo ūkis atitinka visus keliamus reikalavimus ir pateikė papildomus dokumentus. Atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimą bei pateiktus papildomus dokumentus, atsakovas 2017 m. liepos 11 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus VMVT dėl pakartotinio pareiškėjo investicijų įvertinimo. Vilniaus VMVT 2017 m. liepos 19 d. raštu informavo atsakovą, kad pagal savo kompetenciją atliko pateiktų investicijos dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą ir nustatė, kad paraiška, kurioje numatyta įsigyti stručių, neatitinka VMVT kontroliuojamų teisės aktų reikalavimų.

Paaiškino, kad stručiai nėra individualiais numeriais ženklinami gyvūnai ir Vilniaus VMVT neturėjo ir neturi duomenų, kad pardavėjas – ūkininkas J. C. laikė / laiko stručius, todėl patvirtinti konkretaus sandorio, t. y. 12 vienetų suaugusių stručių pirkimo iš minėto ūkininko neturi galimybių. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog nuo 2015 m., kai buvo pradėtas projekto įgyvendinimas, paukščiai registruojami laiku, vertintinas kritiškai, nes, nors paukščiai ir buvo deklaruojami dukart per metus, tačiau ne sausio ir liepos mėnesiais, nors tokia deklaravimo tvarka numatyta Apraše. Rašte taip pat nurodyta, jog planinių patikrinimų metu Vilniaus VMVT tikrinamose srityse pažeidimų nenustatė, tačiau planinių patikrinimų metu nebuvo vertinami ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimai.

11. Teismas nustatė, kad atsižvelgdamas į Vilniaus VMVT pateiktas išvadas, atsakovas 2017 m. spalio 23 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Aprašo 15 ir 28 punktų reikalavimų, buvo pažeistas Įgyvendinimo taisyklių 16.15 papunktis, kuriame numatyta, kad investicijos turi atitikti gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimus, todėl, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 57.1.3 papunkčiu, pareiškėjui taikoma visos paramos susigrąžinimo sankcija – susigrąžinamas išmokėtas 7 480 Eur paramos avansas.

12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas dėl sankcijos pareiškėjui skyrimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra aiškiai ir pakankamai motyvuotas. Skundžiamo sprendimo motyvuose atsakovas nepateikia jokių faktų, motyvų ar skaičiavimų, iš kurių būtų aišku, kokie verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai nebuvo pasiekti. Pritaikyta sankcija iš esmės grindžiama Aprašo 15 ir 28 punktų pažeidimu, kurie, atsakovo teigimu, suponuoja gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos ir maisto kokybės reikalavimų nesilaikymą. Tačiau atsakovas nenurodo, kurių iš minimų reikalavimų (gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos ar maisto kokybės) nebuvo laikytasi, be to, nustatyti Aprašo nuostatų pažeidimai taip pat nėra pakankamai pagrįsti.

13. Teismas sutiko su atsakovo ir Vilniaus VMVT pozicija, kad pareiškėjas, norėdamas gauti valstybės paramą, turėjo pareigą registruoti savo stručių bandas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas stručių bandas registravo nesilaikydamas Aprašo 28 punkte nustatytų terminų. Pats pareiškėjas iš esmės pripažįsta Aprašo 28 punkto pažeidimą 2016 m., taigi Aprašo 28 punkto pažeidimas nustatytas pagrįstai. Tačiau teismas kritiškai vertino atsakovo išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Aprašo 15 punkto reikalavimus. Pareiškėjas stručių bandas registravo (deklaravo), tačiau tai darė nesilaikydamas nustatytų terminų, todėl teigti, jog pareiškėjas pažeidė Aprašo 15 punktą, t. y. apskritai neregistravo stručių bandų, nėra jokio pagrindo. Tai, kad ankstesnis stručių savininkas J. C. stručių bandų nedeklaravo, negali būti pripažįstama kaip pareiškėjo padarytas pažeidimas, tuo labiau, kad, kaip pripažįsta ir Vilniaus VMVT, tokios prievolės J. C. neturėjo, jei nesiekė gauti valstybės paramos.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas gali būti pripažintas pažeidęs tik Aprašo 28 punkto reikalavimus. Tačiau toks pažeidimas, teismo vertinimu, niekaip negali būti siejamas su netinkamu verslo plano įgyvendinimu, už kurį pareiškėjui paskirta sankcija pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.1.3 papunktį.

15. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui sankcija paskirta nepagrįstai, sankcijos skyrimo teisinis pagrindas neatitinka skundžiamame sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, todėl atsakovo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. KV_10_23 naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.), o pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas A. M.. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas savo atstovui iš viso sumokėjo 1 936 Eur (su PVM). Šias išlaidas sudaro: 605 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 121 Eur už susipažinimą su dokumentais, atsiliepimais, jų teisinį įvertinimą, 121 Eur už teisinę konsultaciją dėl atsiliepimų, 363 Eur už papildomų argumentų (atsiliepimo į atsiliepimus) parengimą, 242 Eur už susipažinimą su dokumentais, jų analizę bei vertinimą, 121 Eur už teisinę konsultaciją, 363 Eur už skundo parengimą.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta teisinė konsultacija bei dokumentų analizė yra susijusi su skundo parengimu, šias paslaugas laikė skundo parengimo paslaugos dalimi. Teismas sprendė, kad pareiškėjas savo atstovui už skundo surašymą iš viso sumokėjo 726 Eur. Pareiškėjo skundas teismui surašytas 2017 m. gruodžio 7 d. 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,9 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 1 929,75 Eur (771,9 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 726 Eur suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista.

18. Teismas nurodė, kad nors 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo savo atstovui 605 Eur už atstovavimą 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdyje, tačiau minėtas posėdi buvo atidėtas 2018 m. balandžio 16 d., pareiškėjo atstovui nepateikus teismui tinkamos atstovavimo sutarties, todėl minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos išlaidos laikytinos išlaidomis už atstovavimą 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje. Minėtas 2018 m. balandžio 16 d. posėdis truko 31 min., o tai pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 884,8 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už vieną valandą atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui tokiu atveju sudaro 88,48 Eur (884,8 Eur x 0,1). Todėl teismas pareiškėjo prašomą priteisti 605 Eur sumą mažino iki 88,48 Eur.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. kovo 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta teisinė dokumentų analizė bei konsultacija yra susijusi su atsiliepimo į atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus parengimu, šias paslaugas laikė vienos paslaugos – atsiliepimo į atsiliepimus parengimo dalimi. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas savo atstovui už minėtą paslaugą iš viso sumokėjo 605 Eur. Tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimas prilygintinas dubliko parengimui. 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 850,8 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.3 punktu, maksimalus užmokestis už dubliko parengimą tokiu atveju sudaro 1 276,20 Eur (850,8 Eur x 1,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 605 Eur suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista.

20. Teismas pareiškėjui A. S. priteisė iš viso 1 419,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus skyrius yra tik NMA struktūrinis padalinys, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistos tiesiogiai iš NMA.

III. 21. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atsiliepimus parengimą.

22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjas iš viso savo atstovui sumokėjo 1 936,00 Eur. Šias išlaidas sudaro: 605 Eur už atstovavimą teismo posėdyje; 121 Eur už susipažinimą su dokumentais; 121 Eur už teisinę konsultaciją dėl atsiliepimų; 363 Eur už papildomų argumentų (atsiliepimo į atsiliepimus) parengimas; 242 Eur už susipažinimą su dokumentais; 121 Eur už teisinę konsultaciją; 363 Eur už skundo parengimą. Skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjui priteista: 726 Eur suma už atsiliepimo į skundą parengimą; 88,48 Eur už atstovavimą teismo posėdyje; 605 Eur už atsiliepimą į atsiliepimus, iš viso: 1 419,48 Eur.

23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimui prilygino dubliko pateikimui ir priteistinos sumos dydį apskaičiavo taikydamas Rekomendacijų 8.3 punkte nustatytą 1,5 reikšmės koeficientą. NMA įsitikinimu, toks procesinių dokumentų sulyginimas yra nekorektiškas dėl to, kad civilinėse bylose teismas įpareigoja ieškovą pateikti dubliką, t. y. šių išlaidų negalima išvengti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo neįpareigojo pateikti atsiliepimo į kitų proceso dalyvių atsiliepimus, pareiškėjas tai darė savo noru dėl nesuprantamų priežasčių, nes byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir pareiškėjas bei jo atstovas posėdžiuose dalyvavo, taigi turėjo galimybę pasisakyti dėl atsakovo atsiliepimo teismo posėdžio metu. Teismo sprendimu pareiškėjui taip pat priteista už advokato atstovavimą teismo posėdyje. Dėl šių priežasčių teismo sprendimo dalis dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimą į atsiliepimus, naikintina, šių išlaidų nepriteisiant. Teismas turi vertinti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nė viena šalis neprivalo besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti.

24. Pareiškėjas A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėjas A. S. skundu prašė teismo panaikinti NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. KV 10_23 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“ dalies grąžinimo“, kuriuo pareiškėjui pritaikyta visos paramos susigrąžinimo sankcija – susigrąžintas išmokėtas 7 480 Eur paramos avansas.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino visiškai, t. y. panaikino skundžiamą sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 419,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Apeliacinį skundą padavė atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atsiliepimus parengimą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai šių rašytinių paaiškinimų pateikimą prilygino dubliko pateikimui ir taikė Rekomendacijose nustatytą 1,5 koeficientą, šios išlaidos neprotingos ir nepagrįstos, kadangi teismas pareiškėjo neįpareigojo pateikti atsiliepimo į kitų proceso dalyvių atsiliepimus, pareiškėjas tai darė savo noru, nors visus argumentus buvo galima išdėstyti teismo posėdyje, kadangi byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjo atstovui.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šiuo atveju patenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

31. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-346/2014; 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014 ir kt.).

32. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punktas nustato koeficientus, taikomus apskaičiuojant rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjo naudai 605 Eur sumą pagal pareiškėjo pateiktą 2018 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisinės dokumentų analizės, konsultacijos ir atsiliepimo į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus parengimą, laikė minėtas paslaugas vienos paslaugos – atsiliepimo į atsiliepimus parengimo dalimi, prilygino minėtas paslaugas dubliko parengimui ir apskaičiuodamas maksimalų rekomenduojamą priteistiną dydį taikė Rekomendacijų 8.3 punkte nustatytą 1,5 koeficientą (už dubliką, tripliką).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos (atsiliepimo į atsiliepimus parengimas), dėl kurių kyla ginčas, negali būti prilyginamos dubliko parengimo paslaugoms ir joms negali būti taikomas Rekomendacijų 8.3 punktas. Pažymėtina, kad pagal CPK dublikas yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (ieškovo atsiliepimas į atsakovo pareikštą atsiliepimą (CPK 110 str.). Bendrosios kompetencijos teismui rengiantis bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką).

Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje (CPK 227 str. 2 d.). Ši byla yra administracinė, nagrinėjama ABTĮ nustatyta tvarka, o ABTĮ nenumato tokio proceso šalies procesinio dokumento kaip dublikas ar privalomo atsiliepimo į kitos proceso šalies atsiliepimą pateikimo.

Pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas, ruošdamasis nagrinėti administracines bylas teisme, prireikus įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad byloje pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio įpareigojimo pareiškėjui nebuvo davęs Pareiškėjas atsiliepimą į atskovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus išsiuntė paštu teismui 2018 m. kovo 8 d., kai pasiruošimas nagrinėti bylą teismo posėdyje buvo baigtas 2018 m. sausio 26 d. teismo nutartimi, o bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo paskirtas 2018 m. kovo 26 d. 10.30 val.

Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas šį procesinį dokumentą pateikė savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pirmosios instancijos teismas aptariamą pareiškėjo dokumentą laikė rašytiniais paaiškinimais ir juos prijungė prie bylos. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo pateikto dokumento, pavadinto atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus, turinį bei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, konstatuoja, kad apskaičiuojant šių teisinių paslaugų maksimalų dydį taikytinas Rekomendacijų 8.16 punktas, t. y. taikytinas 0,4 koeficientas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai.

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus, maksimalus priteistinas teisinių paslaugų dydis sudaro 340,32 Eur (850,80 Eur (2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokio dydžio išlaidos yra pagrįstos, pareiškėjo realiai patirtos, atitinka protingumo kriterijus, ir priteistinos iš atsakovo. Todėl teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą iš dalies tenkina, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir atitinkamai sumažina pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 154,80 Eur (1 419,48 Eur – 264,68 Eur (t. y. skirtumas tarp 605 Eur ir 340,32 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti, ir vietoje 1 419,48 Eur priteistų bylinėjimų išlaidų pareiškėjui A. S. (A. S.) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 1 154,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė