Lithuanian court dismisses appeal; defendant failed to prove compensation efforts for civil victim's injury.
Legislator summary
AI generatedThe Vilnius District Court rejected the appeal against a first-instance conviction for minor injury and the refusal to grant probation. The defendant argued for probation but failed to provide evidence of genuine efforts to compensate the victim, who had already filed a civil suit. The court found the defendant's claims of seeking compensation insufficient given the victim's refusal and the defendant's own admission of non-payment.
Legislator headnote
AI generatedBK 67 str. 1 d.; BK 40 str. 2 d. 3 p.: Probation under Article 40 requires concrete evidence of compensation efforts; mere assertions without proof or victim refusal do not satisfy the statutory conditions for granting probation.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonÄs turi padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-822-387/2015              Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02870-2013-3             Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.
Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisÄjų Ainoros Kornelijos MaceviÄienÄs, Lauretos UlbienÄs,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,gynÄjui adv. Pauliui Jablonskiui,nuteistajam V. P.,vertÄjai Boženai Seniut,teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. gynÄjo advokato Pauliaus Jablonsko (toliau â ir Advokatas) apeliacinį skundÄ dÄl 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendžio, kuriuo V.
P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvÄs apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, įpareigojant kiekvienÄ dienÄ nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu, iÅ¡skyrus laikÄ , susijusį su darbu arba mokslu bei per 2 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo atlyginti nukentÄjusiajam priteistÄ turtinÄ Å¾alÄ .Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. 1 dienÄ (BK 66 str.).NukentÄjusiojo V. B. civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V.
P. priteista 300 Eur. neturtinei žalai atlyginti ir 29, 01 Eur. turtinei žalai atlyginti.V. P. pagal BK 286 straipsnį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.V. P. pagal BK 290 straipsnį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , kolegijan u s t a t Ä: V. P. nuteistas už tai, kad 2013-11-21, apie 15.20 val., namo, esanÄio Vilniuje, Taikos 176, laiptinÄje, prie buto Nr. 19 durų, apsvaigÄs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui dÄl dingusių statybinių medžiagų, tyÄia 1 kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ V.
B. į veidÄ , tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda deÅ¡inio antakio srityje su kraujosruva apie deÅ¡inÄ akį.Apeliaciniu skundu Advokatas praÅ¡o panaikinti 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendį, kuriuo V. P. pripažintas kaltu, padarÄs veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnyje, ir nutraukti bylÄ atleidžiant jį nuo atsakomybÄs perduodant pagal laidavimÄ be užstato J. P.. Pasak Advokato, atsisakydamas taikyti laidavimÄ V. P., apylinkÄs teismas nepagrįstai nurodÄ, kad jo prisipažinimas dÄl jam inkriminuojamos veikos padarymo nebuvo nuoÅ¡irdus ir pilnas.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dÄmesys į tai, kad kaltinamuoju aktu V. P. buvo atiduotas teismui dÄl 3 nusikalstamų veikų, numatytų BK 286, 290, 284 straipsniuose. Advokato nuomone, esant tokiai situacijai ir teismo iÅ¡vadoms dÄl iÅ¡ esmÄs visų nusikalstamų veikų sudÄties požymių nebuvimo, yra sunku tikÄtis visiÅ¡ko ir pilno asmens prisipažinimo. Advokato teigimu, V. P. gynÄsi nuo jam pateiktų įtarimų ir kaltinimų viso proceso metu, o to veiksmo, už kurį buvo nuteistas, neginÄijo.
Anot Advokato, įvertinant V. P. pasisakymus teisme, jog jis sudavÄ nukentÄjusiajam smÅ«gį, suprato, jog pasielgÄ netinkamai, darytina iÅ¡vada, jog jis ne tik pripažino kaltÄ, bet ir gailÄjosi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pastarÄ jÄ aplinkybÄ patvirtina ir tai, jog nuteistasis atlygino ligonių kasai visÄ padarytÄ Å¾alÄ , o taip pat įsipareigojo atlyginti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ padarytÄ nukentÄjusiajam. Anot Advokato, esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismo nurodyti argumentai dÄl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos nebuvimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti.
Advokatas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada dÄl V. P. galimybÄs ateityje daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio veikas, nes 2004 m. jis buvo įsivÄlÄs į konfliktÄ . Vadovaudamasis Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, Advokatas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad dÄl 2004 metų veikos kilÄs baudžiamasis teisinis santykis Å¡iuo metu jau yra visiÅ¡kai pasibaigÄs, Å¡i aplinkybÄ neturÄtų sukelti V. P. jokių teisinių pasekmių, t. y. turÄtu įtakos svarstymui dÄl laidavimo taikymo.
Advokatas taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad 2004 m. įvykiai neturÄjo bÅ«ti nurodomi kaltinamajame akte, kadangi įprastai, renkant asmenį charakterizuojanÄius duomenis, teismui pateikiami įsiteisÄjÄ teismo nuosprendžiai ar nutartys.  Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistojo žmona yra vertas teismo pasitikÄjimo asmuo, kuris savo įtaka bei asmeninÄmis savybÄmis gali padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ V. P.. DÄl pastarosios priežasties, apylinkÄs teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina V.
P. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Teismo posÄdžio metu nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras â atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniame skunde Advokatas nurodo, jog apylinkÄs teismas nepagrįstai neatleido jo ginamojo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , nors tam, anot apelianto, buvo visos sÄ lygos. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .
Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sÄ lygoms: t. y. jei asmuo pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).
Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dÄl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dÄstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . TaÄiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybÄ, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybÄs. TaÄiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybÄmis.
Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dÄl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybÄs yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs.Ä®vertinus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog apylinkÄs teismas pagrįstai nurodÄ, jog nagrinÄjamu atveju negalima konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygų buvimo, t. y. kad V.
P. visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ bei iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog kaltinamuoju aktu V. P. nebuvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, taÄiau reikÄtų pažymÄti, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, vien nuteistojo smÅ«gio sudavimo nukentÄjusiajam fakto pripažinimo, neužtenka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos konstatavimui.
Å iuo atveju reikÅ¡mingas yra ne tik formalus V. P. prisipažinimas, iÅ¡reikÅ¡tas nagrinÄjimo teisme metu bei apeliaciniame skunde, bet ir kitos svarbios bylos aplinkybÄs, įvertinÄs kurias apylinkÄs teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis savo kaltÄ pripažino tik iÅ¡ dalies. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog V. P. viso proceso metu neginÄijo veiksmo, už kurį jis buvo nuteistas. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltÄs apskritai nepripažino.
KalbÄdamas apie savo elgesį V. B. atžvilgiu, jokio gailÄjimosi neiÅ¡reiÅ¡kÄ (b. t. 1, b. l. 68-69). Be to, duodamas parodymus buvo nenuoseklus. Taip apklaustas iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo, pripažino, jog sudavÄ V. B. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , taÄiau vÄliau jau nurodÄ, jog nukentÄjusiajam į akį tikriausiai pataikÄ mostelÄdamas kaire ranka (b. t. 1, b. l. 79). PažymÄtina, kad Å¡ios pozicijos nuteistasis laikÄsi ir pradÄjus bylÄ nagrinÄti teisme. Teismo posÄdžio, vykusio 2015-04-30, metu V.
P. parodÄ, jog nukentÄjusysis jį stÅ«mÄ, o jis tikriausiai V. B. užkabino. Nuteistasis neigÄ galÄjÄs suduoti smÅ«gį nukentÄjusiajam, akcentuodamas, jog galÄjo jį tik užkabinti. Anot V. P., V. B. tiesiog stovÄjo ten, kur buvo jo kairÄ ranka ir jis ta ranka galÄjo jį užkabinti (b. t. 2, b. l. 3, 6). Teismas atkreipia dÄmesį į tai, jog to paties teismo posÄdžio metu nuteistasis teigÄ negalintis atsipraÅ¡yti nukentÄjusiojo ir nesutinkantis atlyginti jo patirtos žalos.
Tuo tarpu atvykÄs į 2015-09-22 vykusį bylos nagrinÄjimÄ nurodÄ jau visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes â pareiÅ¡kÄ norÄ taikytis su nukentÄjusiuoju, norÄjo jo atsipraÅ¡yti. V. P. parodÄ pripažįstantis savo kaltÄ dÄl smÅ«gio V. B. sudavimo, taÄiau, kaip pagrįstai akcentavo pirmos instancijos teismas, vis vien padarÄ tai ypatingai Å¡velnindamas savo poelgį, t. y. nuolat pažymÄdamas, jog jo suduotas smÅ«gis tebuvo tik atsakas į nukentÄjusiojo netinkamus veiksmus (b. t. 2, b. l. 85).
NagrinÄjamu atveju reikÅ¡minga aplinkybe taip pat laikytina tai, jog kalbant apie BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos konstatavimÄ teismui bÅ«tina nustatyti ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si dÄl padarytos veikos. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padarÄs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentÄjusiajam neatidÄliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).
Darant iÅ¡vadÄ apie kaltininko nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si bÅ«tina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vÄliau. TeisÄjų kolegijos vertinimu, aukÅ¡Äiau aptarti V. P. veiksmai, jo paaiÅ¡kinimai duoti tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu, elgesys po įvykio ir viso proceso metu neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dÄl jo kaltÄs pripažinimo bei gailÄjimosi dÄl padarytos veikos. Tuo tarpu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltÄ ir gailÄtis padarius nusikalstamÄ veikÄ .
TeisÄjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dÄl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos nagrinÄjamoje byloje nebuvimo. Žala gali bÅ«ti įvairi â turtinÄ, fizinÄ, moralinÄ, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo bÅ«ti paÅ¡alinta ar bent iÅ¡ dalies atlyginta jÄ padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verÄiant kitokioms aplinkybÄms.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog joks susitarimas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo tarp V. P. ir nukentÄjusiojo iki pat nuosprendžio paskelbimo nebuvo pasiektas. Akcentuotina, kad vien apeliaciniame skunde nurodoma jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta aplinkybÄ, jog nuteistasis įsipareigoja atlyginti nukentÄjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nelaikytina pakankama BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos konstatavimui. Byloje nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, jog V.
P. dÄjo pastangas susitarti su nukentÄjusiuoju. Jo nurodomi teiginiai, jog jis bandÄ surasti V. B., taÄiau jis nuolat po teismo posÄdžių dingdavo (b. t. 2, b. l. 87), nepakankami siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Teismas pažymi ir tai, kad veika buvo padaryta 2013-11-21, tuo tarpu byla buvo iÅ¡nagrinÄta tik 2015-10-07, taÄiau per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį V. P. net nebandÄ atlyginti bent dalies nukentÄjusiojo patirtos žalos, nors V. B. 2015-01-29 byloje pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį (b. t. 1, b. l. 157), nuteistajam jau buvo žinoma, jog dÄl patirtos traumos jis buvo priverstas pirkti vaistus, dvi savaites buvo nedarbingas.
NagrinÄjamu atveju reikÅ¡minga aplinkybe laikytina ir tai, jog 2015-04-30 vykusio teisiamojo posÄdžio metu V. P. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodÄ net neketinantis nukentÄjusiajam atlyginti jo patirtos žalos. TeisÄjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 40 straipsnį klausimÄ , be aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių, pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, jog nukentÄjusysis griežtai atsisakÄ taikytis su V. P., nurodydamas, jog pastarasis, net ir pripažindamas savo kaltÄ, vis vien nurodo tikrovÄs neatitinkanÄias faktines įvykio aplinkybes.
Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu dÄl nepagrįsto 2004 metų įvykių akcentavimo klabant apie V. P. atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , taÄiau teisÄjų kolegijai nustaÄius, jog nagrinÄjamu atveju nÄra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, Å¡i aplinkybÄ nelaikytina esmine bei turinÄia įtakos teismo nuosprendžio teisÄtumui. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad apylinkÄs teismas, įvertinÄs bylos aplinkybių visumÄ ir iÅ¡samiai motyvavÄs savo sprendimÄ , priÄmÄ teisingÄ , įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimÄ dÄl BK 40 straipsnio netaikymo nuteistajam V.
P.. Naikinti 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendį dÄl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nÄra jokio pagrindo. Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisÄjų kolegija n u t a r Ä: nuteistojo V. P. gynÄjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundÄ atmesti.2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Algimantas Valantinas TeisÄjai                                                                 Ainora Kornelija MaceviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Laureta UlbienÄ