2019-10-23 Nr. AB-20280-3-61-3-01567-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-761-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01567-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-731-(18.5.) (toliau – ir 2017 m. kovo 22 d. sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 49SFN-2025-(14.49.104.) (toliau – ir 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas); 3) leisti pareiškėjai pirkti 495 kv. m. ploto įsiterpusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį greta (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas); 4) įpareigoti Tarnybą pareiškėjai parduoti Sklypą. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas ir Tarnybos 2017 m. kovo 22 d. sprendimas (toliau kartu – ir Sprendimai) yra nepagrįsti ir neteisėti. Tarnyba neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktą. Įsiterpusiu ir suinteresuotam asmeniui pagal Nutarimo 2.15 punktą parduodamu žemės sklypu gali būti laikomas ir su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras sklypas, besiribojantis žemės sklypas, jeigu jį sudaro siaura juosta, šlaitai ir grioviai.

1.2. Atsakovas, atsisakydamas pareiškėjai parduoti Sklypą, kuris laikytinas įsiterpusiu sklypu ir kurio planavimo procedūros pradėtos dar 2013 metais, šiurkščiai pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, Nutarimo 2.15 punktą, gero administravimo principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus.

2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjos ketinamas įsigyti Sklypas turi būti vertinamas pagal Nutarimo redakciją, galiojusią sprendimo suformuoti ir įregistruoti valstybinės žemės sklypą priėmimo metu. Ir pagal senąją, ir pagal naująją Nutarimo redakciją (galiojančią nuo 2016 m. gegužės 25 d.) Sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl negali būti parduodamas, nes viršija įsiterpusiam žemės sklypui keliamą dydžio reikalavimą (yra didesnis nei 0,04 ha) bei ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu.

2.2. Disponavimo valstybine žeme teisinius santykius reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, tokios žemės įsigijimo procedūra įtvirtinta teisės aktuose. Skyrius vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Nutarimo nuostatomis bei teisėtai priėmė 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą atsisakyti parduoti valstybinės žemės plotą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu prašė dėl pareiškėjos skundo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčijamuose Sprendimuose nepagrįstai vadovaujamasi tik Nutarimo 2.15 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad „įsiterpusiu žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, gali būti laikytinas toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais valstybinės žemės plotais kaip keliai, gatvės ar miško plotai“. Todėl Tarnyba 2017 m. kovo 22 d. sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo priimtas teisėtas Skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas atsisakyti leisti pareiškėjai išsipirkti valstybinės žemės plotą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą, Tarnybos 2017 m. kovo 22 d. sprendimą ir įpareigojo Skyrių užbaigti administracinę procedūrą, pradėtą dėl Sklypo pardavimo, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą parduoti Sklypą pareiškėjai arba administracinę Sklypo pardavimo pareiškėjai procedūrą nutraukti; likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs Skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Tarnybos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo turinį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasis protingumo principu, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimų pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nei Skyrius, nei Tarnyba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Nutarimo 2.15 punktuose nustatyto teisinio reguliavimo iš esmės nesieja su Sklypo pareiškėjai pardavimo procesu, jo metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtais sprendimais. Iš ginčijamų Skyriaus ir Tarnybos Sprendimų nei pareiškėjai, kuriai jie adresuoti, nei teismui yra neaišku, kodėl šios institucijos nesivadovauja Sklypo pareiškėjai pardavimo procese priimtais sprendimais, nesiremia šio proceso metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat neaišku, kaip Skyrius ir Tarnyba vertina Sklypo pareiškėjai pardavimo procese priimtus sprendimus ir nustatytas faktines aplinkybes ir kokią reikšmę jos turi ginčijamiems Sprendimams. Teismo nuomone, nustatyti skundžiamų individualių administracinių aktų trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimas juos panaikinti tenkinamas.

7. Teismas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą jai parduoti Sklypą pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti Skyriaus ar Tarnybos. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkantys VAĮ reikalavimų yra naikinami skundžiami Skyriaus ir Tarnybos Sprendimai, teismas konstatavo, kad administracinė Sklypo pardavimo pareiškėjai procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, Skyrius įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą parduoti Sklypą pareiškėjai arba administracinę Sklypo pardavimo pareiškėjai procedūrą nutraukti.

III. 8. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

8.1. Pareiškėja turi teisę pirkti įsiterpusį Sklypą, o atsakovas, atsisakydamas pareiškėjai parduoti Sklypą, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, Nutarimo 2.15 punktą, VAĮ įtvirtintus principus, įskaitant įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, lygiateisiškumo ir išsamumo principus.

8.2. Tik patenkinus visus pareiškėjos administracinėje byloje reiškiamus reikalavimus bus pašalintas jau labai ilgai trunkantis jos teisių pažeidimas bei užtikrinta efektyvi ir reali jos teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba ir apsauga.

8.3. Administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, turi teisę patenkinti ir likusius pareiškėjos reikalavimus, t. y. leisti jai pirkti Sklypą ir įpareigoti atsakovą jai parduoti Sklypą.

8.4. Nagrinėjamu atveju tik teismo sprendimas, kuriuo patenkinami visi pareiškėjos skundo reikalavimai, neprieštarautų teisės aktų reikalavimams ir gero viešojo administravimo principui. Jei pareiškėjos skundas nebus patenkintas visa apimtimi, atsakovas ir toliau gali pažeidinėti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, dėl to pareiškėjos teisės realiai ir efektyviai nebus apgintos.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

9.1. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi kompetencijos įpareigoti viešojo administravimo instituciją priimti konkretų administracinį sprendimą, o tik gali patikrinti, ar institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, bei nustatęs pažeidimus įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl administracinės procedūros užbaigimo.

9.2. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjos norimas įsigyti Sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus, o tik konstatuotas faktas, kad ginčijami Sprendimai neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų. Taigi, tik Skyriui išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl Sklypo įsigijimo, bus priimtas motyvuotas sprendimas parduoti Sklypą pareiškėjai arba motyvuotas sprendimas atsisakyti parduoti Sklypą pareiškėjai. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą sudaryti su pareiškėja Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes teisme nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos teisės įsigyti norimą Sklypą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu prašo dėl pareiškėjo apeliacinio skundo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad teismas turėtų priimti sprendimą atsižvelgdamas į atsiliepime išdėstytus teisės aktus ir faktines aplinkybes.

11. Pareiškėja prašo priimti ir prijungti prie bylos teikiamus naujus rašytinius įrodymus (Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 49SFN-1929-(14.49.104.), pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 5 d. skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-4442-1047/2018) ir juos įvertinti. Pareiškėja pabrėžia, kad pateikti nauji duomenys patvirtina, jog atsakovas ir toliau pažeidinėja jos teises ir teisėtus interesus, t. y. atsisako parduoti Sklypą. Pateikiami įrodymai atsirado tik po paduoto apeliacinio skundo šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 49SFN-2025-(14.49.104.), kuriuo atsisakyta parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį greta (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1SS-731-(18.5.), kuriuo minėtas Skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą parduoti (leisti pirkti) Sklypą.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – konstatavęs, kad ginčijami Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, gero viešojo administravimo principo, minėtus ginčijamus Sprendimus panaikino bei įpareigojo Skyrių užbaigti administracinę procedūrą, pradėtą dėl Sklypo pardavimo, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą parduoti Sklypą pareiškėjai arba administracinę Sklypo pardavimo pareiškėjai procedūrą nutraukti.

14. Pareiškėja, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti visiškai, t. y. įpareigoti Tarnybą jai parduoti Sklypą. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ji turi teisę pirkti Sklypą, o atsakovas, atsisakydamas pareiškėjai parduoti Sklypą, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, VAĮ įtvirtintus principus. Pareiškėjos nuomone, administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, turi teisę patenkinti ir likusius jos skundo reikalavimus, t. y. leisti jai pirkti Sklypą ir įpareigoti atsakovą jai parduoti Sklypą.

15. Pirmosios instancijos teismas ginčijamus Sprendimus vertino tik tuo aspektu, ar jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, gero viešojo administravimo principą. Taigi tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šioje proceso stadijoje būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, gero viešojo administravimo principą.

16. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.“

17. Iš minėtos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies normos ir šio straipsnio preambulės („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai <...>“) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios taikomos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pavyzdžiui, nuosavybės teisių atkūrimas, valstybės tarnyba, mokesčiai, žemės teisiniai santykiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-624-438/2019).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

19. Byloje nagrinėjamus teisinius santykius (valstybinės žemės sklypų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, pardavimo minėtų privačių žemės sklypų savininkams) reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnis, kurio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Nutarimo 2.15 punktas (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) detalizuoja minėto Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą – nustato kriterijus, kuriuos įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui tarp privačių žemės sklypų atitinkant, toks įsiterpęs valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas minėtų privačių žemės sklypų savininkams be aukciono.

20. Abu ginčijami Sprendimai motyvuojami tuo, kad pareiškėjos pageidaujamas įsigyti Sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijų, numatytų Nutarimo 2.15 punkte, kad Sklypas būtų parduotas jai be aukciono. Ginčijamuose Sprendimuose pakankamai išsamiai nurodytos aplinkybės, susijusios su Sklypų, kuriomis remiantis ir padaryta minėta išvada. Todėl konstatuotina, kad ginčijamuose Sprendimuose yra nurodyti tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, dėl to buvo prielaidos ir sąlygos priimti šiuos administracinius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijami Sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintų reikalavimų ir gero viešojo administravimo principo, kuris, kaip ir minėta VAĮ norma, garantuoja asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012).

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius materialiosios teisės normų (VAĮ 8 str. 1 d., gero viešojo administravimo principą) nuostatas, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 147 str.). Kadangi pirmosios instancijos teisme byla nebuvo tiriama pilna apimtimi, t. y. neįvertinus, ar ginčijamuose Sprendimuose buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjos pageidaujamas įsigyti Sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, įtvirtintų Nutarimo 2.15 punkte, konstatuotina, kad ši klaida negali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme, nes priešingu atveju tai būtų susiję su šalių teisės į visavertę apeliaciją ribojimu. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš naujo ir nustačius, kad ginčijami Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes Sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte numatytus kriterijus, teismas turėtų įvertinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą jai parduoti (leisti pirkti) Sklypą pagrįstumą.

V. 22. Atsižvelgusi į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir dėl to visi bylos duomenys ir aplinkybės šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje detaliai nevertinami, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl naujų duomenų prijungimo nevertina, nes pareiškėja naujus duomenis galės teikti pirmosios instancijos teismui, kuris iš naujo nagrinėdamas šią bylą turės nutarti dėl jų prijungimo ar neprijungimo prie bylos medžiagos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius