d3167cbe-7bb9-434e-a25a-33fc37472bef · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-810-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07315-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.4.; (S) 2.3.2.9.2.; 2.6.2.8.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12164-894/2015 pagal ieÅ¡kovės E. A. ieÅ¡kinį atsakovams D.

D., E. D., V. L., akcinei bendrovei SEB bankui, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, V. P., G. A., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., notarei J. R. ir notarei R. K. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje teismo prašė:

1) pripažinti 1/5 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), E. A. ir A. A. bendrÄ ja jungtine nuosavybe, šį faktÄ nustatant nuo 2008-03-04;

2) pripažinti 2007-06-04 hipotekos lakÅ¡tÄ iÅ¡ dalies negaliojančiu dalyje dėl 1/5 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo AB SEB bankas naudai užtikrinti A. A. prievoles pagal 2007-05-11 kredito sutartį;

3) pripažinti E. A. 2013-11-20 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ negaliojančiu dalyje dėl 5/100 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

4) pripažinti 2015-04-01 varžytynių aktÄ , kuriuo D. D. ir E. D. nuosavybėn buvo perleistas nekilnojamasis turtas už 97 381,84 Eur, negaliojančiu dalyje dėl 1/10 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra – 1/10 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti E. A. asmeninėn nuosavybėn;

5) pripažinti 2015-04-01 varžytynių aktÄ , kuriuo D. D. ir E. D. nuosavybėn buvo perleistas nekilnojamasis turtas už 97 381,84 Eur, negaliojančiu kaip apsimestinį sandorį ir taikyti restitucijÄ : iÅ¡ D. D. ir E. D. nuosavybės teisės grÄ Å¾inti 0,0972 ha žemės sklypÄ ; 360,10 m2 bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ ; kiemo statinius; 53 m2 pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini), į A. A. palikimo turto masę, administruojamÄ palikimo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad 2004-08-20 buvo įregistruota ieÅ¡kovės ir A. A. santuoka, jos sudarymo metu A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir statiniai), esantis (duomenys neskelbtini). 2006-01-04 testamentu A. A. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad po mirties jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ palieka lygiomis dalimis dukrai G. A. ir sutuoktinei E. A.. (duomenys neskelbtini) A. A. mirė. IeÅ¡kovė, paveldėjusi 2013-11-10 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu pagal apyraÅ¡Ä A.

A. turtÄ , įgijo nuosavybės teisę į ½ nekilnojamojo turto. ValiÄ priimti likusį A. A. palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė jo dukterys – V. P. ir G. A., tačiau paveldėjimo teisės liudijimai joms nėra iÅ¡duoti. 2014-03-05 Kauno apylinkės teismas A. A. palikimo administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2015-04-01 varžytinių aktu palikimo administratorius perdavė nekilnojamÄ jį turtÄ D. D., kuri apmokėjo už įsigyjamÄ turtÄ 97 381,84 Eur.

IeÅ¡kovė nurodė, jog 2004–2008 laikotarpiu buvo atlikti A. A. priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) pagerinimai iÅ¡ jai priklausančių asmeninių lėšų, dėl ko Å¡io turto kaina ženkliai iÅ¡augo, todėl 1/5 dalis gyvenamojo namo turi bÅ«ti pripažinta bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat nurodė, kad 2007-06-04 gyvenamojo namo hipotekos sandoris buvo sudarytas be ieÅ¡kovės sutikimo. IeÅ¡kovės nuomone, varžytinių aktas yra apsimestinis, kadangi namas nupirktas ne už namo savininkės D.

D. lėšas, o už V. L. ir su ja susijusių asmenų lėšas ir bÅ«tent V. L. buvo turto pirkėja.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei D. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės E. A. 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės E. A. 22,73 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2004-08-20 tarp ieÅ¡kovės ir A.

A. buvo sudaryta santuoka. A. A. santuokos sudarymo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė turtas: 1) 0,0972 ha žemės sklypas;

2) gyvenamasis namas;

3) kiemo statiniai;

4) pastatas – garažas, esantys (duomenys neskelbtini). 2006-01-04 A. A. surašė testamentÄ , kuriuo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis patvarkė palikti nepilnametei dukrai G. A. ir sutuoktinei E. A.. 2013-11-20 E. A. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, pagal kurį ji įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ kitų statinių, (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4440-945/2014 UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ buvo paskirtas A.

A. palikimo administratoriumi. Ta pačia nutartimi palikimo administratorius įpareigotas organizuoti A. A. palikimÄ sudarančio turto pardavimÄ iÅ¡ varžytinių. 2015-04-01 suraÅ¡ytas varžytinių aktas, kuriuo palikimo administratorius perdavė D. D. nuosavybėn žemės sklypÄ ir jame esančius gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamojo namo su priklausiniais vidutinė rinkos vertė 2001-08-20 buvo 260 374 Lt. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagerinimo darbai buvo atlikti 2004-2008 m., tačiau neprašė skirti byloje ekspertizės ginčo turto vertei po jos įrodinėjamų turto pagerinimų atlikimo nustatyti ir pateikė į bylÄ 2007-03-06 UAB „Ober-Haus“ atliktÄ gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitÄ , kuria vadovavosi įrodinėdama atliktų ginčo turto pagerinimų vertę.

Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie ginčo turto vertės pokytį po 2007-03-06, teismas konstatavo, kad neturi galimybės nustatyti pagerinimų, atliktų po 2007-03-06 masto. Kita vertus, pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad didžioji dalis ginčo turto pagerinimų gali būti identifikuojami iš UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaitos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčo turto vertės po įrodinėjamų jo pagerinimų nustatymo momentas yra 2007-03-06. 2007-03-06 ginčo gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 1 250 000 Lt.

Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog nuo 2001 m. iki 2007 m. nekilnojamojo turto rinkos kainos ženkliai iÅ¡augo. Vadinasi, skirtumas tarp ginčo gyvenamojo namo vertės 2001-08-20 ir jo vertės 2007-03-06, įvertinus namo vertės padidėjimÄ , susijusį su nekilnojamojo turto kainų pokyčiais rinkoje, sudaro 510 374 Lt (1 250 000 Lt - 739 626 Lt), tai pripažįsta ir ieÅ¡kovė. Teismo nuomone, Å¡is namo verčių santykis pripažintinas atitinkančiu esminio namo pagerinimo kriterijų. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad ji 2007-04-26, 2007-05-02, 2007-05-11, 2007-05-25, 2007-05-28, 2007-05-30 mokėjimo pavedimais pervedė sutuoktiniui A.

A. iÅ¡ viso 85 000 Lt mokėjimams už darbus ir įrangÄ gyvenamojo namo pagerinimui. Nustatęs, kad ginčo turto vertės, po atliktų jo pagerinimų, nustatymo momentas yra 2007-03-06, teismas sprendė, jog visi aukščiau nurodyti mokėjimo pavedimai yra atlikti po 2007-03-06, todėl neįrodo namo pagerinimų atlikimo iki 2007-03-06. Kita vertus, jokių įrodymų, kad minėtais mokėjimo pavedimais pervestus pinigus A. A. panaudojo bÅ«tent ginčo gyvenamojo namo pagerinimui, į bylÄ nebuvo pateikta.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007-04-26 ir 2007-12-19 atliko bankinius mokėjimo pavedimus UAB „Akvakomfortas“ už santechnikÄ , tačiau jie taip pat atlikti po 2007-03-06, todėl neįrodo namo pagerinimų atlikimo iki 2007-03-06. Be to, nėra pateikta įrodymų, kokios konkrečiai santechnikos prekės buvo pirktos ir kur konkrečiai jos panaudotos ginčo gyvenamajame name. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2007-10-04 mokėjimo pavedimu apmokėjo 5 360 Lt S. D. už dizaino paslaugas, tačiau ir Å¡is mokėjimas atliktas po 2007-03-06, jame nurodyta paskirtis „už paslaugas“.

Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė su S. D. sudarytos paslaugų sutarties, teismas negalėjo nustatyti, už kokias konkrečias S. D. suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė jam sumokėjo, ir ar Å¡ios paslaugos yra susiję su ginčo turto pagerinimu. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2007-12-19 bankinio mokėjimo pavedimu apmokėjo UAB „Virtuvės technika“ 7 000 Lt už virtuvės baldus ir technikÄ . Å is mokėjimas atliktas po 2007-03-06, todėl neįrodo galimų namo pagerinimų atlikimo iki 2007-03-06, o iÅ¡ pateikto ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡io mokėjimo paskirtis nurodyta „už technikÄ pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VTK1141“. IeÅ¡kovei nepateikus minėtos sutarties ir/ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog minėta technika buvo pirkta bÅ«tent ginčo gyvenamajam namui, teismas vertino, kad Å¡i suma negali bÅ«ti priskirta prie ginčo namo pagerinimus pagrindžiančių iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovės pateiktas S. V. įmonės „Santera“ 2007-03-28, 2007-07-03, 2007-11-07 ir 2008-03-04 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už įrangÄ 83 850 Lt sumai teismas vertino atsižvelgdamas į tai, kad jos iÅ¡raÅ¡ytos po 2007-03-06, be to, nėra pateikti Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai ir įrodymai, kad tokios prekės buvo panaudotos bÅ«tent ginčo namo pagerinimui. IÅ¡ pateiktų nuotraukų teismas sprendė, kad jos nepatvirtina, jog turto pagerinimai buvo atlikti ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu jos ir A.

A. santuokos metu. Kartu teismas sprendė, jog į bylÄ pateiktas 2007-06-01 Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. patvirtintas E. A. sutikimas įkeitimui taip pat įrodo, jog jau po 2007-03-06 atlikto namo vertinimo, kuriame anot ieÅ¡kovės užfiksuoti atlikti turto pagerinimai, E. A. pripažino, kad žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais yra asmeninė A. A. nuosavybė. Taip pat ir A. A. 2007-06-01 notaro patvirtintame hipotekos lakÅ¡te nurodė, kad įkeičiami daiktai jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė jau 2007-06-01 žinojo apie ginčo turto, kaip asmeninio A. A. turto, įkeitimÄ , tačiau ji nei savo notarinio sutikimo, o taip pat priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto veiksmų neginčijo. Be to, teismas konstatavo, kad E. A. yra praleidusi 3 mėnesių terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus dėl po A. A. mirties paveldimo turto, Å¡io termino atnaujinti nepraÅ¡o, todėl tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas netenkinti ieÅ¡kinio. Teismas taip pat sprendė, jog nenustačius, kad ginčo turtas hipotekos sandorio sudarymo metu priklausė ieÅ¡kovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, A.

A. neturėjo gauti ieÅ¡kovės įgaliojimo hipotekos sandoriui sudaryti. Teismui netenkinus reikalavimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo nebuvo patenkintas ir iÅ¡vestinis patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas – pripažinti E. A. 2013-11-20 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ negaliojančiu dalyje dėl 5/100 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, taip pat pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2015-04-01 varžytynių aktÄ . Teismas taip pat laikė neįrodytų reikalavimÄ dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu dėl jo apsimestinio pobÅ«džio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė E. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2015-12-08 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymus:

1) pripažinti 1/5 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), E. A. ir A. A. bendrÄ ja jungtine nuosavybe, šį faktÄ nustatant nuo 2008-03-04;

2) pripažinti 2007-06-04 hipotekos lakÅ¡tÄ iÅ¡ dalies negaliojančiu dalyje dėl 1/5 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo AB SEB bankas naudai užtikrinti A. A. prievoles pagal 2007-05-11 kredito sutartį;

3) pripažinti E. A. 2013-11-20 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ negaliojančiu dalyje dėl 5/100 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

4) pripažinti 2015-04-01 varžytynių aktÄ , kuriuo D. D. ir E. D. nuosavybėn buvo perleistas nekilnojamasis turtas už 97 381,84 Eur, negaliojančiu dalyje dėl 1/10 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra – 1/10 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti E. A. asmeninėn nuosavybėn. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: IÅ¡ ieÅ¡kovės nepagrįstai buvo atimta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu.

Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos duomenų, procese be 2015-11-13 posėdžio buvo numatytas papildomas posėdis 2015-11-24 tuo tikslu, jei 2015-11-13 pritrÅ«ktų laiko bylos nagrinėjimui. 2015-11-12 ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ ir gydytojo pažymÄ , pagrindžiančiÄ , jog ieÅ¡kovė serga, bei prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , kad galėtų aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir pasinaudoti visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe, teikti paaiÅ¡kinimus dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, tačiau teismas atsisakė tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .

Å ioje byloje, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimai yra grindžiami daugiausia netiesioginiais įrodymais, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl kiekvienos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra ypatingai svarbÅ«s, sudarantys pagrindÄ tinkamam įrodymų viseto įvertinimui ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Teismas nepagrįstai vertino ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, kaip nesusijusias su gyvenamojo namo pagerinimu. IeÅ¡kovė neneigia, kad jos pateikti įrodymai nėra tiesioginio pobÅ«džio, tačiau teismų praktikoje įrodinėjimo priemone yra pripažįstami ir netiesioginiai įrodymai.

Byloje ieÅ¡kovė yra pateikusi įrodymų, kad 2007–2008 m. perdavė A. A. 85 000 Lt, sumokėjo 13 039 Lt UAB „Akvakomfortas“ santechnikÄ , apmokėjo 5 360 Lt S. D. už dizaino paslaugas, pirko prekes iÅ¡ S. V. įmonės „Santera“ pagal 2007-03-28, 2007-07-03, 2007-11-07 ir 2008-03-04 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ viso 83 850 Lt. Prekių, pirktų iÅ¡ UAB „Akvakomfortas“, ir paslaugų, pirktų iÅ¡ S. D., paskirtį gyvenamojo namo pagerinimui pagrindžia pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyti procesiniuose dokumentuose, ir nėra jokių prieÅ¡ingų įrodymų, jog Å¡ios prekės/paslaugos buvo pirktos kitu tikslu.

IÅ¡ S. V. „Santera“ pirktų prekių panaudojimÄ gyvenamojo namo pagerinimui pagrindžia pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai iÅ¡dėstyti procesiniuose dokumentuose , taip pat nėra jokių prieÅ¡ingų įrodymų, jog Å¡ios prekės buvo pirktos kitu tikslu. Nors nėra pateikta įrodymų, kad S. V. įmonės „Santera“ sÄ skaitos buvo apmokėtos, tačiau Å¡i įmonė nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovei jokių reikalavimų, kas pagrindžia, jog nurodytos sÄ skaitos buvo apmokėtos.

Kad ieÅ¡kovė perdavė A. A. 85 000 Lt gyvenamojo namo pagerinimui, vėlgi pagrindžia ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai procesiniuose dokumentuose ir nėra jokių įrodymų, kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti kitais tikslais.Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčui aktualaus gyvenamojo namo pagerinimų pabaigos momentas sutampa su 2007-03-06 UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaita. Å iÄ iÅ¡vada teismas grindė tuo, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie gyvenamojo namo vertės pokytį po 2007-03-06 ir pati ieÅ¡kinyje pripažino, jog didžioji dalis pagerinimų buvo atlikti iki vertinimo ataskaitos.

IeÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai nurodytas pagerinimų pabaigos momentas – 2008 m., be to, byloje buvo pateikti įrodymai, jog 2007 m. balandžio – gegužės mėn. ieÅ¡kovė perdavė sutuoktiniui A. A. iÅ¡ viso 85 000 Lt; pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė 2007-04-26 ir 2007-12-19 pavedimais sumokėjo UAB „Akvakomfortas“ 13 039 Lt už santechnikÄ ; kad 2007-10-04 pavedimu ieÅ¡kovė apmokėjo 5 360 Lt S. D. už dizaino paslaugas; kad ieÅ¡kovė įsigijo įrangÄ iÅ¡ S. V. įmonės „Santera“ pagal 2007-03-28, 2007-07-03, 2007-11­07 ir 2008-03-04 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ viso 83 850 Lt.

Ieškovės įsitikinimu, šių įrodymų visuma, pagrindžianti jos išlaidas gyvenamojo namo pagerinimui.Teismas nepagrįstai sprendė, kad gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti iki santuokos, nes kitų bylos dalyvių pateiktose nuotraukose, darytose iki ieškovės santuokos ir nuotraukose UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje matyti, kad konkrečios gyvenamojo namo eksterjero ir interjero detalės yra nepakitusios. Teismas taip pat vadovavosi V. L. paaiškinimais, kad gyvenamojo namo rūsyje baseinas, sporto salė, skalbykla ir vonios kambarys buvo įrengti dar 1992 m.

Å ios teismo iÅ¡vados nepagrįstos, kadangi teismas vertindamas byloje esančias nuotraukas rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovų paaiÅ¡kinimais, o ieÅ¡kovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimų dėl Å¡ių nuotraukų turinio, datų ir jose esančių asmenų. Teismas nepagrįstai vertino 2007-06-01 ieÅ¡kovės sutikimÄ , kad gyvenamasis namas yra A. A. asmeninė nuosavybė, kaip sudarytÄ ieÅ¡kovei adekvačiai suvokiant situacijÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė 2007-06-01 pasirašė sutikimÄ , kuriuo pripažino, jog gyvenamasis namas yra A.

A. asmeninė nuosavybė ir įsipareigojo į jį nereikÅ¡ti pretenzijų, buvo netinkamai įvertintas, ignoruojant reikÅ¡mingas jo pasiraÅ¡ymo aplinkybes. IeÅ¡kovė minėto dokumento pasiraÅ¡ymo metu sirgo sunkiomis ligomis, tame tarpe, iÅ¡sėtine skleroze, kurios paÅ«mėjimo simptomai – depresija, nesugebėjimas susikaupti – įtakojo tai, kad ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama šį dokumentÄ buvo netinkamos bÅ«klės suvokti Å¡io dokumento reikÅ¡mę ir įtakÄ jos teisėms ir pareigoms.

Kita vertus, asmeninės nuosavybės pripažinimas bendrÄ ja jungtine nuosavybe iÅ¡ esmės yra fakto klausimas ir neadekvačios bÅ«senos įtakotas savo teisių atsisakymas neturėtų apriboti ieÅ¡kovės teisių reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl dalies A. A. asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal 6.53 str. 1 d. (turėtų bÅ«ti 5.53 str. 1 d.) ieÅ¡kovė yra praleidusi 3 mėn. terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti ir nepraÅ¡o Å¡io termino atnaujinti, kas yra savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio atmetimo pagrindas.

CK 5.53 str. aiÅ¡kiai nurodyta, jog Å¡is teisinis reguliavimas yra taikomas bÅ«tent palikėjo kreditorių reikalavimams priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. IeÅ¡kovė nėra ir nebuvo A. A. kreditorė, atitinkamai, jos reiÅ¡kiamiems reikalavimas negali bÅ«ti taikomos CK 6.53 str. nuostatos. Atsakovai D. D. ir E. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodo, jog teismo posėdyje dalyvavo apeliantės pasirinktas advokatas, kuris rengė procesinius dokumentus, jam buvo žinomos faktinės aplinkybės, nurodytos ieÅ¡kinyje, patikslintuose ieÅ¡kiniuose, jis jas palaikė, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė turi tinkamÄ atstovÄ , apeliantės dalyvavimas nebuvo pripažintas bÅ«tinas, todėl nepažeidžiant jokių procesinių teisės normų, o prieÅ¡ingai laikantis ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo principų, pagrįstai ir teisėtai tęsė civilinės bylos nagrinėjimÄ nedalyvaujant apeliantei bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti, kada ir kokie konkretÅ«s pagerinimai ginčo turtui buvo atlikti. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, ar Å¡ie pagerinimai buvo atlikti po santuokos sudarymo, ar jie visgi buvo atlikti prieÅ¡ tai ir ar apskritai jie buvo atliekami ir kokia apimtimi. Ä®vertinus byloje patektus apeliantės, kitų Å¡alių duomenis, fotonuotraukas, paaiÅ¡kinimus, spręstina, kad apeliantė visiÅ¡kai neįrodė patikslintame ieÅ¡kinyje formuluojamus praÅ¡ymus, faktines aplinkybes ir pagrindus tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Piniginių lėšų vien tik pervedimas sutuoktiniui, teigiant jog jis Å¡iomis lėšomis apmokėjo už darbus ir įrangÄ esminiam turto pagerinimui, niekuo nepagrįstas, nes tai neįrodo, jog Å¡ios lėšos buvo ar galėjo bÅ«ti panaudotos esminiam turto pagerinimui. Nei bankiniai mokėjimo pavedimai, nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos prekės nepatvirtina, kad Å¡ios prekės iÅ¡skirtinai yra susijusios ir buvo naudojamos esminiam ginčo turto pagerinimui. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjo bÅ«tent ji iÅ¡ asmeninių savo piniginių lėšų, patį apmokėjimo faktÄ pagrindžiančių dokumentų nėra, taip pat ieÅ¡kovė konkrečiai nenurodė, kur PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos ar bankiniais mokėjimo pavedimais apmokėtos prekės yra panaudotos ginčo turte ir kokį jos turi ryšį su esminiu turto pagerinimu.

Teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo turto vertės, po įrodinėjamų jo pagerinimų, nustatymo momentas yra 2007-03-06, nes apeliantė nepateikė įrodymų apie gyvenamojo namo vertės pokytį po 2007-03-06, pati apeliantė ieÅ¡kinyje pripažino, jog didžioji dalis pagerinimų atlikti iki UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaitos, be to, nėra galimybės nustatyti pagerinimų, atliktų po 2007-03-06, masto. Apeliantė apie ginčijamo hipotekos sandorio sudarymÄ Å¾inojo nuo jo sudarymo momento, t. y. beveik aÅ¡tuonerius metus.

Todėl apeliantė jau tada privalėjo kreiptis į teismÄ dėl Å¡io sandorio panaikinimo bei reikalauti nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį. Tačiau apeliantė to nepadarė nei per vienerių metų terminÄ nuo Å¡io sandorio sudarymo dienos, nei per protingÄ terminÄ po sutuoktinio mirties dienos. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, jog apeliantės galimybės ir teisės pateikti įrodymus ir bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus dokumentus nebuvo apribotos.

Å ios bylos kontekste kritiÅ¡kai vertintinas jos pačios tinkamos proceso Å¡alies pareigos rÅ«pintis proceso ekonomiÅ¡kumu ir koncentruotumu vykdymas. Teismas iÅ¡samiai ir objektyviai įvertino abiejų ginčo Å¡alių pateiktus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus dėl gyvenamojo namo pagerinimų, teisingai nustatė name atliktų pagerinimų atlikimÄ ir užbaigimÄ iki apeliantės santuokos su A. A. momento, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti dalį A. A. turto bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovei ne kartÄ tikslinant ieÅ¡kinį nebuvo keliamas joks reikalavimas dėl apeliantės vienaÅ¡alio sandorio (valios iÅ¡raiÅ¡kos) nuginčijimo, o pateikti dokumentai apie apeliantės sirgtas ligas niekaip neįrodo jos (ne)sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir teisines pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės veiksnumas bÅ«tų buvęs tuo laikotarpiu apribotas. Atsakovė V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo, jog teismo posėdyje ieÅ¡kovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato, todėl ieÅ¡kovė visas savo teises įgyvendino per atstovÄ . Apeliantė skunde pati pripažįsta, jog ji nepateikė tiesioginio pobÅ«džio įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas namo pagerinimui, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai įrodymus vertino kaip nepakankamus ir laikė, jog ieÅ¡kovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo. IeÅ¡kovė nepateikė nei ieÅ¡kinio, nei įrodymų, kad ji tikrai dėl savo ligos negalėjo suprasti ar valdyti savo veiksmų, kai buvo sudarytas 2007-06-01 sutikimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo dalies pripažinimo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybė. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2004-08-20 buvo santuokoje su A. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, palikęs testamentÄ , kuriuo asmeninės nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ ir jame esančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) paliko sutuoktinei (ieÅ¡kovei) ir dukrai G.

A. lygiomis dalimis. IeÅ¡kovei 2013-11-10 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ Ä¯ ½ dalį ginčo turto. 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ buvo paskirta A. A. turto administratoriumi, kuris organizavo palikimÄ sudarančio turto pardavimÄ iÅ¡ varžytinių ir 2015-04-01 varžytinių aktu nekilnojamasis turtas buvo perduotas atsakovei D. D.. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė pripažinti 1/5 gyvenamojo namo dalį sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kadangi gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas ieÅ¡kovei gyvenant santuokoje su A.

A., taip pat prašė pripažinti negaliojančiais 2007-05-11 hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo buvo užtikrintas A. A. prievolės pagal 2007-05-11 kredito sutartį vykdymas, ieÅ¡kovei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ir varžytinių aktÄ turto, kurį prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dalyje. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, kaip neįrodytÄ , su kuo nesutinka ieÅ¡kovė, teigdama, kad neiÅ¡klausius jos paaiÅ¡kinimų byloje buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes ji negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, be to, teismas iÅ¡ esmės netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Dėl apeliantės praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi ji nebuvo iÅ¡klausyta teismo posėdyje, o jos paaiÅ¡kinimai ypatingai svarbÅ«s, siekiant tinkamai įvertinti įrodymus. Ji bÅ«tų paaiÅ¡kinusi apie savo indėlį į gyvenamojo namo pagerinimus ir paaiÅ¡kinusi dėl byloje pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo bei nupirktų prekių panaudojimo namo pagerinimui. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra iÅ¡imtinė forma (CPK 322 straipsnis).

CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kokias nors konkrečias faktines bylos aplinkybes reiktų aiÅ¡kintis žodinio nagrinėjimo metu.

Å alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors ieÅ¡kovė nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau faktines reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes buvo nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, ne kartÄ patikslindama ieÅ¡kinį, ji dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės jÄ atstovavo advokatas, be to, ieÅ¡kovė turėjo galimybę nurodyti, jos nuomone, svarbius paaiÅ¡kinimus apskųsdama teismo sprendimÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta bÅ«tinumo aiÅ¡kintis bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).Dėl ieÅ¡kovei atimtos galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje              IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jos praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos, atėmė jai galimybę duoti paaiÅ¡kinimus ir dėl to teismas jos neiÅ¡klausęs netinkamai įvertino įrodymus.              Šalių teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo Å¡alių informavimo apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ (CPK 133 straipsnis).

CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimÄ atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieÅ¡kovas bylÄ veda per atstovÄ , tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡ta ieÅ¡kovo atstovui. Å iuo atveju ieÅ¡kovei buvo žinoma apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ir bylos nagrinėjimo metu bei teismo posėdyje jÄ atstovavo advokatas.

Taigi nebuvo įstatymo numatyto pagrindo, įpareigojančio teismÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Toje pačioje CPK 246 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo nuostata, jog iÅ¡vardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiÅ¡kia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. J. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. T. B. , bylos Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad jeigu Å¡alies praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų tenkinamas nesilaikant iÅ¡dėstytų reikalavimų, gali bÅ«ti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Swedbank lizingas“ v.

V. A. , bylos Nr. 3K-3-154/2014). IeÅ¡kovė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių duomenų, kad neatvykimo atvejis buvo toks iÅ¡skirtinis, jog teismas privalėjo nukrypti nuo paprastai taikomų taisyklių.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir nusprendęs nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės paskirtame teismo posėdyje, Å¡ių reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės dalyvavimas nebuvo pripažintas bÅ«tinu, ji buvo atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato, kuris galėjo paaiÅ¡kinti dėl faktinių bylos aplinkybių.

Ä®vertinusi bylos procesinę eigÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei nebuvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme, taigi nebuvo pažeista jos teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (CPK 5 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).Atmestini ir ieÅ¡kovės argumentai, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl faktinių bylos aplinkybių neiÅ¡klausymas nulėmė neteisingÄ Ä¯rodymų įvertinimÄ . Å alies paaiÅ¡kinimai yra įrodymų Å¡altinis ir įrodinėjimo priemonė (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau tokios įrodinėjimo priemonės ypatumas tas, kad Å¡alis paprastai yra teisiÅ¡kai suinteresuota bylos baigtimi ir todėl tokie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti vertinami atsargiai ir tik visų įrodymų visumos kontekste.

Todėl vien Å¡alies paaiÅ¡kinimai, kai kita Å¡alis nepripažįsta jos nurodomų aplinkybių, laikytini pagrįstais tik tuomet, kai juos patvirtina tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, todėl Å¡alies paaiÅ¡kinimai įrodymų visumos požiÅ«riu galėjo turėti tik neesminę reikÅ¡mę. Dėl atliktų pagerinimų laikotarpio nustatymo ir pagerinto turto vertės nustatymo įtakos esminiam pagerinimui konstatuoti Sprendžiant ginÄÄ dėl turto, priklausiusio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bÅ«tina vadovautis CK 3.90 straipsnio nuostatomis.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas sutuoktinių teisinį režimÄ reglamentuojančias normas, yra nurodęs, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, Å¡ių taisyklių nepažeidė ir nustatinėjo visas Å¡ias sÄ lygas. Teismas pripažino, kad gyvenamojo namo verčių santykio pasikeitimas nuo 2001 m. iki 2007-03-06 atlikto vertinimo (nuo 260 374 Lt iki 1 250 000 Lt) leidžia spręsti, kad gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas, net ir įvertinus pokyčius rinkoje, kadangi ir kasacinis teismas yra nurodęs kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v.

A. A., bylos Nr.3K-3-187/2013). Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė atliktų pagerinimų pabaigos momentÄ , kurį sutapatino su 2007-03-06 atliktu UAB „Ober-Haus“ vertinimu, kadangi ieÅ¡kovė teikė įrodymus ir apie pagerinimus, atliktus vėliau po Å¡io vertinimo, t. y. iki 2008-03-04. Tačiau pirmosios instancijos teismas turto vertinimo data rėmėsi, kaip atskaitos taÅ¡ku esminiam turto pagerinimui nustatyti vertinant ginčo turto verčių pasikeitimÄ .

Pažymėtina, kad pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastÄ bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieÅ¡ pagerinant ir pagerinus santykį. IeÅ¡kovė neteikė byloje įrodymų, kad dėl pagerinimų, atliktų po nurodyto 2007-03-06 ginčo turto vertinimo, turto vertė taip pat pasikeitė iÅ¡ esmės. Todėl teismui konstatavus, kad bÅ«tent 2007-03-06 atliktas turto vertinimas leidžia nustatyti, kad tuo metu ginčo turtas, lyginant su 2001 m., buvo iÅ¡ esmės pagerintas, esminėmis bylos aplinkybėmis tampa pagerinimų atlikimas iki Å¡io turto vertinimo, nes bÅ«tent dėl tų pagerinimų yra nustatytas esminis vertės pasikeitimas.Nepaisant Å¡ios pirmosios instancijos teismo pozicijos, nors ieÅ¡kovė ir neteikė įrodymų dėl vėliau atliktų pagerinimų įtakos ginčo turto vertei, teismas įvertino ir ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus dėl atliktų pagerinimų po nurodyto turto vertinimo, todėl negalima teigti, kad teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovės reikalavimo jos nurodyto laikotarpio apimtyje.

 Dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas pripažinti gyvenamojo namo dalį sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, pagrįstumo ir įrodymų vertinimo Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad A. A. nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ieÅ¡kovės ir A. A. santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų pagerinimams atlikti, jas pripažindamas nesusijusiomis su gyvenamojo namo pagerinimu.

Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog namo pagerinimai buvo atlikti dar iki santuokos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė, kadangi ištyrė ir įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė ieškovės nurodytus įrodymus.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės pateiktų įrodymų apie jos patirtas išlaidas – jos atliktus pervedimus A.

A., mokėjimo pavedimus UAB „Akvakomfortas“ už santechnikÄ , S. D. už dizaino paslaugas, UAB „Virtuvės technika“ už virtuvės baldus ir technikÄ , S. V. įmonės „Santera“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras – vertinimu, todėl Å¡io vertinimo nekartoja. Kartu kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė turėjo įrodyti ne tik, kad ji turėjo tam tikrų iÅ¡laidų, bet ir kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo susijusios bÅ«tent su ginčo namo pagerinimais, t. y. kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos pagerinimams.

IeÅ¡kovė be Å¡ių netiesioginių įrodymų nepateikė jokių kitų įrodinėjimo sekÄ , siekiant nustatyti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, papildančių ir reikÅ¡mingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas vertindamas Å¡iuo įrodymus pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Å¡ie ieÅ¡kovės įrodymai ne tik, kad turi netiesioginę reikÅ¡mę, bet ir tvirtina aplinkybes po to momento, kai buvo nustatytas esminis gyvenamojo namo vertės pasikeitimas, t. y. faktiÅ¡kai iÅ¡eina už nustatyto esminio namo pagerinimo laikotarpio ribų.

Be to, dalis nurodytų įrodymų, o bÅ«tent S. V. įmonės „Santera“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, net nepagrindžia ieÅ¡kovės iÅ¡laidų, nes tai tik dokumentas apmokėjimui, bet ne apmokėjimÄ patvirtinantis įrodymas. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos buvo susijusios su ginčo gyvenamojo namo pagerinimu, privalėjo įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne kita Å¡alis, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos kitais tikslais, kaip teigia apeliantė.              Kolegija nenustatė pažeidimų ir pirmosios instancijos teismui vertinant kitus įrodymus, o konkrečiai vertinant nuotraukose fiksuotus duomenis.

Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė vertinimo eigoje nustatytas aplinkybes, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka, o tai pagrindžia teismo iÅ¡vadÄ , kad gyvenamojo namo esminiai pagerinimai buvo atlikti dar iki ieÅ¡kovės santuokos su A. A..      Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo gyvenamasis namas iÅ¡ esmės buvo pagerintas ieÅ¡kovei gyvenant santuokoje su A.

A.. Nagrinėjamu atveju vien netiesioginių ir iÅ¡ esmės tik Å¡alutines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo gyvenamasis namas buvo pagerintas iÅ¡ esmės santuokos metu ir iÅ¡ ieÅ¡kovės ar bendrų sutuoktinių lėšų. Dėl ieÅ¡kovės sutikimo įkeisti turtÄ vertinimo ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino reikalavimams priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams pareikÅ¡ti taikymo  Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės 2007 m. birželio 1 d. duotÄ sutikimÄ sutuoktiniui A.

A., kad Å¡is įkeistų jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jame esančius statinius (t. 2, b. l. 63), vertino, kaip įrodymÄ , patvirtantį teismo iÅ¡vadÄ , jog Å¡is turtas buvo asmeninė A. A. nuosavybė, nes ir pati ieÅ¡kovė tuo metu ginčo turtÄ laikė sutuoktinio asmenine nuosavybe, tÄ nurodydama sutikime. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas šį sutikimÄ Ä¯vertino netinkamai, kadangi nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos jo pasiraÅ¡ymo aplinkybės. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡io dokumento pasiraÅ¡ymo metu ji sirgo sunkiomis ligomis (iÅ¡sėtine skleroze, depresija), dėl kurių sutikimo pasiraÅ¡ymo metu negalėjo suvokti Å¡io dokumento reikÅ¡mės ir įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Be to, ieÅ¡kovės nuomone, sutikime nurodytas savo teisių atsisakymas neturėtų riboti ieÅ¡kovės teisių reikÅ¡ti reikalavimus dėl A. A. asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.              IeÅ¡kovės notarine tvarka duotas sutikimas yra vienaÅ¡alis sandoris (CK 1.63 straipsnio 2 dalis) ir, kol jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantis, Todėl apeliantės argumentai, dėl kurių, jos nuomone, sandoris yra ydingas, kol jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys), laikytini nepagrįstais.

Be to, teismas Å¡iuo sandoriu rėmėsi tik kaip tam tikra įrodinėjimo priemone, o ieÅ¡kovei dėl to nebuvo užkirstas kelias reikÅ¡ti reikalavimus dėl A. A. turėtos asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.             Teismas ieÅ¡kinį atmetė vadovaudamasi ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriomis numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi šį terminÄ , jo atnaujinti neprašė, todėl teismas tai laikė savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio netenkinimo pagrindu. Apeliantės nuomone, ji nėra palikėjo kreditorė, todėl Å¡i norma jos atžvilgiu netaikytina.              Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo palikimÄ priėmusiems įpėdiniams priteisti tam tikras pinigines lėšas, kurias sumokėti pareigÄ bÅ«tų turėjęs palikėjas.

Nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl palikimÄ sudarančio turto dalies teisinio statuso. Todėl sutiktina, kad tokiems reikalavimams netaikytinas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Tačiau nepaisant to, ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas kaip neįrodytas ir tai buvo tik teismo nustatytas papildomas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ , jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai paskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui E. D. priteistinos jo turėtos 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį byloje patvirtina pateikti įrodymai (t. 4, b. l. 24–28). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Atsakovo praÅ¡oma priteisti suma Å¡io dydžio nevirÅ¡ija.              IeÅ¡kovei Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies – 94,50 Eur už apeliacinį skundÄ mokėjimas iki sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje priėmimo (t. 4, b. l. 92–94). Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinas Å¡is žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :                  Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 94,50 Eur atidėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                   Evaldas Burzdikas                                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                                                           Virginija Lozoraitytė           Â